Byla 1A-302-361-2008

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio, teisėjų Valentino Janonio ir Eduardo Maškevičiaus, sekretoriaujant Jūratei Dužinskienei, Aurelijai Urbšaitytei, dalyvaujant prokurorėms Alicijai Petkevičiūtei ir Veronikai Poškuvienei, gynėjui advokatui Mindaugui Kepeniui, nuteistajam G. R. , nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams T. Č. , O. M. ir jos atstovei advokatei Svietlanai Baracevičienei, A. K. ir jo atstovei advokatei Natalijai Fočenkovai, civilinio atsakovo atstovėms A. S. ir A. Š. , vertėjai Anželai Tyščukienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų O. M. , T. Č. , nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. K. ir jo atstovės advokatės Natalijos Fočenkovos, nuteistojo G. R. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo G. R. pripažintas kaltu pagal LR baudžiamojo kodekso 281 str. 6 d. ir nuteistas 4 metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant atviroje kolonijoje.

2G. R. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – nuteistajam uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones trejiems metams.

3Iš LR transporto priemonių draudikų biuro nukentėjusiajai O. M. priteista 5754,43 Lt turtinės žalos atlyginimui.

4Iš G. R. nukentėjusiajai O. M. priteista 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimui ir 1180 Lt bylinėjimosi išlaidų advokatės pagalbai apmokėti.

5Iš LR transporto priemonių draudikų biuro nukentėjusiajam A. K. priteista 8541,07 Lt turtinės žalos atlyginimui.

6Iš G. R. nukentėjusiajam A. K. priteista 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimui ir 500 Lt bylinėjimosi išlaidų advokatės pagalbai apmokėti.

7Iš G. R. nukentėjusiajai T. Č. priteista 30000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 200 Lt advokatės pagalbai apmokėti.

8Teismas, išnagrinėjęs šią bylą,

Nustatė

9G. R. apylinkės teismo nuteistas už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 51 p. (Eismo dalyviai privalo išmanyti LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti šias taisykles ir jų laikytis); 53 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugojimui ir netrukdyti eismo); 68 p. (draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviam); 172 p. (vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, taip pat pasirinkti saugų greitį, atsižvelgdamas į transporto priemonės ypatumus, kelio ir meteorologines sąlygas, kad bet kuriuo metu galėtų suvaldyti transporto priemonę) reikalavimus ir taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalyje.

10Tai yra jis, G. R. , 2006 m. gruodžio 16 d., apie 02.25 val., Pamario gatvėje, ties Turistų g., Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sukeldamas pavojų saugiam eismui, vairavo automobilį ( - ) (valst. Nr. ( - ) neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nesilaikė saugaus eismo taisyklių, esant sausai asfaltuotai kelio dangai, tamsiu paros metu, neapšviestame kelio ruože, tiesiame kelyje, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į transporto priemonės ypatumus, jo būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų mirė automobilio ( - ) keleiviai A. K. ir G. M. , keleiviui D. J. nežymiai sutrikdyta sveikata.

11Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 6 d., paskirdamas bausmę, artimą minimaliai, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė bausmę, todėl nuosprendis keistinas (LR BPK 328 str. 2 d.). Skirdamas bausmę teismas nurodė nusikalstamos veikos pavojingumo laispsnį, kaltės formą ir rūšį bei kaltinamojo asmenybę: yra jauno amžiaus, anksčiau neteistas, savo neteisėtais veiksmais padarė neatsargų nusikaltimą, lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis pripažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Atsižvelgdamas į išvardytų aplinkybių visumą, teismas G. R. paskyrė realią, bet mažesnę už straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą veiką, sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį bausmę, bei uždraudė nuteistajam naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones trejiems metams. Teismo G. R. paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė aiškiai neatitinka išvados apie bausmės dydį. Nors nuteistasis padarė neatsargų nusikaltimą, tačiau teismas netinkamai įvertino tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo saugumo ir transporto eksploatavimo taisykles, tai sukėlė itin sunkias pasekmes – vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viršijo saugų važiavimo greitį, nesiėmė būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui užtikrinti, dėl to žuvo du žmonės, trečiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Be to, G. R. buvo baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, šį nusikaltimą padarė praėjus neilgam laiko tarpui po pažeidimo galiojimo pabaigos, taip pat apsvaigus nuo alkoholio. Ši faktinė aplinkybė G. R. apibūdina kaip asmenybę, nelinkusią taisytis, nes šiurkštūs KET pažeidimai nėra atsitiktiniai, jie įgavę pakartotinį pobūdį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad bausmės tikslai būtų optimaliai pasiekti paskyrus G. R. aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant atvirojoje kolonijoje. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 9 d. nuosprendį ir G. R. skirti aštuonerių (8) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant atvirojoje kolonijoje.

12Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė T. Č. apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu, nes teismas netinkamai pritaikė materialinės bei procesinės teisės normas. Teismas neatsižvelgė į tai, jog kaltinamojo G. R. neteisėtas elgesys iki eismo įvykio buvo priežastis atsirasti itin žalingoms pasekmėms, t. y. atsiradę nuostoliai yra jo neteisėto elgesio rezultatas ir būtent tokie neteisėti veiksmai lėmė jos dukros A. K. mirtį eismo įvykio metu. Esant analogiškai situacijai ir laikantis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, eismo įvykio nebūtų buvę, o dukra būtų likusi gyva. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad vienintelės dukros A. K. praradimas jai yra didelė tragedija, kuri ne tik sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus, fizinius sukrėtimus, bet ir žymų sveikatos pablogėjimą. Širdgėla, kuri atsirado po dukros žūties, neleidžia normaliai gyventi, grįžti prie normalios būsenos, nes prisiminimai apie dukrą ją visur lydi. Dukra buvo jos gyvenimo prasmė, vienintelė viltis, dėl jos ji norėjo gyventi. Nukentėjusioji liko visiškai vieniša ir supranta, kad senatvėje šis vienišumo jausmas bus dar didesnis. Ateityje ji neturės maitintojo, o daugiau kitų vaikų neturi. Dėl sveikatos būklės ji negalėjo ir negali dirbti, kad turėtų pakankamą pragyvenimo šaltinį.Be dukters jos gyvenimas sužlugdytas. Tačiau teismas sušvelnino G. R. bausmę ir sumažino neturtinės kompensacijos sumą. Taigi jos atžvilgiu teisingumas neįvykdytas, nes pažeistas teisėtų lūkesčių principas. Skirdamas bausmę, teismas tinkamai neįvertino kaltininko asmenybės ir jo padaryto nusikaltimo pavojingumo. Piktnaudžiaudamas vairuotojo teisėmis, G. R. nereagavo, net ignoravo jos dukters prašymus bei maldavimus stabdyti mašiną. Toks jo elgesys sukėlė jos dukters žūtį. G. R. paskirta bausmė yra per švelni ir neatitinka nusikaltimo pasekmių sunkumo laipsnio, todėl ji turi būti sugriežtinta. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė T. Č. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl bausmės skyrimo ir neturtinės žalos priteisimo ir priimti naują griežtesnį nuosprendį.

13Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė O. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad priimdamas šį nuosprendį teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, teismo išvados neatitinka byloje surinktos medžiagos. Apylinkės teisme vykęs baudžiamasis procesas nepasiekė savo paskirties, numatytos LR BPK l str. l d., kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas, nes teisiamojo G. R. elgesys proceso metu rodė, kad jis net nebijo šio proceso baigties, būdamas įsitikinęs, kad nebus tinkamai nubaustas už savo nusikalstamą veiką. Teismas, pripažinęs G. R. kaltu pagal LR BK 281 str. 6 d., konstatavo, kad nusikalstamą veiką nuteistasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nuo jo nusikalstamos veikos žuvo du jauni žmonės ir du buvo sužaloti. Taip pat buvo konstatuota, kad vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį – autotransportą, G. R. nebuvo apsidraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Pagal šio straipsnio 6 dalies sankciją G. R. galėjo būti taikytas laisvės atėmimas nuo 3 iki 10 metų. Tačiau teisėja, skirdama G. R. bausmę, net netaikė aritmetinio vidurkio, numatyto šioje sankcijoje. Nukentėjusioji mano, jog teismas nepagrįstai G. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, nes jokių įrodymų šiam teiginiui proceso metu ji nepastebėjo. Todėl mano, kad skundžiamu nuosprendžiu teismas faktiškai taikė švelnesnę nei įstatymo numatyta bausmė. Nukentėjusioji nesutinka, jog jai už žuvusį sūnų neturtinės žalos atlyginimui būtų priteista tik 30000 Lt. Nesutinka su teismo išvada, kad prašoma 100000 Lt neturtinė žala yra aiškiai per didelė. Prielaida, kad po daugelio metų ji gaus 30000 Lt, sudaro pagrindą teigti, jog infliacija nekompensuos moralinės žalos. Šios sumos priteisimas po vienintelio sūnaus žūties taip pat neatitinka kitų įstatymo nuostatų, kadangi jeigu sūnus būtų žuvęs darbe, tai ji, kaip šeimos narys, iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos būtų gavusi draudžiamąją išmoką – 141000 Lt. Nukentėjusioji akcentuoja ir tai, kad nesutinka, jog iš draudikų biuro jai būtų priteista 5754,43 Lt turtinės žalos atlyginimui, nes ji neprašė šią sumą priteisti iš draudikų biuro, nes tai yra civilinio ieškovo teisė jam apsispręsti, kas, jo manymu, turėtų atlyginti padarytą žalą. Ji prašė priteisti 5754,43 Lt turtinės žalos iš G. R. . Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė O. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 9 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės skyrimo, turtinės ir neturtinės žalos priteisimo ir priimti naują griežtesnį nuosprendį.

14Nukentėjusiojo A. K. ir jo atstovės advokatės N. Fočenkovos apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai pritaikė materialinės bei procesinės teisės normas. Netinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, nusikaltimo padarinius bei neturtinės žalos dydį ir jos (žalos) pasekmes, teismas neužtikrino teisingumo principo įgyvendinimo, nes paskyrė per švelnią bausmę. Skiriant laisvės atėmimą 4 metams, teismas parinko bausmės atlikimo vietą atvirojoje kolonijoje, o ne pataisos namuose arba kalėjime. Kokios rūšies pataisos įstaigoje nuteistasis atliks bausmę, teismas nustato atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę bei padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą (LR BK 50 str. 3 d.).Teismas neatsižvelgė į tai, kad dėl jo dukters žūties kaltas G. R. visiškai neįvykdė vairuotojo pareigos, nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus vežant keleivius, kiek tokiomis sąlygomis buvo būtina. Jo neteisėti veiksmai yra sąmoningi ir pavojingi ir dėl to, kad net būdamas 2005 m. birželio 13 d. nubaustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam (iš jo buvo atimtos teisės vairuoti 14 mėnesių), kaltinamasis 2006-12-16 piktybiškai kartoja identišką pagal kaltės formą ir kėsinimosi objektą teisės pažeidimą, tačiau jau turintį žymiai didesnį pavojingumo laipsnį ir kvalifikuojamą kaip nusikaltimą. Toks kaltinamojo G. R. elgesys sukėlė ypač sunkias pasekmes, o jo neteisėti veiksmai prieš autoavariją padidino žalos atsiradimą eismo įvykio metu. G. R. , būdamas didesnio pavojaus šaltinio valdytoju, vairuodamas automobilį, kuriame vežė keleivius, ne tik pažeidė vairuotojo pareigą, bet ir piktnaudžiavo savo teisėmis. Taigi neatsižvelgta į faktines bylos aplinkybės, susijusias su tuo, kad darydamas nusikaltimą kaltininkas kartoja anksčiau padarytus neteisėtus veiksmus. Šios aplinkybės įrodo, jog G. R. jokių išvadų nepadarė ir nepakeitė savo elgesio socialiai priimtinu. Be to, teisiamojo G. R. elgesys proceso metu rodė, kad jis net nebijo šio proceso baigties būdamas įsitikinęs, kad nebus tinkamai nubaustas už savo nusikalstamą veiką. Teismas neatsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį. G. R. sąmoningai važiavo neapdrausta transporto priemone, neturėdamas teisės apskritai vairuoti mašiną. Jis vartojo alkoholį, važiavo neleistinu greičiu, nereagavo į keleivių prašymus stabdyti mašiną, o atsiradusios avarinės situacijos metu visiškai ignoravo nukentėjusiojo dukters prašymus bei maldavimus sustoti. Tokie G. R. veiksmai liudija apie žmogaus ar visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą. Nuteistojo elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams. Tokiuose veiksmuose įžvelgiami chuliganizmo požymiai (LR BK 60 str. l d. 3 p., 2002 m. spalio 8 d. LAT Nutartis baudž. byloje Nr. 2K-670/2002), tačiau teismo posėdžio metu į chuliganizmą kaip į aplinkybę, sunkinančią atsakomybę, nebuvo atsižvelgta. G. R. bylos nagrinėjimo metu neturėjo neįgalumo, nei po avarijos, nei šiuo metu nedirbo ir nesistengė atlyginti žalą bei neatsiprašė žuvusių vaikų tėvų. Remdamasis LR BPK 44 str. 10 d. nukentėjusysis turi teisę reikalauti, kad būtų teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo. Tačiau teismo pasirinkta laisvės atėmimo vieta – atviroji kolonija – nėra teisinga. Teisingumas bus įvykdytas ir bausmės paskirtis, numatyta LR BK 41 str. 2 d., bus įgyvendinta tik tuo atveju, jeigu G. R. bus paskirtas realus laisvės apribojimas: bausmę atliekant ne atvirojoje kolonijoje, o pataisos namuose arba kalėjime. Nukentėjusysis ir jo atstovė apeliaciniame skunde pabrėžia, kad dėl padaryto nusikaltimo nukentėjusysis prarado vienintelį vaiką – dukrą A. K. . Tačiau jis nesulaukė iš teismo to, ko tikėjosi – adekvačios bausmės kaltininko veiksmams, dėl kurių žuvo nukentėjusiojo dukra. Žiūrint nukentėjusiojo akimis, nuosprendyje atsispindi nepagrįstai sušvelninta teismo pozicija kaltininkui ir priešingai – nukentėjusiojo teisėtų lūkesčių ir pažeistų teisių ignoravimas. Teisme vykęs baudžiamasis procesas nepasiekė savo paskirties, numatytos LR BPK l str. l d.

15Žalos atlyginimo klausimas nuosprendyje taip pat netinkamai išspręstas. Priteisiant 8541,07 Lt iš LR transporto priemonių draudikų biuro, pasielgta neteisėtai. Biuras nėra eismo įvykio ir nusikaltimo kaltininkas. Biuras jau išnaudojo visas galimybes apmokėti T. Č. ir jam, A. K. , neturtinę žalą ir pateikė teismui savo argumentus raštu. Nukentėjusysis prašė savo ieškinyje priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš G. R. , tačiau teismas jo prašymo iki galo nepatenkino. Be to, neturtinės žalos atlyginimo klausimas baudžiamoje byloje sprendžiamas pagal LR CK taisykles, nes jis yra pripažintas ne tik nukentėjusiuoju, bet ir civiliniu ieškovu. Civilinė atsakomybė atlieka kompensavimo, o ne baudimo funkciją. Savo praradimus jis įvertino 300000 Lt. Teismas sumažinęs dešimt kartų žalos atlyginimo sumą neatsižvelgė į nukentėjusiojo beviltišką padėtį senatvėje ir nepriteisė jam tinkamos kompensacijos už vaiko praradimą. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. K. ir jo atstovė advokatė N. Fočenkova apeliaciniu skundu prašo G. R. paskirti laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant ne atvirojoje kolonijoje, o pataisos namuose arba kalėjime, priimti naują griežtesnį nuosprendį, iš G. R. priteistą neturtinei žalai atlyginti 30000 Lt sumą padidinti iki 300000 Lt, tai yra visiškai tenkinti civilinį ieškinį, turtinės 8541,07 Lt žalos atlyginimą priteisti ne iš LR transporto priemonių draudikų biuro, o iš G. B. .

16Nuteistasis G. R. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Nuosprendyje konstatuojama, kad jis pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių reikalavimus, tačiau aprašomojoje nuosprendžio dalyje nėra konstatuota, kad šie pažeidimai buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiomis šio autoįvykio pasekmėmis. Taigi teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį nenustatęs jo veikoje nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 6 d., sudėties. Nors teismas aprašomojoje nuosprendžio dalyje konstatuoja, kad „iš kaltinimo šalintinas Kelių eismo taisyklių 61.1 p. nurodytas reikalavimas, kad motorinės transporto priemonės vairuotojas su savimi privalo turėti Lietuvos Respublikos galiojantį vairuotojo pažymėjimą, nes minėtas pažeidimas nėra tiesiogiai susijęs su priežastiniu ryšiu su įvykiu ir jo metu kilusiomis pasekmėmis“, tačiau iš kaltinimo nepašalinta aplinkybė, kad jis vairavo transporto priemonę, neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, ir tokiu būdu reiktų suprasti, kad šis pažeidimas buvo susijęs priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis. O kad likusių KET reikalavimų pažeidimai būtų susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis, nuosprendyje nėra konstatuota. Taigi nuteistasis mano, kad jo veikoje nėra nustatyta jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 6 d., sudėties.Be to, teismas jam paskyrė neteisingą bausmę. Nors teismas ir pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei nenustatė nė vienos jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, tačiau paskyrė jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismas skirdamas bausmę turėjo atsižvelgti į tai, kad jis yra teisiamas pirmą kartą ir remiantis LR BK 55 str. neskirti jam bausmės, susijusios su laisvės atėmimu, tuo labiau, kad nusikaltimas, už kurį jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, priskiriama prie neatsargių. Teismas skirdamas bausmę turėjo atsižvelgti ir į tai, kad abu žuvę nukentėjusieji nebuvo prisisegę saugos diržų ir tai neabejotinai turėjo įtakos pasekmių sunkumui, kadangi nukentėjusysis D. J. patyrė tik nežymų sveikatos sutrikdymą, nes buvo prisisegęs saugos diržą. Be to, teismas turėjo atsižvelgti ir į tai, kad visi nukentėjusieji skatino jį sėsti už vairo, nors ir esant neblaiviam, ir tai turėjo lemiamos įtakos šio autoįvykio kilimui, kadangi jei ne jų prašymai, jis tikrai nebūtų vežęs jų savo automobiliu. Teismas galėjo atsižvelgti ir į tą aplinkybę, kad šio autoįvykio metu jis taip pat patyrė sunkią traumą ir iki šiol yra neįgalus, remiantis 2008-04-29 darbingumo lygio pažyma jis yra netekęs 45 proc. darbingumo. Teismas turėtų atsižvelgti ir į tą aplinkybę, kad jis kiek galėdamas stengiasi atlyginti nukentėjusiesiems materialinę žalą ir jiems atsisakius tiesiogiai iš jo priimti pinigus, siuntė juos pašto perlaidomis, tačiau šie pinigai jam buvo grąžinti. Tai, kad jis nuosprendžio priėmimo dieną turėjo nebegaliojančią administracinę nuobaudą, negalėjo būti vertinama kaip aplinkybė, kuri leistų padaryti išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus jam realią laisvės atėmimo bausmę. Byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurie leidžia teismui padaryti išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neskiriant jam realios laisvės atėmimo bausmės ir suteikiant jam galimybę būnant laisvėje greičiau atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą. Teismas nepagrįstai priteisė itin didelį neturtinės žalos atlyginimą 90000 Lt, kadangi ši žala buvo padaryta netyčiniais jo veiksmais. Šiuo metu jis gauna tik neįgaliojo pašalpą, kuri siekia tik 300 Lt, todėl norint atlyginti tokio dydžio žalą jis turėtų 25 metus visą pašalpą atiduoti šiam ieškiniui atlyginti. Iš jo priteistos neturtinės žalos sumos turėtų būti atimta suma, kuri buvo išmokėta LR transporto priemonių draudikų biurui, nes jis turėtų dengti tik tą neturtinės žalos dalį, kuri viršija Draudimo įstatyme numatytą neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nuteistasis G. R. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, taip pat sumažinti priteistinos neturtinės žalos nukentėjusiesiems dydį ir iš jos išskaičiuoti LR transporto priemonių draudikų biuro išmokėtą sumą.

17Civilinis atsakovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atsikirtimuose į apeliacinius skundus nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo – 5754,43 Lt nukentėjusiajai O. M. ir 8541,07 Lt nukentėjusiajam A. K. – priteisimo iš biuro yra neteisėta ir nepagrįsta, nes priimant šį nuosprendį buvo pažeistos materialinės ir procesinės teisės normos. Kaip numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 straipsnio l dalis, nukentėjusysis trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pasirinktinai pateikti vienam iš šių subjektų: 1) atsakingam už padarytą žalą asmeniui – eismo įvykio kaltininkui; 2) tiesiogiai draudikui, apdraudusiam kaltininko civilinę atsakomybę; 3) draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – biurui. Pretenzija biurui reiškiama įstatymo nustatytais pagrindais, tvarka ir terminais. Tuo tarpu reikalavimas dėl žalos atlyginimo kaltininkui reiškiamas Civilinio kodekso nustatytais pagrindais, tvarka ir terminais. Šiuo atveju eismo įvykio metu nukentėję asmenys civiliniu atsakovu pasirinko ne biurą, o eismo įvykio kaltininką G. R. . Tačiau teismas dėl neaiškių priežasčių nepaisė civilinių ieškovų valios, priešingai, jai priteisdamas eismo įvykio metu patirtos žalos atlyginimą iš biuro. Tokiu sprendimu teismas pažeidė įstatymo nuostatas. Įstatymo 16 str. 4 d. nuostatose įtvirtinta taisyklė, kad Biuras moka išmoką, jeigu pretenzija dėl padarytos žalos pareikšta per vienerius metus nuo žalos atsiradimo dienos arba per vienerius metus nuo dienos, kurią nukentėjusysis trečiasis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie padarytą žalą. Atkreiptinas dėmesys, kad eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiesiems buvo padaryta žala, įvyko 2006-12-16. Tuo tarpu iki šiol (t. y. praėjus daugiau kaip vieneriems metams) Biuras nėra gavęs nei nukentėjusiosios O. M. , nei nukentėjusiojo A. K. pretenzijų ir jas pagrindžiančių dokumentų dėl atitinkamai 5754,43 litų ir 8541,07 litų turtinės žalos atlyginimo. Dėl šios priežasties biuras neturėjo ir neturi jokio teisinio pagrindo atlyginti minėtiems nukentėjusiesiems jų patirtą žalą. Teismas, nepaisydamas įstatyme 16 str. 4 d. nustatyto termino ir nukentėjusių asmenų valios, priteisė nukentėjusiesiems asmenims žalos atlyginimą iš biuro, tuo pažeisdamas materialinės teisės normas. Biuras negalėjo būti traukiamas civiliniu atsakovu šioje byloje, nes Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str. nuostatose yra įtvirtinta, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims. Akivaizdu, kad biuras nėra kaltinamasis šioje byloje asmuo. Biuras taip pat nėra materialiai atsakingas už kaltinamojo veiksmus asmuo. Įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad nukentėjusysis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (šiuo atveju – kaltinamajam G. R. ) arba biurui, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos ir terminų. Atkreiptinas dėmesys, kad biuro su eismo įvykio kaltininku nesieja jokie santykiai: biuras nei įstatymo, nei sutarties pagrindu nėra nei įpareigotas, nei įsipareigojęs kaltininkui už jį atlyginti žalą. Pažymėtina, kad kaltininkas neturi jokios teisės reikalauti biuro, kad pastarasis už jį įvykdytų prievolę bei atlygintų žalą. Tik nukentėjusiojo asmens valia (nukentėjusiam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka ir terminais pareiškus biurui pretenziją) biuras atlygina nukentėjusiajam kaltininko padarytą žalą neperžengdamas įstatymo ribų. Šiuo atveju nei O. M. , nei A. K. neišreiškė valios gauti atitinkamai 5754,43 litų ir 8541,07 litų dydžio žalos atlyginimą iš Biuro. Įstatymo 19 str. 14 d. įtvirtinta, jog teismo tvarka sprendžiami tik tarp biuro ir nukentėjusiojo trečiojo asmens kilę ginčai. Vadinasi, biuras galėtų būti traukiamas civiliniu atsakovu baudžiamojoje byloje tik tuo atveju, jeigu teismas konstatuotų, kad tarp biuro ir nukentėjusiųjų asmenų yra kilęs ginčas (biuras nepagrįstai atsisako nukentėjusiajam mokėti reikalaujamą žalos atlyginimą) ir/arba biuras pažeidė įstatyme įtvirtintus terminus išmokėti žalos atlyginimą (draudimo išmoką) nukentėjusiajam, t. y. pažeidė nukentėjusiojo asmens interesus. Šiuo atveju jokio ginčo tarp nukentėjusiųjų ir biuro dėl nukentėjusiesiems asmenims teismo iš biuro priteistų sumų nebuvo, t. y. nukentėjusieji tiek iki teismo proceso, tiek teisme nereikalavo, kad biuras atlygintų jiems priteisto dydžio sumas. Taigi biuras nepažeidė nukentėjusiųjų asmenų interesų. Atsižvelgiant į visus anksčiau pateiktus motyvus, galima teigti, jog biuras negalėjo būti traukiamas civiliniu atsakovu, nes jis nėra nei kaltinamasis, nei asmuo, kuriam besąlygiškai kyla civilinė atsakomybė už kaltinamojo veikas, nei asmuo, pažeidęs nukentėjusiųjų asmenų interesus. Civilinio atsakovo atsikirtimuose taip pat nurodoma, kad teismas, nagrinėdamas nukentėjusiųjų civilinius ieškinius, pažeidė BPK 112 ir 113 str. nuostatas. BPK nėra įtvirtinti civilinio ieškinio formos reikalavimai, netinkamo civilinio atsakovo pakeitimo tinkamu tvarka ir pan., todėl ieškinys turi būti reiškiamas bei kiti su civiliniu ieškiniu susiję klausimai turi būti sprendžiami atsižvelgiant į civilinio proceso normose įtvirtintus reikalavimus (BPK 113 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju civiliniai ieškovai savo civiliniuose ieškiniuose nenurodė biuro kaip civilinio atsakovo. Dėl šios priežasties teismas, nesant nė vieno procesinio dokumento, kuriame civiliniai ieškovai reikalautų žalos atlyginimo iš biuro kaip iš civilinio atsakovo, ir nepaisydamas civilinių ieškovų, kurie žalos atlyginimo reikalavo ne iš biuro, o iš nuteistojo, valios, neteisėtai priteisė nukentėjusiesiems žalos atlyginimą iš biuro. Be to, teismas pažeidė BPK 305 str. nuostatas. Teismas nuosprendžio aprašomoje dalyje nepateikė išsamių motyvų: kodėl priteisė nukentėjusiesiems asmenims žalos atlyginimą iš biuro; kodėl nepaisė nukentėjusiųjų asmenų valios; kodėl neatsižvelgė į įstatymo 16 str. 4 d. įtvirtintą terminą ir į kitas įstatymo nuostatas. Teismo motyvus būtų galima laikyti išsamiais tik tokiu atveju, jei teismas būtų įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, taip pat ir biuro atsiliepime pateiktus paaiškinimus dėl biuro įtraukimo civiliniu atsakovu nepagrįstumo. Kadangi to teismas nepadarė, minėto nuosprendžio aprašomojoje dalyje pateikti motyvai negali būti laikomi išsamiais. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, yra akivaizdu, jog nagrinėjant civilinius ieškinius šioje baudžiamojoje byloje buvo padaryta esminių materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimų, be to, buvo nukrypta nuo Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos žalos atlyginimo bylose, kuriose yra pareiškiamas civilinis ieškinys. Civilinis atsakovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atsikirtimuose į apeliacinius skundus prašo O. M. ir A. K. apeliacinius skundus tenkinti, pakeičiant Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiesiems buvo priteistas žalos atlyginimas iš Biuro ir civilinių ieškinių klausimą spręsti neperžengiant civilinių ieškinių reikalavimų ribų, priteisiant įrodymais pagrįstą žalos atlyginimą iš civiliniuose ieškiniuose nurodyto subjekto – nuteistojo, o ne iš Biuro.

18Teismo posėdyje prokurorė prašė prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiųjų apeliacinius skundus tenkinti iš dalies, nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusieji ir jų atstovės prašė nukentėjusiųjų ir prokuroro apeliacinius skundus tenkinti, nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroro ir nukentėjusiųjų apeliacinius skundus atmesti.

19Prokuroro ir nukentėjusiųjų apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas. Apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės ir netinkamai išspręsto civilinio ieškinio (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 2 p., 4 p.).

20Dėl paskirtos bausmės.

21Skirdamas bausmę teismas nurodė nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į kaltinamojo asmenybę: yra jauno amžiaus, anksčiau neteistas, savo neteisėtais veiksmais padarė neatsargų nusikaltimą. Lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis pripažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Atsižvelgdamas į išvardytų aplinkybių visumą, teismas G. R. paskyrė realią, bet mažesnę už straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą veiką, sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį bausmę.

22Tačiau, kolegijos nuomone, teismo G. R. paskirta artima sankcijos minimumui 4 metų laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per švelni. Nors nuteistasis padarė neatsargų nusikaltimą, tačiau teismas netinkamai įvertino tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo saugumo ir transporto eksploatavimo taisykles, tai sukėlė itin sunkias pasekmes – vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viršijo saugų važiavimo greitį, dėl to žuvo du jauni žmonės, trečiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Be to, G. R. buvo baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, nusikaltimą padarė praėjus neilgam laiko tarpui po pažeidimo galiojimo pabaigos, taip pat apsvaigus nuo alkoholio. Ši aplinkybė G. R. apibūdina kaip asmenybę, nelinkusią taisytis, nes šiurkštūs KET pažeidimai nėra atsitiktiniai, jie įgavę pakartotinį pobūdį. Tik atsižvelgdama į apylinkės teismo nuosprendyje nurodytas G. R. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kolegija skiria jam ne tokią griežtą laisvės atėmimo bausmę, kurią siūlo jam skirti prokuroras.

23Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 90 str. 1 d. numato, kad atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę atlieka už neatsargius bei nesunkius nusikaltimus nuteisti pilnamečiai asmenys, tad teismas skirdamas G. R. atlikti laisvės atėmimo bausmę atviroje kolonijoje įstatymų normų laikėsi.

24Dėl nuteistojo apeliacinio skundo.

25Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas nuosprendžio nustatomojoje dalyje išdėstė Kelių eismo taisyklių, kuriuos pažeidė nuteistasis, reikalavimus ir juos susiejo su kilusiomis pasekmėmis. Nuosprendyje yra nurodyta, jog nuteistasis nesilaikė Kelių eismo taisyklių 51 p. (Eismo dalyviai privalo išmanyti LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti šias taisykles ir jų laikytis); 53 p.(Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugojimui ir netrukdyti eismo); 68 p.(draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviam); 172 p.(vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, taip pat pasirinkti saugų greitį, atsižvelgdamas į transporto priemonės ypatumus, kelio ir meteorologines sąlygas, kad bet kuriuo metu galėtų suvaldyti transporto priemonę). Būtent dėl šių reikalavimų nesilaikymo ir įvyko nelaimė – girtas vairuotojas nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į medį. Pabrėžtina tai, kad nuteistasis nesilaikė elementarių Kelių eismo taisyklių reikalavimų, šiurkščiai juos pažeisdamas. Nuosprendžio nustatomojoje dalyje turi būti glaustai išdėstyta nusikaltimo esmė, todėl joje paminėta aplinkybė – neapdraustos transporto priemonės vairavimas – kaip tik ir atskleidžia autoįvykio turinį ir su juo kilusias tolesnes pasekmes, susijusias su žalos atlyginimu.

26Dėl paskirtos bausmės kolegija jau išdėstė savo nuomonę. Nuteistasis reikalauja, kad jam būtų taikomas bausmės vykdymo atidėjimas. Tačiau dar kartą reikia pabrėžti, jog nuteistasis nesilaikė elementarių Kelių eismo taisyklių reikalavimų (prie vairo sėdo girtas, viršijo saugų greitį), autoįvykio pasekmės itin skaudžios – žuvo du jauni žmonės. Apylinkės teismas pakankamai plačiai išdėstė laisvės atėmimo bausmės skyrimo motyvus. Esant išdėstytoms aplinkybėms bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 str., gali būti pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę.

27Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

28Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, apylinkės teismas itin išsamiai išdėstė priteisiamos žalos motyvus, todėl kolegija, sutikdama su jais, jų nekartoja. Kolegija tik papildo, kad ir patys nukentėjusieji, važiavę su girtu vairuotoju, pasielgė neatsakingai, todėl ši aplinkybė taip pat turi reikšmės mažinant priteisiamą neturtinę žalą. Teismas atsižvelgė ne tik į nukentėjusiųjų patirtus sukrėtimus dėl vaikų žūties, nuteistojo padėtį, tačiau ir į Aukščiausiojo Teismo praktiką. Aukščiausiojo Teismo praktika neturtinės žalos atlyginimo klausimu yra gana įvairi, iki galo nėra susiformavusi. Apylinkės teismo paminėtose nutartyse iš tikrųjų yra bandoma nustatyti orientacines žalos atlyginimo ribas, kurios skiriasi priklausomai nuo kaltės formos (tyčinis ar neatsargus nusikaltimas).Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visas, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius išgyvenimus, fizinius praradimus). Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kadangi civilinis įstatymas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį teismas nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas į visas nurodytas aplinkybes atsižvelgė, taip pat atsižvelgė į Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, todėl mano, kad priteista suma yra optimali ir protinga. Nukentėjusiųjų ir nuteistojo apeliaciniai skundai dėl neturtinės žalos netenkinami, ši nuosprendžio dalis nekeičiama.

29Dėl žalos atlyginimo iš civilinio atsakovo.

30Apylinkės teismas teisminio bylos nagrinėjimo metu savo iniciatyva

Nutarė

31patraukti civiliniu atsakovu LR transporto priemonių draudikų biurą ir iš biuro priteisė turtinę žalą. Šis sprendimas yra nepagrįstas. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 straipsnio l dalis nurodo, kad, nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pasirinkti pateikti pretenzijas vienam iš šių subjektų: 1) atsakingam už padarytą žalą asmeniui – eismo įvykio kaltininkui; 2) tiesiogiai draudikui, apdraudusiam kaltininko civilinę atsakomybę; 3) draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – biurui. Bylos medžiaga yra nustatyta, jog G. R. vairuojama transporto priemonė privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu apdrausta nebuvo. Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai civiliniuose ieškiniuose neprašė Biuro patraukti civiliniu atsakovu ir priteisti iš jo turtinę žalą, o prašė visą žalą priteisti iš nuteistojo G. R. . Beje, ir apeliaciniuose skunduose nukentėjusieji nori, jog žala būtų priteista iš nuteistojo. Tuo tarpu apylinkės teismas, patraukdamas biurą civiliniu atsakovu ir priteisdamas iš jo turtinę žalą, pažeidė civiliniuose santykiuose egzistuojantį dispozityvumo (teisės laisvai pasirinkti savo elgesio modelį) principą.

32Lietuvos Respublikos BPK 109 str. numato, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims. Skirtingai nei draudimo kompanija, biuras, jeigu į jį įstatymo numatytais atvejais nesikreipia nukentėjusieji, nėra materialiai atsakingas už kaltinamojo veiksmus asmuo. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str. 1 d. numato, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Taigi šio įstatymo paminėta norma yra imperatyvinio pobūdžio – transporto priemonės savininkas privalo sudaryti draudimo sutartį (Įstatymo 4 str. 2 d., 43 str.). Kaltinamojo vairuojama transporto priemonė apdrausta nebuvo, taigi jis, o ne biuras turi būti atsakingas už padarytą turtinę žalą. Apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo iš LR transporto priemonių draudikų biuro keičiama.

33Iš nuteistojo priteistinos išlaidos, kurias turėjo nukentėjusysis A. K. advokatės paslaugoms apmokėti ( BPK 106 str. 2 d.).

34Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p.,

35n u s p r e n d ž i a:

36Klaipėdos m. apylinkės teismo 2008 m. gegužės 9 d. nuosprendį pakeisti.

37G. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. skirti laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje.

38Pakeisti nuosprendžio dalį, pagal kurią iš LR transporto priemonių draudikų biuro nukentėjusiajai O. M. priteista 5754,43 Lt turtinės žalos atlyginimo ir šiuos pinigus priteisti O. M. iš G. R. .

39Pakeisti nuosprendžio dalį, pagal kurią iš LR transporto priemonių draudikų biuro nukentėjusiajam A. K. priteista 8541,07 Lt turtinės žalos atlyginimo ir šiuos pinigus priteisti A. K. iš G. R. .

40Priteisti iš G. R. A. K. 1000 Lt atstovavimo išlaidų.

41Nuteistojo G. R. apeliacinį skundą atmesti.

42Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. G. R. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – nuteistajam uždrausta... 3. Iš LR transporto priemonių draudikų biuro nukentėjusiajai O. M. priteista... 4. Iš G. R. nukentėjusiajai O. M. priteista 30000 Lt neturtinės žalos... 5. Iš LR transporto priemonių draudikų biuro nukentėjusiajam A. K. priteista... 6. Iš G. R. nukentėjusiajam A. K. priteista 30000 Lt neturtinės žalos... 7. Iš G. R. nukentėjusiajai T. Č. priteista 30000 Lt neturtinei žalai... 8. Teismas, išnagrinėjęs šią bylą,... 9. G. R. apylinkės teismo nuteistas už tai, kad pažeidė Kelių eismo... 10. Tai yra jis, G. R. , 2006 m. gruodžio 16 d., apie 02.25 val., Pamario... 11. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas... 12. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė T. Č. apeliaciniame skunde nurodo, kad... 13. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė O. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad... 14. Nukentėjusiojo A. K. ir jo atstovės advokatės N. Fočenkovos apeliaciniame... 15. Žalos atlyginimo klausimas nuosprendyje taip pat netinkamai išspręstas.... 16. Nuteistasis G. R. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo nuosprendis yra... 17. Civilinis atsakovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras... 18. Teismo posėdyje prokurorė prašė prokuroro apeliacinį skundą tenkinti,... 19. Prokuroro ir nukentėjusiųjų apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies,... 20. Dėl paskirtos bausmės.... 21. Skirdamas bausmę teismas nurodė nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį,... 22. Tačiau, kolegijos nuomone, teismo G. R. paskirta artima sankcijos minimumui 4... 23. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 90 str. 1 d. numato, kad atvirose... 24. Dėl nuteistojo apeliacinio skundo.... 25. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas nuosprendžio... 26. Dėl paskirtos bausmės kolegija jau išdėstė savo nuomonę. Nuteistasis... 27. Dėl neturtinės žalos atlyginimo.... 28. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, apylinkės teismas itin... 29. Dėl žalos atlyginimo iš civilinio atsakovo.... 30. Apylinkės teismas teisminio bylos nagrinėjimo metu savo iniciatyva... 31. patraukti civiliniu atsakovu LR transporto priemonių draudikų biurą ir iš... 32. Lietuvos Respublikos BPK 109 str. numato, kad civilinis ieškinys... 33. Iš nuteistojo priteistinos išlaidos, kurias turėjo nukentėjusysis A. K.... 34. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326... 35. n u s p r e n d ž i a:... 36. Klaipėdos m. apylinkės teismo 2008 m. gegužės 9 d. nuosprendį pakeisti.... 37. G. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. skirti laisvės atėmimą 6... 38. Pakeisti nuosprendžio dalį, pagal kurią iš LR transporto priemonių... 39. Pakeisti nuosprendžio dalį, pagal kurią iš LR transporto priemonių... 40. Priteisti iš G. R. A. K. 1000 Lt atstovavimo išlaidų.... 41. Nuteistojo G. R. apeliacinį skundą atmesti.... 42. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....