Byla A-662-941-10

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Artūro Drigoto, sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei, rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Prokuratūros profesinės sąjungos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl sprendimo bei įsakymo dalių panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys – Šiaulių miesto apylinkės prokuratūra).

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas Prokuratūros profesinė sąjunga skundu (b. l. 4-6, I t.) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo sprendimo dalį dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2008 m. sausio 22 d. išvados Nr. 6.15 ir jo pagrindu 2008 m. sausio 31 d. priimto įsakymo Nr. P-150 „Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros valstybės tarnautojų vertinimo komisijos siūlymų neįgyvendinimo" dalį, kuria I. P. (nuo 2008 m. gegužės 28 d. - I. Z. –S.) nesuteikta pirma kvalifikacinė klasė; įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą atkurti I. P. pažeistas teises, suteikiant jai nuo 2008 m. sausio 29 d. pirmą kvalifikacinę klasę.

5Paaiškino, kad I. Z. –S., kaip Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroro padėjėjos, tarnybinę veiklą Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija (toliau - ir Komisija) įvertino „labai gerai" ir pasiūlė jai suteikti I kvalifikacinę klasę. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas V. B. , laikinai ėjęs Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigas, 2008 m. sausio 29 d. šiam Komisijos siūlymui nepritarė, motyvuodamas, kad dėl riboto darbo užmokesčio fondo ir nepraėjus 3 metams nuo tarnybos pradžios, I kvalifikacinė klasė nesuteiktina. Prokuratūros profesinės sąjungos nuomone, sprendimas nepritarti Komisijos siūlymui turi būti motyvuotas teisės aktais pagrįstais argumentais, o ne subjektyviais vertinimo kriterijais, todėl buvo pažeisti Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 26 dalies, Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu patvirtintos tvarkos „Dėl valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių bei valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų" (toliau – ir Taisyklės) reikalavimai, taip pat I. Z. –S. konstitucinė teisė gauti jos profesinius bei dalykinius sugebėjimus atitinkantį darbo užmokestį. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros vadovybė darbo užmokesčio fondo strategiškai neplanuoja, netinkamai jį naudoja, ignoruoja Valstybės kontrolės 2005 m. lapkričio 30 d. valstybės audito metu nustatytus trūkumus ir pateiktas išvadas. Pareiškėjo manymu, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo motyvas nesuteikti 1 kvalifikacinės klasės, nes nėra praėję 3 metai nuo tarnybos pradžios, taip pat yra neteisėtas, nes kvalifikacinė klasė valstybės tarnautojui suteikiama vadovaujantis Taisyklėmis, kurios to nenumato. Atkreipė dėmesį į Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 4 dalį, Taisyklių 42 punktą ir pažymėjo, kad I. Z. –S. 2007 m. balandžio mėnesį išlaikė kvalifikacinį prokurorų egzaminą, praėjo atrankos komisiją į prokurorų pareigas. Priėjo prie išvados, kad jos kvalifikacija atitinka ir netgi viršija valstybės tarnautojo I kvalifikacinę klasę. Atkreipė dėmesį, kad pagal Prokuratūros įstatymo 22 straipsnio 3 dalį, generalinio prokuroro pavaduotojus septyneriems metams skiria ir iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas generalinio prokuroro teikimu. Priėjo prie išvados, kad V. B. , kaip generalinio prokuroro pavaduotojo, 7 metų įgaliojimai baigėsi 2008 m. sausio 17 d., todėl, priimdamas Sprendimą, jis neturėjo teisės pavaduoti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ir priiminėti sprendimus, priskirtus generalinio prokuroro kompetencijai.

6Atsakovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepimu į skundą (b. l. 29-31, I t.) prašė skundą atmesti.

7Nurodė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalį ir pažymėjo, kad Prokuratūros profesinė sąjunga gina savo narės I. Z. –S. subjektyviąją teisę gauti aukštesniąją kvalifikacinę klasę. Priėjo prie išvados, kad skundo patenkinimas Prokuratūros profesinei sąjungai nesukels teisinių pasekmių - nepakeis jos teisių ir pareigų, todėl pareiškėjas šiuo atveju neturi savarankiško materialinio-teisinio suinteresuotumo, o ginčijamas sprendimas jo teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia. Atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. A525-279/2008. Pažymėjo, kad įstatyme nenurodyta, kokiais motyvais turėtų remtis asmuo, vertinantis Komisijos išvadą, nėra nustatytas sąrašas priežasčių, dėl kurių galima nepritarti jos išvadai, todėl tai yra priimančio į pareigas asmens prerogatyva remtis vienokiais ar kitokiais protingumo principą atitinkančiais motyvais. Pabrėžė, kad ištekliai yra lemiamas veiksnys suteikiant kvalifikacines klases valstybės tarnautojams, todėl vadovas, priimdamas galutinį sprendimą dėl klasės suteikimo, privalo įvertinti darbo užmokesčio fondą, nes prokuratūros personalą sudaro ne tik valstybės tarnautojai, bet ir prokurorai, darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Pažymėjo, kad prokurorams aukštesni kvalifikaciniai rangai paprastai suteikiami kas penkerius metus. Nurodė, kad V. B. sprendimu nesuteikti L. Z. –S. aukštesnės klasės nepanaikino Komisijos sprendimo įvertinti šią valstybės tarnautoją labai gerai. Paaiškino, kad Komisijoje 2008 m. sausio 22 d. buvo įvertinti 27 valstybės tarnautojai, 11 iš jų buvo pasiūlyta suteikti I kvalifikacinę klasę ir V. B. pritarė (vertinti labai gerai ir suteikti I kvalifikacinę) Komisijos sprendimui tik dėl trijų valstybės tarnautojų, kurie valstybės tarnyboje buvo išdirbę ilgiau negu 3 metus. Nurodė, kad V. B. , kaip generalinio prokuroro pavaduotojo, įgaliojimai nėra pasibaigę, nes 7 metų kadencija generalinio prokuroro pavaduotojams buvo nustatyta naujoje Prokuratūros įstatymo redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2003 m. gegužės 1 d., todėl nuo šios datos yra skaičiuojama V. B. kadencija.

8Tretysis suinteresuotas asmuo I. Z. –S. atsiliepimu į skundą (b. l. 27, I t.) prašė skundą patenkinti. Palaikė visas skunde išdėstytas aplinkybes ir pritarė skundo motyvacijai.

9II.

10Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. birželio 29 d. sprendimu skundą patenkino iš dalies, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo V. B. sprendimą dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2008 m. sausio 22 d. išvados Nr. 6.15 ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo V. B. 2008 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. P-150 dalis, kuriomis I. P. nesuteikta pirma kvalifikacinė klasė, panaikino ir įpareigojo Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą vertinimo komisijos siūlymą išnagrinėti iš naujo ir dėl I. Z. –S. priimti naują sprendimą, atitinkantį Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį bei Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį.

11Nurodė Profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, įvertino tai, kad profesinei sąjungai ir darbdaviui ginčo nepavykus išspręsti kitu keliu, ginčas gali persikelti į teismą ir konstatavo, kad atsakovas nepagrįstai teigia, jog pareiškėja šioje byloje neturi jokio savarankiško intereso ir kad teismo sprendimas nesukels jai jokių teisinių pasekmių.

12Įvertinęs Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 14 ir 26 dalis, 3 straipsnio 1 dalį, Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 patvirtintų Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 54, 55 punktus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutartį, priėjo prie išvados, kad du atsakovo motyvai nesuteikti kvalifikacinę klasę - finansavimo stygius bei 3 metų tarnybos stažas - gali būti pripažinti pakankamais bei pagrįstais tik tuomet, jei juos taikant paisoma valstybės tarnybos veiklos principų. Teismo nuomone, šiuo atveju buvo nesilaikoma lygiateisiškumo bei skaidrumo principų, nes nėra aiškus (V. B. rezoliucijoje ir skundžiamame įsakyme nepakankamai atskleistas) 3 metų tarnybos principas, kadangi vienais atvejais kalbama apie tarnybos prokuratūroje, kitais atvejais - valstybės tarnybos stažą, neatitinka faktinės situacijos atsakovo argumentai dėl neva šio principo taikymo visiems valstybės tarnautojams, gavusiems I kvalifikacinę klasę. Teismo nuomone, šie principai turėjo būti taikomi visų valstybės tarnautojų karjerai, nes papildomi finansiniai ištekliai reikalingi tiek suteikus I kvalifikacinę, tiek suteikus žemesnes kvalifikacines klases ar perkeliant į aukštesnes pareigas. Priėjo prie išvados, kad skundžiamas sprendimas nesuteikti aukštesnės kvalifikacinės klasės I. Z.-S., paliekant jai turėtą kvalifikacinę klasę, neatitinka lygiateisiškumo, skaidrumo ir kitų principų, lyginant šį sprendimą su analogiškais sprendimais kitų valstybės tarnautojų atžvilgiu. Teismo manymu, skundžiamas įsakymas neatitinka Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir nėra pakankamai argumentuotas dėl to, kodėl kitų valstybės tarnautojų (įskaitant ir paminėtus valstybės tarnautojus, kuriems suteikta I kvalifikacinė klasė neturint 3 metų tarnybos prokuratūroje stažo) atžvilgiu nebuvo laikomasi paties atsakovo nustatytų principų (Viešojo administravimo įstatymo 8 str.).

13III.

14Atsakovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra apeliaciniu skundu (b. l. 184-186, II t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

15Mano, kad nagrinėjamu atveju reikia vadovautis ne Profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi, o ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi. Pažymi, kad skundo patenkinimas profesinei sąjungai nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl ji neturi savarankiško materialinio-teisinio suinteresuotumo. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. A525-279/2008. Nurodo, kad I. Z. –S. teismo posėdyje nedalyvavo, teisėja informavo, kad apie bylos nagrinėjimą jai nebuvo pranešta įstatymų nustatyta tvarka, todėl neaišku, ar ji savo reikalavimą vis dar palaiko, nes nuo skundo padavimo pasikeitė aplinkybės: I. Z.-S. nuo 2008 m. gegužės 29 d. eina Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokurorės pareigas. Pažymi, kad Prokuratūros profesinės sąjungos atstovas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, jog I. Z. –S. sutinka būti jo atstovaujama teisme ir savo reikalavimą palaiko. Paaiškina, kad I. Z. –S. III kvalifikacinę klasę gavo iškart ją priimant į tarnybą prokuratūroje, o II – praėjus vos daugiau nei 1 metams nuo tarnybos pradžios. Pažymi, kad būtų neteisinga nustatyti 3 metų terminą III ar II kvalifikacinei klasei gauti, nes pačios klasės nėra tolygios nei pagal piniginę išraišką, nei pagal asmens, kuriam jos suteikiamos, kvalifikaciją. Pabrėžia, kad 3 metų terminas nėra imperatyvus, nes jis nenustatytas įstatymu, jis buvo pasirinktas kaip orientacinis terminas. Nurodo, kad piniginė klasės išraiška labai skiriasi priklausomai nuo turimos klasės, todėl mano, kad teismas turėjo analizuoti tik tų valstybės tarnautojų vertinimą, kuriems buvo siūloma suteikti I kvalifikacinę klasę. Pažymi, kad teismo išskirti Š. D. , G. T. ir R. D. buvo vertinami ne kasmetinio, o neeilinio vertinimo metu. Paaiškina, kad vadovas pagal finansines galimybes klases suteikė tiems, kurie dirbo ilgiausiai. Nurodo, kad minėti asmenys tiek savo patirtimi, tiek kvalifikacija, tiek tarnybos stažu išsiskyrė iš kitų 2008 metais vertintų valstybės tarnautojų. Paaiškina, kad nors V. B. sprendime nurodydamas 3 metų tarnybos stažą turėjo omenyje tarnybą prokuratūros sistemoje, šį kriterijų taikyti G. T. , Š. D. ir R. D. , kurie eilę metų ėjo labai panašaus pobūdžio pareigas, kas sąlygojo jų itin aukštą kvalifikaciją, būtų neteisinga.

16Teisėjų kolegija

konstatuoja:

17IV.

18Apeliacinis skundas netenkintinas.

19Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro sprendimo dalies dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2008-01-22 išvados Nr. 6.15 ir jo pagrindu 2008-01-31 priimto įsakymo Nr. P–150 „Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros valstybės tarnautojų vertinimo komisijos siūlymų neįgyvendinimo“ dalies, kuria I. P. (nuo 2008-05-28 – I. Z. –S.) nesuteikta pirma kvalifikacinė klasė bei įpareigojimo, teisėtumo ir pagrįstumo

20Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 26 dalyje reglamentuota, kad valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima sprendimą dėl vertinimo komisijos siūlymo įgyvendinimo. Jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima motyvuotą sprendimą neįgyvendinti vertinimo komisijos siūlymo, valstybės tarnautojo iki vertinimo buvusi teisinė padėtis nesikeičia. Panaši nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 patvirtintų Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. 1106 redakcija) 55 punkte – į pareigas priimantis asmuo, šių Taisyklių 54 punkte nustatyta tvarka priėmęs motyvuotą sprendimą neįgyvendinti vertinimo komisijos siūlymo, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo tai nurodo vertinimo komisijos išvadoje.

21Kaip matyti iš valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2008-01-22 išvados Nr. 6.15, pareiškėjai pirma kvalifikacinė klasė nesuteikta dėl 2 aplinkybių: ribotas darbo užmokesčio fondas ir buvo nepraėję 3 m. nuo tarnybos pradžios. Tuo tarpu bylos medžiaga rodo, kad laikotarpyje nuo 2007 m. pradžios iki 2009 m. vasario mėn. buvo atlikta visa eilė vertinimų. Šių vertinimų rezultatai iš esmės paneigia pareiškėjos išvadoje nurodytas nesuteikimo jai pirmos kvalifikacinės klasės priežastis. Iš atsakovo pateiktų dokumentų akivaizdu, jog kai kurių prokuratūrų prokurorų padėjėjams (karjeros valstybės tarnautojams) pirma kvalifikacinė klasė buvo suteikiama taip pat nepraėjus 3 metams nuo tarnybos pradžios. Šiuo atveju pastebėtina, jog lyginant jų tarnybos pradžią prokuratūros sistemoje su pareiškėjos tarnybos pradžia, jie į tarnybą buvo priimti panašiu metu arba netgi dar vėliau nei pareiškėja. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, jog nėra aiškus 3 metų tarnybos principas, nes vienas atvejais kalbama apie tarnybos Lietuvos Respublikos prokuratūroje, kitais atvejais – apie valstybės tarnybos stažą, taip pat neatitinka faktinės situacijos atsakovo argumentai dėl šio principo taikymo visiems valstybės tarnautojams, gavusiems pirmą kvalifikacinę klasę.

22Bylos medžiaga nustatyta, jog vien tik 2008 m. sausio mėn. atliktų vertinimų metu, jau nekalbant ir nevertinant vėlesnių 2008 metais atliktų vertinimų rezultatų, pakankamai nemažam skaičiui prokuratūros darbuotojų buvo suteikta pirma arba antra kvalifikacinė klasė, taip pat vykdomas karjeros valstybės tarnautojų perkėlimas į aukštesnes pareigas, ko rezultate keisdavosi kategorija ir pareiginės algos koeficientas. Be to, kai kuriems karjeros valstybės tarnautojams, turintiems pirmą kvalifikacinę klasę, buvo skiriami pareiginės algos dydžio vienkartiniai priedai. Nors minėtų kvalifikacinių klasių suteikimas bet kokiu atveju sukelia ir atitinkamas finansines pasekmes, tačiau išvadoje nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjai pirma kvalifikacinė klasė nesuteiktina esant ribotam darbo užmokesčio fondui, nėra pakankamai pagrįsta ir objektyvi vertinat šią aplinkybę byloje surinktų įrodymų kontekste.

23Įstatymų leidėjas, reguliuodamas valstybės tarnybos teisinius santykius, valstybės tarnautoją į pareigas priimantiems asmenims taip pat suteikė ir plačią diskreciją. Tačiau ši įstatymų leidėjo diskrecija nėra absoliuti: tai darydamas, jis turi paisyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos normų ir principų, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, inter alia jos 29 straipsnyje, įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas minėto Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatas, ne kartą yra konstatavęs, kad < ... konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokio dydžio skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas ... > (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2010 m. gegužės 28 d., 2010 m. kovo 22 d. ir kiti nutarimai). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad skundžiamas sprendimas nesuteikti aukštesnės kvalifikacinės klasės I. Z. –S., paliekant jai turėtą kvalifikacinę klasę, neatitinka lygiateisiškumo, skaidrumo ir kitų principų, lyginant šį sprendimą su analogiškais sprendimais kitų valstybės tarnautojų atžvilgiu, ir yra teisinis pagrindas tokį sprendimą pripažinti neteisėtu.

24Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 29 d. sprendime netiksliai nurodytos proceso šalys: pareiškėja įvardijama Prokuratūros profesinė sąjunga, o trečiaisiais suinteresuotais asmenimis – Šiaulių miesto apylinkės prokuratūra ir I. Z. –S. Bylos duomenimis, Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2008 m. gegužės 14 d. buvo pateiktas patikslintas skundas, kuriame pareiškėja nurodyta I. P. , pareiškėjos atstovu – Prokuratūros profesinė sąjunga ir trečiuoju suinteresuotu asmeniu – Šiaulių miesto apylinkės prokuratūra. Analogiškai šalys nurodytos ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 26 d. sprendime. Proceso šalių netikslus nurodymas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 29 d. sprendime vertintinas kaip rašymo apsirikimas, neturintis esminės reikšmės sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

25Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą nėra.

26Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

27Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinis skundas netenkintinas.

28Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinį skundą atmesti.

29Nutartis neskundžiama.