Byla e2S-1007-560/2017
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo VšĮ „Milžinų kaimelis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovo VĮ „Valstybės žemės fondas“ ieškinį atsakovui VšĮ „Milžinų kaimelis“ dėl skolos priteisimo.

2Teismas

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas VĮ „Valstybės žemės fondas“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo priėmimo, kuriuo prašė iš atsakovo VšĮ „Milžinų kaimelis“ priteisti 480,00 Eur skolos, 17,18 Eur delspinigių ir 5 procentų dydžio palūkanas.
  2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-07-22 priėmė teismo įsakymą, kuriuo priteisė iš skolininko kreditoriui 480,00 Eur skolos, 17,18 Eur delspinigių ir 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo įsakymo įvykdymo.
  3. Išsiuntus VšĮ „Milžinų kaimelis“ teismo įsakymo kopiją ir pranešimą dėl prieštaravimų pateikimo, per įstatymo nustatytą terminą teisme buvo gauti atsakovo prieštaravimai dėl kreditoriaus pareikštų reikalavimų.
  4. Ieškovui VĮ „Valstybės žemės fondas“ pateikus ieškinį, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-09-22 nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-22 įsakymą.
  5. Ieškovas VĮ „Valstybės žemės fondas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo VšĮ „Milžinų kaimelis“ 480,00 Eur skolą, 4,76 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys 2015-09-03 sudarė žemės sklypų kadastrinių matavimų darbų atlikimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atsakovui atlikti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir parengti minėto žemės sklypo kadastro duomenų bylą, o atsakovas įsipareigojo už atliktus darbus sumokėti 480,00 Eur. Ieškovas atsakovui 2016-01-12 išrašė PVM sąskaitą-faktūrą, kurią jis turėjo apmokėti iki 2016-01-22. Atsakovui jos neapmokėjus, ieškovas raštiškai ragino atsakovą padengti įsiskolinimą, tačiau atsakovas vengė bendradarbiauti ir šiai dienai nėra atsiskaitęs.
  6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-11-22 sprendimu už akių ieškinį patenkino visiškai ir priteisė ieškovui VĮ „Valstybės žemės fondas“ iš atsakovo VšĮ „Milžinų kaimelis“ 480,00 Eur skolos, 4,76 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 484,76 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2016-07-22, iki teismo procesinio sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  7. Atsakovas VšĮ „Milžinų kaimelis“ pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti 2016-11-22 sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą. Nurodė, kad atsakovo vadovas nuo 2016 m. rugsėjo gyvena (duomenys neskelbtini) VšĮ „Milžinų kaimelis“ daugiau darbuotojų neturi, todėl nebuvo galimybės gauti pašto pranešimų, siųstų atsakovo registruotu buveinės adresu. 2016-08-17 atsakovo vadovas elektroniniu paštu gavo teismo pranešimą bei teismo įsakymo kopijas, kurių gavimą patvirtino bei 2016-08-22 pateikė prieštaravimus, kuriuose nurodė adresą korespondencijai – (duomenys neskelbtini), tačiau minėtu adresu jokių pašto siuntų ar pranešimų nebuvo gauta, išskyrus 2016-11-22 sprendimą už akių, todėl atsakovas neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo į ieškinį. Atsakovas 2015-09-03 užsakė geodezinių matavimų paslaugą iš ieškovo. 2015-10-26 ieškovui atlikus matavimus, jis nesąžiningai gavo atsakovo vadovo parašą perduodamas tik teoriškai atliktus darbus, tačiau neperdavė atliktų geodezinių matavimų bylos, kadangi atsakovas turėjo nuvykti į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyrių. Atsakovo vadovui nuvykus paaiškėjo, jog ieškovas dokumentus parengė netinkamai, t. y. žemės sklypo buvusios savininkės vardu, tačiau ne atsakovo, todėl Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojai atsisakė atsakovo vadovui perduoti dokumentus. Paslauga nebuvo suteikta, todėl atsakovas atsisakė ją apmokėti ir nurodė, jog sutinka apmokėti pateiktą sąskaitą, tik dokumentuose įrašius teisingus duomenis.
  8. Ieškovas VĮ „Valstybės žemės fondas“ nesutiko su pareiškimu ir nurodė, jog aplinkybė, kad atsakovo vadovas negalėjo gauti siunčiamų procesinių dokumentų dėl to, kad išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) yra nepagrįsta, kadangi nepateikiama jokių dokumentų, įrodančių, kad oficialiai pasikeitė atsakovo buveinės adresas, ar, kad atsakovo vadovas savo išvykimą teisės aktų nustatyta tvarka deklaravo. Atsakovas taip pat nenurodė jokių svarbių priežasčių ar argumentų, kurie galėtų turėti reikšmės sprendimo už akių peržiūrėjimui ar sprendimo pakeitimui. Užsakyti darbai ieškovo buvo atlikti tinkamai, kokybiškai bei užbaigti laiku. Darbų rezultatas – žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo bylos, kurios perduotos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriui. Ieškovas iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus negavo jokio pranešimo, kurio pagrindu ieškovas turėtų kreiptis dėl trūkumų, atsiradusių atliekant darbus, pašalinimo, nes jokių trūkumų nėra nustatyta. Darbų atlikimo metu, turto savininkė buvo I. R., todėl ieškovas darbų dokumentus privalėjo rengti tuometinės savininkės vardu, kadangi ieškovui nebuvo pateikti jokie dokumentai, patvirtinantys atsakovo nuosavybės teises. Kad atlikus darbus pasikeitė turto savininkas nesudaro pagrindo teigti, kad darbai atlikti netinkamai. Atsakovo vadovui buvo atsisakyta perduoti ginčo dokumentus, kadangi atsakovo vadovas negalėjo pateikti VšĮ „Milžinų kaimelis“ atstovavimą patvirtinančio dokumento, kuris suteikia jam teisę veikti atsakovo vardu.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-01-30 nutartimi netenkino atsakovo VšĮ „Milžinų kaimelis“ pareiškimo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-22 priimto sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teismas nustatė, kad apie civilinės bylos nagrinėjimą teisme atsakovas buvo informuotas, jam buvo žinoma apie 2016-07-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtą įsakymą jo atžvilgiu. Savo ruožtu atsakovas pateikė prieštaravimus, kurie 2016-09-06 nutartimi buvo priimti. Ieškovui pareiškus ieškinį, 2016-09-23 atsakovui ieškinio kopija bei pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo siunčiami adresais (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), tačiau procesiniai dokumentai grįžo neįteikti su pašto darbuotojų žyma, jog adresatas procesinių dokumentų neatsiėmė. Teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovui adresu (duomenys neskelbtini), procesiniai dokumentai buvo siunčiami du kartus, todėl apie bylos nagrinėjimą atsakovas buvo tinkamai informuotas. Tai, kad faktiškai procesiniai dokumentai nebuvo įteikti atsakovui nesudaro pagrindo teigti, kad teismas negalėjo priimti jo atžvilgiu teismo sprendimo už akių, nes procesiniai dokumentai buvo siunčiami atsakovo nurodyto korespondencijos adresu, savo ruožtu teismas negavo jokios informacijos dėl pasikeitusios atsakovo buveinės ar veiklos vietos. Teismas pabrėžė, kad atsakovo vadovo išvykimas iš Lietuvos nėra susijęs su įmonės veikla nagrinėjamu atveju ir neturi bei negali turėti įtakos juridinio asmens teisėms bei pareigoms. Atsakovas, žinodamas, jog jo atžvilgiu yra pradėtas civilinis procesas teisme, proceso eiga nesidomėjo, nesikreipė į teismą dėl informacijos suteikimo, neteikė prašymų ir nebendradarbiavo siekiant kilusį ginčą išspręsti per optimalų terminą. Be to, atsakovas ir neteigia, jog nežinojo apie civilinį procesą jo atžvilgiu. Atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie būtų reikšmingi sprendžiant, ar realiai egzistavo kliūtys, dėl kurių nebuvo pateiktas atsiliepimas į ieškovo pareikštą ieškinį, todėl teismas turėjo pagrindo, esant tik vienos šalies įrodymams byloje, priimti sprendimą atsakovui už akių. Teismas pripažino, jog aplinkybių, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių nenustatyta.
  2. Atsakovas sprendimo už akių pagrįstumą iš esmės kvestionuoja tuo, jog ieškovui atlikus kadastrinius matavimus, šių matavimų bylos atsakovui perduotos nebuvo, o taip pat, jog matavimai atlikti ne atsakovo VšĮ „Milžinų kaimelis“ vardu, tačiau buvusios žemės sklypo savininkės vardu, todėl laiko, jog paslauga nebuvo suteikta ir atsakovas pagrįstai atsisakė ją apmokėti. Teismo vertinimu, šios aplinkybės neturi teisinės reikšmės, kadangi nėra pagrįstų duomenų, jog ieškovas nebūtų atlikęs kadastrinių matavimų darbų, ar būtų juos atlikęs netinkamai. Aplinkybė, kad kadastrinės bylos parengtos ne VšĮ „Milžinų kaimelis“ vardu nėra reikšminga, kadangi atsakovas ieškovui nepateikė jokių duomenų, iš kurių ieškovui būtų buvus galimybė spręsti priešingai dėl žemės sklypo savininko nei nurodoma viešuose registruose kadastro duomenų rengimo metu. Nepagrįsti ir atsakovo teiginiais dėl ieškovo atsisakymo atiduoti jam kadastrines bylas, kadangi ieškovo aiškiai bei nedviprasmiškai nurodyta, kad atsakovas turi ir turėjo galimybę atsiimti kadastrines bylas, vadovui pateikus reikiamus dokumentus, patvirtinančius jo teises veikti VšĮ „Milžinų kaimelis“ vardu bei žemės sklypo nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. Šiuo atveju atsakovo pareiga sumokėti už suteiktas paslaugas, juolab, kai byloje yra dokumentai, patvirtinantys atliktų darbų priėmimą, nebuvo paneigti. Jokių įrodymų, susijusių su nagrinėjimo dalyku, nebuvo pateikta ir prie pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsakovas nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių panaikinimo netenkino.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7

  1. Atsakovas VšĮ „Milžinų kaimelis“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2017-01-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-22 sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Nurodo, kad teismui buvo žinomas kitas įmonės adresas korespondencijai, tačiau nurodytu adresu jokių pranešimų nebuvo gauta, todėl teismas, turėdamas užtektinai priemonių informuoti atsakovą (korespondencijos adresą ir elektroninio pašto adresą) nesiekė kaip galima teisingesnio proceso.
  2. Ieškovo parengti dokumentai nebuvo perduoti atsakovui, todėl atsakovas neturėjo galimybės susipažinti su kadastrinių matavimų byla. Be to, jie buvo parengti ne atsakovo vardu.
  3. Ieškovas VĮ „Valstybės žemės fondas“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovas, sudaręs sutartį, ieškovui turėjo pateikti visus darbų atlikimui reikalingus dokumentus ir reikalingą informaciją. Ieškovas turėjo žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuriame savininke nurodyta I. R., todėl kadastro duomenų byla buvo rengiama savininkės vardu.
  4. Atsakovas su žemės sklypo savininke I. R. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį sudarė 2015-10-23, po to, kai žemės sklypas jau buvo paženklintas vietoje, o parengta žemės sklypo kadastro duomenų byla buvo perduota Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriui, kuris patikrinęs Žemės sklypo kadastro duomenų bylą, 2015-11-19 Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte Nr. 41 KAM-123212 trūkumų nenustatė. 2015-11-20 priimtas sprendimas „Dėl žemės sklypo nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, kuriuo patvirtinti I. R. vardu parengti žemės sklypo kadastro duomenys.
  5. Atsakovui tiek žodžiu, tiek ir elektroniniu laišku buvo paaiškinta, kad jis žemės sklypo kadastro duomenų bylą, pateikęs VšĮ „Milžinų kaimelis“ atstovavimą patvirtinančius dokumentus, kurie suteikia jam teisę veikti atsakovo vardu, turi atsiimti Utenos skyriuje, kurio kompetencijoje, užpildžius prašymą dėl kadastro duomenų tikslinimo, priimti patikslintą (VšĮ „Milžinų kaimelis“ vardu) Utenos skyriaus sprendimą.

8IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Atskirasis skundas atmetamas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. Sprendimo už akių priėmimo pagrindai ir sąlygos įtvirtinti CPK 285 straipsnyje. Sprendimas už akių gali būti priimamas, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ir jei yra ieškovo prašymas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis). Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso operatyvumu ir ekonomiškumu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdamas vilkinti bylos nagrinėjimą.
  3. Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis, 287 straipsnis). Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik tuo atveju, jeigu konstatuoja, kad atsakovas negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir kad atsakovo pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnis). Iš to seka, kad sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinimas esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis). Tokiu būdu, sprendimo už akių peržiūrėjimui yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas teismo sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimo už akių, nes pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus turi būti nurodytos pareiškime dvi aplinkybių grupės. Tuo tarpu vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių.
  4. Nagrinėjamu atveju sprendimas už akių buvo priimtas, atsakovui nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį. Apeliantas tvirtina, kad teismas, turėdamas užtektinai priemonių informuoti atsakovą (korespondencijos adresą ir elektroninio pašto adresą) nesiekė kaip galima teisingesnio teisminio proceso. Byloje nustatyta, kad ieškovui pateikus ieškinį, teismas jį priėmė ir nustatė atsakovui VšĮ „Milžinų kampelis“ 20 dienų terminą atsiliepimui pateikti. Procesiniai dokumentai pirmosios instancijos teismo buvo išsiųsti adresais (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), tačiau jie grįžo neįteikti su pašto darbuotojų žyma, jog adresatas procesinių dokumentų neatsiėmė. Kaip teisingai nurodo pirmosios instancijos teismas, atsakovui procesiniai dokumentai jo nurodytu korespondencijos adresu (duomenys neskelbtini), buvo siunčiami du kartus, tačiau, kaip minėta, abu kartus grįžo neįteikti. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, jam procesiniai dokumentai buvo siunčiami tiek jo buveinės adresu, tiek ir jo paties nurodytu kitu korespondencijos adresu. Įstatymas reglamentuoja, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 122 straipsnio 2 dalis). CPK 123 straipsnio 4 dalis numato, kad tais atvejais, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Taigi, CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai antrą kartą išsiunčiamas teismo procesinis dokumentas registruota pašto siunta juridinio asmens buveinės adresu, yra pagrindas laikyti, jog dokumentas įteiktas praėjus dešimčiai dienų nuo pakartotinio išsiuntimo dienos. Šios normos paskirtis – įtvirtinti dalyvaujančių byloje asmenų – juridinių asmenų – pareigą rūpintis ir domėtis bylos eiga (CPK 42 straipsnio 5 dalis), tame tarpe ir tinkamai organizuoti korespondencijos priėmimą paties juridinio asmens nurodytu adresu ar juridinio asmens buveinės adresu. Remiantis aukščiau nustatytomis aplinkybėmis bei nurodytu teisiniu reglamentavimu, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai. Juo labiau, kad atsakovui buvo žinoma apie pradėtą teisminį procesą jo atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teisme.
  5. Papildomai pažymėtina ir tai, kad nors atsakovas nurodo, kad teismas turėjo galimybę procesinius dokumentus jam siųsti elektroniniu paštu, tačiau tiek prieštaravimuose dėl priimto teismo įsakymo, tiek ir pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas prašymo procesinius dokumentus siųsti elektroninių ryšių priemonėmis nėra išreiškęs.
  6. Nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties ir apelianto argumentai, kad pareiškime nurodytos aplinkybės turi įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Nors apeliantas teigia, kad ieškovo parengti dokumentai nebuvo jam perduoti bei, kad jie buvo parengti ne atsakovo vardu, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šios nurodomos atsakovo aplinkybės neturi teisinės reikšmės, kadangi nėra pagrįstų duomenų, jog ieškovas nebūtų atlikęs kadastrinių matavimų darbų, ar būtų juos atlikęs netinkamai. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad kadastro duomenų bylos rengimo metu žemės sklypo savininkė buvo I. R., o atsakovas, turėjęs ieškovui pareigą pateikti visą reikalingą informaciją, kitokių duomenų nepateikė, todėl ieškovas pagrįstai rėmėsi viešuosiuose registruose nurodyta informacija ir kadastro duomenų bylą rengė I. R. vardu. Be to, ieškovas ne kartą paaiškino atsakovui, kad jis turi ir turėjo galimybę atsiimti parengtą kadastrinę bylą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriuje, atsakovo vadovui pateikus reikiamus dokumentus, patvirtinančius jo teises veikti VšĮ „Milžinų kaimelis“ vardu bei žemės sklypo nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims, todėl nėra pagrindo išvadai, kad nurodyti apelianto teiginiai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
  7. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

10Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

11Atsakovo VšĮ „Milžinų kaimelis“ atskirąjį skundą atmesti.

12Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai