Byla Ik-2949-562/2011
Dėl sprendimų panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei, rašytinio proceso tvarka apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. E. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. E. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas H. E. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą (b. l. 1-2), kurį patikslino (b. l. 14-16), prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Mokestinių ginčų komisija) 2011 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. S-88 (74-44/2011), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VMI prie FM) 2011 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. 68-3, Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija)

52010 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. 14.4-43-61.

6Pareiškėjas paaiškino, kad mokesčių mokėtojo mokestinio tyrimo metu nustatyta, jog pareiškėjas (nuomotojas) su UAB „Talša‘‘ (nuomininkas) 2001 m. vasario 1 d. sudarė nuomos sutartį, pagal kurią nuomotojui išnuomojo asmeninį turtą (įrengimus) už 3 125 Lt per mėnesį, pagal 2007 m. sausio 2 d. sutarties papildymą už 11 754 Lt per mėnesį, pagal 2008 m. sausio 2 d. sutarties papildymą turtą išnuomojo už 24 300 Lt per mėnesį. Mokesčių patikrinime nuomojamų įrengimų nuoma traktuojama kaip individuali veikla ir tuo pagrindu nustatė, kad prievolė skaičiuoti ir mokėti pridėtinės vertės mokestį (toliau – ir PVM) atsirado nuo sumos viršijančios 100 000 Lt. Pareiškėjas nurodė, kad nesutikdamas su šiomis išvadomis parašė Inspekcijai atsiliepimą dėl pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą, kurio pagrindu Inspekcijos viršininko pavaduotoja nusprendė pakeisti 2010-09-13 patikrinimo aktą Nr. 35-121. 2010 m. kovo 30 d. mokestinis tyrimas buvo atliktas nekokybiškai. Pareiškėjas nurodė, kad pirminiame akte visiškai be pagrindo nurodyta, kad „turtas buvo įsigytas ne asmeniniam naudojimui, per daugelį kartų, iš kelių įmonių, siekiant gauti ekonominės naudos, todėl šito turto nuomą galima prilyginti gyventojo individualiai veiklai‘‘. Toks teiginys nepagrįstas, kadangi neužfiksuota jokių įrodymų, kad turtas buvo įsigyjamas siekiant ekonominės naudos, nėra įrodymų, jog turtas nebuvo naudojamas asmeniniams tikslams. Asmuo, vykdantis individualią veiklą, ją vykdo savo nuožiūra ir konkrečių sutarčių numatytomis sąlygomis ir jis pats gali būti darbdaviu ir samdyti kitus gyventojus. Tokie faktai taip pat nenustatyti. Visas pranešime apie atliktą mokestinį patikrinimą nurodytas turtas pirmiausia buvo įsigytas ne siekiant ekonominės naudos, o tuo tikslu, kad galima būtų UAB „Talša‘‘ išlaikyti darbo vietas. Nusipirkus pastatus, buvo tikslinga, o ir tuo tikslu daroma, įsigyti kuo daugiau įrengimų, kad nupirktos patalpos UAB „Talša‘‘ būtų panaudotos, kad nebūtų atleisti ten dirbę darbuotojai. Už nuomą 2007 m. pajamas gavo 2007 metų balandžio, liepos ir rugsėjo mėnesiais, todėl šis laikotarpis visiškai negali būti įskaitomas, kaip tęstinis, po to pajamas gavo tik 2008 m. vasario mėnesyje, GPM mokestį mokėjo tvarkingai ir net paskaičiuota GPM permoka 7 894 Lt. Delspinigiai buvo paskaičiuoti už 531 dieną –

721 101 Lt. Delspinigiai paskaičiuoti nuo 2007 m. rugpjūčio mėnesio iki 2008 m. gruodžio mėnesio, nors Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 98 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų, o to paties straipsnio 3 punkte nurodyta, kad už ilgesnį laikotarpį skaičiuojami delspinigiai turi būti nutraukti. Be to, Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodyta, kad dėl netesybų (baudų, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, taigi, šiuo atveju delspinigių bei baudos skaičiavimas ir išieškojimas negalimas. Kaip nurodė aukščiau, visi įrenginiai buvo panaudoti naujų darbo vietų sukūrimui UAB „Talša‘‘, tuo pačiu bendrovės vystymui. Lėšų už nuomojamus įrenginius pareiškėjas faktiškai negavo, kadangi visos priskaičiuotos pajamos už įrenginių nuomą buvo atgal perduotos UAB „Talša‘‘ gamybos vystymui, be to, tuo sunkiu ūkiui laikotarpiu, net negavęs lėšų už nuomą, 2008 - 2010 metų laikotarpiu, tikslu išsaugoti esamas darbo vietas ir steigti naujas darbo vietas bei vystyti gamybą, įnešė savo 1 500 000 Lt, dėl ko UAB ,,Talša‘‘ darbuotojų padaugėjo nuo 60 darbuotojų 2008 m. iki 105 darbuotojų 2010 m. Visus perduotus UAB ,,Talša‘‘ įrengimus, kadangi jie buvo įsigyti naudoti iš bankrutuojančių bendrovių bei bankroto administratorių aukciono būdu per daugelį kartų, teko remontuoti ir atnaujinti, taigi buvo papildomai investuota nemaža pinigų suma, o patikrinimo metu į tai nebuvo atsižvelgta, nors įstatymu leidžiama sąnaudų suma mažinti PVM mokestį.

8Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 46-49) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

9Atsakovas nurodė, kad ginčas byloje kilo dėl pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių gamybinių įrengimų nuomos UAB „Talša‘‘ pripažinimo individualia bei ekonomine veikla ir pajamų iš šios veiklos apmokestinimo. Nustatyta, kad pareiškėjas už įrengimų nuomą 2007 m. gavo 141 048 Lt pajamų, o 2008 metais gavo 291 600 Lt pajamų. Be to, iš byloje esančių UAB „Talša‘‘ pateiktų 2006-2008 mokestinių metų ataskaitų apie kontroliuojamuosius ir kontroliuojančius vienetus bei asmenis ir byloje esančių UAB „Atveika‘‘ pateiktų 2006-2008 mokestinių metų ataskaitų apie kontroliuojamuosius ir kontroliuojančius vienetus bei asmenis matyti, kad pareiškėjas 2007-2008 metais kontroliavo keletą juridinių asmenų, kurių bendra gauta ar gautina atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo 100 000 Lt. Kaip matyti iš UAB „Talša‘‘ pateiktų 2007-2008 mokestinių metų pelno mokesčio deklaracijų, vien šios pareiškėjo kontroliuojamos bendrovės pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę, suma viršijo 4 milijonus litų. Kadangi pareiškėjas, 2007-2008 metais nuomodamas gamybinius įrengimus UAB „Talša‘‘ ir už tai kas mėnesį gaudamas atlygį, vykdė PVM apmokestinamą ekonominę veiklą ir tuo pat metu kontroliavo keletą juridinių asmenų, kurių bendra gauta ar gautina atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo 100 000 Lt, tai, remiantis PVM įstatymo nuostatomis, pareiškėjas privalėjo registruotis PVM mokėtoju ir mokėti PVM nuo ataskaitinio laikotarpio (2007 metų sausio mėn.), kuomet PVM mokėtojas suteikė PVM apmokestinamas paslaugas (kaip tai numatyta PVM įstatymo 14 str. 6 d.). Atsižvelgiant į tai, mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjui PVM už tikrinamą laikotarpį nuo 2007-01-01 iki

102008-12-31 turėjo būti skaičiuojamas nuo visų gautų/gautinų pajamų ((11 754 x 18/118=

111 793 Lt x 12 mėn. = 21 516 Lt už 2007 m.) + (24 300 x 18/118=3 707 Lt x 12 mėn.= 44 484 Lt už 2008 m.)). Mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo 2007-2008 m. vykdyta ekonominė asmeninio turto (gamybinių įrengimų) nuomos veikla atitinka individualios veiklos sąvoką pateiktą 2002-07-02 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 (toliau – ir GPMĮ) 2 straipsnio 7 dalyje. Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškėjo 2007-2008 metais vykdyta 2001-02-01 nuomos sutarties prieduose Nr. 1 ir Nr. 2 nurodytų gamybinių įrengimų nuomos veikla yra savarankiška, t. y. pareiškėjo sudarytame gamybinių įrengimų nuomos sandoryje nenustatyta darbo santykiams būdingų aplinkybių. Pareiškėjas savarankiškai sudarė turto nuomos sandorį, veikė savo valia ir nuožiūra, nepriklausomai nuo kitų asmenų. Pareiškėjas gamybinius įrengimus UAB „Talša‘‘ nuomojo nuolat nuo 2001-02-01 iki

122008-12-31, kuomet pareiškėjas 2008-11-04 pranešimu apie nuomos sutarties nutraukimą informavo UAB „Talša‘‘ apie 2001-02-01 nuomos sutarties nutraukimą nuo 2008-12-31. Pareiškėjas ir UAB „Talša‘‘ 2007-01-02 bei 2008-01-02 sutarties papildymais keitė 2001-02-01 nuomos sutarties sąlygas, todėl nuomos sandoriai buvo nevienkartinio pobūdžio. Pareiškėjas gamybinius įrengimus nuomojo ir pajamas iš šios veiklos gavo tęstinį laikotarpį, t. y. 2007 ir 2008 metais. Taigi individualiai veiklai būdingas veiklos tęstinumo požymis yra įrodytas byloje surinkta medžiaga. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas 2007-2008 m. laikotarpiu nuomojo gamybinius įrengimus UAB „Talša‘‘ ir iš šios veiklos, kaip tai numatyta 2001-02-01 nuomos sutartyje, kiekvieną mėnesį gavo pajamas. Todėl pareiškėjo vykdytai veiklai būdingas versliškumas, t. y. vykdyta veikla tęstinį laikotarpį neabejotinai buvo siekiama gauti pelno, kas yra vienas iš individualios veiklos vykdymą apibrėžiančių požymių. Taip pat nepagrįsti pareiškėjo motyvai dėl delspinigių. MAĮ 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kilus mokestiniam ginčui, ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių išieškojimas yra sustabdomas. Pagal MAĮ 98 straipsnio 2 dalį, delspinigiai, pradėti skaičiuoti šio įstatymo 97 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka, skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradime dienos. Vykstant mokestiniam ginčui, teisė priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką mokesčių administratoriui atsiranda tik pasibaigus mokestiniam ginčui.

13Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 52) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

14II.

15Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 9 d. sprendimu (b. l. 61-69) pareiškėjo skundą atmetė.

16Teismas nustatė, kad ginčas yra kilęs dėl pareiškėjui priklausančių gamybos priemonių nuomos UAB „Talša“ pripažinimo individualia bei ekonomine veikla bei šios veiklos pagrindu gautų pajamų apmokestinimo. Teismas pareiškėjo sudarytus nuomos sandorius vertino atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos nurodytus individualios veiklos kriterijus (2006 m. birželio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A5-902/2006, 2006 m. spalio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-916/2006). Nors pareiškėjas nurodo, kad nepagrįstai pripažinta, jog pareiškėjo veikla atitiko individualios veiklos požymius ir tikslus, nustatytos ginčo aplinkybės sudaro pagrindą daryti priešingą išvadą. Teismas pažymėjo, kad gautų pajamų priskirtinumą iš individualios veiklos lemia konkreti faktinė situacija, todėl nustačius, jog gyventojo vykdyta veikla atitinka savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymius ir tokios veiklos tikslo – ekonominės naudos siekimo - buvimą, iš jos gautos pajamos turi būti apmokestinamos kaip individualios veiklos pajamos. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad išnuomotas turtas nuosavybės teise priklausė asmeniškai pareiškėjui, pareiškėjas, sudarydamas šiuos sandorius, veikė savo valia ir nuožiūra. Todėl įvertinus šias nustatytas aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, kad gamybinių įrengimų 2001-02-01 nuomos sutartyje bei jos prieduose Nr. 1 ir Nr. 2 nėra nustatyta darbo santykiams būdingų požymių, pagrįstai pripažinta, jog pareiškėjo vykdoma veikla yra savarankiška. Ginčo atveju nustatytas ir pareiškėjo vykdomos veiklos tęstinumas. Mokesčių administratoriaus surinkti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas gamybinius įrengimus nuomojo ir pajamas šių sandorių pagrindu gavo tęstinį laikotarpį nuo 2001-02-01 iki 2008-12-31. Todėl nevienkartinis sandorių pobūdis sudaro pagrindą pripažinti, kad pareiškėjo veikla turi tęstinumo požymį. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjas už įrengimų nuomą 2007 m. gavo 141 048 Lt, 2008 m. – 291 600 Lt pajamų. Šios gautos pajamos sudarė didžiąją dalį pareiškėjo pajamų, nes 2007 m. su darbo santykiais susijusios pajamos sudarė 37 350 Lt, 2008 m. –

1736 000 Lt. Įvertinus šias mokestinio ginčo metu nustatytas aplinkybes, kad pareiškėjas gamybinių įrengimų nuomos pagrindu kiekvieną mėnesį gaudavo pajamas, kurios tikrinamuoju laikotarpiu sudarė didžiąją dalį pareiškėjo viso gaunamų pajamų, pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjo vykdomai veiklai būdingas versliškumo požymis. Teisėjų kolegija, įvertinusi mokestinio patikrinimo metu surinktus duomenis apie pareiškėjo 2007-2008 metų laikotarpiu vykdytą asmeninio turto (gamybinių įrengimų) nuomos veiklą, pripažino, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo vykdyta veikla atitiko individualios veiklos požymius ir patenka į veiklos rūšis, nurodytas GPMĮ 2 straipsnio 7 dalyje. Individualios veiklos tęstinumui ir versliškumui konstatuoti gali pakakti ir kelių analogiškų sandorių sudarymo per tam tikrą laikotarpį, nepriklausomai nuo to kada ir, ar būtent tai konkrečiai veiklai, kuria asmuo, sudarydamas šiuos sandorius, pradėjo verstis, atitinkamas turtas buvo įgytas (LVAT 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1613/2008). Teismas, vadovaudamasis PVM įstatymo 71 straipsnio 2 dalimi, 15 straipsnio 1 dalimi, 2 straipsnio 5 dalimi, nurodė, kad nustatytas teisinis reglamentavimas patvirtina, jog tiek skaičiuojant 100 000 Lt ribą, kurią viršijus apmokestinamasis asmuo privalo registruotis PVM mokėtoju, tiek skaičiuojant apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, yra vertinamas ne tik faktiškai gautas atlygis, bet ir tas, kuris dar nėra gautas, tačiau yra numatytas ir turi būti sumokėtas. Nagrinėjamu atveju atlygis už gamybinių įrengimų nuomą buvo numatytas 2001-02-01 sutartyje, todėl mokesčių administratorius, skaičiuodamas 100 000 Lt ribą, pagrįstai atsižvelgė ne tik į faktiškai gautą, bet ir sutarties pagrindu nustatytą atlygį. Byloje pateiktos UAB „Talša‘‘ ir UAB „Atveika‘‘

182006-2008 mokestinių metų ataskaitos apie kontroliuojamuosius ir kontroliuojančius vienetus bei asmenis patvirtina, kad pareiškėjas 2007-2008 metais kontroliavo keletą juridinių asmenų, kurių bendra gauta ar gautina atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteikiąs paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo 100 000 Lt. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, pagrįstai pripažinta, kad pareiškėjas privalėjo registruotis PVM mokėtoju ir mokėti PVM nuo ataskaitinio laikotarpio pradžios, t. y. 2007 metų sausio mėnesio. Teismas rėmėsi LVAT 2010 m. kovo 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-438/2010 dėl delspinigių skaičiavimo už netinkamą mokestinės prievolės vykdymą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui pradėjus mokestinio ginčo procedūrą, Inspekcija pagrįstai PVM delspinigius apskaičiavo už laikotarpį iki patikrinimo akto surašymo dienos, taip pat pagrįstai skaičiuojami delspinigiai mokestinių prievolių išieškojimo sustabdymo laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl maksimalaus tik 180 dienų delspinigių skaičiavimo nėra pagrįsti.Taip pat nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyto šešių mėnesių ieškinio senaties termino taikymo, nes nagrinėjamu atveju mokestinės teisinės pasekmės yra atsiradusios viešosios teisės normų pagrindu. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jo prašymą atmetus, sutinka, jog nuomos sutartys su UAB „Talša“ būtų atšauktos, tuo pačiu panaikintas jam priskaičiuotas nuomos mokestis, tačiau tokiu atveju prašo nuo nuomos mokesčio grąžinti priskaičiuotą ir net permokėtą GPM. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia skundo dalykas – materialinis teisinis reikalavimas, todėl suformuluotų reikalavimų bei nurodytų pagrindų apimtyje yra nagrinėjamas iškeltas ginčas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo prašymai, susiję su nuomos sutartimi, nėra nagrinėjamos bylos dalykas, teismui pateiktame skunde nurodyti prašymai nėra vertintini sprendžiant ginčą dėl Mokestinių ginčų komisijos 2011 m. balandžio 26 d. sprendimo, VMI prie FM

192011 m. sausio 19 d. bei Inspekcijos 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimų panaikinimo.

20III.

21Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 75-77) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. sprendimą ir skundą patenkinti.

22Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, išdėstytais skunde pirmosios instancijos teismui.

23Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 93-96) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

24Atsakovas atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui.

25Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 91) prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti.

26Teisėjų kolegija

konstatuoja:

27IV.

28Apeliacinis skundas atmestinas.

29Administracinė byla buvo pradėta pagal H. E. skundą nesutinkant su mokesčių administratoriaus sprendimu dėl gamybinių įrenginių nuomos UAB „Talša“ pripažinimo individualia veikla bei gautų iš šios veiklos pajamų apmokestinimo. Taigi ginčo objektas – gamybos įrenginių nuomos, kaip veiklos, patekimas į individualios veiklos sąvoką.

30Dėl individualios veiklos definicijos jau ne kartą yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A5-902/2006 konstatuota, kad „Individualios veiklos sąvoka apibrėžiama GPMĮ 2 straipsnio 7 dalyje. Pagal šį apibrėžimą individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: 1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 2) savarankiška kūryba, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 3) savarankiška sporto veikla; 4) savarankiška atlikėjo veikla. Iš pateikto apibrėžimo matyti, kad vertinant, ar gyventojo veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali veikla, būtina nustatyti veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo – ekonominės naudos siekimo – buvimą, o taip pat tokios veiklos priskirtinumą išvardytoms veiklos rūšims [...]. Vienas iš gyventojo individualios veiklos požymių yra jos versliškumas arba komerciškumas. Tai reiškia, kad visa veikla nuo pat jos vykdymo pradžios (nagrinėjamu atveju jau įsigyjant nekilnojamąjį turtą) turi turėti tikslą gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos“.

31Pripažinta, kad siekiant konstatuoti individualios veiklos egzistavimą būtina požymių visuma, t.y. savarankiškumas, versliškumas, tęstinumas, ekonominės naudos siekimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556 - 256/2011). Vadinasi, nustačius ir tikrinamoje administracinėje byloje išvardytus požymius būtų pagrindas konstatuoti apie individualios veiklos buvimą, verčiantis gamybos įrenginių nuoma.

32Dėl savarankiškumo.

33Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo prasme savarankiška veikla laikytina tokia veikla, kurią vykdydamas asmuo veikia savo valia ir nuožiūra, nepriklausomai nuo kitų asmenų, ir iš kurios tiesiogiai gauna pajamas (2006 m. spalio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-916/2006). Savarankiškai veikdamas fizinis asmuo pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats investuoja (savo nuosavomis ar skolintomis lėšomis (turtu)), dengia su veiklos vykdymu susijusias išlaidas, paskirsto ir naudoja gautas pajamas (2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-693/2007).

34Pareiškėjas (apeliantas) 2001 m. sudarydamas ir vėliau pratęsdamas nuomos sutartis, veikė savo vardu, kaip atskiras teisinis vienetas. Nebuvo priklausomas nuo daiktų nuomininko ir galėjo pasirinkti bet kurį subjektą, kuriam būtų buvę reikalingi atitinkami gamybos įrenginiai. Nėra jokių įrodymų, kad buvo verčiamas išnuomoti daiktus. Aplinkybių, leidžiančių pagrįstai manyti, jog veikta ne savo valia ir nuožiūra, nėra. Taigi savarankiškumo aplinkybė yra įrodyta (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str.).

35Dėl versliškumo. Ekonominės naudos siekimas.

36Tam, kad atitinkamą gyventojo veiklą būtų galima priskirti individualiai veiklai Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalies prasme, taip pat būtina nustatyti, ar būta tikslo - gauti pajamų ar siekti kitokios ekonominės naudos – bei šios veiklos versliškumo (komerciškumo) požymį.

37Versliškumas (komerciškumas) – reiškia, kad visa individuali veikla nuo pat jos vykdymo pradžios privalo turėti tikslą gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos.

38Sprendžiant, ar atitinkamais veiksmais (sandoriais) gyventojas siekia gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos, gali būti atsižvelgiama ir į tokias aplinkybės, kaip su naudos gavimu susijusios sąnaudos, kokią gyventojo pajamų dalį sudaro pajamos iš tokios veiklos ir panašiai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 19 d. nutartis (administracinė byla Nr. A442-66/2009; procesinio sprendimo kategorija 9.1.5.).

39Individualios veiklos versliškumui konstatuoti gali pakakti ir kelių analogiškų sandorių sudarymo per tam tikrą laikotarpį, nepriklausomai nuo to, kokiai konkrečiai veiklai vykdyti atitinkamas turtas buvo įgytas (2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1613/08; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442 – 1669/2010. Procesinio sprendimo kategorija 9.1.1.2.).

40Šioje administracinėje byloje versliškumas bei ekonominės naudos siekimas yra pakankamai akivaizdus. Nuomos sutartis sudaroma 2001 m. Vėliau ji tęsiama didinant nuomos mokestį. Veikiama tikslingai, siekiant, kuo daugiau gauti pajamų (tai iliustruoja nuomos mokesčio didėjimas). Fizinio asmens gautos pajamos už įrenginių nuomą mokesčių administratoriaus tikrintu laikotarpiu sudaro didžiąją dalį pareiškėjo pajamų. Taigi versliškumas bei ekonominės naudos siekimas abejonių nekelia.

41Dėl tęstinumo.

42Kad atitinkamą veiklą galima būtų pripažinti individualia, turi būti nustatytas ir šios veiklos tęstinumas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog tokios veiklos vykdymo aplinkybės kaip nevienkartinis, nuolatinis sandorių sudarymas, jų skaičius, tęstinis jų sudarymo laikotarpis (pasikartojimas) sudaro pagrindą konstatuoti tokios veiklos tęstinumo požymį (2006 m. spalio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A14-916/2006; 2006 m. birželio 19 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A5-902/2006 ).

43Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad mokesčių administratorius turėjo pagrindą vykdytą veiklą pripažinti tęstine. Apie tai byloja jau minėtos faktinės aplinkybės, t.y. nuomos sutarties sudarymas, jos pratęsimas, sandorio ilgalaikiškumas. Tai veiksmų visuma, kuri leidžia teigti apie vykdytos veiklos tęstinumo egzistavimą, o tai reiškia, jog esant savarankiškumui, versliškumui, tęstinumui, ekonominės naudos siekimui yra ir individuali veikla, kas turėjo suponuoti atitinkamų mokesčių paskaičiavimą. Šis dalykas atliktas, kartu apskaičiuojant ir su mokesčiais susijusias sumas.

44Pareiškėjas nepateikė argumentų dėl apskaičiuotų mokesčių bei su jais susijusių sumų neteisingos aritmetinės išraiškos. Buvo išreikšta tik teisinė abejonė dėl per ilgo delspinigių skaičiavimo laikotarpio, bet ir šiuo aspektu jau yra suformuota administracinių teismų praktika, kuri byloja apie ilgesnį delspinigių skaičiavimo laikotarpį nei nurodoma apeliaciniame skunde. Ta laiko atkarpa, į kurią apeliuoja pareiškėjas, yra sudėtinė dalis bendro delspinigių skaičiavimo laikotarpio ir turi būti taikoma kartu su kitais delspinigių skaičiavimo etapais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556 - 254/2011).

45Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė mokesčius ir mokesčių administravimą reglamentuojančias teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą.

46Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

47Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o H. E. apeliacinį skundą atmesti.

48Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas H. E. (toliau – ir pareiškėjas) padavė... 5. 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. 14.4-43-61.... 6. Pareiškėjas paaiškino, kad mokesčių mokėtojo mokestinio tyrimo metu... 7. 21 101 Lt. Delspinigiai paskaičiuoti nuo 2007 m. rugpjūčio mėnesio iki 2008... 8. Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 46-49) prašė... 9. Atsakovas nurodė, kad ginčas byloje kilo dėl pareiškėjui nuosavybės teise... 10. 2008-12-31 turėjo būti skaičiuojamas nuo visų gautų/gautinų pajamų ((11... 11. 1 793 Lt x 12 mėn. = 21 516 Lt už 2007 m.) + (24 300 x 18/118=3 707 Lt x 12... 12. 2008-12-31, kuomet pareiškėjas 2008-11-04 pranešimu apie nuomos sutarties... 13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepimu į pareiškėjo skundą... 14. II.... 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 9 d. sprendimu (b.... 16. Teismas nustatė, kad ginčas yra kilęs dėl pareiškėjui priklausančių... 17. 36 000 Lt. Įvertinus šias mokestinio ginčo metu nustatytas aplinkybes, kad... 18. 2006-2008 mokestinių metų ataskaitos apie kontroliuojamuosius ir... 19. 2011 m. sausio 19 d. bei Inspekcijos 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimų... 20. III.... 21. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 75-77) prašo panaikinti Vilniaus... 22. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais... 23. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 93-96) prašo apeliacinį... 24. Atsakovas atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, išdėstytus... 25. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą... 26. Teisėjų kolegija... 27. IV.... 28. Apeliacinis skundas atmestinas.... 29. Administracinė byla buvo pradėta pagal H. E. skundą... 30. Dėl individualios veiklos definicijos jau ne kartą yra pasisakęs Lietuvos... 31. Pripažinta, kad siekiant konstatuoti individualios veiklos egzistavimą... 32. Dėl savarankiškumo.... 33. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo prasme savarankiška veikla laikytina... 34. Pareiškėjas (apeliantas) 2001 m. sudarydamas ir vėliau pratęsdamas nuomos... 35. Dėl versliškumo. Ekonominės naudos siekimas.... 36. Tam, kad atitinkamą gyventojo veiklą būtų galima priskirti individualiai... 37. Versliškumas (komerciškumas) – reiškia, kad visa individuali veikla nuo... 38. Sprendžiant, ar atitinkamais veiksmais (sandoriais) gyventojas siekia gauti... 39. Individualios veiklos versliškumui konstatuoti gali pakakti ir kelių... 40. Šioje administracinėje byloje versliškumas bei ekonominės naudos siekimas... 41. Dėl tęstinumo.... 42. Kad atitinkamą veiklą galima būtų pripažinti individualia, turi būti... 43. Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad mokesčių administratorius turėjo... 44. Pareiškėjas nepateikė argumentų dėl apskaičiuotų mokesčių bei su jais... 45. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 46. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 47. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. sprendimą... 48. Nutartis neskundžiama....