Byla 3K-3-218-695/2015
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais; trečiasis asmuo Tauragės rajono 2-ojo notaro biuro notarė S. B

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Algio Norkūno (pranešėjas) ir Gedimino Sagačio,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. D. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. D. ieškinį atsakovams A. D. , Jurbarko rajono 2-ojo notaro biuro notarui A. G. , V. J. ir asociacijai „Sahadža joga Lietuva“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais; trečiasis asmuo Tauragės rajono 2-ojo notaro biuro notarė S. B.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sandorių, sudarytų be įgaliojimo, pripažinimo negaliojančiais pagrindus ir restitucijos taikymą, proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo aiškinimo ir taikymo.

6Ieškovas nurodė, kad jis yra neįgalus, nuo 2006 metų negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Atsakovas A. D. , pasinaudodamas ieškovo neįgalumu ir žinodamas, kad šis turi nekilnojamojo turto, įkalbėjo Jurbarko rajono 2-ojo notaro biuro notarą A. G. surašyti ir patvirtinti įgaliojimą parduoti nekilnojamąjį turtą. Įgaliojimas surašytas 2010 m. gruodžio 21 d. ieškovui būnant globos namuose. Įgaliojimą pasirašė V. J. ir J. J. . Atsakovas A. D., turėdamas įgaliojimą, 2011 m. kovo 4 d. bei 2011 m. gegužės 23 d. pirkimo–pardavimo sutartimis pardavė ieškovui priklausantį nekilnojamąjį turtą (žemės sklypus, sodo pastatą). Už parduotą savo nekilnojamąjį turtą ieškovas jokių pinigų negavo. Sudarydami ginčijamus sandorius atsakovai žinojo arba turėjo žinoti, kad ieškovas negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, juolab kad V. J. yra atsakovo A. D. žmonos brolis, ir jis dalyvavo kaip liudytojas tvirtinant įgaliojimą, o A. D. yra aktyvus asociacijos „Sahadža joga Lietuva“ narys. Pačiame įgaliojime nurodyta, kad ieškovas yra neįgalus.

7Ieškovas, atstovaujamas atstovo B. P. , ieškiniu prašė teismo pripažinti negaliojančiu E. D. 2010 m. gruodžio 21 d. išduotą ir Jurbarko rajono 2-ojo notaro biuro notaro A. G. patvirtintą įgaliojimą atsakovui A. D. ; pripažinti negaliojančia E. D. ir V. J. 2011 m. kovo 4 d. sudarytą ir notaro patvirtintą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, taikyti vienašalę restituciją, įpareigoti V. J. grąžinti ieškovui 0,0660 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 9434-0007-0141, ir sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime; pripažinti negaliojančia E. D. ir „Sachadža Joga Lituanica“ 2011 m. gegužės 23 d. sudarytą ir Tauragės rajono 2-ojo notaro biuro notarės S. B. patvirtintą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, taikyti vienašalę restituciją natūra ir įpareigoti „Sachadža Joga Lituanica“ grąžinti ieškovui 3,4300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, panaikinti šio turto registraciją Nekilnojamojo turto registre asociacijos „Sahadža joga Lietuva“ vardu.

8Atsakovo teigimu, sandoriai buvo sudaryti, kol ieškovas įstatymų nustatyta tvarka nebuvo pripažintas neveiksniu, jie nebuvo skirti kitam sandoriui pridengti; ieškovas, suteikdamas įgaliojimą, visiškai suprato savo veiksmų reikšmę. Sandoriai sudaryti be apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, be piktavališko susitarimo.

9Tauragės rajono 2-ojo notaro biuro notarė S. B. nurodė, kad ieškovas neįvardijo, kokiais neteisėtais tyčiniais ar neatsargiais veiksmais veikė notarė, patvirtindama prašomą pripažinti negaliojančiu 2011 m. gegužės 23 d. pirkimo–pardavimo sandorį. Šio sandorio sudarymo dieną ieškovas nebuvo pripažintas neveiksniu. Net pagal 2013 m. kovo 22 d. atliktą Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro patikrą nerasta įrašų apie ieškovo neveiksnumą. Sandorio sudarymo dieną įgaliojimas nebuvo panaikintas ar pripažintas negaliojančiu; įgaliojimo pagrindu atsakovas A. D. turėjo teisę veikti notaro biure, sudarydamas ginčo sandorį.

10II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

11Jurbarko rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nustatė, kad 2010 m. gruodžio 21 d. ieškovas patvirtino įgaliojimą atsakovui A. D. tvarkyti, valdyti ir disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu turtu, už ieškovą dėl ligos ir senatvės pasirašė V. J. , stebint liudytojams J. J. ir V. J. . 2012 m. gruodžio 21 d., atlikus teismo psichiatrinę ekspertizę, konstatuota, kad ieškovas įgaliojimo pasirašymo metu dėl psichikos sveikatos būsenos negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Liudytojai bei trečiuoju asmeniu byloje buvęs R. D. patvirtino, kad po insulto ieškovas orientavosi sunkiai, suprato tik fiziologinius poreikius, nieko negalėjo pasakyti. Taigi teismas sprendė, kad ieškovo protiniai sugebėjimai įgaliojimo sudarymo metu buvo tokie, kad jis nesuvokė jų reikšmės ir padarinių, nesugebėjo išreikšti tikrosios savo valios, o atsakovas suvokė tokią ieškovo sveikatos būseną ir ja pasinaudojo.

12Teismas, pripažindamas negaliojančia E. D. ir V. J. 2011 m. kovo 4 d. sudarytą žemės sklypų ir sodo pastato pirkimo–pardavimo sutartį ir taikydamas vienašalę restituciją, nurodė, kad ši sutartis buvo sudaryta nesiekiant sukurti realių teisinių santykių, pinigai už turtą perduoti nebuvo. Teismas, spręsdamas dėl 2011 m. gegužės 23 d. sandorio galiojimo, nurodė, kad sandoris apsimestinis, sudarytas nesiekiant sukurti realių teisinių santykių, pinigai už turtą ieškovui nebuvo perduoti. Atsakovas A. D. , sudarydamas sandorį pagal gautą įgaliojimą, turėjo tikslą turtą perleisti kitiems asmenims, nes nebuvo jokio pagrindo turtą parduoti. A. D. turtą perleido bendrijai, kurios nariu pats yra, o tvirtinant įgaliojimą dalyvavo giminaičiai ir draugai, ir vienas iš jų (atsakovas V. J. ) net tariamai pirko turtą.

13Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų A. D. ir asociacijos „Sahadža joga Lietuva“ apeliacinius skundus, 2014 m. gegužės 26 d. nutartimi juos tenkino, panaikino pirmosios instancijos teismo dalį, kuria pripažinta negaliojančia 2011 m. gegužės 23 d. pirkimo–pardavimo sutartis ir taikyta vienašalė restitucija natūra, ir šį reikalavimą atmetė; pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi ir kitų išlaidų; kitą pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

14Kolegija nurodė, kad dėl ieškovo išduoto įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu bei 2011 m. kovo 4 d. pirkimo–pardavimo sandorio ir taikytos restitucijos byloje ginčo nekilo.

15Kolegija, spręsdama dėl 2011 m. gegužės 23 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, vertino tai, kad šios sutarties šalys buvo ieškovas, atstovaujamas atsakovo A. D. , ir asociacija „Sahadža joga Lietuva“, nusipirkusi ginčo žemės sklypą, o pagal CK 2.133 straipsnį vien įgaliojimo pripažinimas neteisėtu, pažeidžiančiu atstovaujamojo teisę ir panaikinimas nereiškė, jog savaime negaliojantys tapo visi atstovo sudaryti sandoriai (CK 1. 92 straipsnis). Kolegija pažymėjo, kad asociacija „Sahadža joga Lietuva“ buvo sąžiningas įgijėjas, kurio sąžiningumas byloje nenuginčytas, o sudarant 2011m. gegužės 23 d. pirkimo–pardavimo sutartį nebuvo jokių aplinkybių, kurios būtų suteikusios asociacijai pagrindą abejoti atsakovo A. D. įgaliojimų tinkamumu, nes ieškovo išduotas įgaliojimas buvo patvirtintas notaro ir nenuginčytas, jame įtvirtinta atsakovo teisė tvarkyti, valdyti ieškovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ir juo disponuoti, atstovauti ieškovui įvairiose įstaigose, organizacijose, įgaliojimo galiojimo laikas nebuvo pasibaigęs. Kolegijos teigimu, atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių su pačiu savimi ar tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra, taip pat su savo sutuoktiniu bei tėvais, vaikais ir kitais artimais giminaičiais, todėl atsakovas A. D. galėjo ginčo žemės sklypą parduoti atsakovui „Sachadža Joga Lituanica“, nes jis buvo tik šios asociacijos narys. Dėl to pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti negaliojančia 2011m. gegužės 23 d. pirkimo–pardavimo sutartį.

16III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 26 d. nutartį ir palikti galioti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 19 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

18Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19Dėl netinkamo materialiosios teisės normų taikymo. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 1.95 straipsnio 1 dalį, nes įgaliojimą pripažinus negaliojančiu ab initio, reiškia, kad šio vienašalio sandorio niekada nebuvo, vadinasi, kasatoriaus įgaliojimų parduoti žemės sklypą atsakovas A. D. niekada neturėjo, todėl apeliacinės instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo ginčo sandorį vertinti pagal CK 1.92 ir 2.133 straipsnius kaip sudarytą atstovui viršijus atstovaujamojo suteiktus įgaliojimus. Įgaliojimui esant pripažintam negaliojančiu ab initio, apeliacinės instancijos teismas turėjo vadovautis tik CK 2.133 straipsnio 6 dalimi, pagal kurią jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, tai sandoris sukelia padarinius atstovaujamajam tik tuo atveju, kai pastarasis tokį sandorį patvirtina. Tokio patvirtinimo nesant, sandoris negalioja CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teismas taip pat netinkamai taikė CK 1.73 straipsnio 2 dalį ir 1.76 straipsnio 1 dalį, nes ginčo sandoryje nebuvus kasatoriaus parašo, o atsakovui A. D. išduotą įgaliojimą pripažinus negaliojančiu ab initio, apeliacinės instancijos teismas turėjo spręsti, kad ginčo sandoris nebuvo pasirašytas vienos iš šalių (kasatoriaus). Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį imperatyviosioms įstatymų normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kadangi ginčo sandoris nebuvo pasirašytas kasatoriaus, tai apeliacinės instancijos teismas tokį sandorį turėjo pripažinti negaliojančiu ir pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį. Kasatorius, aiškindamas CK 2.133 straipsnį, teigia, kad sandoris, sudarytas atstovui neturint atstovaujamojo įgaliojimo, atstovaujamajam nesukelia jokių teisinių padarinių, todėl toks sandoris negalioja. Kadangi ginčo šalis siejo prievoliniai, o ne daiktiniai teisiniai santykiai, tai ginčo santykiams spręsti neturėjo būti taikytos CK 4.96 straipsnio 2 dalies nuostatos, draudžiančios išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo. CK 4.96 straipsnis taikomas tik kai daikto savininkas nėra sandorio šalis, o sandorį dėl jo daikto sudarė kitas asmuo savo vardu arba kai sandoris neteisėtai buvo sudarytas daikto savininko vardu, o daiktą įsigijęs pirkėjas kito sandorio pagrindu jį perleido trečiajam asmeniui, kurio su pirmuoju daikto savininku nesiejo jokie prievoliniai teisiniai santykiai. Taigi, apeliacinės instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo remtis CK 4.96 straipsnio 2 dalimi ir pripažinti atsakovą asociaciją „Sahadža joga Lietuva“ sąžiningu žemės sklypo įgijėju. Juolab kad byloje nebuvo jokių įrodymų, jog atsakovas asociacija „Sahadža joga Lietuva“ už žemės sklypą būtų sumokėjęs sutartyje nurodytą kainą. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovas asociacija „Sahadža joga Lietuva“ pateikė dokumentus, kad atsakovui A. D. pervedė 7000 Lt (2027,34 Eur), tačiau šios pinigų sumos atsakovas A. D. kasatoriui nėra perdavęs, priešingai, pripažino, kad juos laiko užsienio banke. Šią aplinkybę atsakovas A. D. pripažino ir bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu. Teismas taip pat pažeidė CPK 185 straipsnį, neteisingai sprendė, kad sudarant ginčo sandorį atsakovui asociacijai „Sahadža joga Lietuva“ nebuvo jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti atsakovo A. D. įgaliojimų tinkamumu, tačiau atsakovas asociacija „Sahadža joga Lietuva“ turėjo galimybę ir net pareigą išanalizuoti įgaliojimo turinį bei suabejoti kasatoriaus galimybėmis suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, taip pat dėl įgaliojimo teisėtumo. Dėl to atsakovas asociacija „Sahadža joga Lietuva“ turėjo imtis papildomų priemonių, kad išsiaiškintų kasatoriaus valią parduoti žemės sklypą, o to nepadaręs negalėjo būti laikoma sąžininga ginčo sandorio šalimi; juolab kad atsakovas A. D. buvo ne tik aktyvus asociacijos narys, bet ir aukščiausiojo valdymo organo – visuotinio narių susirinkimo – dalyvis. Apeliacinės instancijos teismas, parinkdamas restitucijos būdą, pažeidė CK 6.145 straipsnio 2 dalį, nes neatsižvelgė į tai, kad pinigų už žemės sklypą kasatorius negavo. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė vienašalę restituciją, įpareigodamas atsakovą asociaciją „Sahadža joga Lietuva“ grąžinti kasatoriui žemės sklypą, o atsakovas asociacija „Sahadža joga Lietuva“ pinigus iš juos neteisėtai gavusio atsakovo A. D. galės atgauti reikšdamas jam reikalavimą CK 6.237 straipsnio pagrindu (dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo), juolab kad atsakovas A. D. yra ilgametis ir aktyvus asociacijos „Sahadža joga Lietuva“ narys, dalyvaujantis visuotiniame narių susirinkime.

20Dėl nukrypimo nuo teismų praktikos. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje R. K. v. BAB bankas „Snoras“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-67/2014, pateiktų išaiškinimų, jog byloje nesant jokių įrodymų apie atstovo turėtus įgaliojimus bei apie tai, kad ginčo sandoris buvo patvirtintas atstovaujamojo, ginčo šalių sudaryta sutartis negali sukelti teisinių padarinių, t. y. sandoris sudarytas nebuvo, o ginčo sutartis laikytina prieštaraujančia imperatyviosioms teisės normoms dėl valios išraiškos kaip sudaryta be ieškovės sutikimo (CK 1.80 straipsnis, 1.95 straipsnio 1 dalis). 2007 m. lapkričio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. B. v. Z. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-509/2007, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad CK 4.96 straipsnis taikomas, kai ginčo objektu esantis daiktas yra perleistas trečiajam asmeniui, kurio su buvusiu daikto savininku nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, t. y. kai nurodyti asmenys nėra sandorio, kuriuo perleistas tas daiktas, šalys. Jeigu daiktas nėra perleistas pagal kitą sandorį trečiajam asmeniui, tiesioginio sandorio šalių ginčas dėl teisės į daiktą sprendžiamas pagal sandorių negaliojimą ir sandorių negaliojimo padarinius reglamentuojančias teisės normas (CK 1.80 straipsnio 2, 3 dalys, 6.145–6.152 straipsniai). Daiktinės teisės normos, reglamentuojančios daikto išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo, taikomos tais atvejais, kai daiktas buvo perleistas trečiajam asmeniui pagal kitą sandorį (CK 1.80 straipsnio 4 dalis, 4.96 straipsnis, 6.153 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. gruodžio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. M. v. W. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-558/2010, pažymėjo, kad teismams pripažinus gyvenamojo namo ir žemės sklypo perleidimo sandorį niekiniu ir negaliojančiu bei taikius restituciją, asmenų sąžiningumo klausimas pagal CK 4.96 straipsnį neturi teisinės reikšmės, nes sandoriai, pažeidžiantys imperatyviąsias teisės normas, negali sukelti tų civilinių teisinių padarinių, kurių siekia jo dalyviai, ir pripažinto niekiniu sandorio šalies sąžiningumas ar nesąžiningumas neturi reikšmės restitucijos taikymui.

21Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas A. D. prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Jis nurodo, kad, 2011 m. gegužės 23 d. sudarant ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, įgaliojimas pasirašyti už kasatorių atliekant pirkimo–pardavimo sandorius kasatoriaus vardu buvo galiojantis, patvirtintas notaro. Tai, kad ginčo sandorio nepasirašė pats kasatorius, nelaikytina jo valios trūkumu, nes pagal CK 1.76 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo dėl fizinio trūkumo negali pats pasirašyti, jo pavedimu sandorį už jį gali pasirašyti kitas asmuo. Kasatorius netinkamai aiškina CK 2.133 straipsnio nuostatas, nes ginčo sandorio sudarymo metu buvo pateiktas A. D. kasatoriaus išduotas ir notaro patvirtintas būtent tuo metu galiojantis įgaliojimas, todėl apeliacinis teismas tinkamai vertino, kad po sandorio sudarymo įgaliojimo pripažinimas neteisėtu ir negaliojančiu ab initio nelėmė atstovo sudarytų sandorių negaliojimo. Ginčo šalis visgi siejo daiktiniai teisiniai, o ne prievoliniai santykiai, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai rėmėsi CK 4.96 straipsnio 2 dalimi ir atsakovą asociaciją „Sahadža joga Lietuva“ pripažino sąžininga žemės sklypo įgijėja. Apeliacinės instancijos teismas taip pat teisingai vertino visus įrodymus, padarė išvadas, pagrįstas visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, tyrimu ir vertinimu. Įgaliojimas buvo galiojantis, patvirtintas notaro, todėl atsakovui asociacijai „Sahadža joga Lietuva“ nebuvo pagrindo dar kartą tikrinti ar abejoti tokio įgaliojimo teisėtumu. Civilinėje teisėje galioja bendrasis sąžiningumo prezumpcijos principas, kuris reiškia, kad kiekvienas asmuo yra laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Šio atsakovo nesąžiningumo kasatorius neįrodė. Nors kasatorius remiasi teismų praktika, tačiau atsakovas nurodo, kad taikyti nurodytą teismų praktiką teismui nebuvo pagrindo, nes skunde nurodytų nutarčių negalima suabsoliutinti, be to, nesutampa ir bylos bei nutarčių faktinės aplinkybės.

22Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas asociacija „Sahadža joga Lietuva“ prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai kvalifikavo ginčą, pagal CK 2.133 straipsnį padarė pagrįstą išvadą, jog vien įgaliojimo pripažinimas neteisėtu, pažeidžiančiu atstovaujamojo teisę ir pripažinimas negaliojančiu nuo išdavimo momento nereiškia, kad savaime negaliojantys tampa visi atstovo sudaryti sandoriai (CK 1. 92 straipsnis). Nagrinėjamu atveju aktualus CK 2.133 straipsnio 6 ir 9 dalyse įtvirtinto reguliavimo santykis, t. y. jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, tai sandoris sukelia teisinius padarinius atstovaujamajam tik tuo atveju, kai pastarasis tokį sandorį patvirtina; jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, kad trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, jog sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršijo savo teises. Pažymėtina, kad atstovui įgaliojimai gali būti suteikti ne tik aiškiai išreiškiant juos išduodamame rašytiniame įgaliojime (CK 2.137 straipsnis), tačiau jie taip pat gali būti numanomi, atsižvelgiant į šalių santykius ir aplinkybes, kuriomis atstovas veikia (CK 2.133 straipsnio 2 dalis). Kai kita sandorio šalis reikalauja sandorio galiojimo ir įrodinėja, kad turėjo rimtą pagrindą manyti, jog sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, atstovaujamasis turi ginčyti sandorio galiojimą įrodinėdamas, kad kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, jog atstovas viršijo jam suteiktus įgaliojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. Ž. v. J. V. V. IĮ, bylos Nr. 3K-3-147/2007; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Kreivė“ v. UAB ,,Orgreitos transportas“, bylos Nr. 3K-3-173/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. spalio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. G. v. K. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-412/2012, butą įgijusį atsakovą pripažino sąžiningu įgijėju, iš kurio turtas negali būti išreikalautas natūra, taikant restituciją, nes ieškovas neįrodė, jog butas buvo parduotas už gerokai mažesnę nei rinkos kainą, nepagrindė teiginių dėl atsakovo, įsigijusio turtą už sandoryje nurodytą kainą, nesąžiningumo. Nagrinėjamoje byloje ginčo sandorio metu įgaliojimas buvo galiojantis ir patvirtintas notaro, atsakovo A. D. nesąžiningumas sudarant ginčo sutartį taip pat nenustatytas, pripažinta, kad nebuvo tokių aplinkybių, kurios sandorio sudarymo metu būtų leidusios asociacijai abejoti atsakovo įgaliojimų tinkamumu. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovo įgaliotinis, sudarydamas pirkimo–pardavimo sutartį, veikė viršydamas savo teises, tačiau kita sandorio šalis – žemės sklypą įsigijusi asociacija „Sahadža joga Lietuva“ – sąžiningai nežinojo ir neturėjo žinoti apie tai, kad ieškovo atstovas neturėjo įgaliojimų sudaryti tokį sandorį. Atsakovas pažymi, kad sandorį pripažįstant negaliojančiu, nes šis prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, būtina nustatyti, kokioms būtent normoms jis prieštarauja. Teismų praktikoje yra pripažinta, kad sandoris, kurį pasirašė asmuo, neturėdamas absoliučiai jokio įgaliojimo, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, gali būti pripažintas teisėtu, nors teismas ir nusprendžia, kad formaliai buvo pažeistos CK 1.76 straipsnio nuostatos (Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 30 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-511-440/2014). Dėl CK 4.96 straipsnio taikymo šioje byloje atsakovas nurodo, kad šioje byloje sprendžiant dėl asociacijos sąžiningumo turėjo būti vadovaujamasi ne CK 4.96 straipsnio, CK 2.133 straipsnio 9 dalies nuostatomis. Restitucijos taikymo klausimų nagrinėjimas taip pat galėtų kilti tik tuo atveju, jei ginčo sandoris būtų pripažintas negaliojančiu. O šioje byloje nebuvo pagrindų naikinti ginčo sandorį, nes asociacija sąžiningai nežinojo ir neturėjo žinoti apie tai, kad ieškovas gali būti neveiksnus ar kad įgaliojimas gali būti negaliojantis. Ieškovas taip pat neįrodė asociacijos nesąžiningumo. Atsakovas nesutinka su ieškovo teiginiu, kad atsakovas A. D. yra neeilinis asociacijos narys. Atsakovas A. D. nebuvo išrinktas asociacijos vadovu, centro koordinatoriumi ar revizoriumi. Taigi, šiuo atveju taikyti CK 6.67 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą nesąžiningumo prezumpciją taip pat nebuvo teisinio pagrindo. Dėl vienašalės restitucijos taikymo atsakovas nurodo, kad ieškovo skundo teiginiai dėl šio klausimo paremti tik prielaidomis, kasatorius nenurodo absoliučiai jokių priežasčių, kodėl ginčo situacija turėtų būti išimtinė ir neturėtų būti taikoma dvišalė restitucija. Akivaizdu, kad, grąžinus žemės sklypą kasatoriui, asociacijos padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, nes ji prarastų žemės sklypą, už kurį yra sumokėjusi 7000 Lt (2027,34 Eur), be to, jai nebūtų grąžinti sumokėti pinigai, o kitų ginčo sandorio dalyvių padėtis nepagrįstai pagerėtų – kasatorius gautų žemės sklypą, atsakovui A. D. liktų 7000 Lt (2027,34 Eur).

23Teisėjų kolegija

konstatuoja:

24IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

25Dėl sudaryto per atstovą sandorio padarinių (CK 2.133 straipsnio 6 dalis)

26Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl 2011 m. gegužės 23 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, neteisingai taikė CK 2.133 straipsnio 6 dalį, padarė nepagrįstą išvadą, kad vien įgaliojimo pripažinimas neteisėtu ir jo panaikinimas nereiškė, jog savaime negaliojantys tapo visi atstovo sudaryti sandoriai (CK 1. 92 straipsnis). Teisėjų kolegija sutinka su šiais kasacinio skundo argumentais.

27Nagrinėjamoje byloje kasatoriaus išduotas ir notaro patvirtintas įgaliojimas A. D. pirmosios instancijos teismo, įvertinusio bylos bei įgaliojimo sudarymo aplinkybes, pripažintas negaliojančiu. Teismas nustatė, kad ieškovo protiniai sugebėjimai 2010 m. gruodžio 21 d. įgaliojimo sudarymo metu buvo tokie, kad jis nesuvokė jų reikšmės ir padarinių, nesugebėjo išreikšti tikrosios savo valios, o atsakovas suvokė tokią ieškovo sveikatos būseną, jo samprotavimo galimybes, suvokimo lygį ir pasinaudojo pastarojo sveikatos būkle. CK 6.225 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad sutartis yra santykinai negaliojanti (nuginčijama sutartis), jeigu ją sudarant viena šalis veikė sąžiningai ir pripažinti sutartį negaliojančia būtina tik dėl to, kad būtų apginti sąžiningos šalies privatūs interesai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylą nagrinėjusių teismų nustatytas aplinkybes, pažymi, kad jeigu negalinčio suvokti savo veiksmų asmens sandoris buvo sudarytas per atstovą, tačiau įgaliojimas nuginčytas kaip sudarytas negalinčio suvokti savo veiksmų asmens, tai sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu būtina apginti negalinčio suvokti savo veiksmų asmens interesus ir jei šis asmuo buvo sąžiningas. Ar asmuo buvo sąžiningas, sprendžiama pagal nukentėjusiojo (negalinčio suvokti savo veiksmų asmens) realią poziciją, o ne pagal jo atstovo valią. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kasatorius įgaliojimo sudarymo metu nesuvokė savo veiksmų reikšmės, todėl teismui buvo pagrindas kasatorių pripažinti nukentėjusiuoju sąžiningu asmeniu ir apginti jo teises.

28CK 2.133 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, tai sandoris sukelia teisinius padarinius atstovaujamajam tik tuo atveju, kai pastarasis tokį sandorį patvirtina. Teisėjų kolegija nurodo, kad CK 2.133 straipsnio 6 dalyje aptariamas sandoris, sudarytas kito asmens vardu neturint teisės sudaryti sandorį ar viršijant suteiktas teises, pagal CK 1.78 ir 1.92 straipsnius savo prigimtimi yra nuginčijamas sandoris, kuris teismo gali būti pripažintas negaliojančiu tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma. Nagrinėjamoje byloje kasatorius reikalavimą pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2011 m. kovo 4 d. ir 2011 m. gegužės 23 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis grindė CK 2.133 straipsnio 6 dalies nuostatomis, nurodydamas, jog atsakovo A. D. atlikti veiksmai dėl sutarties sudarymo buvo atlikti neteisėtai, nesant jo sutikimo, remiantis įgaliojimu, kuris pripažintas negaliojančiu ir panaikintas. Taigi, kai asmuo veikia neturėdamas įgaliojimų, jokių atstovavimo teisinių santykių neatsiranda. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 2.133 straipsnio nuostatos dėl sudaryto per atstovą sandorio padarinių turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į CK 1.92 straipsnyje įtvirtintą taisyklę.

29Nagrinėjamoje byloje kasatorius teigė atsakovą A. D. veikus nesant teisėto pagrindo – turint įgaliojimą, tačiau žinant, kad įgaliojimą davė savo veiksmų negalėjęs suvokti asmuo. Šis įgaliojimas panaikintas. Taigi teisėjų kolegija, remdamasi teismų nustatytomis aplinkybėmis, kad kasatorius nepatvirtino ginčo sandorių per atstovą sudarymo, nurodo, kad, sprendžiant dėl įgaliojimų neturėjusio asmens sudaryto sandorio galiojimo ir kitai sandorio šaliai ginčijant atstovo sudarytą sandorį, atsižvelgtina į CK 2.133 straipsnio 6 dalyje nustatytą aplinkybę – vėlesnę atstovaujamojo valią nepatvirtinti tokio sandorio ir tai lemia sandorio pripažinimą negaliojančiu šioje byloje. Teisėjų kolegija pažymi, kad patvirtinti sandorį, kurio atstovas neturėjo teisės sudaryti arba nebuvo įgaliotas, yra atstovaujamojo teisė. Svarbu, kad atstovaujamasis išreikštų aiškią savo tikrąją valią. Byloje esant įrodymams, kad A. D. , pasinaudojęs kasatoriaus sveikatos būkle ir gavęs jo įgaliojimą, sudarė du nekilnojamojo turto sandorius, tačiau ginčo sandoriai nebuvo patvirtinti atstovaujamojo, priešingai, jų galiojimas ginčijamas teisme, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovų sudarytos sutartys negali sukelti teisinių padarinių, t. y. sandoriai sudaryti nebuvo. Atsakovas asociacija „Sahadža joga Lietuva“ byloje neįrodė, kad turėjo rimtą pagrindą manyti, jog A. D. buvo tinkamai įgaliotas atstovauti kasatoriui teisiniuose santykiuose sudarant ginčo sutartį. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad asociacija „Sahadža joga Lietuva“ buvo ginčo sandorio šalis, todėl sprendžiant dėl restitucijos po sandorio nuginčijimo jai netaikytinos CK 4.96 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos dėl draudimo išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo. CK 4.96 straipsnio 2 dalies nuostatos, draudžiančias išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo, taikytinos, kai daikto savininkas nėra sandorio šalis, o sandorį dėl jo daikto sudarė kitas asmuo savo vardu (neteisėtai save nurodęs kaip daikto savininką ir pardavėją); kai sandoris neteisėtai buvo sudarytas daikto savininko vardu, o daiktą įsigijęs pirkėjas kito sandorio pagrindu jį perleido trečiajam asmeniui, kurio su pirmuoju daikto savininku nesieja jokie prievoliniai teisiniai santykiai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. D. , kuris veikė kasatoriaus vardu, ir atsakovą asociaciją „Sahadža joga Lietuva“ siejo sutartiniai teisiniai santykiai. CK 6.153 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sąžiningi tretieji asmenys, pagal atlygintinį sandorį įgiję nuosavybės teise grąžintiną turtą, gali panaudoti šį sandorį prieš asmenį, kuris reikalauja restitucijos. Byloje nebuvo pagrindo remtis CK 4.96 straipsnio 2 dalimi sprendžiant klausimą dėl atsakovo asociacijos „Sahadža joga Lietuva“ kaip sąžiningo žemės sklypo įgijėjo klausimo, nes restitucija taikoma pagal CK 6.145–153 straipsnius ir gynyba nustatyta ne sandorio šaliai, o trečiajam asmeniui (CK 6.153 straipsnis).

30Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus bei teismų nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovų A. D. ir asociacijos „Sahadža joga Lietuva“ 2011 m. gegužės 23 d. sudarytos nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties galiojimo, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias per atstovą sudarytų sandorių padarinius. Teismai neatsižvelgė į tai, kad ginčo sutartis buvo sudaryta atstovo kito asmens vardu, kai atstovaujamasis negalėjo išreikšti valios dėl sandorio ir nepritarė jo sudarymui, jį ginčijo. Tai sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismo nutartį naikinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai, 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

31Dėl bylinėjimosi išlaidų

32Kasacinis teismas patyrė 22,12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 16 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atsakovui A. D. valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba buvo teikiama iki 2014 m. birželio 1 d., bylinėjimosi išlaidos valstybei kasaciniame teisme patirtos 2015 m. balandžio 16 d. Tenkinus ieškovo kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovų A. D. , V. J. ir asociacijos „Sahadža joga Lietuva“ lygiomis dalimis (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

33Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Tenkinus ieškovo kasacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovų A. D. , V. J. ir asociacijos „Sahadža joga Lietuva“ lygiomis dalimis. Ieškovas sumokėjo advokatui 2764,89 Lt (800,77 Eur) už atsiliepimo į du apeliacinius skundus (T. 2, b. l. 111-114), 2420 Lt (700,88 Eur) atsiliepimo į kasacinį skundą (T. 3, b. l. 30) surašymą bei sumokėjo valstybei 166 Lt (48,08 Eur) (T. 3, b. l. 16) žyminio mokesčio už kasacinį skundą. Išlaidos už dokumentų rengimą neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85, 7, 8.11, 8.12 ir 8.13 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio, todėl, tenkinus kasacinį skundą, ieškovui iš nurodytų atsakovų priteistina po 516, 58 Eur bylinėjimosi išlaidų.

34Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

35Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 26 d. nutartį ir palikti galioti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 19 d. sprendimą.

36Priteisti ieškovui E. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 516,58 Eur (penkis šimtus šešiolika Eur 58 ct) advokato teisinės pagalbos apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme išlaidoms atlyginti.

37Priteisti ieškovui E. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 516,58 Eur (penkis šimtus šešiolika Eur 58 ct) advokato teisinės pagalbos apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme išlaidoms atlyginti.

38Priteisti ieškovui E. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Sachadža Joga Lituanica (dabar – asociacija „Sahadža joga Lietuva“, j. a. k. 193358042) 516,58 Eur (penkis šimtus šešiolika Eur 58 ct) advokato teisinės pagalbos apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme išlaidoms atlyginti.

39Priteisti valstybei iš atsakovo A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 7,37 Eur (septynis Eur 37 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

40Priteisti valstybei iš atsakovo V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 7,37 Eur (septynis Eur 37 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

41Priteisti valstybei iš atsakovo Sachadža Joga Lituanica (dabar – asociacija „Sahadža joga Lietuva“, j. a. k. 193358042) 7,37 Eur (septynis Eur 37 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

42Šią nutartį išsiųsti E. D. globėjui B. P. .

43Apie šios nutarties priėmimą informuoti Nekilnojamojo turto registrą bei įgaliojimų registrą.

44Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių... 6. Ieškovas nurodė, kad jis yra neįgalus, nuo 2006 metų negali suprasti savo... 7. Ieškovas, atstovaujamas atstovo B. P. , ieškiniu prašė teismo pripažinti... 8. Atsakovo teigimu, sandoriai buvo sudaryti, kol ieškovas įstatymų nustatyta... 9. Tauragės rajono 2-ojo notaro biuro notarė S. B. nurodė, kad ieškovas... 10. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 11. Jurbarko rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškinį... 12. Teismas, pripažindamas negaliojančia E. D. ir V. J. 2011 m. kovo 4 d.... 13. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 14. Kolegija nurodė, kad dėl ieškovo išduoto įgaliojimo pripažinimo... 15. Kolegija, spręsdama dėl 2011 m. gegužės 23 d. žemės sklypo... 16. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 17. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių... 18. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 19. Dėl netinkamo materialiosios teisės normų taikymo. Apeliacinės instancijos... 20. Dėl nukrypimo nuo teismų praktikos. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės... 21. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas A. D. prašo jį atmesti ir palikti... 22. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas asociacija „Sahadža joga... 23. Teisėjų kolegija... 24. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 25. Dėl sudaryto per atstovą sandorio padarinių (CK 2.133 straipsnio 6 dalis)... 26. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas... 27. Nagrinėjamoje byloje kasatoriaus išduotas ir notaro patvirtintas įgaliojimas... 28. CK 2.133 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu sandorį kito asmens vardu... 29. Nagrinėjamoje byloje kasatorius teigė atsakovą A. D. veikus nesant teisėto... 30. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus bei teismų... 31. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 32. Kasacinis teismas patyrė 22,12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių... 33. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato... 34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 35. Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 36. Priteisti ieškovui E. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. D. (a.... 37. Priteisti ieškovui E. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. J. (a.... 38. Priteisti ieškovui E. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Sachadža... 39. Priteisti valstybei iš atsakovo A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 7,37 Eur... 40. Priteisti valstybei iš atsakovo V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 7,37 Eur... 41. Priteisti valstybei iš atsakovo Sachadža Joga Lituanica (dabar – asociacija... 42. Šią nutartį išsiųsti E. D. globėjui B. P. .... 43. Apie šios nutarties priėmimą informuoti Nekilnojamojo turto registrą bei... 44. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...