Byla 2-737/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Milašienės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Saulės kupolas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-8216-431/2010 pagal ieškovo akcinės bendrovės Nordea Bank Finland Plc ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Saulės kupolas“ dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3Ieškovas Nordea Bank Finland Plc (AB), Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Saulės kupolas“ ir prašė priteisti iš atsakovo 1 138 986,01 Eur dydžio įsiskolinimą, 16 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškovas taip pat prašė nepranešus atsakovui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą ne mažesnei negu 2 474 670,28 Lt sumai, areštuojant atsakovo nekilnojamąjį turtą, nesant pakankamai nekilnojamojo turto – areštuoti UAB „Saulės kupolas“ pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis arba priklausančias gauti iš kitų asmenų, taip pat kitą turtą (kilnojamuosius daiktus, akcijas, obligacijas, turtines teises ir kt.), uždraudžiant turtu disponuoti, jį įkeisti, perleisti jį kitiems asmenims ar kitaip apsunkinti, atitinkamus draudimus registruojant viešuose registruose.

5Nurodė, kad ieškovo pareikšto reikalavimo atsakovui suma yra itin didelė - 1 138 986,01 eurų (arba 3 932 690,89 Lt), ieškovo naudai hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto rinkos vertė yra tik 2 430 000 Lt, o sąskaitose, įkeistose ieškovui, piniginių lėšų likutis yra tik 13,61 Lt, be to, įkeista nuomos teisė, kuri šalių įkainota tik 7 Lt. Išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procedūra yra specifinė. Iš pirmųjų varžytynių parduodamam turtui nustatoma pradinė kaina 80 proc. nustatytos turto rinkos kainos, antrosiose varžytynėse parduodamo turto kaina sudaro 60 proc. nustatytos turto rinkos kainos, todėl, ieškovo nuomone, hipoteka įkeisto turto reali – labiausiai tikėtina – pardavimo kaina, negalėtų būti didesnė negu 60 proc. nuo šiai dienai nustatytos rinkos vertės, t.y. neviršys

61 458 000 Lt. Ieškovo teigimu, atsakovas yra nesąžiningas, nes, pažeisdamas sutarties sąlygas, be rašytinio ieškovo sutikimo perleido nuosavybės teise turėtą turtą.

7Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 11 d. nutartimi ieškovo prašymą patenkino iš dalies ir nutarė areštuoti atsakovui UAB „Saulės kupolas“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis, o nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nesant ar esant nepakankamai - areštuoti atsakovo pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti areštuotomis lėšomis, paliekant teisę įnešti pinigus į sąskaitas, taip pat iš areštuotų piniginių lėšų leidžiant išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas. Teismas taip pat nurodė, kad bendra areštuoto turto vertės ir lėšų suma savo verte turi atitikti 1 502 690,89 Lt sumą. Kitą prašymo dalį teismas atmetė.

8Teismas, įvertinęs byloje esančią nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą, nustatė, kad ieškovui įkeisto atsakovo turto rinkos vertė šiuo metu sudaro 2 430 000 Lt, bei padarė išvadą, kad ieškovui įkeisto turto vertė yra mažesnė už pareikšto reikalavimo sumą. Teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, pagal kurią įkeitimu užtikrintos prievolės įvykdymui užtikrinti laikinosios apsaugos priemonės taikomos tik tai daliai reikalavimų, kurių įvykdymui užtikrinti nepakanka įkeisto turto, o ieškinio reikalavimams užtikrinti areštuotino turto suma būtų skirtumas tarp ieškinio sumos ir hipoteka užtikrinto turto likvidacinės vertės. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovui įkeisto nekilnojamojo turto vertinimą atlikęs turto vertintojas likvidacinės vertinamo turto vertės nėra nurodęs. Todėl ieškovo argumentų, kuriais yra siekiama didesnės laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apimties (2 474 670,27 Lt sumai) ir kurie yra susiję ne su turto likvidacine verte, o su būsimo teismo sprendimo priverstiniu vykdymu, teismas nepripažino pagrįstais, nurodęs, kad bendra laikinųjų apsaugos priemonių suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą. Įvertinęs, kad ieškinio reikalavimams užtikrinti yra įkeista turto, kurio vertė 2 430 000 Lt, kas, pasak teismo, reiškia, kad tokiai sumai ieškovo reikalavimai yra užtikrinti, ir nesant duomenų apie šio turto likvidacinę vertę, teismas pripažino, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas didesnei nei 1 502 690,89 Lt sumai neatitiktų CPK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto reikalavimo. Dėl šios priežasties teismas prašymą tenkino iš dalies ir laikinąsias apsaugos priemones nutarė taikyti 1 502 690,89 Lt sumai (3 932 690,89 Lt – 2 430 000 Lt).

9Atsakovas UAB „Saulės kupolas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartį ir ieškovo prašymą atmesti.

10Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

111. Būtinybės laikinąsias apsaugos priemones pagal ieškovės prašymą taikyti nepranešus atsakovui nebuvo, nes nebuvo jokios realios grėsmės, jog atsakovo sužinojimas apie prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sutrukdys tokių priemonių taikymą ar jis taps neįmanomas. Teigia, kad buvo apribota jo teisė pateikti argumentus dėl ieškovo prašymo nepagrįstumo.

122. Teigia, kad ieškovui įkeisto turto vertė yra žymiai didesnė nei nurodo ieškovas savo prašyme. Ieškovas, veikdamas nesąžiningai ir teismui pateikdamas neobjektyvią ir iškreiptą informaciją, siekia sukurti regimybę apie galimą jo teisių pažeidimą, nors iš esmės ieškovo interesai yra užtikrinti daugiau, nei reikalinga jo reikalavimo teisei patenkinti.

133. Pagal 2010 m. spalio 15 d. turto vertės nustatymo duomenis ieškovo naudai įkeisto turto vertė yra 4 622 000 Lt, t.y. žymiai viršija ieškovo reikalavimą, todėl įkeisto turto visiškai pakanka ieškovo reikalavimams patenkinti. Tad ieškovo prašymas dar papildomai taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nepagrįstas.

144. Ieškovas nenurodė, jog to paties reikalavimo įvykdymo užtikrinimui Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje byloje Nr. 2-2484-460/2010 jis taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir teismas areštavo turtą galimai restitucijai įvykdyti už daugiau nei 0,5 mln. Lt.

155. Laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai riboja atsakovą, apsunkina jo veiklą, kas neabejotinai turės įtakos ir nuostolių atsiradimui. Atsakovas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui yra pateikęs ieškinį ieškovui dėl ilgalaikio kredito sutarties sąlygų pakeitimo, t.y. būtent dėl tos pačios sutarties, iš kurios savo reikalavimą kildina ieškovas. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovo reikalavimu, siekia bet kokiomis priemonėmis atsakovą priversti atsisakyti savo reikalavimų.

16Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Teigia, kad pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių poveikis yra minimaliai ribojantis ir proporcingas. Pasak ieškovo, atsakovo pateiktas įvertinimas neatitinka realios dabartinės turto rinkos vertės, todėl šiuo įvertinimu vadovautis negalima, nes išieškojimas būtų vykdomas iš įkeisto turto tokioje būklėje, kokioje jis yra, o ne galėtų būti. Net ir vadovaujantis atsakovo pateiktomis ataskaitomis, įkeisto turto nepakanka padengti ieškinio reikalavimus. Pagal jas likvidacinė turto vertė būtų 2 773 200 Lt, o atsižvelgiant į ieškinio sumą (1 138 986,01 Eur), įkeistas turtas nepadengia ieškinio sumos 1 159 490,90 Lt ir šioje sumoje galėtų ir turėtų būti pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Ieškovas teismui pateikė nepriklausomų turto vertintojų UAB „In real“ 2010 m. rugsėjo 7 d. atliktą nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą, pagal kurią šiandieninė turto vertė tesudaro 2 430 000 Lt. Atsakovas nepateikė jokių argumentų, kodėl neturėtų būti vadovaujamasi šia turto vertės nustatymo ataskaita. Teigia, kad tiek likvidacinės, tiek rinkos turto vertės nepakanka atsakovo įsipareigojimams padengti. Nurodo, kad egzistavo reali grėsmė, jog, pranešus atsakovui apie prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas būtų ėmęsis veiksmų, kuriais būtų buvęs apsunkintas arba tapęs neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas. Be to, reikalavimas šioje byloje yra kitoks, nei atsakovo nurodytoje byloje su actio Pauliana ieškiniu. Ieškovas taip pat teigia, kad atsakovo pateiktos vertinimo ataskaitos yra grįstos tik prielaidomis ir hipotetinėmis aplinkybėmis ir neatitinka realios turto būklės: turtas buvo vertinamas, atsižvelgiant į vystymo galimybes, vadovaujantis prielaida, kad turtas yra pastatytas ir eksploatuojamas. Tuo tarpu iš ataskaitose esančių nuotraukų matyti, kad vertinami pastatai nėra eksploatuojami, nėra geros būklės, nerekonstruoti ir nėra tinkami naudojimui ir atsakovui tai yra žinoma.

17Atskirasis skundas netenkintinas.

18Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas. Šios taisyklės taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 str.).

19Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Saulės kupolas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutarties, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nėra.

20Pirmosios instancijos teismas, šioje byloje taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ieškovo Nordea Bank Finland Plc (AB) pareikštam 1 138 986,01 eurų (arba 3 932 690,89 Lt) ieškiniui užtikrinti, vadovavosi CPK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu ekonomiškumo principu, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, ir ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies: taikė laikinąsias apsaugos priemones ta apimtimi, kuria ieškovo reikalavimų atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Saulės kupolas“, kilusių iš ilgalaikio kredito sutarties, įvykdymo neužtikrina ieškovui įkeisto turto vertė. Teismas taip pat vadovavosi teismų praktikoje suformuota taisykle, pagal kurią įkeitimu užtikrintos prievolės įvykdymui užtikrinti laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tai daliai reikalavimų, kurių įvykdymui užtikrinti nepakanka įkeisto turto. Su šia pirmosios instancijos nutarties dalimi šalys sutinka: ieškovas pirmosios instancijos teismo nutarties neapskundė, o atsakovas apie sutikimą su tokia pirmosios teismo pozicija pareiškė savo atskirajame skunde. Ginčas šioje byloje iš esmės kilo dėl tos aplinkybės, ar iš tiesų ieškovui įkeisto atsakovo turto vertės neužtenka šioje byloje pareikšto reikalavimo įvykdymui užtikrinti ir ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - atsakovui priklausančio turto ir /ar jo piniginių lėšų areštą.

21Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje esančia nekilnojamojo turto vertės ataskaita, nustatė, kad ieškovui įkeisto turto vertės neužtenka šioje byloje pareikštam ieškiniui užtikrinti, nes nutarties priėmimo dieną šio turto vertė buvo 2 430 000 Lt ir šios aplinkybės pagrindu padarė išvadą, kad tik šiai sumai lygi ieškovo reikalavimų dalis yra užtikrinta įkeitimu bei taikė laikinąją apsaugos priemonę, užtikrinančią likusią ieškovo reikalavimo dalį, neužtikrintą įkeisto turto verte. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kitokių duomenų apie nutarties priėmimo dieną buvusią įkeisto turto vertę, pirmosios instancijos teismui sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, byloje nebuvo.

22Ginčydamas pirmosios instancijos teismo išvadą apie įkeistojo turto vertę, apeliantas teigia, kad 2010 m. spalio 15 d. duomenimis ieškovui įkeisto turto bendra vertė buvo 4 622 000 Lt ir šiam teiginiui pagrįsti pateikė UAB „Ober-Haus“ turto vertės nustatymo pažymas (b.l. 206-208). Taigi, byloje yra skirtingi duomenys apie įkeisto atsakovui UAB ,,Saulės kupolas“ priklausančio nekilnojamojo turto vertę: UAB ,,Inreal“ nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita Nr. 10/09-256KL (t. 1, b.l. 32-83), pagal kurią įkeisto turto rinkos vertė 2010 m. rugsėjo 6 d. buvo

232 430 000 Lt ir kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, ir UAB „Ober-Haus“ turto vertės nustatymo pažymos, pagal kurias bendra įkeisto turto rinkos vertė 2010 m. spalio 15 d. 4 622 000 Lt. Nagrinėjant šiuos duomenis apie nekilnojamojo turto vertę, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors turto vertinimo laiką skiria tik 40 dienų, tačiau juose nurodytas turto rinkos verčių skirtumas yra itin didelis: atsakovo pateiktose turto vertės nustatymo pažymose nurodyta turto rinkos vertė 2010 m. spalio 15 d. yra beveik du kartus didesnė, negu ieškovo pateiktoje nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje nurodyta rinkos vertė 2010 m. rugsėjo 6 d. Esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, kad šiuos skirtingus duomenis į bylą pateikė suinteresuotos bylos baigtimi šalys, kurių užsakymu vertinimą atliko skirtingi profesionalūs turto vertintojai, daryti kategorišką išvadą apie skundžiamos nutarties priėmimo metu buvusią įkeisto atsakovo turto vertę negalima.

24Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad su atskiruoju skundu atsakovo pateiktos turto vertės nustatymo pažymos iš esmės neatitinka Turto vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnyje turto vertinimo ataskaitai keliamų reikalavimų, todėl negali būti pripažįstamos tinkamais įrodymais, patvirtinančiais realią turto rinkos vertę. Nesutikdamas su apelianto teiginiais apie didesnę, negu nustatė pirmosios instancijos teismas, įkeisto turto rinkos vertę, ieškovas su savo atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė UAB „Ober-Haus“ 2010 m. lapkričio 15 d. nekilnojamojo turto vertinimo, kurio metu ir buvo nustatyta tokia įkeisto turto vertė, kurią nurodo atsakovas, ataskaitas (t. 2, b. l. 9-144) ir ginčydamas šiose ataskaitose nurodytą turto rinkos vertę, teigia, kad atsakovo pateiktos vertinimo ataskaitos yra grįstos tik prielaidomis ir hipotetinėmis aplinkybėmis bei neatitinka realios turto būklės: turtas buvęs vertinamas, atsižvelgiant į vystymo galimybes, vadovaujantis tik prielaida, kad turtas yra pastatytas ir eksploatuojamas. Tuo tarpu, ieškovo teigimu, vertinami pastatai nėra eksploatuojami, nėra geros būklės, nerekonstruoti ir nėra tinkami naudojimui ir atsakovui tai yra žinoma.

25Iš šioje nutartyje paminėtų ataskaitų turinio matyti, kad tiek UAB „Ober-Haus“, tiek ir UAB „Inreal“ turto vertinimui naudojo tą patį metodą - lyginamosios vertės metodą. Tačiau, kaip pagrįstai savo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo ieškovas, UAB „Ober-Haus“ objektų (nekilnojamųjų daiktų) vertę nustatė, atsižvelgdama į turto vystymo perspektyvas ir darydama prielaidą, kad turtas yra pastatytas ir eksploatuojamas (t. 2, b.l. 10, 13, 53, 56, 96, 99). Tačiau faktas, kad vertinamas turtas yra eksploatuojamas, nėra nustatytas, o ataskaitoje pateiktos turto nuotraukos (t. 2, b.l. 73-74, 117-119) kelia abejonių dėl galimybių eksploatuoti turtą pagal paskirtį.

26Esant tokiems prieštaringiems duomenims apie ieškovo reikalavimo įvykdymui užtikrinti įkeisto turto vertę, išvados, kad įkeistojo turto vertės užtektų ieškovo reikalavimui patenkinti tuo atveju, jei šioje byloje pareikštas ieškinys būtų patenkintas, daryti negalima. Tokią išvadą galima daryti tik pašalinus aptartų išvadų apie turto vertę prieštaravimus ir nustačius realią įkeisto turto vertę.

27Pagal CPK 12 ir 178 straipsnių nuostatas, įrodinėjimo pareiga priklauso tai šaliai, kuri teigia esant tam tikras aplinkybes ar jų nesant. Taigi atsakovas, teigdamas, kad jam priklausančio ir ieškovui įkeisto turto vertės pakanka šioje byloje jam ieškovo pareikšto reikalavimo įvykdymui užtikrinti, šią aplinkybę ir turi įrodyti leistinais ir pakankamais įrodymais. Kadangi pakankamų įrodymų byloje nėra pateikta, teigti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė įkeistojo turto vertę ir nepagrįstai taikė laikinąją apsaugos priemonę - atsakovo turto ir/ar piniginių lėšų areštą, nėra pagrindo.

28Apeliantas taip pat teigia, kad to paties reikalavimo įvykdymo užtikrinimui Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje byloje Nr. 2-2484-460/2010 ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir teismas areštavo turtą galimai restitucijai įvykdyti turto už daugiau nei 0,5 mln. Lt. Šiam teiginiui pagrįsti apeliantas pateikė Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 4 d. nutarties nuorašą (t. 1, b.l. 209-210). Tačiau iš šios nutarties nuorašo matyti, kad Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjama byla pagal šios bylos ieškovo Nordea Bank Finland Plc (AB) ieškinį dėl sandorių, kuriuos su kitais juridiniais asmenimis sudarė šios bylos atsakovas UAB „Saulės kupolas“, pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Tokio ieškinio patenkinimo atveju atsakovui UAB ,,Saulės kupolas“ būtų sugrąžintas ginčijamais sandoriais perleistas turtas, o minėta nutartimi laikinosios priemonės pritaikytos ne atsakovui UAB ,,Saulė kupolas“, o UAB „Tella“ ir UAB „Vakarų verslo projektai“ priklausančiam turtui. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad minėtoje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra pritaikytos to paties (šioje byloje pareikšto) reikalavimo įvykdymui užtikrinti.

29Skundžiamąja nutartimi, taikydamas atsakovo turto areštą šioje byloje, pirmosios instancijos teismas apribojo tik disponavimo šiuo turtu teisę, tačiau neuždraudė atsakovui šio turto valdyti ir juo naudotis, o atsakovo piniginių lėšų areštą nutarė taikyti tik tuo atveju, jei nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nebūtų ar būtų nepakankami, iš areštuotų piniginių lėšų leisdamas išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas. Taigi, teismas taikė tik tokias laikinąsias apsaugos priemonių ir tik tokiu mastu, kiek yra būtina pareikštajam ieškiniui užtikrinti ir ekonomiškumo bei proporcingumo principų nepažeidė. Todėl teigti, kad laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai riboja atsakovą, nėra pagrindo. Tuo tarpu esant pagrįstai tikimybei, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui gali atsirasti nuostoliai, jis turi teisę kreiptis į laikinąsias apsaugos priemones pritaikiusį pirmosios instancijos teismą su prašymu pareikalauti iš ieškovo pateikti tokių nuostolių atlyginimo užtikrinimą (CPK 147 str.)

30Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumą ir neteisėtumą atsakovas ginčija ir tuo pagrindu, kad jam nebuvo pranešta apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą (CPK 148 str. 1 d.). Atsižvelgdama į šį argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad, susiklosčius aplinkybėms, kai laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos netikėtai, pirmenybė teikiama ieškovo interesams, siekiant apsaugoti jį nuo galimų nesąžiningų atsakovo veiksmų. Tokiu atveju atsakovui suteikiama teisė būti išklausytam vėliau, tai yra kreipiantis į teismą su skundu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu priimtos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Tokią savo teisę apeliantas realizavo. Todėl atsižvelgiant į tai, jog buvo pakankamas teisinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vien tik nepranešimas atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui šiuo atveju neturėjo, todėl nepranešimo faktas pats savaime nesudaro teisinio pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 148 str. 1 d., 329 str. 1 d.).

31Teisėjų kolegija, vadovaudamasi šioje nutartyje išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui svarbias šios bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

32Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

33Palikti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartį nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 3. Ieškovas Nordea Bank Finland Plc (AB), Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank... 4. Ieškovas taip pat prašė nepranešus atsakovui taikyti laikinąsias apsaugos... 5. Nurodė, kad ieškovo pareikšto reikalavimo atsakovui suma yra itin didelė -... 6. 1 458 000 Lt. Ieškovo teigimu, atsakovas yra nesąžiningas, nes, pažeisdamas... 7. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 11 d. nutartimi ieškovo... 8. Teismas, įvertinęs byloje esančią nekilnojamojo turto rinkos vertės... 9. Atsakovas UAB „Saulės kupolas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti... 10. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:... 11. 1. Būtinybės laikinąsias apsaugos priemones pagal ieškovės prašymą... 12. 2. Teigia, kad ieškovui įkeisto turto vertė yra žymiai didesnė nei nurodo... 13. 3. Pagal 2010 m. spalio 15 d. turto vertės nustatymo duomenis ieškovo naudai... 14. 4. Ieškovas nenurodė, jog to paties reikalavimo įvykdymo užtikrinimui... 15. 5. Laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai riboja atsakovą, apsunkina jo... 16. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atskirąjį skundą... 17. Atskirasis skundas netenkintinas.... 18. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos... 19. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo uždarosios... 20. Pirmosios instancijos teismas, šioje byloje taikydamas laikinąsias apsaugos... 21. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmosios instancijos teismas,... 22. Ginčydamas pirmosios instancijos teismo išvadą apie įkeistojo turto vertę,... 23. 2 430 000 Lt ir kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas... 24. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad su atskiruoju skundu atsakovo... 25. Iš šioje nutartyje paminėtų ataskaitų turinio matyti, kad tiek UAB... 26. Esant tokiems prieštaringiems duomenims apie ieškovo reikalavimo įvykdymui... 27. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnių nuostatas, įrodinėjimo pareiga priklauso tai... 28. Apeliantas taip pat teigia, kad to paties reikalavimo įvykdymo užtikrinimui... 29. Skundžiamąja nutartimi, taikydamas atsakovo turto areštą šioje byloje,... 30. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumą ir neteisėtumą... 31. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi šioje nutartyje išdėstytomis... 32. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 33. Palikti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartį...