Byla 2S-607-212/2011

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės, kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės, Birutės Valiulienės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. M. B. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal V. M. B. pareiškimu suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įstatymų nustatyto termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Pareiškėja prašė nuosavybės teisių atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas P. K. iki 1940 m. okupacijos, nuosavybės teises valdė 18 ha žemės Baravainių dvare ir 13,34 ha žemės Leliūnų dvare, atnaujinti terminą pateikti nuosavybės teisės bei giminystės ryšį su savininku P. K. patvirtinantiems dokumentams.

4Utenos rajono apylinkės teismas 2011-06-09 nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2011-06-30 pareiškimo trūkumams pašalinti: patikslinti pareiškimą nurodant konkrečias aplinkybes, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalyku ankstesnėse civilinėse bylose ir kurios, pareiškėjos nuomone yra pakankamos pareiškimo pagrindo pasikeitimui konstatuoti, nurodyti tikslias termino praleidimą pateisinančias objektyvias aplinkybes, kad jos atsirado ir kiek laiko jos truko, ar joms išnykus pareiškėja iš karto kreipėsi į teismą bei pateikti teismui šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus.

5Utenos rajono apylinkės teismas 2011 m. liepos 11 d. nutartimi pareiškimą laikė nepaduotu. Nurodė, kad pareiškėja nepateikė duomenų pagrindžiančių kitą pateikto pareiškimo faktinį pagrindą, nei pareiškimų pateiktų civilinėse bylose Nr. 2-7-04/2004 ir Nr.2-164-356/2008. Pareiškėja jau yra kreipusis į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas P. K. Leliūnų dvare, ( - ), nuosavybės teisėmis valdė 13,34 ha ir 18 ha žemės sklypus. Pareiškimai buvo grindžiami vekseliais, varžytynių ir kitais dokumentais, kurie buvo teisminio nagrinėjimo dalykas ir buvo įvertinti priimtais teismų sprendimais bei nutartimis. Teismas darė išvadą, kad pareiškėja šiuo pareiškimu kreipiasi tuo pačiu pagrindu ir dalyku, todėl tolesnis bylos nagrinėjimas iš esmės negalimas. Dėl įstatymų nustatyto praleisto termino atnaujinimo pareiškėja nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir 2011-06-09 teismui pateiktame pareiškime, t. y liko nenurodytos tikslios termino praleidimą pateisinančios objektyvios aplinkybės, kada jos atsirado ir kiek laiko jos truko, ar joms išnykus pareiškėja iš karto kreipėsi į teismą bei nepateikė teismui šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Pareiškėja 2011-07-04 pateikė teismui papildomą pareiškimą iš kurio turinio nustatė, kad 2011-06-29 teismui pateiktas pareiškimas yra su trūkumais, nes klaidingai nurodytos tam tikros įvykių datos. Iš pateikto pareiškimo papildymo neįmanoma suprasti tikslios įvykių sekos laiko atžvilgiu pvz., pareiškėja nurodė, kad pareiškimo 3 psl. 1 pastraipoje ,,turėta galvoje 2003-2008, tačiau rašyta 1993-1998 m“, nors šioje pareiškimo vietoje tokių datų, kurias pareiškėja nurodo, kaip taisytinas, iš viso nėra. Atsižvelgiant į tais kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad iki nustatyto termino pareiškėja neįvykdė teismo įpareigojimų nustatytų 2011-06-09 teismo nutartimi, todėl pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

6Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2011-07-11 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą priimti. Nurodo, kad teismas spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, jį išnagrinėjo paviršutiniškai ir formaliai, neatsižvelgė į civilines bylas Nr. 2-7-04/2004 ir Nr.2-164-356/2008, neišsiaiškino kaip pridedami dokumentai prie šio pareiškimo galėtų apspręsti ir apspręstų kitokią bylos baigtį, nesivadovavo ankstesnėmis bylomis. 2003 m. pareiškime netinkamai buvo nurodomas žemės plotas, kurį iki 1940 m. okupacijos nuosavybės teise valdė pareiškėjos tėvas P. K.. Ankstesniame pareiškime buvo nurodyta, kad dalis tėvo žemė buvo parduota iš varžytinių, tačiau varžytinės neįvyko, nes tėvas atsiskaitė su kreditoriumi. Prie 2003 m. pareiškimo nebuvo pridėtas nei vienas iš 5 vekselių, kuriuos pridėjo prie šio pareiškimo. Prie 2008 m. pareiškimo buvo pridėti tik 2 iš 5 vekselių, kuriuos teikia dabar. 3 vekseliai nebuvo pateikti, vėliau juos teikė suinteresuotas asmuo, tačiau jie buvo pateikti netinkama forma, t. y. nebuvo sudėti iš abiejų pusių. Prie 2008 m. pareiškimo taip pat nebuvo pridėti svarbūs dokumentai – P. K. 1937-11-18 ir 1937-12-17 prašymai teismui, Panevėžio apygardos teismo 1939-10-12 sprendimas, Karvelio 1936-04-16 raštas, susirašinėjimo su J. L. O. dokumentai, žemės mokesčio pajamų kvitai. Pastarajame pareiškime nebuvo keliamas klausimas dėl nurodytojo 13,34 ha ploto žemės sklypo valdymo. Šios bylos nagrinėjimo metu advokatė neįrodinėjo, kad pareiškėjos tėvas su kreditoriumi F. V. atsiskaitė vekselių forma, todėl paskelbtos varžytinės neįvyko. Teismas visiškai neįvertino šių aplinkybių sprendžiant pareiškimo priėmimo klausimą. Mano, kad sprendžiant šio pareiškimo priėmimo klausimą būtina išsamiai išnagrinėti ir bylas Nr. 2-7-04/2004 ir Nr.2-164-356/2008, ko teismas nepadarė. Pažymi, kad pareiškėja papildomai ranka rašytame paaiškinime ištaisė klaidas, padarytas savo papildomuose paaiškinimuose, o ne spausdintame pareiškime. Pareiškime išsamiai išdėstė aplinkybes dėl kurių atnaujintinas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 17 str. 4 d. nustatytas terminas.

7Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.

8Atskirasis skundas atmestinas, Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

9Pareiškėja V. M. B. Utenos rajono apylinkės teismui 2011-05-25 pateikė pareiškimą dėl termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Nuosavybės teisių atkūrimo tikslu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas P. K. iki 1940 m. okupacijos, nuosavybės teises valdė 18 ha žemės Baravainių dvare ir 13,34 ha žemės Leliūnų dvare ir atnaujinti terminą pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku P. K. patvirtinantiems dokumentams.

10Utenos rajono apylinkės teismas 2011-06-09 nutartimi nurodė, kad pareiškėja iki 2011-06-30 privalo pašalinti pareiškimo trūkumus. Teismo nutartyje aiškiai ir suprantamai išdėstyta, kad pareiškėja turi sukonkretinti pareiškimą ir nurodyti konkrečias aplinkybes, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalyku jau išnagrinėtose civilinėse bylose Nr. 2-7-04/2004 ir Nr.2-164-356/2008. Pareiškėja turėjo argumentuoti savo nuomone, kurios aplinkybės yra pakankamos, kad galima būtų konstatuoti, jog pareiškimo pagrindas pasikeitė. Pareiškėja buvo įpareigota nurodyti kokios konkrečios ir objektyvios aplinkybės neleido jai iki 2003-12-31 pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus ir laiku kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo nuo 2008-06-20, t. y. nuo Panevėžio apygardos teismo nutarties priėmimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos. Pareiškėja turėjo nurodyti kada šie trukdžiai atsirado ir kiek laiko truko. Pareiškėja privalėjo pateikti įrodymus, kurie pagrįstų jos nurodomas aplinkybes.

11Teisėjų kolegija sprendžia, kad Utenos rajono apylinkės teismas 2011-06-09 nutartimi labai aiškiai nurodė pareiškėjai, ką ji turi nurodyti, kad pareiškimas būtų priimtas ir nagrinėjamas.

12Iš pareiškimo, pateikto teismui 2011-06-30, t. y. po minėtos Utenos rajono apylinkės teismo nutarties, matyti, kad pareiškėja teismo nurodytų trūkumų nepašalino (b. l. 79-84).

13Iš jau išnagrinėtų civilinių bylų Nr. 2-7-04/2004 ir Nr.2-164-356/2008 nustatyta, kad pareiškėja reikalavimus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, grindė vekseliais, varžytynių aktais, P. K. prašymais teismui ir pan.

14Panevėžio apygardos teismas 2008-06-20 nutartyje konstatavo, kad žinių apie P. K. nuosavybės teise valdytus žemės sklypus nėra, kad pareiškėja nepateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose išvardintų konkrečių dokumentų, reikalingų nustatant juridinę reikšmę turintį faktą dėl žemės valdymo nuosavybės teise, o jos pateikti vekseliai nėra nuosavybės teises pagrindžiantys dokumentai.

15Naujai pateiktame pareiškime pareiškėja reikalavimą įrodinėja tais pačiais dokumentais, t. y. vekseliais, P. K. prašymais teismui ir pan. Dokumentų, įrodančių P. K. žemės valdymo nuosavybės teise faktą, nepateikė Be to, pareiškėja nenurodė dėl kokių pateisinančių priežasčių ji praleido terminą kreipėsi į teismą, nepateikė šias priežastis patvirtinančius įrodymus.

16Pareiškėjos pateikti papildomi paaiškinimai nekeičia esmės, nes jie nepašalina pareiškimo trūkumų, kuriuos įpareigojo pašalinti Utenos rajono apylinkės teismas.

17Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Utenos rajono apylinkės teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

18Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

19Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai