Byla 2-145/2007

Dėl Panevėžio apygardos teismo 2007 m. sausio 17 d. nutarties, kuria nutarta grąžinti ieškinį jį padavusiam asmeniui

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2007 m. sausio 17 d. nutarties, kuria nutarta grąžinti ieškinį jį padavusiam asmeniui.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas A. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB „Kalnapilis-Tauro grupė“ dėl žalos atlyginimo, prašydamas priteisti iš atsakovo 150 Lt turtinės žalos, 119 850 Lt neturtinės žalos atlyginimą, pareikalauti iš Generalinės prokuratūros pateikti išvadą dėl viešo intereso pažeidimo – smulkiesiems akcininkams padariusio 3 496 789 Lt turtinę žalą ir valstybei dėl nesumokėtų mokesčių padarytos 2 734 056 Lt žalos atlyginimo ir byloje dalyvauti trečiuoju asmeniu ieškovo teisėmis.

4Panevėžio apygardos teismas 2006 m. gruodžio 7 d. nutartimi nutarė nustatyti ieškovui A. Š. terminą iki 2007 m. sausio 8 d. pašalinti nutartyje paminėtus ieškinio trūkumus – pateikti teismui ieškinį, surašytą laikantis CPK 135 straipsnio ir kitų šio kodekso reikalavimų, pateikti nutartyje išvardijamus papildomus įrodymus ir nurodė, kad iki nustatyto termino trūkumų nepašalinus, ieškinys grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Teismas konstatavo, kad ieškovas iš dalies nesilaikė įstatymo reikalavimų dėl kartu su ieškiniu pateikiamų dokumentų skaičiaus, ieškinio priedų formos. Teismas nurodė, kad nėra išvardinti prie ieškinio pridedami dokumentai. Teismas pažymėjo, kad jeigu pridedami pateikiamų rašytinių įrodymų (dokumentų) nuorašai, jie įstatymo nustatyta tvarka turi būti patvirtinti. Teismas nurodė, kad didelė ieškovo pateiktų dokumentų nuorašų dalis nepatvirtinti, nėra nurodyta, kas juos sudarė, dokumentų pabaigoje nėra asmens parašo, dokumentuose yra daug išbraukymų ar prirašymų, kurie nėra aptarti. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas privalo pateikti teismui duomenis apie savo turtinę padėtį, kad teismas galėtų įvertinti ir spręsti klausimą dėl ieškovo galimo atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nesumokėjo žyminio mokesčio, taip pat teismui nėra pateiktas prašymas dėl atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio.

5Ieškovas A. Š. pateikė teismui 2007 m. sausio 5 d. ieškinį atsakovui AB „Kalnapilis-Tauro grupė“ dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo ieškovui A. Š. 120 000 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, priteisti iš atsakovo 750 buvusiems AB „Kalnapilis“ smulkiesiems akcininkams 3 496 789 Lt žalos atlyginimo.

6Panevėžio apygardos teismas 2007 m. sausio 17 d. nutartimi nutarė ieškinį grąžinti ieškovui A. Š. .

7Teismas nurodė, kad nors ieškovas nustatytu terminu pateikė ieškinį po trūkumų šalinimo, kuris iš esmės savo turiniu atitinka CPK 135 straipsnį, išskyrus tai, kad ieškovas vėl be pagrindo procesine prasme įrašė reikalavimą priteisti iš atsakovo 3 496 639 Lt buvusių AB „Kalnapilis“ 750 smulkiųjų akcininkų grupei padarytos žalos atlyginimo, kadangi ieškovas nėra įgaliotas kitų asmenų vardu, kurių tapatybės net nenurodomos ieškinyje, reikšti ieškinį atsakovui, todėl ieškinys šioje dalyje negali būti priimtas (CPK 137 str. 2 d. 8 p.). Teismas konstatavo, kad ieškovas nutarties dėl ieškinio trūkumų šalinimo iš esmės tinkamai neįvykdė, nes nepateikė pataisyto (patikslinto) ieškinio taip, kaip teismo buvo reikalauta. Teismo nuomone, ieškovo pateikti procesiniai dokumentai ir jų priedai (kiti dokumentai) neatitinka įstatymo nustatytų reikalavimų.

8Teismas nurodė, kad nors ieškovas teismui su pataisytu ieškiniu pateikė dokumentus, išvardijamus sąraše, kaip papildomus įrodymus, kuriuos jis yra gavęs iš kitų juridinių asmenų, tačiau tai yra tik atšviestos minėtų dokumentų kopijos, kurios nėra patvirtintos kaip reikalauja CPK 114 straipsnio pirmosios dalies nuostatos, ir todėl ieškovas šio teismo reikalavimo iš esmės neįvykdė. Teismas pažymėjo, kad ieškovo kartu su pataisytu po trūkumų šalinimo ieškiniu pateiktuose dokumentuose yra tik paties ieškovo padaryti įrašai apie kopijos tikrumą, tačiau tai nereiškia šių dokumentų nuorašų tinkamo patvirtinimo, nes ieškovas, kaip fizinis asmuo, tokios teisės neturi.

9Teismas nurodė, kad ieškovas po ieškinio trūkumų šalinimo taip pat nepateikė teismui reikalautų dokumentų ir duomenų apie ieškovo turimą nekilnojamąjį turtą ir registruotiną kilnojamąjį turtą, išskyrus duomenis apie gaunamą pensiją ir turimą indėlį, tačiau prašo visiškai atleisti nuo žyminio mokesčio. Teismas pažymėjo, kad duomenų apie turimą nekilnojamąjį turtą ir kitą registruotiną turtą nepateikimas yra tyčinis svarbių duomenų nepateikimas apie savo tutinę padėtį ir ieškovas pats sudarė kliūtį teismui spręsti klausimą dėl galimo atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio ir ieškinio priėmimo. Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad ieškovas teismo nurodymo pateikti teismui įrodymus apie turtinę padėtį pilnai neįvykdė. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepagrįstai nurodo, jog jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio CPK 83 straipsnio pirmosios dalies 9 punkto pagrindu, kadangi ieškinys reiškiamas ne bankroto ar įmonės restruktūrizavimo byloje.

10Teismas konstatavo, kad dėl paminėtų teismo nurodymų neįvykdymo ieškinio, kaip neatitinkančio įstatymo reikalavimų, priimti negalima, todėl ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas ieškovui (CPK 115 str. 3 d.).

11Atskiruoju skundu ieškovas A. Š. prašo apeliacinės instancijos teismą Panevėžio apygardos teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas netinkamai taikė CPK 137 straipsnio antrosios dalies 8 punkto nuostatą. Ieškovui turėti įgaliojimą veikti ir visų akcininkų vardu nėra būtina, kadangi AB „Kalnapilio-Tauro grupė“ įstatai numato, jog akcininkas turi teisę apskųsti teismui visuotinio susirinkimo, valdybos ir administracijos vadovo sprendimus ar veiksmus, vienas ar keli akcininkai be atskiro įgaliojimo turi teisę reikalauti akcininkams padarytos žalos atlyginimo.
2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nėra nurodytos asmenų, kurių vardu reiškiamas ieškinys, tapatybės. Teismui kartu su ieškiniu buvo pateiktas visų 2003 m. kovo 18 d. buvusių AB „Kalnapilis“ akcininkų sąrašas, kuriame buvo nurodyti akcininkų vardai, pavardės, adresai ir jų turėtų akcijų skaičius.
3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad su ieškiniu pateiktų dokumentų kopijos ieškovo nėra tinkamai patvirtintos. Dokumentų, kuriuos ieškovas pateikė teismui su ieškiniu, išskyrus Europos žmogaus teisių teismo rašto, kopijų nepatvirtino ne ieškovas, o atsakovas.
4. Teismas nepagrįstai ignoravo ieškovo prašymą išreikalauti iš atsakovo papildomus įrodymus.
5. Teismo išvada, jog prašant atleisti nuo žyminio mokesčio duomenų apie turimą nekilnojamąjį turtą bei registruotą kilnojamąjį turtą nepateikimas yra tyčinis svarbių duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikimas, yra nepagrįsta. Ieškovas nekilnojamojo turto, neskaitant buto, kuriame gyvena, neturi, todėl sumokėti žyminį mokestį galimybės neturi.
6. Teismo išvada, kad atsakovas nėra įstatymo atleistas už žyminį mokestį CPK 83 straipsnio pirmosios dalies 9 punkto pagrindu, nepagrįsta. Prijungiant AB „Kalnapilis“ prie AB „Vilniaus Tauras“ vyko struktūriniai pokyčiai tiek bendrovių valdyme, tiek bendrovių turto ir kapitalo perskirstyme, todėl iš esmės tai bendrovių restruktūrizavimo byla.
7. Ieškovas turėtų būti atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir CPK 83 straipsnio pirmosios dalies 4 punkto pagrindu, kadangi AB „Kalnapilis“ ir AB „Vilniaus Tauras“ buvo apgaulingai vedama buhalterinė apskaita ir tai laikytina nusikalstama veikla.

12Atskirasis skundas atmestinas ir Panevėžio apygardos teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis paliktina nepakeista.

13Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtina teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo civiliniame procese tvarką nustato Civilinio proceso kodeksas ir kiekvienam į teismą besikreipiančiam asmeniui ši tvarka yra privaloma. Konstitucija ir kiti teisės aktai nustato be tik teises, bet ir atitinkamas pareigas – nėra teisių be pareigų.

14Pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį teismas, kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas. Tai reiškia, kad teismas negali tapti ieškovo advokatu ir už jį formuluoti ieškinį bei patarinėti dėl ieškinio padavimo tvarkos. Ieškovas pats nesugebėdamas tai padaryti, gali prašyti teisinės pagalbos advokato ar kito asmens. Asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka.

15Ieškovas A. Š. dėl ieškinio trūkumų šalinimo pateiktame teismui 2007 m. sausio 5 d. ieškinyje suformulavo reikalavimą priteisti iš atsakovo AB „Kalnapilio-Tauro grupė“ 750 buvusiems AB „Kalnapilis“ smulkiesiems akcininkams 3 496 639 Lt žalos atlyginimo. Ieškovas A. Š. kartu su nurodytu ieškiniu nepateikė teismui įstatymo nustatyto įgaliojimo atstovauti 750 buvusių AB „Kalnapilis“ akcininkų paduodant ieškinį. Todėl konstatuotina, kad ieškovas A. Š. , įtraukdamas į 2007 m. sausio 5 d. ieškinį nurodytą reikalavimą, teismo nutartimi nustatytu terminu nepašalino ieškinio trūkumų. Atskirojo skundo argumentas, kad AB „Kalnapilio-Tauro grupė“ įstatų 4 straipsnio šeštosios dalies 3 punktas suteikia ieškovui A. Š. teisę atstovauti 750 buvusių AB „Kalnapilis“ smulkiųjų akcininkų, yra nepagrįstas, kadangi CPK 57 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad fizinių asmenų duodami įgaliojimai patvirtinami notarine tvarka, išskyrus Civiliniame kodekse nurodytus atvejus, kai įgaliojimo patvirtinimas yra prilyginamas notariniam jo patvirtinimui. Advokato arba advokato padėjėjo teisės ir pareigos bei jų mastas patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi (CPK 57 str. 3 d.). Įmonės įstatai negali pakeisti įstatymų nustatytų atstovavimo fiziniams asmenims, įskaitant ir akcininkus, civiliniame procese reikalavimų. Priešingu atveju būtų pažeisti ne tik įstatymo nustatyti reikalavimai, bet gali būti pažeistos ir kitų fizinių asmenų,kurie nesuteikė įgaliojimų įstatymų nustatyta tvarka, teisės. Ieškovas A. Š. atskirajame skunde pripažįsta, kad neturi įgaliojimo pagal CPK 57 straipsnio antrojoje dalyje nurodytus reikalavimus atstovauti 750 buvusių AB „Kalnapilis“ smulkiųjų akcininkų paduodant ieškinį.

16Atskirojo skundo argumentai, kad ieškovas A. Š. yra įstatymo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra nepagrįsti, kadangi atskirajame skunde neteisingai aiškinamos teisės normos, reglamentuojančios atleidimą nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str. 1 d.), Ieškovas A. Š. teismo nustatytu terminu ieškinio trūkumams pašalinti nepateikė į bylą įrodymų, kad ieškovui įstatymo nustatyta tvarka suteikta antrinė teisinė pagalba ir pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio pirmąją dalį ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio.

17Pirmosios instancijos teismas 2006 m. gruodžio 7 d. nutartimi nustatė ieškovui A. Š. terminą pašalinti nutartyje paminėtus ieškinio trūkumus ir nutartyje nurodyta, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį, t.y. gaunamą pensiją, turimą nekilnojamąjį turtą, kitą registruotiną turtą, santaupas ar vertybinius popierius, laikomus kredito įstaigose, kad teismas galėtų įvertinti ir spręsti klausimą dėl jo galimo atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio. CPK 83 straipsnio trečiojoje dalyje nurodyta, kad prie prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Ieškovas A. Š. teismo nustatytu terminu ieškinio trūkumams pašalinti žyminio mokesčio už ieškinį nesumokėjo, nepateikė į bylą duomenų apie ieškovo nekilnojamą ir kitą registruotiną turtą. Todėl konstatuotina, kad ieškovas A. Š. teismo nustatytu terminu nepašalino ieškinio trūkumų. Atskirojo skundo argumentai, kad norint tokius duomenis pateikti reikia, kad toks turtas būtų, yra nepagrįsti, kadangi ieškinį paduodančiam asmeniui nėra kliūčių pateikti į bylą įrodymus (atitinkamų įstaigų išduotus dokumentus), kad asmuo nuosavybės teise neturi nekilnojamojo ar kito registruotino turto. Atskirojo skundo argumento, kad ieškovas A. Š. nekilnojamojo turto, išskyrus dviejų kambarių butą, neturi, nepatvirtina į bylą pateikti įrodymai. Teisėjų kolegijos nuomone, įrodymai apie nekilnojamojo ir kito registruotino turto priklausymą ar nepriklausymą ieškovui A. Š. nuosavybės teise yra svarbūs ir turi svarbią reikšmę nagrinėjant klausimą dėl ieškovo A. Š. atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str. 3 d.).

18CPK 137 straipsnio pirmojoje dalyje nurodyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. CPK 111 straipsnio antrosios dalies 5 punkte nurodyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodomi priedai, pridedami prie procesinio dokumento. Paminėtas reikalavimas yra svarbus, kadangi procesinį dokumentą pasirašo jį paduodantis asmuo. Tai taip pat svarbu ginčams dėl su procesiniu dokumentu pateiktų priedų turinio, formos bei skaičiaus išvengti. Pirmosios instancijos teismas 2006 m. gruodžio 7 d. nutartyje dėl ieškinio trūkumų šalinimo nurodė, kad ieškinyje nėra išvardinti prie ieškinio pridedami dokumentai ir šį trūkumą būtina ištaisyti. Ieškovas A. Š. dėl ieškinio trūkumų šalinimo pateiktame teismui 2007 m. sausio 5 d. ieškinyje nenurodė pridedamų prie ieškinio priedų ir nepašalino nurodytų ieškinio trūkumų.

19Ieškovas A. Š. dėl ieškinio trūkumų šalinimo pateiktame teismui 2007 m. sausio 5 d. ieškinyje nepareiškė prašymo išreikalauti konkrečius įrodymus.

20Kadangi ieškovas A. Š. teismo nustatytu terminu nepašalino ieškinio neatitikimo CPK 111 straipsnio antrosios dalies 5 punktui, 137 straipsnio pirmajai daliai trūkumų, 2005 m. sausio 5 d. ieškinyje nepareiškė prašymo dėl konkrečių įrodymų išreikalavimo, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai dėl pateikiamų su ieškiniu dokumentų kopijų ar nuorašų patvirtinimo, įrodymų išreikalavimo teisiškai nėra reikšmingi.

21Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio trūkumų šalinimas turi trukti pakankamą bei protingą terminą, ieškinio laikymas nepaduotu ir grąžinimas jį padavusiam asmeniui dėl ieškinio trūkumų nepašalinimo netrukdo asmeniui kreiptis į teismą su ieškiniu, atitinkančiu įstatymo nustatytus reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priimti pakartotinę nutartį dėl ieškovo A. Š. ieškinio trūkumų šalinimo.

22Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu nepašalina trūkumų, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 111 str. 3 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas A. Š. teismo nustatytu terminu nepašalino ieškinio trūkumų, todėl pirmosios instancijos teismo išvada ieškovo A. Š. ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti ieškovui A. Š. ieškinį yra pagrįsta (CPK 115 str. 2, 3 d., 138 str.).

23Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Panevėžio apygardos teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis paliktina nepakeista.

24Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

25Panevėžio apygardos teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.