Byla 2A-780-553/2015

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Loreta Bujokaitė Dainiaus Rinkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų I. B. ir D. B. (apeliantų) apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-05-05 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-157-860/2014 pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba), sodininkų bendrijai (toliau – SB) „Žaluma“, I. B. ir D. B. dėl Vilniaus apskrities viršininko įsakymo, sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, tretieji asmenys notarė D. S. ir L. Š..

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3

1. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškinio reikalavimais: 1. pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko 2007-06-11 įsakymą Nr. 2.3-5808-41 „Dėl sodo sklypo pardavimo I. B. sodininkų bendrijoje „Žaluma“ Vilniaus rajone“ (toliau – Įsakymas), kuriuo leista parduoti žemės sklypą Nr. 113 (kadastro Nr. 4124/0607:605), esantį (duomenys neskelbtini), I. B.; 2. pripažinti negaliojančia 2007-08-27 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 1-6270) (toliau – Sutartis), kuria žemės sklypas Nr. 113 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), parduotas I. B. ir grąžinti iš valstybės I. B. jos už minėtą žemės sklypą sumokėtus 202 Lt; 3. pripažinti negaliojančia 2011-01-13 dovanojimo sutarties (notarinio registro Nr. 294) dalį, kuria I. B. padovanojo žemės sklypą Nr. 113 (kadastro Nr. 4124/0607:605), esantį (duomenys neskelbtini), SB „Žaluma“ teritorijoje, D. B.; 4. išreikalauti žemės sklypą Nr. 113 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) valstybės nuosavybėn iš svetimo neteisėto valdymo; 5. priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Ieškovas nurodė, kad Sutartis sudaryta vadovaujantis Įsakymu, o šis išduotas vadovaujantis SB „Žaluma“ 2003-12-23 pažyma Nr. 79 (toliau – Pažyma). Pažymoje SB pirmininkas J. V. R. nurodė, kad I. B. SB „Žaluma“ skirtas žemės sklypas Nr. 113 ir jo privatizacijai neprieštaraujama, tačiau Pažymoje nėra nurodytas teisinis ar faktinis jos išdavimo pagrindas. Nėra duomenų, jog sklypas Nr. 113 buvo skirtas I. B. kokiu nors teisėtu pagrindu. Pažyma negalėjo būti traktuojama kaip pakankamas, teisės aktus atitinkantis pagrindas priimti Įsakymą, todėl jis negalėjo būti priimtas, be to, šio Įsakymo pagrindu negalėjo būti sudaryta Sutartis, o vėliau ir 2011-01-13 dovanojimo sutartis. SB „Žaluma“ valstybinės žemės sklypas Nr. 113 parduotas pažeidžiant tuo metu galiojusias imperatyvias teisės aktų normas (T. 1, b. l. 2-9).

5Atsakovai I. B. ir D. B. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad sodo sklypą SB „Žaluma“ teritorijoje I. B. naudojo nuo 1992 metų. Atsakovė visada siekė jai paskirtą sodo sklypą nustatyta tvarka privatizuoti. 1992-04-27 pateikė prašymą Vilniaus rajono valdybai dėl žemės sklypo Nr. 114, esančio SB „Žaluma“, pardavimo. Paaiškino, kad pradžioje jai buvo skirtas žemės sklypas Nr. 114, tačiau vėliau jis buvo perduotas naudoti S. R., kurį jis 1993 metais privatizavo, o atsakovei buvo perduotas naudotis šalia esantis sodo sklypas Nr. 113. Tai patvirtina SB „Žaluma“ pirmininko V. O. pažyma, kad atsakovei skirtas sklypas Nr. 114, ir Pažyma. Atsakovė visada siekė privatizuoti jai suteiktą sodo sklypą. 2006-03-01 vykusio valdybos susirinkimo Nr. 17 protokole matyti, kad penktu klausimu buvo svarstyta I. B. prašymas dėl sklypo Nr. 113 išsipirkimo ir nutarta neprieštarauti dėl žemės sklypo išpirkimo. 2006-10-31 atsakovė atliko savo sodo sklypo matavimus, kuriuos 2007-01-31 patvirtino Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus specialistai. 2006 metais pradėjo sodo namelio statybas, visą ši laiką save laikė teisėta naudotoja. Atsakovė 2006-11-17 pakartotinai kreipėsi į už sodų sklypų privatizavimą tuomet atsakingą Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių, pateikė visus reikalingus ir turimus dokumentus. Vadovaujantis atliktais kadastriniais matavimais ir Pažyma buvo priimtas Įsakymas, kuriuo tenkintas atsakovės prašymas – nustatyti žemes sklypo Nr. 113 kadastro duomenys bei nutarta sklypą parduoti atsakovei už 202 Lt. Sumokėjusi už sodo sklypą 202 Lt, atsakovė pasirašė Sutartį. Pablogėjus atsakovės sveikatai, 2011-01-13 dovanojimo sutartimi Nr. 294 minėtą sklypą su jame stovinčiu ir Nekilnojamo turto registre registruotu sodo namu perleido savo sūnui D. B.. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad sodo sklypo Nr. 113 suteikimo dokumentai galėjo būti pamesti ar net išmesti tyčia. Žemės sklypo Nr. 113 skyrimas nėra sudubliuotas, jis kitam asmeniui neskirtas ir visada kaip sklypas buvo, o SB „Žaluma“ dokumentai buvo tvarkomi aplaidžiai (T. 1, b. l. 139-144).

6Atsakovas SB „Žaluma“ atsiliepime nurodė, kad su pareikštu ieškiniu sutinka (T. 1, b. l. 146). Nurodė, kad SB „Žaluma“ pirmininkas J. V. R. galimai išdavė Pažymą, priimdamas vienasmenį sprendimą ir tokiu būdu galimai netinkamai vykdė pareigas. Pažymėjo, kad SB „Žaluma“ nėra duomenų apie I. B. žemės sklypo Nr. 113 naudojimą iki 2003-12-23, taip pat nėra duomenų apie naudojimąsi minėtu žemės sklypu ir iki 2007-06-11.

7Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu ieškinį pripažino (T. 1, b. l. 148-152).

8Tretieji asmenys nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014-05-05 priėmė sprendimą ieškinį tenkinti ir pripažinti negaliojančiais Įsakymą bei Sutartį, įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą grąžinti 202 Lt I. B., pripažinti negaliojančia 2011-01-13 dovanojimo sutarties dalį, kuria I. B. padovanojo žemės sklypą Nr. 113 atsakovui D. B., išreikalauti žemės sklypą Nr. 113 valstybės nuosavybėn iš svetimo neteisėto atsakovo D. B. valdymo. Teismas nustatė, kad Pažymos priėmimo metu (2003 m.) galioję teisės aktai nenumatė, kad SB pirmininkai galėtų skirti nariams naudotis sklypus, todėl Pažyma neturi jokios teisinės reikšmės ir ja remiantis negali būti pripažinta, kad I. B. žemės sklypas Nr. 113 buvo skirtas teisėtai. Dėl SB pirmininko V. O. išduotos pažymos, kuri yra be datos, teismas pažymėjo, kad net jeigu daryti prielaidą, jog ši pažyma buvo sudaryta (pasirašyta) ne vėliau kaip 1995 m., tuo metu galioję teisės aktai numatė, jog žemės sklypus sodininkams skiria SB, todėl šis dokumentas vis tiek nebūtų tinkamas, nes aptariamu laikotarpiu galiojusių SB nuostatų (T. 2, b. l. 37-39) 16 punktas nustatė, kad būtent SB valdyba skiria SB nariams žemės sklypus, o SB pirmininkui teisė skirti sklypus SB nariams nenumatyta. Be to, pažymoje be datos kalbama apie atsakovei perduodamą žemės sklypą Nr. 114, o atsakovė įsigijo žemės sklypą Nr. 113. Teismas padarė išvadą, kad atsakovei I. B. nebuvo įstatymo nustatyta tvarka suteiktas žemės sklypas Nr. 113, todėl ji neturėjo teisės ne aukciono tvarka nusipirkti šio žemės sklypo. Teismas sprendė, kad Įsakymas priimtas neturint teisinio pagrindo bei pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus, todėl pripažinus jį negaliojančiu, panaikinamos ir jo pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės (T. 2, b. l. 105-113).

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10Atsakovai I. B. ir D. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-05-05 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas. Pažymi, kad esminis klausimas, dėl ko kilo ginčas šioje byloje, yra tai, kad byloje nėra dokumento, patvirtinančio I. B. priėmimo į SB „Žaluma“ narius. Apeliantų nuomone, Įsakymo, Pažymos, pažymos be datos, Sutarties bei 2011-01-13 dovanojimo sutarties analizė patvirtina, kad I. B. buvo SB „Žaluma“ narė. SB „Žaluma“ buvo tvarkoma aplaidžiai, todėl I. B. narystės SB „Žaluma“ dokumentai taip pat galėjo dingti. Įrodymai patvirtina, kad I. B. yra teisėta SB „Žaluma“ narė, todėl teismas, patenkindamas ieškinį, pažeidė procesines teisės normas, o visi kiti klausimai yra išvestiniai iš narystės klausimo (T. 2, b. l. 115-117).

11Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūra atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodo, kad ginčas byloje kilo ne dėl dokumento, patvirtinančio I. B. priėmimą į SB „Žaluma“ narius, o dėl teisėto pagrindo, kuriuo ginčo sklypas buvo skirtas I. B., nebuvimo. Taip pat pažymi, kad nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (T. 2, b. l. 124-126).

12Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodo, kad byloje sprendžiamas klausimas dėl valstybinės žemės sklypo privatizavimo teisėtumo, kurį nulėmė ne apeliantės narystė SB, o imperatyvių teisės normų laikymasis privatizuojant valstybinės žemės sklypą (T. 2, b. l. 127-132).

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal apeliantų I. B. ir D. B. apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinęs, ar nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 straipsnio 2 dalis), todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

14Apeliantai savo poziciją dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo įrodinėja iš esmės vadovaudamiesi vieninteliu argumentu, t. y. teismas, pažeisdamas civilinį procesą reglamentuojančias teisės normas, padarė klaidingą išvadą dėl to, kad apeliantė I. B. nėra teisėta SB „Žaluma“ narė, nes į bylą pateikti dokumentai (Įsakymas, Pažyma, pažyma be datos, Sutartis, 2011-01-13 dovanojimo sutartis) patvirtina, kad I. B. buvo SB „Žaluma“ narė. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, sprendžia, kad minėtas apeliantų argumentas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Priešingai nei nurodo apeliantai, šioje civilinėje byloje nagrinėjamo ginčo dalykas, kurį apibrėžė ginčo šalių (šiuo atveju tik ieškovo) pareikšti savarankiški reikalavimai (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 dalis), yra ne tai, kad byloje nėra dokumento, patvirtinančio I. B. narystę SB „Žaluma“, o tai, kad byloje nėra dokumento, patvirtinančio, kokiu teisėtu pagrindu iki Įsakymo priėmimo I. B. buvo skirtas valstybinės žemės sklypas Nr. 113 SB „Žaluma“. Ieškovas, gindamas viešą interesą, pareiškė ieškinio reikalavimus pripažinti negaliojančiu Įsakymą ir jo pagrindu atsiradusias teisines pasekmes (t. y. Sutartį, 2011-01-13 dovanojimo sutarties dalį), kadangi nėra dokumento, įrodančio Įsakymo priėmimo teisėtumą pagal tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus. Išnagrinėjęs ginčo šalių į bylą pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Įsakymas dėl žemės sklypo Nr. 113 SB „Žaluma“ pardavimo apeliantei I. B. priimtas neturint teisinio pagrindo bei pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus. Minėtos pirmosios instancijos teismo išvados apeliantai apeliaciniu skundu neginčija, o apeliacinėje instancijoje kelia klausimus, kurie nebuvo keliami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nes jie nėra susiję su ginčo dalyku. Teisėjų kolegija atkreipia apeliantų dėmesį į tai, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Be to, atsakymas į klausimą, buvo ar nebuvo apeliantė I. B. SB „Žaluma“ narė, neturi įtakos šioje civilinėje byloje nagrinėjamo ginčo dėl valstybinės žemės sklypo Nr. 113 SB „Žaluma“ privatizavimo teisingam išsprendimui, nes ne narystės, o atitinkamu laikotarpiu galiojančių teisės aktų įgalioto subjekto sprendimo pagrindu ginčo laikotarpiu ne aukciono tvarka buvo privatizuojami valstybinės žemės sklypai sodininkų bendrijose.

15Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

16Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, tinkamai pritaikęs procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

17Apeliaciniai skundai įprastai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnis). Šios taisyklės išimtis nustato CPK 322 straipsnis – apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Nagrinėjamuoju atveju apeliantai prašymo jų skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka visiškai nemotyvavo, jokių pagrindų pripažinti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka būtinu teismas nenustatė, todėl apeliantų prašymas netenkinamas (CPK 322 straipsnis).

18Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

19Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-05-05 sprendimą palikti nepakeistą.