Byla 2-24/2007

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. K. paslaugų įmonės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. spalio 27 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-1292-42/2006 pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovams V. K. paslaugų įmonei ir uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai ,,PZU Lietuva“ dėl nelaimingo atsitikimo darbe padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3Ieškovė A. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams V. K. paslaugų įmonei ir UAB DK ,,PZU Lietuva“ dėl nelaimingo atsitikimo darbe padarytos neturtinės žalos atlyginimo ir prašė priteisti 110 000 Lt vienkartinę draudimo išmoką. Kartu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuoti atsakovui V. K. paslaugų įmonei priklausantį turtą ir pinigines lėšas. Nurodė, kad atsakovas atsisako išmokėti ieškovei priklausančią išmoką, ją pasisavino ir stengsis realizuoti turimą turtą.

4Kauno apygardos teismas 2006 m. spalio 27 d. nutartimi prašymą takyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino, areštavo atsakovui V. K. paslaugų įmonei priklausantį turtą 110 000 Lt sumai, o jo nesant ar trūkstant, areštavo atsakovo pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose, neviršijant minėtos areštuotino turto sumos. Teismas, atsižvelgdamas į ginčo sumos dydį, konstatavo, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas (CPK 144 str., 148 str.). Teismas nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytinos atsakovams nepranešus, tokiu būdu siekiant užkirsti kelią potencialiai galimiems neigiamiems padariniams, susijusiems su atsakovo turto perleidimu tretiesiems asmenims (CPK 148 str. 1 d.).

5Atskiruoju skundu atsakovas V. K. paslaugų įmonė prašo panaikinti šios teismo nutarties dalį, kuria areštuotos piniginės lėšos, paliekant tik turto areštą ieškinio sumai, prašymą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones turi išsiaiškinti ar egzistuoja realios aplinkybės dėl grėsmės galimam teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovė tokių įrodymų teismui nepateikė, todėl laikytina, kad teismas neturėjo galimybės padaryti pagrįstą ir teisingą išvadą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu klausimu.
  2. Teismas nepagrįstai nepranešė atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nes neaišku, kuo remdamasis teismas nustatė, kad yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą.
  3. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turėjo atsižvelgti į tą faktą, kad gali atsirasti nuostolių. Dėl pasakyto laikytina, kad teismas, nepagrįstai nepasisakė dėl ieškovo įpareigojimo garantuoti atsakovų nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.
  4. Siekiant garantuoti būsimo teismo sprendimo užtikrinimą ir taikant laikinąsias apsaugos priemones, reikia vadovautis ekonomiškumo principu, ir tuo pačiu sukelti kuo mažesnius nuostolius bei neigiamus padarinius atsakovui. Apelianto manymu, jo turimo nekilnojamojo turto vertė viršija ieškiniu prašomą priteisti sumą, todėl turėtų būti areštuojamas tik minėtas turtas, nes piniginių lėšų areštas ne tik viršytų ieškovės keliamų reikalavimų ribas bet ir sukeltų apeliantui itin didelius nuostolius.

6Atsiliepimu į atskirtąjį skundą atsakovas UAB DK ,,PZU Lietuva“ su atskirajame skunde išdėstytais argumentais sutinka, daro išvadą, kad apelianto prašymas pagrįstas.

7Atsiliepimu į atskirtąjį skundą ieškovė A. A. prašo atskirtąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

8Atskirasis skundas netenkintinas.

9Pagrindinė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą reglamentuojančio CPK XI skyriaus penktojo skirsnio teisės normų paskirtis ir tikslas yra užtikrinti laikiną ginčo objekto apsaugos mechanizmą bei būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismui, taikančiam CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima. Nagrinėjamoje byloje ieškovo reikalaujama priteisti iš atsakovų 110 000 Lt suma yra pakankamai didelė, dėl ko atsiranda pagrindas manyti, kad ieškinio patenkinimo atveju palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti (CPK 144 str. 1 d.). Remdamasi išdėstytu teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl realios grėsmės nebuvimo.

10Apelianto nurodomos aplinkybės, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones jis patirs nuostolius, nėra pagrindas laikyti teismo nutartį neteisėta ir nepagrįsta. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sukelia nepatogumus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovo teisių daugiau nei būtina ieškinio užtikrinimui. Be to, skundžiama teismo nutartis neužkerta kelio apeliantui kreiptis į teismą su prašymu dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (CPK 147 str. 1 d.). CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, t. y. teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka galimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Iš skundžiamos nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai areštavo atsakovo turtą neviršydamas ieškinio sumos, be to, pirmosios instancijos tesimas nurodė, jog piniginės lėšos areštuotinos tik tuo atveju, jei kito areštuotino turto (tame tarpe ir nekilnojamojo) vertė bus mažesnė negu 110 000 Lt. Tuo tarpu, kaip matyti iš atskirojo skundo, apeliantas pats teigia, jog jam priklausančio nekilnojamojo turto vertė viršija ieškovės reikalavimų sumą.

11Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad prevencinė laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis lemia tai, kad jos taikomos operatyviai. Galimybė spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą nepranešant atsakovui yra numatyta įstatymo (CPK 148 str. 1 d.), todėl nepranešimas atsakovui priimant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių savaime neįrodo šiuo klausimu priimtos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo.

12Remiantis tuo, kas pasakyta, pagrindo naikinti skundžiamą nutartį nėra.

13Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

14Palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2006 m. spalio 27 d. nutartį.

Proceso dalyviai