Byla e2S-322-658/2016
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. V. atstovo advokato Deivido Poškos atskirąjį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-31-743/2015 pagal ieškovės- uždarosios akcinės bendrovės ,,Druskininkų autobusų parkas“ ieškinį atsakovui V. V. dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartimi atsakovui V. V., kurio dalyvavimas byloje pripažintas būtinu, už neatvykimą į teismo posėdį paskirta 200 Eur dydžio bauda.

4Atsakovo V. V. atstovas advokato padėjėjas Ramūnas Klimašauskas Lazdijų rajono apylinkės teismui pateikė prašymą panaikinti 2015 m. spalio 19 d. nutartimi atsakovui paskirtą baudą.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Lazdijų rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi atsakovo atstovo advokato padėjėjo Ramūno Klimašausko prašymą dėl baudos panaikinimo atsisakė priimti. Teismas nurodė, kad pagal CPK 107 straipsnio 1 dalį, skundą gali paduoti tik asmuo, kuriam paskirta bauda, šiuo atveju atsakovas V. V.. Kadangi ši teisė negali būti realizuojama atstovo pagalba, teismas prašymą atsisakė priimti kaip paduotą tokios teisės neturinčio asmens. Rezoliucinėje nutarties dalyje teismas nurodė, kad ši nutartis neskundžiama.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8Atskiruoju skundu atsakovo V. V. atstovas advokatas Deividas Poška prašo panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo prašymą dėl baudos panaikinimo priimti. Nurodo, kad CPK 107 straipsnio 1 dalis nenumato apribojimo prašymo dėl baudos panaikinimo pateikimui per atstovą. Atsakovo sudaryta sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo, kurios pagrindui atsakovui šioje byloje atstovauja advokatas ir advokato padėjėjas, nenumato apribojimų atstovams atlikti kokį nors konkretų procesinį veiksmą atsakovo vardu (CPK 59 str.). Priešingai, patvirtina atstovų teisę atstovaujamo asmens vardu atlikti visus procesinius veiksmus, tame tarpe ir parengti, pasirašyti ir teismui pateikti prašymą dėl atsakovui nepagrįstai paskirtos baudos panaikinimo. Pažymi, jog teismas nutartyje apskritai nevertino atsakovo atstovams sutartimi suteiktų teisių apimties. Taip pat nesutinka, kad nutartis kuria atsisakoma priimti prašymą dėl baudos panaikinimo yra neskundžiama, kadangi tokia nutartis užkerta kelią tolimesniam procesui dėl paskirtos baudos panaikinimo.

9Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Pirmosios instancijos teismas, gavęs atskirąjį skundą, 2015-11-25 rezoliucija jį priėmė ir sutinkamai su CPK 334 straipsnio 2 dalies 2 punktu, išsiuntė nagrinėti apeliacine tvarka, todėl pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas sutiko su atskirojo skundo dalimi dėl galimybės skųsti teismo priimtą nutartį. Pirmosios instancijos teismui sutikus su atskirojo skundo dalimi ir šį klausimą išsprendus rezoliucija - Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarties dalis, kurioje nurodyta, kad nutartis yra neskundžiama nepatenka į apeliacinės instancijos teismo nagrinėjamos bylos dalyką. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas neanalizuoja ir atskirai nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su nutarties apskundimo galimybe.

12Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl atstovo pagal pavedimą teisių apimties, t.y. ar atstovas atstovaujamojo vardu turi teisę paduoti prašymą dėl teismo paskirtos baudos sumažinimo ir/ar panaikinimo.

13CPK 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo, gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti arba sumažinti. Vadovaudamasis šia norma pirmosios instancijos teismas sprendė, jog prašymą dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo gali asmeniškai pateikti tik asmuo, kuriam bauda paskirta. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu procesinės normos aiškinimu. Atstovavimo civiliniame procese teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normos. Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 51 straipsnio 1 dalis suteikia teisę asmeniui savo bylą teisme vesti pačiam arba per atstovą. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima jo teisės turėti atstovą. Pagal CPK 56 straipsnį fizinių asmenų atstovais teisme gali būti advokatai, advokatų padėjėjai, bei kiti CPK 56 straipsnio 1 dalies 3-7 punktuose nurodyti asmenys. Pažymėtina, jog teisė teikti prašymus, paaiškinimus, skųsti sprendimus yra procesinės asmens teisės, todėl dėl šių teisių apimties bei jų ribojimo spręstina pagal proceso įstatymus. Procesinio atstovavimo institutas nukreiptas užtikrinti tinkamos, kvalifikuotos, atstovaujamojo interesus ir jo valią atitinkančios pagalbos teikimą teismo procese, todėl procesinį atstovavimą reglamentuojančios normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šiuos civilinės proceso teisės instituto tikslus. Procesinės teisės normos apkritai nenumato, jog tam tikros procesinės teisės negali būti įgyvendinamos per įstatymų reikalavimus atitinkantį atstovą. Tik materialinės teisės normos išskiria konkrečius atvejus, kuomet asmuo, dėl sandorio pobūdžio, tam tikrus sandorius (pvz. testamentą) gali sudaryti tik pats asmeniškai (CK 2.132 str. 1 d.). Tačiau ši norma reglamentuoja tik sandorių sudarymą per atstovus ir negali būti taikoma procesiniam atstovavimui teisme. Advokato arba advokato padėjėjo teisės ir pareigos bei jų mastas patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi arba jos išrašu (CPK 57 str. 3 d.). Byloje yra pateiktas atsakovo ir advokatų profesinės bendrijos „Markevičius, Gerasičkinas ir partneriai“ 2010 m. spalio 14 d. sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo išrašas, 2014 m. kovo 18 d. pavedimas, kuriuo advokatų profesinės bendrijos seniūnas paveda advokatui Deividui Poškai atstovauti klientą (šioje byloje atsakovą) (atsiliepimo į ieškinį priedas) bei 2015 m. vasario 10 d. pavedimas, kuriuo advokatų profesinės bendrijos seniūnas paveda advokato padėjėjui Ramūnui Klimašauskui atstovauti klientą bei advokato padėjėjo praktikos vadovo leidimas atstovauti atsakovą šioje byloje (2015.02.11 byloje gauti dokumentai). Kai yra išduodamas įgaliojimas atstovauti teisme, toks įgaliojimas suteikia atstovui teisę atstovaujamojo vardu atlikti visus procesinius veiksmus, išskyrus išimtis, nurodytas įgaliojime (CPK 59 str.). Taigi atstovaujamasis turi teisę nuspręsti ir sutartyje apibrėžti kokių konkrečių procesinių veiksmų atlikti atstovas neturi teisės. Iš byloje esančio sutarties dėl teisinės pagalbos teikimo išrašo matyti, kad klientas nenurodė jokių apribojimų atstovams atliekant procesinius veiksmus. Atsakovas suteikė atstovui teisę atlikti jo vardu visus procesinius veiksmus. Tokia pavedimo apimtis atitinka CPK 59 straipsnyje išdėstytus reikalavimus Advokatui padėjėjui 2015 m. vasario 10 d. pavedimu taip pat buvo pavesta atstovauti kliento interesams visa apimtimi, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo spręsti, jog atsakovo atstovo advokato padėjėjo prašymas dėl baudos panaikinimo paduotas tokios teisės neturinčio asmens. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog 107 straipsnio 1 dalis, numatanti, jog prašymą dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo, gali paduoti tik asmuo, kuriam paskirta bauda, koreliuoja su CPK 5 straipsniu, numatančiu, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šioje normoje atsispindi vienas iš pagrindinių privatinės teisės (taip pat – ir civilinio proceso) principų – dispozityvumo principas, pagal kurį kiekvienas asmuo pats gina savo pažeistas teises. Taigi CPK nustatyta asmens teisė kreiptis į teismą ne tik dėl pažeistos teisės, bet ir jam esant teisiškai suinteresuotam. Teisinis suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. Sutinkamai su išdėstytu CPK 107 straipsnio 1 dalis aiškintina taip, jog prašymą dėl baudos sumažinimo ar panaikinimo gali paduoti ne bet kuris byloje dalyvaujantis asmuo, tačiau tik tas asmuo, kuriam ji buvo paskirta, t.y. asmuo turintis teisinį suinteresuotumą paskirtos baudos sumažinimu ar panaikinimu. Kadangi procesinės teisės normoms atstovui suteikia teisę atstovaujamojo asmens vardu atlikti visus procesinius veiksmus – tokį prašymą teisę paduoti turi ir CPK 107 straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens atstovas.

14Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino procesinės teisės normas (CPK 329 straipsnio 1 dalis) dėl ko neteisingai išsprendė klausimą, kas sudaro pagrindą Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarties panaikinimui. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Iš nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti prašymą dėl baudos panaikinimo vieninteliu pagrindu – jog prašymas buvo paduotas tokios teisės neturinčio asmens. Teismas nevertino ar pateiktas dokumentas atitinka CPK 111 straipsnio jam keliamus reikalavimus, dėl to visiškai nepasisakė, todėl atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiama nutartis naikintina ir prašymo dėl baudos panaikinimo priėmimo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 3 punktas).

15Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338, 339 straipsniais, teismas,

Nutarė

16atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

17Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti prašymo dėl baudos panaikinimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

18Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai