Byla A-442-1781-13
Dėl nutarimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Entafarma“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Entafarma“ skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl nutarimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas UAB „Entafarma“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir atsakovas, VVTAT) 2012 m. rugsėjo 6 d. nutarimo Nr. 12R-20 (toliau – ir Nutarimas Nr. 12R-20) dalį dėl skleistos maisto papildo „Immunace“ reklamos pripažinimo pažeidžiančia Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau – ir Reklamos įstatymas) 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą, dėl žurnale „Sveikata“ skleistoje maisto papildo „AngioCell Plus“ reklamoje pavartoto B. P. teiginio „Nežinau, ar be preparato „AngioCell Plus“ būčiau sulaukusi šios dienos“ pripažinimo pažeidžiančiu Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei dėl maisto papildo „AngioCell Plus“ pakuotės viduje esančios informacinės knygutės pripažinimo pažeidžiančia Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą, ir sumažinti paskirtą baudą iki 1 000 Lt.

6Pareiškėjas nurodė, jog Nutarime Nr. 12R-20 konstatuota, kad pareiškėjo užsakytoje maisto papildo „Immunace“ reklamoje pavartoti teiginiai „Bijote gripo?“, „Tyrimais įrodyta, kad „Immunace“ net infekuotiems ŽIV pailgina išgyvenamumą“, „Immunace“ imuniteto sargas“, pareiškėjo užsakymu žurnale „Sveikata“ paskelbtame reklaminiame straipsnyje „Kovojant su vėžiu atrandama veiksmingesnių gydymo būdų“ pavartoti teiginiai „Nežinau, ar be preparato „AngioCell Plus“ būčiau sulaukusi šios dienos“, „Ryklių kremzlių preparatai vartojami kaip papildomas sergančiųjų vėžiu gydymo būdas“ ir maisto papildo „AngioCell Plus“ pakuotės viduje esančioje knygutėje pavartoti teiginiai pažeidžia Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, bei už šiuos pažeidimus pareiškėjui skirta 6 000 Lt bauda.

7Pareiškėjas nesutiko, kad maisto papildo „Immunace“ reklamoje vartoti teiginiai yra apie susirgimo pavojaus sumažinimą. Pasak pareiškėjo, atsakovas neatsižvelgė į tai, kad teiginys „Bijote gripo?“ yra bendrinis ir konkrečiai nenurodo, kad maisto papildas „Immunace“ padeda išvengti susirgimo ar kokiu nors kitu būdu gydo gripą. Lingvistiškai analizuojant teiginius „Tyrimais įrodyta, kad „Immunace“ net infekuotiems ŽIV pailgina išgyvenamumą“ ir „Immunace imuniteto sargas“ bei aiškinant juos sistemiškai su Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą (toliau – ir Reglamentas Nr. 1924/2006) 2 straipsnio 2 dalies 6 punktu, konstatuotina, kad šie teiginiai yra apie sveikatingumą, nes juose nėra užsimenama apie tai, jog maisto papildas „Immunace“ žymiai sumažina riziką susirgti ŽIV ar gydo šią ligą. Pareiškėjo teigimu, vien aplinkybė, kad reklamoje nurodoma, jog vartojant papildą gyvenimo trukmė pailgėja ir jau sergantiems ŽIV, negali būti traktuotina kaip reiškianti, jog maisto papildas žymiai sumažina riziką susirgti kokia nors liga ir nepatenka į Reglamento Nr. 1924/2006 2 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytą „teiginio apie susirgimo pavojaus sumažinimą“ apibrėžimą. Sąvoka „imunitetas“ yra vartojama kalbant apie biologinį organizmo atsparumą ligoms, tačiau biologinis organizmo atsparumas yra bendrinis terminas, todėl teiginys apie biologinio organizmo atsparumo saugojimą nepatenka į Reglamento Nr. 1924/2006 2 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytą „teiginio apie susirgimo pavojaus sumažinimą“ apibrėžimą, nes jame aiškiai nurodoma, kad norint kvalifikuoti teiginį kaip „teiginį apie susirgimo pavojaus sumažinimą“, jame turi būti aiškiai nurodoma, jog maisto produkto vartojimas žymiai sumažina riziką susirgti viena iš žmonėms būdingų ligų.

8Skunde UAB „Entafarma“ pabrėžė, kad pagal Reglamento Nr. 1924/2006 27 straipsnio 5 dalį teiginiai apie sveikatingumą maisto verslo operatorių atsakomybe gali būti vartojami nuo reglamente nurodytos įsigaliojimo datos iki kol Europos Komisija patvirtins Europos Sąjungoje vartotinų sveikatingumo teiginių sąrašą, jei šie teiginiai atitinka Reglamentą Nr. 1924/2006 ir jiems taikomas nacionalines nuostatas bei nepažeidžia 23 straipsnyje nurodytų apsaugos priemonių patvirtinimo.

9Pasak pareiškėjo, Komisijos Reglamento Nr. 432/2012 dėl tam tikrų leidžiamų vartoti teiginių apie maisto produktų sveikumą, išskyrus teiginius apie susirgimo rizikos mažinimą, vaikų vystymąsi ir sveikatą, sąrašo sudarymo (toliau – ir Reglamentas Nr. 432/2012) priede yra patvirtinti leistini naudoti teiginiai apie elementus, esančius maisto papildo „Immunace“ sudėtyje. Pareiškėjo nuomone, maisto papildo reklamoje vartotus teiginius „Immunace“ imuniteto sargas“ ir „Immunace“ net infekuotiems ŽIV pailgina išgyvenimą“ pagrindžia Reglamente Nr. 432/2012 nurodytų leistinų vartoti teiginių visuma apie vitaminą C, pantoteno rūgštį, vitaminą B6, geležį, vitaminą B2, vitaminą A, folio rūgštį, seleną ir vitaminą B12.

10Dėl teiginio „Nežinau, ar be preparato „AngioCell Plus“ būčiau sulaukusi šios dienos“ pareiškėjas pažymėjo, jog ši vartotojos išsakyta nuomonė negali būti pripažinta klaidinančia reklama. Pareiškėjo teigimu, Reklamos įstatymas nenumato draudimo reklamos davėjui reklamoje pateikti ir remtis fizinio asmens nuomone ir pareiškėjas tokia savo teise pasinaudojo. Savo esme nuomonė yra subjektyvaus pobūdžio teiginys, kuriam netaikomas tiesos kriterijus, todėl ji objektyviai negali suklaidinti vartotojų.

11Pareiškėjas taip pat nesutiko, kad maisto papildo „AngioCell Plus“ pakuotės viduje esanti informacinė knygelė yra laikytina reklama. Pasak pareiškėjo, maisto papildo „AngioCell Plus“ informacinę knygelę vartotojas gali rasti tik šio maisto papildo pakuotės viduje, t. y. jau po prekės įsigijimo, todėl šioje knygelėje nurodyti teiginiai objektyviai negali daryti vartotojui poveikio apsispręsti įsigyti maisto papildą ir negali būti traktuojami kaip reklama. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad atsakovas visiškai nevertino pareiškėjo pateiktų įrodymų (mokslinių straipsnių), kurie pagrindžia informacinio pobūdžio teiginių, nurodytų knygelėje, teisingumą.

12Atsakovas VVTAT atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

13Atsakovas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad teiginiai „Bijote gripo?“, „<...> net infekuotiems ŽIV pailgina išgyvenimą“ ir „Immunace“ imuniteto sargas“ yra sveikatinimo teiginiai. Pasak atsakovo, šie teiginiai laikytini gydomaisiais, nes vartotojams nurodo tokias maisto papildo savybes, kurios daro teigiamą poveikį sveikatai, gydo. Teiginys „Bijote gripo?“ nelaikytinas bendriniu, nes vien konkrečios ligos ar simptomo nurodymas gali sudaryti vartotojams įspūdį apie siūlomo įsigyti produkto teikiamą naudą ir / ar prevencines savybes.

14Atsakovo nuomone, teiginys, kad maisto papildas „Immunace“ „<...> net infekuotiems ŽIV pailgina išgyvenimą“ laikytinas darančiu itin stiprų poveikį vartotojų apsisprendimui, nes jame nurodyta liga (ŽIV) yra nepagydoma. Atsakovas pabrėžė, kad reklaminiame teiginyje orientuojamasi į labai pažeidžiamą vartotojų grupę – asmenis, kuriems infekuotas ŽIV – liga, kurios gydymo būdai dar neatrasti, minėti asmenys informacijai apie gydančias preparato savybes itin jautrūs, todėl reklaminis teiginys gali daryti itin stiprų poveikį jų ekonominiam elgesiui.

15Anot atsakovo, teiginys „Immunace“ imuniteto sargas“ pabrėžia maisto papildo profilaktines savybes, nes žodis „sargas“ labiausiai asocijuojasi su saugojimu, apsauga, todėl minėtas teiginys taip pat akcentuoja maisto papildo savybes, saugančias nuo ligų. Atsakovo teigimu, minimi maisto papildai nėra vaistiniai preparatai, todėl jie negali būti reklamuojami nurodant vaistinio preparato savybes.

16Atsiliepime atsakovas pažymėjo, kad ginčo reklamos skleidimo metu bei bylos nagrinėjimo VVTAT metu Reglamentas Nr. 432/2012 dar nebuvo įsigaliojęs, todėl pareiškėjas negali remtis jame nurodytu leistinų sveikatinimo teiginių sąrašu. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad net ir minėtam reglamentui įsigaliojus, maisto papildo „Immunace“ reklamoje skleisti teiginiai nepatektų į leistinų sveikatinimo teiginių sąrašą.

17Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas skunde ginčija tik kai kurių reklamoje naudojamų teiginių pripažinimo reklama aspektus, tačiau, pasak atsakovo, žurnale „Sveikata“ skleista maisto papildo „AngioCell Plus“ reklama vertintina kaip pateiktos informacijos visuma. Vartotojos nuomonę apie maisto papildą „AngioCell Plus“ vertinti išėmus iš straipsnio konteksto netikslinga, nes ji yra sudėtinė reklamos dalis. Šios nuomonės subjektyvumas nepaneigia straipsnio reklaminio pobūdžio, nes teigiama nuomonė konstruojant reklaminį straipsnį pasirinkta ne atsitiktinai, o specialiai, siekiant sustiprinti įspūdį apie preparato veiksmingumą ir paveikti vartotojų ekonominį elgesį. Be to, atsakovo nuomone, maisto papildo „AngioCell Plus“ reklamoje naudojami žodžiai: „<...>gydymo būdų<...>“; „<...> gydymo būdas“; „<...>gydant<...>“; „<...>gydyti<...>“, pagrįstai gali sudaryti vidutiniam vartotojui įspūdį, kad minėtas maisto papildas padės gydyti ligą, pasveikti, taigi maisto papildo teiginiai laikytini gydomaisiais, tačiau maisto papildas „AngioCell Plus“ nėra registruotas kaip vaistinis preparatas ir negali būti reklamuojamas nurodant vaistinio preparato savybes, todėl buvo reklamuojamas pažeidžiant Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Atsakovas pažymėjo, kad teisės aktai nenumato, jog reklama laikytina tik informacija, kuri paskatina įsigyti prekę pirmą kartą, t. y. reklamos apibrėžimas nėra ribojamas tik pirminiu vartojimo skatinimu iki pirmos prekės įsigijimo, nes net ir įsigijus prekę vartotojas gali būti veikiamas vartoti ją toliau. Taigi reklaminėje knygutėje pateikta informacija skatino vartotojus tęsti preparato vartojimą ir įsigyti visą fizinei būklei atstatyti rekomenduojamą jo kiekį.

18VVTAT taip pat nurodė, kad pareiškėjo pateikti dokumentai ne lietuvių kalba nebuvo vertinami bylos nagrinėjimo metu bei negali būti laikomi įrodymais, pagrindžiančiais reklamoje skleistus teiginius. Be to, pareiškėjas pateikė ne Europos Sąjungoje atliktus tyrimus, bet publikuotus straipsnius apie minėto maisto papildo savybes.

19Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – ir VMVT) atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

20VMVT nurodė, kad tik vaistams (vaistiniams preparatams) gali būti būdingos gydomosios savybės, o maisto papildai „Immunace“ ir „AngioCell Plus“ yra įtraukti į registruotų maisto papildų sąrašą ir yra priskirtini maisto kategorijai, todėl reklamoje nurodydamas minėtų maisto papildų gydomąjį ir profilaktinį poveikį pareiškėjas pažeidė Reklamos įstatymo 14 straipsnio nuostatas. Atkreipė dėmesį, kad Reglamento Nr. 1924/2006 28 straipsnio 5 dalis teiginiams apie maisto papildą „Immunace“ negali būti taikoma, kadangi šie teiginiai negali būti vertinami kaip teiginiai, apibūdinantys ir darantys nuorodą į maistinės ar kitos medžiagos poveikį organizmo augimui, vystymuisi ir funkcijoms arba logines ir elgsenos funkcijas ar nepažeidžianti Direktyvos 96/8/EB nuostatų, lieknėjimą, svorio metimą, alkio pojūčio slopinimą, sotumo pojūčio didinimą arba maitinantis gaunamo energijos kiekio sumažinimą. Be to, teiginiai apie maisto papildą „Immunace“ nėra įtraukti į Reglamentą Nr. 432/2012. Pasak VMVT, pareiškėjo vartojami teiginiai apie maisto papildą „Immunace“ galėtų būti priskiriami prie teiginių apie susirgimo pavojaus sumažinimą, kadangi Reglamento Nr. 1924/2006 2 straipsnio 2 dalies 6 punktas nustato, jog teiginys apie susirgimo pavojaus sumažinimą yra teiginys apie sveikatingumą, kuriuo tiesiogiai ar netiesiogiai teigiama ar užsimenama, kad tam tikrai maisto kategorijai priklausančių produktų, maisto produkto arba vienos iš jo sudedamųjų dalių vartojimas žymiai sumažina riziką susirgti viena iš žmonėms būdingų ligų, tačiau tokiu atveju Reglamento Nr. 1924/2006 14 straipsnio 1 dalis nustato, kad teiginiai apie susirgimo rizikos sumažinimą gali būti pateikiami, jei šio reglamento 15, 16, 17 ir 19 straipsnių nustatyta tvarka buvo suteiktas leidimas įtraukti juos į leistinų teiginių Bendrijos sąrašą kartu su visomis būtinomis šių teiginių vartojimo sąlygomis. Atsiliepime pažymėta, kad toks leidimas pareiškėjui nebuvo suteiktas, todėl pareiškėjas minėtų teiginių apie „Immunace“ negalėjo naudoti.

21Nurodė, kad reklamą reikia vertinti kaip visumą, t. y. visą reklamos tekstą, nes reklamos vartotojas ją priima kompleksiškai, todėl skaitant žurnale „Sveikata“ publikuotame straipsnyje B. P. nuomonę, vartotojui gali susidaryti klaidinga nuomonė, kad straipsnyje minimas maisto papildas gydo onkologinius susirgimus ar užkerta kelią tokių susirgimų galimybei, o Reklamos įstatymas įtvirtina imperatyvų draudimą nurodyti ar užsiminti apie tas maisto savybes, kurių jis neturi, taip pat apie žmogaus ligų gydymo ar profilaktines savybes ir kitas savybes, jeigu tokios informacijos pateikimas neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

22Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį, kad maisto papildo „AngioCell Plus“ reklama yra skirta socialiai jautriai visuomenės grupei, kuriai yra galbūt diagnozuotas onkologinis susirgimas, todėl B. P. išsakyta nuomonė turi būti traktuojama kaip kryptinga reklama, siekiant įtikinti socialiai jautrų vartotoją maisto papildo „AngioCell Plus“ veiksmingumu, t. y. kad šis maisto papildas pasižymi gydomuoju ir / ar profilaktiniu poveikiu. VMVT taip pat pažymėjo, kad maisto papildo „AngioCell Plus“ informacinėje knygelėje gausu iliustracijų, kuriose vaizduojamas maisto papildo poveikis, nurodomas platus ligų, kurias gydo minėtas maisto papildas, sąrašas, todėl toks informacijos pateikimas atitinka reklamos sampratą. Atkreipė dėmesį, kad buvo gautas ir vartotojo skundas dėl knygelės klaidinančio pobūdžio.

23II.

24Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 25 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Entafarma“ skundą kaip nepagrįstą.

25Teismas nustatė, kad „Immunace“ ir „AngioCell Plus“ yra registruoti kaip maisto papildai Notifikuotų maisto papildų sąraše. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. V-432 patvirtintoje higienos normoje HN 17:2010 „Maisto papildai“ pateikta maisto papildo sąvoka, Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 dėl maisto įstatymo pagrindinių principų ir reikalavimų nustatymo, Europos maisto saugos institucijos įsteigimo ir maisto saugos procedūrų bei principų nustatymo 2 straipsnio (d) punktu, Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 2 straipsnio 50 dalimi, Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Teismo vertinimu, pareiškėjo platinamo maisto papildo „Immunace“ reklamoje vartojami teiginiai: „Bijote gripo?“, „Tyrimais įrodyta, kad „Immunace“ net infekuotiems ŽIV pailgina išgyvenimą“, „Immunace“ imuniteto sargas“, nurodo gydomąjį maisto papildo pobūdį bei sudaro įspūdį, jog šis maisto papildas tinka ligų profilaktikai (stiprina žmogaus imunitetą, kuris padeda apsisaugoti nuo susirgimų) arba gripui ar net ŽIV gydyti. Taigi reklamoje yra netiesiogiai užsimenama apie maisto papildo (maisto produkto) gydomąsias savybes, o tai nesuderinama su Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

26Teismas kritiškai vertino pareiškėjo poziciją, kad minėti teiginiai yra leidžiami pagal Reglamento Nr. 1924/2006 bei Reglamento Nr. 432/2012 nuostatas. Teismas nurodė Reglamento Nr. 1924/2006 1 straipsnį, 2 straipsnio 2 dalies 5, 6 punktus, 28 straipsnio 5 dalį. Atkreipė dėmesį, kad skundžiamo Nutarimo Nr. 12R-20 priėmimo dieną Reglamento Nr. 1924/2006 28 straipsnio 5 dalyje minimo ES vartotinų sveikatinimo teiginių sąrašo Europos Komisija nebuvo patvirtinusi, taip pat nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad Lietuvos Respublika būtų ėmusis 24 straipsnyje nurodytų apsaugos priemonių. Teismas nurodė, jog leidžiamų sveikatinimo teiginių sąrašas buvo įtvirtintas Reglamentu Nr. 432/2012, kuris yra taikomas tik nuo 2012 m. gruodžio 14 d., o maisto papildo „Immunace“ reklama skleista 2012 m. kovo 1 d. – kovo 14 d., Nutarimas Nr. 12R-20 priimtas 2012 m. rugsėjo 6 d., todėl Reglamentas Nr. 432/2012 ginčo situacijai netaikytinas. Atsižvelgdamas į tai, teismas netenkino pareiškėjo prašymo stabdyti bylą, kol Europos Sąjungos Teisingumo Teismas priims sprendimus bylose Nr. T-296/12 ir Nr. T-334/12.

27Teismo vertinimu, nors B. P. teiginys „Nežinau, ar be preparato „AngioCell Plus“ būčiau sulaukusi šios dienos“ ir yra subjektyvi nuomonė, kuriai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad minėtas teiginys vartojamas reklamos kontekste ir skatina žmones pirkti maisto papildą „AngioCell Plus“, kuris, anot ginčo straipsnio, padeda gydyti vėžį, minėtas teiginys pripažintinas pažeidžiančiu Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Teismas nustatė, kad maisto papildo „AngioCell Plus“ informacinėje knygelėje yra pateikta ne tik bendro pobūdžio informacija apie maisto papildo sudėtį, vartojimo ypatumus, produkto galiojimo laiką, tačiau pateikta ir daug iliustruotos informacijos su pavyzdžiais apie asmenų, vartojusių SRKE, sveikatos būklę, naudojami konkretūs teiginiai, kurie, teismo vertinimu, tiesiogiai nurodo, jog maisto papildas „AngioCell Plus“ turi gydomųjų savybių, o jų pateikimo forma skatina asmenis šį maisto papildą įsigyti. Teismas priėjo išvadą, kad maisto papildo „AngioCell Plus“ informacinė knygelė pagrįstai buvo pripažinta reklama, kuri pažeidžia Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Teismo manymu, pareiškėjo pateikti įvairūs straipsniai apie ryklio kremzlės preparatų teigiamą poveikį žmonių sveikatai nesuteikia pareiškėjui teisės preparatui „AngioCell Plus“, kuris yra maisto papildas, priskirti tik vaistui būdingų gydomųjų savybių.

28Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Reklamos įstatymo 22 straipsnio 5 dalimi ir sprendė, kad atsakovas tinkamai įvertino pareiškėjo pažeidimo pobūdį ir skyrė jam proporcingo ir protingo dydžio baudą.

29III.

30Pareiškėjas UAB „Entafarma“ apeliaciniu skundu prašo:

311) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti;

322) kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu pateikti preliminarų nutarimą dėl šių prejudicinių klausimų: a) ar teiginiai apie sveikatingumą „Immunace“ imuniteto sargas“ ir „Tyrimais įrodyta, kad „Immunace“ net infekuotiems ŽIV pailgina išgyvenamumą“ laikytini teiginiais apie susirgimo pavojaus sumažinimą, kaip jie suprantami pagal Reglamento Nr. 1924/2006, iš dalies pakeisto 2010 m. vasario 9 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 116/2010, 2 straipsnio 2 dalies 6 punktą, net jei šiuose teiginiuose nėra nurodyta, jog vartojant tą produktą žymiai sumažinamas pavojus apskritai susirgti kokiomis nors ligomis; b) ar Reglamentu Nr. 432/2012 patvirtinti 220 leistinų teiginių apie atitinkamas medžiagas gali būti vartojami tik griežtai pažodžiui; į šį klausimą atsakius neigiamai, ar tuo atveju, kai maisto papildo sudėtinės dalys (vitaminai, mineralai, kt.) pasižymi savybėmis, kurias Reglamentas Nr. 432/2012 leidžia maisto operatoriui vartoti reklamoje, maisto operatorius turi teisę pagal Reglamentą Nr. 432/2012 reklamuodamas maisto papildą vartoti bendrinius teiginius, kad tokiomis savybėmis pasižymi ir pats maisto papildas;

333) sustabdyti administracinę bylą, kol Europos Sąjungos Teisingumo Teismas priims sprendimus bylose Nr. T-296/12 ir Nr. T-334/12.

34Pareiškėjas apeliaciniame skunde be argumentų, išdėstytų skunde pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodo šiuos argumentus:

  1. Pirmosios instancijos teismas, nesivadovaudamas Reglamento Nr. 1924/2006 nuostatomis, visiškai ignoravo byloje esančią iš trečiojo suinteresuoto asmens interneto tinklalapio išspausdintą atmintinę „Dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą vartojimo“. Teismas nepagrįstai nesivadovavo Reglamentu Nr. 1924/2006. Pareiškėjas nurodo šio reglamento 1 straipsnį, 2 straipsnio 2 dalies 5, 6 punktus bei teigia, jog šios normos taikymą yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. birželio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-841/2010. Pareiškėjo teigimu, teismas sprendime nenurodė jokių argumentų, kuriais vadovaudamasis sprendė, kad reklamoje yra netiesiogiai užsimenama apie maisto papildo (maisto produkto) gydomąsias savybes, o apelianto vartoti teiginiai nėra laikomi teiginiais apie sveikatingumą.
  2. Teismas neatsižvelgė, kad tarp Reglamento Nr. 1924/2006 ir Reglamento Nr. 432/2012 nuostatų egzistuoja tiesioginis sisteminis ryšys. Vertinant iki Reglamento Nr. 432/2012 įsigaliojimo maisto operatorių atsakomybę pagal Reglamento Nr. 1924/2006 nuostatas maisto reklamose vartotus teiginius turi būti vadovaujamasi Reglamento Nr. 432/2012 nuostatomis, nes tik jų pagalba gali būti patikrinamas maisto operatoriaus skleistoje reklamoje iki Reglamento Nr. 432/2012 įsigaliojimo vartotų teiginių atitikimas Reglamento Nr. 1924/2006 nuostatoms. Reglamentas Nr. 432/2012 nėra įtvirtinęs draudimo naudoti leistinų naudoti teiginių modifikacijų išlaikant pradinio teiginio prasmę ir esmę.
  3. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimai bylose Nr. T-296/12 ir Nr. T-334/12 bus itin reikšmingi Reglamentui Nr. 1924/2006 ir Reglamentui Nr. 432/2012 taikyti.
  4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje yra kilęs ginčas dėl viso žurnale „Sveikata“ 2011 m. lapkričio 22 d. publikuoto straipsnio atitikties Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktui. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pagrindinis kriterijus, skiriantis išreikštą nuomonę nuo skleidžiamos informacijos, yra galimybė skleidžiamai informacijai taikyti tiesos kriterijų. Pareiškėjas teigia, kad nuomonė nepatenka į Reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą informacijos sąvoką.
  5. Teismas netinkamai aiškino ir taikė Reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 dalį. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad maisto papildo „AngioCell Plus“ informacinę knygelę vartotojas gali rasti tik šio maisto papildo pakuotės viduje, t. y. jau po prekės įsigijimo. Šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nėra įtvirtintos prezumpcijos, kad bet kokia skleidžiama informacija yra siekiama paveikti ekonominį vartotojo elgesį. Pareiga įrodyti, kad informacija skatina vartotoją įsigyti prekę ir daro vienokį ar kitokį poveikį vartotojo apsisprendimui, tenka atsakovui.

35Atsakovas VVTAT atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

36Atsakovas be argumentų, išdėstytų atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodo, kad palaiko pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas. Pasak atsakovo, pareiškėjo argumentai dėl viso žurnale „Sveikata“ publikuoto straipsnio neatitikties Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktui atmestini, kadangi žurnale „Sveikata“ skleista maisto papildo „AngioCell Plus“ reklama vertintina kaip pateiktos informacijos visuma. Atsakovo manymu, nėra tikslinga kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą bei sustabdyti bylą, kol Europos Sąjungos Teisingumo Teismas išnagrinės bylas Nr. T-296/12 ir Nr. T-334/12.

37Trečiasis suinteresuotas asmuo VMVT atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

38VMVT be argumentų, išdėstytų atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodo, kad pareiškėjas, skleisdamas reklaminio pobūdžio teiginius apie maisto papildus „Immunace“ ir „AngioCell Plus“, pažeidė Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, kadangi įvertinus reklaminio pobūdžio teiginių apie šiuos maisto papildus turinį, konstatuotina, kad reklamoje yra nurodomas maisto papildų „Immunace“ ir „AngioCell Plus“ gydomasis ir (ar) profilaktinis poveikis. Teigia, kad Reglamentuose, kuriais patvirtinti leidžiami vartoti teiginiai apie maisto produktų sveikatingumą – susirgimo pavojaus mažinimą, nėra patvirtintų teiginių apie maisto papildą „Immunace“. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsižvelgiant į tai, jog B. P. teiginys „Nežinau, ar be preparato „AngioCell Plus“ būčiau sulaukusi šios dienos“ vartojamas reklamos kontekste ir skatina žmones pirkti maisto papildą „AngioCell Plus“, kuris, anot ginčo straipsnio, padeda gydyti vėžį, minėtas teiginys pripažintinas pažeidžiančiu Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Maisto papildo informacinėje knygelėje pateikti teiginiai tiesiogiai nurodo, jog maisto papildas „AngioCell Plus“ turi gydomųjų savybių, o jų pateikimo forma skatina asmenis šį maisto papildą įsigyti, todėl maisto papildo „AngioCell Plus“ informacinė knygelė pagrįstai buvo pripažinta reklama, kuri pažeidžia Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

39Teisėjų kolegija

konstatuoja:

40IV.

41Apeliacinis skundas atmestinas.

42Byloje ginčas kilęs dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2012 m. rugsėjo 6 d. nutarimo Nr. 12R-20, kuriuo už Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą pareiškėjui UAB „Entafarma“ skirta 6 000 Lt bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

43Remiantis Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktu, reklamoje draudžiama nurodyti ar užsiminti apie tas maisto savybes, kurių jis neturi, taip pat apie žmogaus ligų gydymo ar profilaktines savybes ir kitas savybes, jeigu tokios informacijos pateikimas neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

44Nustatyta, kad UAB „Entafarma“, reklamuodama maisto papildą „Immunace“ per televizijos kanalą, vartojo teiginius: „Bijote gripo?“, „Tyrimais įrodyta, kad „Immunace“ net infekuotiems ŽIV pailgina išgyvenimą“, „Immunace“ imuniteto sargas“. Taip pat bendrovė, reklamuodama maisto papildą „AngioCell plus“ žurnalo „Sveikata“, 2011 m. lapkričio 22 d., 63 puslapyje, straipsnyje „Kovojant su vėžiu atrandama veiksmingesnių gydymo būdų“, vartojo teiginius: „Nežinau, ar be preparato „AngioCell plus“ būčiau sulaukusi šios dienos“, „Ryklių kremzlių preparatai vartojami kaip papildomas sergančiųjų vėžiu gydymo būdas“. Be to, maisto papildo „AngioCell plus“ reklaminėje knygelėje bendrovė vartojo teiginius: „SRKE pristabdo naujų kraujagyslių formavimąsi (antiangiogeninis poveikis)“, „Jis panaudotas, gydant įvairias vėžio formas, daugiausiai solidinius navikus, įskaitant: prostatos vėžį, krūties vėžį, plaučių vėžį, inkstų vėžį, limfomas, astrocitomą, daugybinę mielomą“, „SRKE dozavimas: Onkologinei ligai, artritui, reumatoidiniam artritui, žvynelinei, eksudacinė centrinės tinklainės dalies degeneracija“, „Vartojant SRKE stebimi: naviko progresavimo sulėtėjimas, regresija ar visiška remisija; išgyvenamumo pailgėjimas; analgetikų poreikio sumažėjimas <...>“ „Efektyvus gydant su angiogeneze susijusias ligas, gali būti kombinuojamas su kitomis terapijos formomis vėžiui gydyti“. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos vertinimu, tokia maisto papildų reklama pažeidė Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kadangi maisto papildai „Immunace“ ir „AngioCell plus“ reklamuoti vartojant gydomuosius teiginius, maisto papildams priskiriant vaistinio preparato savybes.

45Kaip minėta, remiantis Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktu, reklamoje draudžiama nurodyti tas maisto savybes, kurių jis neturi, taip pat apie žmogaus ligų gydymo ar profilaktines savybes ir kitas savybes, jeigu tokios informacijos pateikimas neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 677 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ 11 punktas numato, kad ženklinimas ir ženklinimo būdai neturi klaidinti pirkėjo dėl maisto produkto charakteristikų, ypač jo prigimties, tapatybės, savybių, sudėties, kiekio, tinkamumo vartoti termino, kilmės, pagaminimo būdo, maisto produktui priskirto poveikio arba savybių, kurių jis iš tikrųjų neturi. Pagal Farmacijos įstatymo 2 straipsnio 50 dalį, vaistas (vaistinis preparatas) yra vaistinė medžiaga arba jų derinys, pagaminti ir teikiami vartoti, kadangi atitinka bent vieną šių kriterijų: 1) pasižymi savybėmis, dėl kurių tinka žmogaus ligoms gydyti arba jų profilaktikai; 2) dėl farmakologinio, imuninio ar metabolinio poveikio gali būti vartojamas ar skiriamas atkurti, koreguoti ar modifikuoti žmogaus fiziologines funkcijas arba diagnozuoti žmogaus ligas.

46Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, remiantis sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. V-432 patvirtinta higienos norma HN 17:2010 „Maisto papildai“, maisto papildas yra maisto produktas, skirtas papildyti įprastą maisto racioną, kuris vienas arba derinyje su kitomis medžiagomis yra koncentruotas maistinių ar kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, šaltinis. Taigi maisto papildas nėra vaistas ir jis neturi gydomųjų savybių, nurodytų Farmacijos įstatymo 2 straipsnio 50 dalyje. Todėl, remiantis Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktu, laikytina, kad maisto papildo reklamoje tokiam produktui priskirti gydomojo ar profilaktinio pobūdžio bruožus yra draudžiama. Šią išvadą taip pat aiškiai patvirtina higienos normos HN 17:2010 „Maisto papildai“ 15 punktas, pagal kurį ženklinant, pristatant bei reklamuojant maisto papildus, nei vienam iš jų negali būti priskiriamos gydomosios ar profilaktinės savybės arba daroma nuoroda į jas.

47Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija vertina, jog maisto papildo „Immunace“ reklamos teiginiai „Bijote gripo?“, „Tyrimais įrodyta, kad „Immunace“ net infekuotiems ŽIV pailgina išgyvenimą“, „Immunace“ imuniteto sargas“ suponuoja, kad maisto papildas turi gydomųjų savybių (gripui bei ŽIV gydyti) bei tinka ligų profilaktikai (saugo nuo susirgimų). Todėl tokia reklama pagrįstai pripažinta pažeidžiančia Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

48Pažymėtina, kad 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/13/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto produktų ženklinimą, pateikimą ir reklamavimą, derinimo 2 straipsnio 1 dalies b punktas numato, jog ženklinant nė vienam maisto produktui neturi būti priskiriamos gydomosios ar profilaktinės savybės arba daroma nuoroda į jas. Šis draudimas taikomas ir reklamavimui (Direktyvos 2000/13/EB 2 str. 3 d. b) p.). Atkreiptinas dėmesys, jog minėtos Direktyvos 2000/13/EB nuostatas papildė 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą. Reglamento Nr. 1924/2006 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nepaisant Direktyvos 2000/13/EB 2 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatų, toliau nurodyti teiginiai gali būti pateikiami, jei šio reglamento 15, 16, 17 ir 19 straipsniuose nustatyta tvarka buvo suteiktas leidimas įtraukti juos į leistinų teiginių Bendrijos sąrašą kartu su visomis būtinomis šių teiginių vartojimo sąlygomis: a) teiginiai apie susirgimo rizikos mažinimą; b) teiginiai dėl vaikų vystymosi ir sveikatos.

49Reglamento Nr. 1924/2006 2 straipsnio 2 dalies 6 punktas teiginį apie susirgimo pavojaus sumažinimą apibrėžia kaip teiginį apie sveikatingumą, kuriuo tiesiogiai ar netiesiogiai teigiama ar užsimenama, kad tam tikrai maisto kategorijai priklausančių produktų, maisto produkto arba vienos iš jo sudedamųjų dalių vartojimas žymiai sumažina riziką susirgti viena iš žmonėms būdingų ligų. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2013 m. liepos 18 d. sprendime byloje Green-Swan Pharmaceuticals CR, a.s. prieš St?tn? zem?d?lsk? a potravin??sk? inspekce, ?st?edn? inspektor?t, C-299/12, konstatavo, kad Reglamento Nr. 1924/2006 2 straipsnio 2 dalies 6 punktas turi būti aiškinamas taip, jog tam, kad būtų laikomas „teiginiu apie susirgimo pavojaus sumažinimą“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, teiginyje apie sveikatingumą nebūtinai turi būti aiškiai nurodyta, kad tam tikrai kategorijai priklausančių maisto produktų, maisto produkto arba vienos iš jo sudedamųjų dalių vartojimas „gerokai“ sumažina riziką susirgti viena iš žmonėms būdingų ligų.

50Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reklamoje vartoti teiginiai gali būti vertinami kaip teiginiai apie susirgimo pavojaus sumažinimą. Nepaisant to, nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad minėtiems teiginiams buvo suteiktas leidimas įtraukti juos į leistinų teiginių Bendrijos sąrašą Reglamento Nr. 1924/2006 15, 16, 17 ir 19 straipsniuose nustatyta tvarka, todėl jų vartojimas neatitiko Reglamento Nr. 1924/2006 14 straipsnio reikalavimų.

51Be to, Reglamento 1924/2006 28 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog teiginiai apie sveikatingumą, apibūdinantys ar darantys nuorodą į maistinės ar kitos medžiagos poveikį organizmo augimui, vystymuisi ir funkcijoms, maisto verslo operatorių atsakomybe gali būti vartojami nuo šiame reglamente nurodytos įsigaliojimo datos iki 13 straipsnio 3 dalyje nurodyto leistinų teiginių Bendrijos sąrašo patvirtinimo, jei jie atitinka šį reglamentą ir jiems taikomas nacionalines nuostatas bei nepažeidžia 24 straipsnyje nurodytų apsaugos priemonių patvirtinimo. Skundžiamo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2012 m. rugsėjo 6 d. nutarimo Nr. 12R-20 priėmimo metu vartotinų sveikatinimo teiginių sąrašas dar nebuvo patvirtintas. Kadangi nustatyta, jog šiuo atveju aptariami reklamos teiginiai neatitiko minėtų nacionalinių teisės aktų nuostatų, pagrindo išvadai, jog jų vartojimas buvo leidžiamas pagal Reglamento 1924/2006 28 straipsnio 5 dalį, taip pat nėra.

52Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek Reglamento Nr. 1924/2006 2 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostata, tiek aktuali Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika dėl šios nuostatos aiškinimo ir taikymo yra pakankamai aiški. Be to, pagal Europos Sąjungos Sutarties 19 straipsnio 3 dalį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsnį, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas turi jurisdikciją priimti prejudicinį sprendimą dėl Sąjungos teisės išaiškinimo. Pareiškėjo prašyme kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą suformuluotas klausimas dėl reklamoje vartotų maisto papildo „Immunace“ teiginių laikymo teiginiais apie susirgimo pavojaus sumažinimą yra fakto, o ne teisės klausimas, todėl pagrindo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą nėra.

53Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju vertinant, ar maisto papildo reklamoje naudoti teiginiai atitiko teisės aktų reikalavimus, nėra taikytinas 2012 m. gegužės 16 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 432/2012 dėl tam tikrų leidžiamų vartoti teiginių apie maisto produktų sveikumą, išskyrus teiginius apie susirgimo rizikos mažinimą, vaikų vystymąsi ir sveikatą, sąrašo sudarymo, kadangi aptariama maisto papildo „Immunace“ reklama buvo skleista 2012 m. kovo 1 d. – kovo 14 d., o Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas Nr. 12R-20, kuriuo už minėtos reklamos skleidimą pareiškėjui skirta bauda, priimtas 2012 m. rugsėjo 6 d. Tuo tarpu remiantis Reglamento Nr. 432/2012 2 straipsniu, Reglamentas taikomas tik nuo 2012 m. gruodžio 14 d. Todėl šiuo atveju taip pat nėra pagrindo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl Reglamento Nr. 432/2012 normų aiškinimo.

54Kaip minėta, pažeidžiančia Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą nagrinėjamu atveju buvo pripažinta ir maisto papildo „AngioCell plus“ reklama 2011 m. lapkričio 22 d. žurnale „Sveikata“ bei maisto papildo reklaminėje knygelėje. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog reklamuojant maisto papildą žurnalo „Sveikata“, 2011 m. lapkričio 22 d., 63 puslapyje, straipsnyje „Kovojant su vėžiu atrandama veiksmingesnių gydymo būdų“ vartoti teiginiai „Nežinau, ar be preparato „AngioCell plus“ būčiau sulaukusi šios dienos“, „Ryklių kremzlių preparatai vartojami kaip papildomas sergančiųjų vėžiu gydymo būdas“, taip pat maisto papildo reklaminėje knygelėje nurodyti teiginiai „SRKE pristabdo naujų kraujagyslių formavimąsi (antiangiogeninis poveikis)“, „Jis panaudotas, gydant įvairias vėžio formas, daugiausiai solidinius navikus, įskaitant: prostatos vėžį, krūties vėžį, plaučių vėžį, inkstų vėžį, limfomas, astrocitomą, daugybinę mielomą“, „SRKE dozavimas: Onkologinei ligai, artritui, reumatoidiniam artritui, žvynelinei, eksudacinė centrinės tinklainės dalies degeneracija“, „Vartojant SRKE stebimi: naviko progresavimo sulėtėjimas, regresija ar visiška remisija; išgyvenamumo pailgėjimas; analgetikų poreikio sumažėjimas <...>“ „Efektyvus gydant su angiogeneze susijusias ligas, gali būti kombinuojamas su kitomis terapijos formomis vėžiui gydyti“, suponuoja, kad maisto papildas turi gydomųjų savybių, kas yra nesuderinama su Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

55Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad žurnale pavartotas B. P. teiginys „Nežinau, ar be preparato „AngioCell plus“ būčiau sulaukusi šios dienos“ nekvalifikuotinas kaip reklama, nes yra tik subjektyvi nuomonė. Nagrinėjamu atveju minėtas sakinys buvo panaudotas straipsnio, kuriuo reklamuojamas maisto papildas „AngioCell plus“ ir kuriuo siekta paskatinti įsigyti maisto papildą, tekste. Todėl aptariamas teiginys laikytinas dalimi reklamos, skatinančios įsigyti reklamuojamą produktą. Be to, jis vertintinas neatsiejamai nuo tame pačiame straipsnyje pateikto teiginio „Ryklių kremzlių preparatai vartojami kaip papildomas sergančiųjų vėžiu gydymo būdas“, bei to, kad šie teiginiai buvo nurodyti žurnalo „Sveikata“ straipsnyje pavadinimu „Kovojant su vėžiu atrandama veiksmingesnių gydymo būdų“. Šie teiginiai, vertinant juos kompleksiškai, sudaro įspūdį, jog reklamuojamas maisto papildas padeda gydyti vėžį, todėl jų vartojimas pažeidžia Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

56Remiantis Reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, reklama yra bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą.

57Nagrinėjamu atveju maisto papildo „AngioCell plus“ reklaminėje knygelėje nurodyti teiginiai „SRKE pristabdo naujų kraujagyslių formavimąsi (antiangiogeninis poveikis)“, „Jis panaudotas, gydant įvairias vėžio formas, daugiausiai solidinius navikus, įskaitant: prostatos vėžį, krūties vėžį, plaučių vėžį, inkstų vėžį, limfomas, astrocitomą, daugybinę mielomą“, „SRKE dozavimas: Onkologinei ligai, artritui, reumatoidiniam artritui, žvynelinei, eksudacinė centrinės tinklainės dalies degeneracija“, „Vartojant SRKE stebimi: naviko progresavimo sulėtėjimas, regresija ar visiška remisija; išgyvenamumo pailgėjimas; analgetikų poreikio sumažėjimas <...>“ „Efektyvus gydant su angiogeneze susijusias ligas, gali būti kombinuojamas su kitomis terapijos formomis vėžiui gydyti“ negali būti vertinami kaip neutralaus turinio informaciniai pranešimai, kuriuose pateikiami tik produkto savybių ir vartojimo duomenys. Minėtais teiginiais yra pareikiama informacija apie maisto papildo gerąsias savybes bei privalumus, tokiu būdu skatinant jo įsigijimą ir vartojimą. Pažymėtina, kad remiantis Reklamos įstatymo 2 straipsnio 17 ir 19 dalimis bei Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 2 straipsnio 12 dalimi, vartotojas yra fizinis asmuo, kuris priima sprendimą pirkti, perka ir naudoja produktą asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti. Taigi reklama iš esmės gali būti nukreipta tiek į potencialius, tiek ir į esamus prekės ar paslaugos vartotojus. Todėl pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog maisto papildo informacines knygeles vartotojas gauna jau po prekės įsigijimo, nėra reikšminga vertinant, ar joje pateikiama informacija laikytina reklama.

58Pareiškėjas taip pat prašo stabdyti administracinės bylos nagrinėjimą, kol Europos Sąjungos Teisingumo Teismas priims sprendimus bylose Nr. T-296/12 ir Nr. T-334/12. ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad teismas sustabdo bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo pažymėta, kad administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu yra galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-286/2008, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-860/2011). Pareiškėjo nurodomose Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nagrinėjamose bylose pareikšti reikalavimai panaikinti, be kita ko, Reglamento Nr. 1924/2006 ir Reglamento Nr. 432/2012 nuostatas. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjui administracinė sankcija skirta ne už minėtų Reglamentų nuostatų pažeidimus, todėl jo atsakomybei už Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą minėtų Europos Sąjungos Teisingumo Teismo bylų rezultatai nėra reikšmingi ir prašymas dėl administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymo yra atmetamas.

59Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir išsamiai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2012 m. rugsėjo 6 d. nutarimo Nr. 12R-20 ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 25 d. sprendimo, kurie yra teisėti ir pagrįsti, naikinti nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

60Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

61Pareiškėjo UAB „Entafarma“ apeliacinį skundą atmesti.

62Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

63Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas UAB „Entafarma“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) su... 6. Pareiškėjas nurodė, jog Nutarime Nr. 12R-20 konstatuota, kad pareiškėjo... 7. Pareiškėjas nesutiko, kad maisto papildo „Immunace“ reklamoje vartoti... 8. Skunde UAB „Entafarma“ pabrėžė, kad pagal Reglamento Nr. 1924/2006 27... 9. Pasak pareiškėjo, Komisijos Reglamento Nr. 432/2012 dėl tam tikrų... 10. Dėl teiginio „Nežinau, ar be preparato „AngioCell Plus“ būčiau... 11. Pareiškėjas taip pat nesutiko, kad maisto papildo „AngioCell Plus“... 12. Atsakovas VVTAT atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip... 13. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad teiginiai „Bijote gripo?“,... 14. Atsakovo nuomone, teiginys, kad maisto papildas „Immunace“ „<...>... 15. Anot atsakovo, teiginys „Immunace“ imuniteto sargas“ pabrėžia maisto... 16. Atsiliepime atsakovas pažymėjo, kad ginčo reklamos skleidimo metu bei bylos... 17. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas skunde ginčija tik kai kurių reklamoje... 18. VVTAT taip pat nurodė, kad pareiškėjo pateikti dokumentai ne lietuvių kalba... 19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba... 20. VMVT nurodė, kad tik vaistams (vaistiniams preparatams) gali būti būdingos... 21. Nurodė, kad reklamą reikia vertinti kaip visumą, t. y. visą reklamos... 22. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį, kad maisto papildo... 23. II.... 24. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 25 d. sprendimu atmetė... 25. Teismas nustatė, kad „Immunace“ ir „AngioCell Plus“ yra registruoti... 26. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo poziciją, kad minėti teiginiai yra... 27. Teismo vertinimu, nors B. P. teiginys „Nežinau, ar be... 28. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Reklamos įstatymo 22 straipsnio 5... 29. III.... 30. Pareiškėjas UAB „Entafarma“ apeliaciniu skundu prašo:... 31. 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 25 d.... 32. 2) kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu pateikti... 33. 3) sustabdyti administracinę bylą, kol Europos Sąjungos Teisingumo Teismas... 34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde be argumentų, išdėstytų skunde pirmosios... 35. Atsakovas VVTAT atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus... 36. Atsakovas be argumentų, išdėstytų atsiliepime į pareiškėjo skundą... 37. Trečiasis suinteresuotas asmuo VMVT atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį... 38. VMVT be argumentų, išdėstytų atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios... 39. Teisėjų kolegija... 40. IV.... 41. Apeliacinis skundas atmestinas.... 42. Byloje ginčas kilęs dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos... 43. Remiantis Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktu, reklamoje... 44. Nustatyta, kad UAB „Entafarma“, reklamuodama maisto papildą „Immunace“... 45. Kaip minėta, remiantis Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 46. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, remiantis sveikatos... 47. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija vertina, jog maisto papildo... 48. Pažymėtina, kad 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos... 49. Reglamento Nr. 1924/2006 2 straipsnio 2 dalies 6 punktas teiginį apie... 50. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reklamoje vartoti teiginiai gali būti... 51. Be to, Reglamento 1924/2006 28 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog teiginiai apie... 52. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek Reglamento Nr. 1924/2006 2 straipsnio 2... 53. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad... 54. Kaip minėta, pažeidžiančia Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1... 55. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad žurnale pavartotas 56. Remiantis Reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, reklama yra bet kokia forma... 57. Nagrinėjamu atveju maisto papildo „AngioCell plus“ reklaminėje knygelėje... 58. Pareiškėjas taip pat prašo stabdyti administracinės bylos nagrinėjimą,... 59. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog... 60. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 61. Pareiškėjo UAB „Entafarma“ apeliacinį skundą atmesti.... 62. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 25 d. sprendimą palikti... 63. Nutartis neskundžiama....