Byla 2-2204/2013

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Baldų galerija“ bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens L. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 25 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Baldų galerija“ bankroto byloje.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartimi atsakovui UAB „Baldų galerija“ buvo iškelta bankroto byla.

5Trečiasis asmuo L. M. (kreditorė) kreipėsi į teimą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydama uždrausti bankroto administratoriui UAB „Ius Positivum“ šaukti pirmąjį BUAB „Baldų galerija“ kreditorių susirinkimą iki bus priimta Vilniaus apygardos teisme nutartis dėl Z. R. (Z. R.) 2013 m. liepos 19 d. prašymo dėl įtraukimo jo į BUAB „Baldų galerija“ kreditorių sąrašą. Nurodė, jog kreditorius Z. R. yra pareiškęs prašymą dėl jo 8 933 168,35 Lt reikalavimo atsakovui patvirtinimo. Todėl pirmojo kreditorių susirinkimo šaukimas, kol nėra išspręstas šio kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo klausimas, pažeistų imperatyvius ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus, kadangi šiuo metu įsiteisėjusia teismo nutartimi yra patvirtinta mažiau nei pusė pateiktų kreditorių reikalavimų sumos.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 25 d. nutartimi atmetė L. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas nustatė, kad tiek Z. R., tiek L. M. yra atsakovo BUAB „Baldų galerija“ kreditoriai ir gali ginti savo teises ĮBĮ nustatyta tvarka. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 4 d. nutartimi buvo patvirtintas Z. R. 5944,39 Lt reikalavimas ir L. M. 7631,46 Lt reikalavimas. Z. R. prašymas dėl 8933168,35 Lt reikalavimo patvirtinimo buvo persiųstas įmonės administratoriui tam, jog šis atliktų reikalavimo pagrįstumo patikrą. Draudimas šaukti atsakovo BUAB „Baldų galerija“ susirinkimus paneigtų bankroto proceso tikslą kuo operatyviau ir ekonomiškiau patenkinti visų kreditorių reikalavimus, apsunkintų sklandų bankroto procedūrų vykdymą, padidintų administravimo išlaidas ir vilkintų bankroto procesą. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra pagrįstas jokiais argumentais, kurie patvirtintų, kad, padidinus Z. R. reikalavimą, bankroto byloje priimtų sprendimų nebūtų galima įvykdyti ar jie pažeistų visų ar dalies kreditorių teisę gauti savo reikalavimų patenkinimą.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9Trečiasis asmuo L. M. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones, uždraudžiant bankroto administratoriui UAB „Ius Positivum“ šaukti BUAB „Baldų galerija“ kreditorių susirinkimus iki Vilniaus apygardos teisme bus priimta ir įsiteisės nutartis dėl kreditoriaus Z. R. 2013 m. liepos 23 d. prašymo dėl jo reikalavimo patvirtinimo bankroto byloje. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas pažeidė ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą imperatyvią teisės normą, pagal kurią pirmasis kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties, kuriai įsiteisėjus patvirtinta reikalavimų suma sudaro daugiau kaip pusę pateiktų kreditorių reikalavimų sumos, įsiteisėjimo dienos arba teismo nutarties, kuria nustatoma, kad patvirtinta reikalavimų suma tapo didesnė negu pusė pateiktų kreditorių reikalavimų sumos, įsiteisėjimo dienos. Esant neišspręstam kreditoriaus Z. R. prašymui dėl jo 8 933 168,35 Lt reikalavimo patvirtinimo, atsakovo bankroto byloje yra susiklosčiusi minėtoje teisės normoje nurodyta situacija, kai kreditorių susirinkimo šaukimas nėra galimas.
2. Tai, jog Vilniaus apygardos teismui pateiktas kreditoriaus Z. R. 2013 m. liepos 23 d. prašymas buvo persiųstas bankroto administratoriui, nekeičia susidariusios situacijos ir paties reikalavimo pateikimo teismui fakto, nepriklausomai nuo to, kada jį patikrins įmonės administratorius.
3. Teismo argumentai dėl įmonės bankroto proceso principų pažeidimo, kuriuos sąlygotų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, yra deklaratyvūs. Priešingai, leidus įvykti pirmajam kreditorių susirinkimui, būtų pažeisti bankroto proceso principai, nes, patvirtinus Z. R. reikalavimą, pasikeistų kreditorių susirinkimo balsų struktūra; didžiausias kreditorius galėtų inicijuoti naują kreditorių susirinkimą, kas vilkintų bankroto procesą, didintų administravimo išlaidas.
4. Pirmojo kreditorių susirinkimo metu bankrutuojanti įmonė gali būti kreditorių pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, taip pat patvirtinama administravimo išlaidų sąmata, išrenkamas kreditorių susirinkimo pirmininkas, nustatomas kreditorių darbo reglamentas. Įmonės pripažinimas bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto gali turėti negrįžtamų pasekmių.

10Atsakovas BUAB „Baldų galerija“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Terminas kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti pasibaigė 2013 m. balandžio 30 d. Per šį terminą savo reikalavimus įmonei pareiškė kreditoriai, kurių bendra reikalavimų suma sudaro 11 302 464,64 Lt. Teismo 2013 m. birželio 4 d. nutartimi patvirtinti kreditorių reikalavimai sudaro 8 888 798,42 Lt, o 2013 m. liepos 29 d. nutartimi - 10 622 904,64 Lt, o taip pat nėra išspręstas ginčas dėl kreditoriaus Maksims TER-OGANESOVS reikalavimo patvirtinimo. 2013 m. liepos 8 d. administratorius gavo kreditoriaus Z. R. prašymą dėl jo 7 195 000 Lt dydžio reikalavimo patvirtinimo. Administratoriui nurodžius kreditoriui pateikti savo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, jis 2013 m. liepos 19 d. pateikė patikslintą prašymą patvirtinti 8 933 168,35 Lt dydžio reikalavimą. Kreditorius šį prašymą taip pat pateikė ir teismui, kuris jį persiuntė administratoriui pirminės patikros atlikimo tikslu. Nurodo, jog atsakovas, atstovaujamas administratoriaus, kreditoriaus Z. R. reikalavimo patvirtinimo procese prašo teismo atmesti šio kreditoriaus reikalavimą dėl praleisto jo pateikimo termino arba, jei būtų pagrindas jį atnaujinti, patvirtinti 189 537 Lt dydžio reikalavimą. Kreditoriui Z. R. neabejotinai buvo žinoma apie teismo nustatytą reikalavimų pareiškimo terminą, nes jis yra daugiau nei 80 proc. įmonės akcijų savininkas ir įmonės vadovas, tačiau nenurodo jokių šio termino praleidimo priežasčių ir neprašo jo atnaujinti.
2. Sprendžiant, ar yra ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatytos pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimo sąlygos, reikia vertinti tuos kreditorių reikalavimus, kurie pareikšti per teismo nustatytą terminą, t.y. ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalies normą būtina aiškinti kartu su ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktu. Priešingu atveju, būtų pažeisti protingumo, teisingumo, sąžiningumo, bankroto proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principai bei sudarytos sąlygos piktnaudžiaujant teise nepagrįstai ir nesąžiningai vilkinti bankroto procesą.
3. Teismo patvirtintas kreditoriaus Z. R. reikalavimo dydis (5 944,39 Lt) nelemia jo teisės skųsti ar neskųsti kreditorių susirinkimuose priimtus nutarimus, kol nėra išspręstas viso jo pareikšto reikalavimo patvirtinimo klausimas.
4. 2013 m. liepos 26 d. įvyko pirmasis įmonės kreditorių susirinkimas. Į jo darbotvarkę buvo įtrauktas klausimas dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Susirinkimo metu galimybę dėl visų klausimų savo nuomonę išreikšti turėjo ir kreditorius Z. R., tačiau jis balsuodamas dėl visų klausimų susilaikė.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Byloje yra kilęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas. Kreditorė L. M., turinti trečiojo asmens procesinį teisinį statusą atsakovo BUAB „Baldų galerija“ bankroto byloje, kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą, prašydama uždrausti atsakovo administratoriui šaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą iki bus išspręstas kreditoriaus Z. R. reikalavimo patvirtinimo klausimas. Savo prašymą grindė ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų, būtinų sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą, nebuvimu. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 25 d. nutartimi atmetė šį prašymą, konstatavęs, jog kreditorių L. M. ir Z. R. teisių ir teisėtų interesų apsaugą bankroto procese dėl kreditorių susirinkimo priimamų nutarimų užtikrina jiems įstatymo suteikta teisė apskųsti šiuos nutarimus teismui, o draudimas sušaukti kreditorių susirinkimą nagrinėjamu atveju prieštarautų bankroto proceso principams.

13Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, jog 2013 m. liepos 26 d. įvyko pirmasis BUAB „Baldų galerija“ kreditorių susirinkimas. Nei kreditorė L. M., nei kreditorius Z. R. šiame kreditorių susirinkime nedalyvavo. Kreditorius Z. R. dėl 2013 m. liepos 26 d. kreditorių susirinkimo metu sprendžiamų į darbotvarkę įtrauktų klausimų balsavo raštu, susilaikydamas nuo savo valios minėtais klausimais išreiškimo. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, kreditoriai L. M. ir Z. R. apskundė 2013 m. liepos 26 d. įvykusio pirmojo BUAB „Baldų galerija“ kreditorių susirinkimo nutarimus teismui (civilinės bylos Vilniaus apygardos teisme Nr. 2-5282-160/2013).

14Apeliantė L. M., atskiruoju skundu prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, prašo uždrausti atsakovo administratoriui šaukti BUAB „Baldų galerija“ kreditorių susirinkimus iki bus išspręstas kreditoriaus Z. R. reikalavimo patvirtinimo klausimas. Iš atskirojo skundo dalyką sudarančio apeliantės reikalavimo matyti, jog ji siekia draudimo sušaukti ne tik pirmąjį, bet ir visus vėlesnius kreditorių susirinkimus, nustatymo, t.y. apeliantė atskiruoju skundu kelia naujus reikalavimus. Apeliantės teisė atskirajame skunde kelti naujus reikalavimus yra ribojama CPK 312 straipsnio įtvirtinto draudimo, kuris, vadovaujantis CPK 338 straipsniu, taikytinas ir atskirųjų skundų nagrinėjimui. Todėl apeliacinės instancijos teismas nesprendžia ir nepasisako dėl apeliantės atskiruoju skundu naujai pareikštų reikalavimų ir apsiriboja pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išspręstas draudimo sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą nustatymo klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimu.

15Pažymėtina, jog byloje esant duomenims, kad pirmasis BUAB „Baldų galerija“ kreditorių susirinkimas jau yra įvykęs, tolesnis klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, uždraudžiant sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą, sprendimas netenka teisinės reikšmės, nes apeliantės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nebesuteiktų jų taikymu siekiamos apsaugos ir neužtikrintų jų taikymu siekiamų tikslų įgyvendinimo. Esant tokioms aplinkybėms, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neteko savybės būti apeliacinio apskundimo objektu, kadangi kreditorės inicijuotu apeliaciniu procesu siekiamos teisinės pasekmės bankroto proceso dalyvių teisių ir pareigų pasikeitimui, atsižvelgiant į bankroto proceso metu faktiškai susiklosčiusią situaciją, neatsirastų. Todėl tolesnis apeliantės L. M. atskirojo skundo nagrinėjimas neturi teisinės prasmės (CPK 5 str.). Kadangi minėtos aplinkybės paaiškėjo pradėjus apeliacinį procesą, šis procesas nutrauktinas (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 5 d., 338 str.).

16Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu,

Nutarė

17Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal trečiojo asmens L. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 25 d. nutarties.