Byla 2A-85/2007

1Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Danutės Milašienės, Gintaro Pečiulio, Vinco Versecko (pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Violetai Drėmienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Mindaugui Civilkai, atsakovų atstovams advokatei Gražinai Mauručaitienei, Gitanai Martyšienei, trečiojo asmens atstovui V. G. , viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Danijos Karalystės įmonės Trident Marine, ApS apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. liepos 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1231-28/2006 pagal ieškovo Danijos Karalystės įmonės Trident Marine, ApS ieškinį atsakovams AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“, V. V. , Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai, (toliau – STT), trečiajam asmeniui VĮ Valstybės turto fondui (toliau – VTF) dėl paskleistų žinių pripažinimo neatitinkančiomis tikrovės, žeminančiomis juridinio asmens dalykinę reputaciją, šių žinių paneigimo ir žinių paskleidimu padarytos žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas, remdamasis CK 2.24 straipsniu, 6.6 straipsnio 3 dalimi, 6.36 straipsnio 3 dalimi, 6.250 straipsniu, Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pareiškė ieškinį atsakovams AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“, V. V. , STT, prašydamas: 1) pripažinti neatitinkančiais tikrovės atsakovų apie ieškovą paskleistus duomenis (nurodyti ieškinyje); 2) pripažinti, kad nurodyti paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys pažeidė ieškovo dalykinę reputaciją; 3) įpareigoti atsakovus paneigti ieškinyje nurodytus tikrovės neatitinkančius ir ieškovo dalykinę reputaciją pažeidžiančius duomenis, paskelbiant paneigimą pagrindiniame Lietuvos Respublikos dienraštyje bei raštu pateikiant nurodyto turinio paneigimą VTF; 4) solidariai iš atsakovų AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ ir V. V. priteisti ieškovui dalykinės reputacijos pabloginimu padarytos 7,5 mln. eurų (25 896 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimą; 5) solidariai priteisti iš visų atsakovų ieškovui bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškovas nurodė, kad jis yra kompanijų grupės Unisea narys. 2002 m. gruodžio 5 d. Privatizavimo komisija protokolu Nr. 52 (292)2 patvirtino atsakovo AB „Lietuvos jūrų laivininkystė" privatizavimo programą, viešo konkurso būdu parduodant Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančių šios bendrovės 133 934 198 akcijų paketą (66,66 % visų akcijų). Ieškovas 2003-02-27 pateikė VTF paraišką dalyvauti viešame privatizavimo konkurse bei pasiūlymą dėl privatizuojamo AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ akcijų paketo kainos. STT 2003-06-05 pateikė VTF riboto naudojimo pažymą Nr. 2.14RN-1-296R, kurioje nurodyta, kad informaciją apie kompaniją Unisea Shipping ApS 2003 m. birželio 2 d. tarnybai pateikė atsakovas AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“. Atsakovo AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ viešo konkurso komisija, gavus iš atitinkamų Lietuvos valstybės institucijų raštišką informaciją apie potencialaus pirkėjo nepatikimumą, 2003 m. liepo 25 d. nutarė atmesti ieškovo paraišką dėl dalyvavimo privatizavimo konkurse. VTF 2003-07-28 raštu Nr. (25)-3R-2994 apie tai informavo ieškovą. Ieškovo nuomone, STT 2003-06-05 pažymoje Nr. 2.14RN-1-296R, parengtoje pagal atsakovo AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ informaciją, kuri vėliau buvo išslaptinta, nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, jie pažeidė ir pablogino ieškovo dalykinę reputaciją, dėl ko jam buvo padaryta nurodyta neturtinė žala. Teigia, jog nurodyti tikrovės neatitinkantys ir ieškovo dalykinę reputaciją pažeidžiantys duomenys buvo paskleisti ir šiuos duomenis paskleidė tiek AB „Lietuvos jūrų laivininkystė", tiek ir STT. Ieškovas nurodė teiginius, kurie, jo manymu, neatitinka tikrovės. Ieškinyje nurodytą padarytos neturtinės žalos dydį ieškovas netiesiogiai pagrindžia turtinės žalos, kuri ieškovui buvo padaryta AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ akcijų privatizavimo viešo konkurso nutraukimu, dydžiu. Pažymi, jog įvertinusi tiesioginę ir netiesioginę ieškovui padarytą žalą, Danijos audito ir konsultacijų bendrovė Deloitte Corporate Finance A/S 2005 m. vasario 17 d. pažymoje, nurodė, jog dėl AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ akcijų privatizavimo viešo konkurso nutraukimo ieškovui buvo padaryta apie 50,1 mln. JAV dolerių žalos (apytiksliai 142 284 000 Lt).

5Vilniaus apygardos teismas 20006 m. liepos 19 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovui AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ 31 605,33 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad asmens garbė ir orumas (juridinio asmens dalykinė reputacija) ginamas, jeigu yra nustatoma civilinei atsakomybei atsirasti būtinų faktų visuma: duomenų paskleidimo faktas; faktas, jog paskleisti duomenys yra apie ieškovą; faktas, jog paskleisti duomenys pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją; faktas, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės (CK 2.24 str. 1 d.). Teismas pažymėjo, jog duomenų paskleidimas apima duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis per visuomenės informavimo priemones, dokumentus, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Apygardos teismas išanalizavo atskirai kiekvieno atsakovo civilinės atsakomybės klausimą:

  1. Teismas konstatavo, kad AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ 2003-06-02 ir 2003-05-29 raštuose (1 t. b. l. 129-132), kuriais atsakyta į STT užduotus klausimus, apie ieškovą nebuvo užsiminta, o iš jų turinio nėra pagrindo daryti išvadą, jog visa pateikiama informacija apie konkrečiai įvardijamus kitus juridinius asmenis (įmones Unisea Shipping ApS, Victoria Shipping Co Ltd., Unisea) turėtų būti suprantama kaip informacija apie ieškovą. Teismo nuomone, atsakovo nurodytuose raštuose minimi tik konkretūs santykiai su nurodytomis kompanijomis bei susiklosčiusios teisinės tų santykių pasekmės, neapibendrinant pateiktos informacijos jokiu lygmeniu. Ieškovo nurodoma aplinkybė, kad informacija buvo renkama apie jį, kaip potencialų viešo konkurso dalyvį, visi nurodyti raštų duomenys buvo skirti jo apibūdinimui, - neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Be to, iš STT užklausimų matyti (1 t., b. l. 127-128), kad buvo prašoma pranešti apie santykius su trejomis kompanijomis, tame tarpe ir su ieškovu, tačiau informacija buvo pateikta tik apie dvi iš jų, apie ieškovą nepateikiant jokių duomenų, todėl laikytina, kad atsakovas AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ duomenų apie ieškovą nepaskleidė.
  2. Teismas konstatavo, jog apie ieškovą nepaskleidė duomenų ir V. V. , AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius (2 t., b. l. 161-163), kadangi AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ ruošti atsakymai į STT užklausimus, kuriuos pasirašė V. V. , nevertintini kaip fizinio asmens raštas, surašytas jam veikiant privačiai: paklausimas buvo adresuotas juridiniam asmeniui, įvardijant jo administracijos vadovą, buvo prašoma informacijos apie šio juridinio asmens santykius su nurodomomis užsienio kompanijomis, todėl ir atsakymas raštu vertintinas kaip juridinio asmens dokumentas (Akcinių bendrovių įstatymo 38 str.). Dėl to nustačius, kad AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ nepaskleidė informacijos apie ieškovą, traktuotina, kad jos nepaskleidė ir šios įmonės raštus pasirašęs administracijos vadovas.
  3. Teismas, nagrinėdamas atsakovo STT civilinės atsakomybės klausimą, nurodė, kad duomenų paskleidimu nelaikytinas valstybės kompetentingų institucijų informacijos kaupimas ar jos perdavimas asmenims įstatymų nustatyta tvarka. Nustatė, kad 2003-06-05 pažymą Nr. 2.14RN-1-296R STT pateikė fondui, vadovaudamasi Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo bei Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo konkurso būdu nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1502 (toliau – nuostatai), reikalavimais. Nuostatuose nustatyta, jog VTF turi teisę gauti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų raštišką informaciją apie potencialius pirkėjus, taip pat kompetentingos Lietuvos Respublikos institucijos ar įstaigos gali savo iniciatyva pateikti VTF paklausimą dėl jo turimos informacijos apie kiekvieno privatizavimo objekto potencialius pirkėjus. Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymas (toliau – STTĮ) nustato, kad STT, spręsdama pavestus uždavinius, palaiko tarnybinius ryšius bei bendradarbiauja su kitomis Lietuvos Respublikos institucijomis, taip pat įstaigomis, organizacijomis bei įmonėmis teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl, teismo nuomone, šiuo atveju STT pagal AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ ir STT Operatyvinės veiklos valdybos skyriaus agento tarnybiniame pranešime pateiktus duomenis paruošta informacija, kuri buvo perduota teisės aktais nustatyta tvarka asmeniui, turinčiam teisę tą informaciją gauti, nelaikytina duomenų paskleidimu, apie kuriuos sužinojo trečiasis asmuo. Be to, 2003-06-05 pažyma Nr. 2.14RN-1-296R buvo išduota su slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, kas prilygsta įslaptintiems dokumentams, kurie yra registruojami, tvarkomi ir saugomi laikantis teisės aktų, reglamentuojančių įslaptintų dokumentų raštvedybą ir įslaptintos informacijos apsaugą reikalavimų. Nepagrįstas ieškovo motyvas, jog STT paskleidė duomenis apie ieškovą ir išslaptinusi bei pateikusi 2003-06-05 pažymą Nr. 2.14RN-1-296R nagrinėjantiems bylą teismams, kurioje ieškovas buvo ginčo šalimi. Teismas pažymėjo, jog minėta pažyma buvo riboto naudojimo, pagal įstatymo reikalavimus adresuota konkrečiam asmeniui, o išslaptinta tik teisminiame procese, byla buvo išnagrinėta uždarame teismo posėdyje (c. b. Nr. 238-887/04), o CK 2.24 straipsnio 9 dalis nustato, kad asmens garbės ir orumo gynimo taisyklės netaikomos teismo proceso dalyviams, kurie už teismo posėdžio metu pasakytas kalbas bei teismo dokumentuose paskelbtus duomenis neatsako. Šis imunitetas taikomas ir teismo procesiniuose dokumentuose paskelbtai informacijai.
  4. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas padarė išvadą, kad duomenų paskleidimo fakto CK 2.24 straipsnio prasme nebuvo. Teismas pažymėjo, jog duomenų paneigimo ir žalos atlyginimo klausimai gali būti sprendžiamas tik po to, kai yra nustatytas faktas, jog paskleisti duomenys, žeminantys garbę ir orumą, pažeidžiantys juridinio asmens dalykinę reputaciją, neatitinkantys tikrovės, o nenustačius duomenų paskleidimo fakto, kiti ieškinio reikalavimai atmestini.
  5. Teismas konstatavo, jog byloje netaikytinas ir Konkurencijos įstatymas, kadangi jis numato ūkio subjektui galimybę kreiptis į teismą dėl turtinės žalos atlyginimo, o ieškovas pateikė ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, o Konkurencijos įstatymas nenumato galimybės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Atmetęs ieškinį, teismas iš ieškovo atsakovui AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ priteisė bylinėjimosi išlaidas (CPK 93, 98 str., 88 str. 1 d. 8 p.).

6Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. liepos 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį. Apeliantas nurodo, jog teismas netinkamai įvertino bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei netinkamai išaiškino ir pritaikė CK 2.24 straipsnio nuostatas:

  1. Pažymi, jog duomenys laikomi paskleistas, jei jie tapo žinomi bent vienam trečiajam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį duomenys skleidžiami. Apelianto manymu, atsakovai AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ ir V. V. pakleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, nes jie tapo žinomi trečiajam asmeniui – STT, o atsakovas STT paskleidė duomenis, nes jie tapo žinomi VTF. Paskleidimo faktą patvirtina tokie įrodymai:
  2. Atsakovas AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ paskleidė duomenis apie ieškovą, nes 2003-05-29 ir 2003-06-02 raštuose pateikė STT ne tą informaciją, kurios buvo prašytas: STT prašė atsakovo duomenų apie jo ryšius su trimis užsienio įmonėmis, tačiau atsakovas AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ pateikė informaciją apie iki jo įsteigimo veikusios įmonės LISCO santykius su užsienio įmonėmis, t. y. nesielgė konkrečiu atveju atidžiai, apdairiai ir rūpestingai (CK 2.246 str. 1 d.). Be to, atsakovo pateikta informacija neatitinka tikrovės, nes byloje nėra įrodymų apie jos tikroviškumą; ji tendencinga, o jos kontekstas ir turinys iš principo neigiamai apibūdina ieškovą: kaip netinkamai vykdantį sutartines prievoles, abejotinos reputacijos ir nepatikimą verslo parterį.
  3. Atsakovas V. V. taip pat paskleidė apie ieškovą tikrovės neatitinkančius ir jo reputaciją žeminančius duomenis, nes jis, sudaręs konsorciumą su įmonėmis Prime investment bei Sanitex, dalyvavo AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ privatizavimo konkurse, nepateikdamas informacijos apie savo dalyvavimą vadovaujamos įmonės privatizavime įmonės valdybai ar akcininkams. Pažymi, jog V. V. buvo suinteresuotas įsigyti privatizuojamos AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ akcijas bei įgyti jos kontrolę, todėl jo veiksmai, susiję su vadovavimu minimai įmonei, 2003-05-29 ir 2003-06-02 raštų, kuriais paskleista tikrovės neatitinkanti informacija apie kitą privatizavimo proceso dalyvį, pasirašymu, vertintini kaip interesų konfliktas (CK 2.87 str. 5 d.).
  4. Atsakovas STT taip pat atskleidė apie ieškovą tikrovės neatitinkančius ir jo reputaciją žeminančius duomenis, nes nepatikrino atsakovo AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ pateiktos informacijos pagrįstumo ir atitikties tikrovei, tuo pažeisdamas STTĮ 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą pareigą. Be to, dalis VTF pateiktos informacijos buvo pateikta iš STT tarnybinio pranešimo, kuris nebuvo dalyvaujantiems byloje asmenims pateiktas, kadangi nėra išslaptintas. Pažymi, jog valstybės paslaptį sudarantys duomenys negali būti įrodymais civilinėje byloje (CPK 177 str. 5 d.). Teigia, jog 2003-06-05 pažymoje VTF informacija buvo pateikta tokiu būdu, kad jos kontekstas ir turinys irgi neigiamai apibūdino ieškovą. Apelianto nuomone, STT rengiamiems dokumentams taikomi griežtesni reikalavimai, todėl vien neapdairumo ir neatidumo pareigos nevykdymas reiškia šio subjekto civilinę atsakomybę (STTĮ 8 str., CK 2.24 str.).
  5. Teismas sprendime nepasisakė dėl visų ieškovo reikalavimų, iš esmės netyrė aplinkybių, ar paskleistos žinios buvo apie ieškovą, ar jos pažeidžia jo dalykinę reputaciją, ar jos atitinka tikrovę ir kt.
  6. Teismas teigdamas, jog šis nenumato neturtinės žalos atlyginimo netinkamai išaiškino ir pritaikė Konkurencijos įstatymo nuostatas. Pažymi, jog Konkurencijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto formuluotėje „ūkio subjektas turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo“ nenurodoma žalos rūšis, todėl laikytina, kad, pažeidus Konkurencijos įstatymą, galima kreiptis į teismą tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo (CK 2.250 str. 2 d.).
  7. Teismas nesivadovavęs CPK 98 straipsnio 1 dalimi, Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių nepagrįstai priteisė ieškovui visas jo turėtas atstovavimo išlaidas. Be to, neatsižvelgė į advokato darbo ir laiko sąnaudas, nepareikalavo atsakovo pateikti detalizuotų išlaidų suvestinės (CPK 98 str. 2 d.).

7Atsakovai AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“, V. V. ir STT atsiliepimais į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

8Atsakovai AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ ir V. V. atsiliepime nurodo, kad pagal STTĮ 6 straipsnį jis privalėjo pateikti STT atsakymus į jos užklausimus, o jo elgesys bei veiksmai, pateikiant atsakymą STT, buvo protingi, apdairūs ir rūpestingi, nes atsakymuose nebuvo pateikta jo nuomonė ar samprotavimai, o tik turimos žinios, kurių STT ir reikalavo. Pažymi, jog apeliantas neįrodė, kad paskleistos žinios yra apie jį, nes atsakovo AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ atsakymuose ieškovas neminimas. O dėl savo teisės pateikti informaciją apie įmonės LISCO santykius su STT prašytomis užsienio kompanijomis nurodo, kad atsakovas yra įmonės LISCO turto, teisių ir pareigų perėmėjas, todėl jis ir tegalėjo STT pateikti jo prašytą informaciją. Teigia, jog apeliantas nepagrindžia teiginių dėl V. V. atsakomybės. Pažymi, jog VTF buvo žinoma apie V. V. , atsakovo vadovo, dalyvavimą atsakovo privatizavimo konkurse, interesų konflikto neįžvelgta, be to, ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-2-00047-05 buvo nutrauktas, nenustačius nusikaltimo sudėties V. V. veikose privatizacijos proceso metu. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pažymi, jog Teisingumo ministro patvirtinti maksimalūs atstovavimo išlaidų atlyginimo dydžiai yra rekomendaciniai, kadangi, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes, gali būti padidintas priteistinas atstovavimo išlaidų dydis. Nurodo, kad ieškovas neįvertino, jog greta ginčo šioje byloje buvo sprendžiami ir kiti su byla susiję klausimai, tarp jų turto arešto panaikinimo Roterdamo teisme klausimas, buvo susipažįstama su nurodyta baudžiamąja byla ir kt. Be to, ieškovas pats nereikalavo atsakovo detalios atstovavimo išlaidų išklotinės, pats yra sumokėjęs panašią sumą už atstovavimą kitoje byloje.

9Atsakovas STT atsiliepime nurodo, kad STT 2003-06-05 pažyma Nr. 2.14RN-1-296R parengta remiantis dviem duomenų šaltiniais: atsakovo AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ ir STT Operatyvinės veiklos valdybos Antro skyriaus agento 2003-03-12 tarnybinio pranešimu Nr. 2-1.27s-6-459S. Pažymi, jog STT negali paneigti duomenų, gautų iš kitų institucijų, kurie pateikti kaip faktai ir kuriuose neminimas apelianto pavadinimas. Teigia, jog nurodytoje pažymoje VTF informacija nebuvo apibendrinama, daromos išvados, atlikta analizė ar kt., t. y. STT nevertino apelianto patikimumo ir nepateikė dėl jo išvadų. Be to, nurodyta STT pažyma buvo išslaptinta įstatymo nustatyta tvarka teismo proceso metu, o byla buvo nagrinėjama uždarame teismo posėdyje (CK 2.24 str. 9 d.). Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2005 konstatavo, jog apeliantas pagrįstai ir teisėtai buvo pašalintas iš privatizavimo konkurso.

10Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

11Bylos duomenimis nustatyta, kad Privatizavimo komisija 2002 m. gruodžio 5 d. sprendimu patvirtino AB ,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ privatizavimo programą, paduodant viešo konkurso būdu Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančių šios bendrovės 133 934 198 akcijų paketą. Danijos Karalystės įmonė Trident Marine ApS 2003 m. vasario 27 d. pateikė paraišką dalyvauti šiame konkurse. Specialiųjų tyrimų tarnyba 2003 m. gegužės 26 d.ir gegužės 30 d. raštais kreipėsi į AB ,,Lietuvos jūrų laivininkystę“ dėl informacijos apie tris užsienio įmones – Trident Marine ApS, Unisea Shipping ApS ir Cictoria Shipping Co Ltd. – pateikimo. AB ,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ 2003 m. gegužės 29 d. ir birželio 2 d. pateikė specialiųjų tyrimų tarnybai informaciją, kurioje paminėjo užsienio įmones Viktorija Shipping Company ir Unisea Shipping ApS (1 t. 127-132 b. l.). Specialiųjų tyrimų tarnyba 2003 m. birželio 5 d. raštu pateikė įmonei ,,Valstybės turto fondas“, kuri vykdė AB ,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ privatizavimo programą, informaciją apie tris užsienio įmones – Unisea Shipping ApS, Victoria Shipping CoLtd ir Trident Marine ApS (1 t. 20, 21 b. l.). AB ,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ viešo konkurso komisija 2003 m. liepos 25 d. nutarimu atmetė įmonės Trident Marine ApS paraišką dalyvauti minėtame viešame konkurse.

12Ieškovas Danijos Karalystės įmonė Trident Marine ApS, vadovaudamasis CK 2.24 straipsniu, prašė pripažinti, kad atsakovai AB ,,Lietuvos jūrų laivininkystė“, V. V. , pasirašęs AB ,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ raštus, ir specialiųjų tyrimų tarnyba, teikdami AB ,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ privatizavimo programos vykdymo metu minėtus dokumentus, apie ieškovą Tride Marine ApS paskleidė neatitinkančius tikrovės duomenis, kurie pažeidė įmonės dalykinę reputaciją, taip pat prašė įpareigoti atsakovus paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis ir priteisti neturtinę žalą.

13Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pagal CK 2.24 straipsnio nuostatas sprendžiant ginčą dėl pažeistos juridinio asmens dalykinės reputacijos turi būti nustatyta šiai civilinei atsakomybei būtinų faktų visuma: duomenų paskleidimo faktas; faktas, kad paskleisti duomenys yra apie ieškovą; faktas, kad paskleisti duomenys pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją ir faktas, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės.

14VĮ ,,Valstybės turto fondas“, bendrovės ,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ privatizavimo programą vykdė pagal Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1502 patvirtintus Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo konkurso būdu nuostatus. Nuostatai įpareigoja VĮ ,,Valstybės turto fondas“ nuosekliai patikrinti privatizuojamo objekto potencialių pirkėjų patikimumą. Nuostatų 30-1 punktas nurodo, kad VĮ ,,Valstybės turto fondas“, siekdamas išaiškinti potencialių pirkėjų patikimumą, turi kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas dėl informacijos apie pateikusį paraišką potencialų pirkėją pateikimo. Šios normos pagrindu VĮ ,,Valstybės turto fondas“ prašė Specialiųjų tyrimų tarnybos pateikti informaciją apie paraišką dalyvauti AB ,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ privatizavimo programoje pateikusį ieškovą Trident Marine ApS. Specialiųjų tyrimų tarnyba, surinkusi prašomą informaciją, pateikė ją įmonei ,,Valstybės turto fondas“.

15Specialiųjų tyrimų tarnybos surinkta informacija pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 6 bei 7 straipsnių nuostatas ir kitus specialius norminius aktus yra slapta ir pateikiama tik įstatymuose numatytiems asmenims, šiuo atveju buvo pateikta VĮ ,,Valstybės turto fondas“ tarnybiniam naudojimui. Iš bylos dokumentų matyti, kad tiek Specialiųjų tyrimų tarnybos pateikta informacija, tiek viešo konkurso protokolas, kuriuo atmesta ieškovo Trident Marine ApS paraiška konkursui, yra pažymėti žymomis ,,riboto naudojimo“ (Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 5 str.) ir, ieškovui sutinkant, buvo išslaptinta tik nagrinėjant bylą dėl konkurso komisijos nutarimo pripažinimo negaliojančiu (Vilniaus apygardos teismo civ. byla Nr. 2-887/2004). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos surinkta ir laikantis teisės aktų, reglamentuojančių įslaptintų dokumentų raštvedybą bei įslaptintos informacijos apsaugą, reikalavimų pateikta įmonės ,,Valstybės turto fondas“ tarnybiniam naudojimui informacija nelaikytina duomenų trečiajam asmeniui apie ieškovą paskleidimu. Dėl to ši informacija negalėjo pažeisti ieškovo interesų CK 2.24 straipsnio prasme – pažeisti jo dalykinę reputaciją.

16Specialiųjų tyrimų tarnybos pateikta įmonei ,,Valstybės turto fondas“ informacija galėjo turėti ir, ieškovo teigimu, turėjo tiesioginės įtakos jo paraiškos dėl dalyvavimo AB ,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ privatizavimo programoje atmetimo. Šiuo atveju įstatymas numato kitokį pažeistų teisių gynimo būdą ir ieškovas juo pasinaudojo – kitoje byloje pareikštu ieškiniu ginčijo viešo konkurso komisijos 2003 m. liepos 25 d. posėdžio protokolo nutarimą, kuriuo buvo atmesta jo paraiška dalyvauti AB ,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ privatizavimo programoje. Kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami civilinę bylą pagal ieškovo Trident Marine ApS ieškinį dėl viešo konkurso komisijos nutarimo pripažinimo negaliojančiu, konstatavo, jog Specialiųjų tyrimų tarnybos pateikta apie ieškovą informacija nebuvo pakankama pripažinti jį nepatikimu pirkėju ir jo paraišką atmesti, tai yra faktiškai pripažino, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos pateikta informacija nepažeidė ir nepablogino jo dalykinės reputacijos, nes jinai netrukdė pripažinti jį tinkamu pirkėju. Aukščiausiasis (kasacinis) teismas, naikindamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus dėl viešo konkurso komisijos nutarimo pripažinimo negaliojančiu, minėto teismų konstatuoto fakto nepaneigė, nes ieškinį atmetė dėl kitų ieškovo paraiškos trūkumų (Vilniaus apygardos teismo civ. byla Nr. 2-887/2004). Išdėstyti argumentai rodo, kad šio ieškinio reikalavimas dėl dalykinės reputacijos pažeidimo ir neturtinės žalos priteisimo nepagrįstas ir dėl to, kad įsiteisėjusiu sprendimu yra nustatytas faktas, jog ieškovo nurodomi apie jį paskleisti duomenys jo dalykinės reputacijos nepažeidė (CPK 279 str. 4 d.).

17Kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymą šis atsakovas, rinkdamas, kaupdamas, analizuodamas ir teikdamas informaciją, privalo būti itin įdėmus, objektyvus ir nešališkas, kadangi šio asmens pateikta riboto naudojimo informacija gali būti labai reikšminga asmenų, apie kuriuos pateikiama, teisėms, tačiau Specialiųjų tyrimų tarnybos atskirų pareigūnų veiklos objektyvumo vertinimas nėra šio ginčo dalykas, todėl kolegija šiuo klausimu plačiau nepasisako.

18Remdamasi išdėstytais motyvais kolegija priėjo išvados, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį atsakovui Specialiųjų tyrimų tarybai atmetė pagrįstai.

19Atsakovas Specialiųjų tyrimų tarnyba, rinkdama informaciją, turėjo teisę įtrauktos į privatizavimo programą AB ,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ prašyti pateikti tarnybą dominančius duomenis, o AB ,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ turėjo atsakyti į Specialiųjų tyrimų tarnybos paklausimą ir pateikti teismui duomenis apie tarybą dominančius asmenis (Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 5, 6 str.). AB ,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ pateikti Specialiųjų tyrimų tarnybai duomenys, kaip ir kita tarnybos surinkta informacija, yra įslaptinta ir gali būti panaudota tik griežtai įstatymo nustatyta tvarka, todėl, kaip minėta, informacijos Specialiųjų tyrimų tarnybai pateikimas ir jos kaupimas nėra informacijos apie asmenį paskleidimas trečiajam asmeniui. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodo, kad AB ,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ raštuose Specialiųjų tyrimų tarnybai yra paminėtos įmonės Victoria Shipping Co Ltd. bei Unsea ir nėra paminėtas ieškovas Trident Marine ApS. Apelianto teiginys, kad atsakovas AB ,,Lietuvos jūrų laivininkystė“, raštuose paminėdamas dvi užsienio įmones, paskleidė informaciją ir apie ieškovą, nes ieškovas su paminėtomis įmonėmis susijęs ir apie tai Specialiųjų tyrimų tarnybos rašte įvardinta, nepagrįstas, nes byloje nėra duomenų, kad AB ,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ turėjo duomenų apie ieškovo ir įmonių Victoria Shipping Co Ltd. bei Unsea Shipping ApS tarpusavio santykius. Jeigu tokius duomenis būtų turėjusi, jie būtų pateikti rašte Specialiųjų tyrimų tarnybai. Taigi AB ,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ negalėjo paskleisti apie ieškovą duomenų, kurių neturėjo ir nežinojo.

20Nepagrįstas apelianto argumentas, kad AB ,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ netinkamai vykdė Specialiųjų tyrimų tarnybos paklausimą, nes pateikė duomenis ne apie savo verslo ryšius su užsienio įmonėmis, o apie įmonės LISCO verslo ryšius su užsienio kompanijomis. Iš bylos dokumentų matyti, kad 2001 m. įmonė LISKO buvo reorganizuota ir įsteigtos dvi atskiros įmonės, viena jų AB ,,Lietuvos jūrų laivininkystė“, kuri yra LISKO teisių perėmėja ir vykdytos ūkinės veiklos tęsėja (2 t. 104 b. l.), todėl valdė LISKO veiklos dokumentus ir pagal juos paruošė Specialiųjų tyrimų tarnybos prašomus duomenis.

21Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl atsakovo V. V. civilinės atsakomybės ir mano, kad apelianto argumentai dėl V. V. civilinės atsakomybės nepagrįsti. Atsakovas V. V. , pasirašydamas Specialiųjų tyrimų tarnybai teiktus dokumentus, pagal Akcinių bendrovių įstatymo (38 str.), bendrovės įstatų (1 t. 117 b. l. – 11 skirsnis) ir CK antros knygos normų (2.82 str.) nuostatas veikė kaip AB ,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ atstovas ir kaip fizinis asmuo nėra atsakingas už bendrovės ,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ pateiktą Specialiųjų tyrimų tarnybai informaciją. Duomenų, kad V. V. , pateikdamas AB ,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ vardu informaciją, veikė savo interesais, byloje nėra surinkta.

22Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Konkurencijos įstatymo normų pagrindu neturtinė žala negali būti priteista, kadangi šio įstatymo nuostatos numato neturtinės žalos atlyginimo, o CK 2.50 straipsnis nurodo, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais.

23Apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai išaiškino bylos aplinkybes ir netinkamai įvertino surinktus įrodymus, nepagrįstas. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas bylos aplinkybes išaiškino ir ginčą iš esmės išsprendė tinkamai. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas.

24Kolegija sutinka su apelianto argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų bendrovei ,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ priteisimo. Iš bylos dokumentų matyti, kad AB ,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ atstovas (advokatas) parašė atsiliepimą į ieškinį, dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdžiuose, atliko keletą kitų procesinių veiksmų dėl šio atsakovo galimų byloje nuostolių atlyginimo užtikrinimo ir panašiai. Kolegija, vadovaudamasi Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą ir teisingumo bei protingumo principais, atsižvelgdama į bylos sudėtingumą ir advokato laiko bei darbo sąnaudas, priėjo išvados, kad atsakovui AB ,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ už teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme priteistinos 6 000 Lt dydžio teisinės pagalbos išlaidos (CPK 98 str.). Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria AB ,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ priteista iš ieškovo 29 500 Lt už advokato pagalbą keistina ir mažinant šią priteistą sumą iki 6 000 Lt, viso šiam atsakovui priteistina 8 105,33 Lt bylinėjimosi išlaidų (6 000 Lt advokato pagalbos išlaidų + 2 105,33 Lt procesinių dokumentų vertimo išlaidų).

25Už advokato teisinę pagalbą apeliacinėje instancijoje, atsižvelgiant į advokato darbo bei laiko sąnaudas, bendrovei ,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ iš ieškovo Trident Marine ApS priteistina 3 000 Lt (CPK 98 str.). Iš ieškovo Trident Marine ApS taip pat priteistinos į valstybės pajamas procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 str.).

26Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

27Vilniaus apygardos teismo 2006 m. liepos 19 d. sprendimo dalį, kuria akcinei bendrovei ,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ (įmonės kodas xxxxxxxxxx) iš ieškovo Danijos Karalystės įmonės Trident Marine ApS priteista 31 605,33 Lt (trisdešimt vienas tūkstantis šeši šimtai penki litai 33 ct) bylinėjimosi išlaidų, pakeisti ir sumažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 8 105,33 Lt (aštuoni tūkstančiai šimtas penki litai 33 ct).

28Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

29Priteisti iš ieškovo Danijos Karalystės įmonės Trident Marine ApS akcinei bendrovei ,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ (įmonės kodas xxxxxxxxxx) 3 000 Lt (tris tūkstančius litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 36 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovas, remdamasis CK 2.24 straipsniu, 6.6 straipsnio 3 dalimi, 6.36... 4. Ieškovas nurodė, kad jis yra kompanijų grupės Unisea narys. 2002 m.... 5. Vilniaus apygardos teismas 20006 m. liepos 19 d. sprendimu ieškinį atmetė,... 6. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006... 7. Atsakovai AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“, V. V. ir STT atsiliepimais... 8. Atsakovai AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ ir V. V. atsiliepime nurodo,... 9. Atsakovas STT atsiliepime nurodo, kad STT 2003-06-05 pažyma Nr. 2.14RN-1-296R... 10. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 11. Bylos duomenimis nustatyta, kad Privatizavimo komisija 2002 m. gruodžio 5 d.... 12. Ieškovas Danijos Karalystės įmonė Trident Marine ApS, vadovaudamasis CK... 13. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pagal CK 2.24 straipsnio... 14. VĮ ,,Valstybės turto fondas“, bendrovės ,,Lietuvos jūrų... 15. Specialiųjų tyrimų tarnybos surinkta informacija pagal Valstybės ir... 16. Specialiųjų tyrimų tarnybos pateikta įmonei ,,Valstybės turto fondas“... 17. Kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad pagal Specialiųjų tyrimų... 18. Remdamasi išdėstytais motyvais kolegija priėjo išvados, kad pirmosios... 19. Atsakovas Specialiųjų tyrimų tarnyba, rinkdama informaciją, turėjo teisę... 20. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad AB ,,Lietuvos jūrų laivininkystė“... 21. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl atsakovo V. V.... 22. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Konkurencijos... 23. Apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai... 24. Kolegija sutinka su apelianto argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų... 25. Už advokato teisinę pagalbą apeliacinėje instancijoje, atsižvelgiant į... 26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 27. Vilniaus apygardos teismo 2006 m. liepos 19 d. sprendimo dalį, kuria akcinei... 28. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 29. Priteisti iš ieškovo Danijos Karalystės įmonės Trident Marine ApS akcinei...