Byla Ik-731-629/2011

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Blauzdžiaus, Nijolės Šidagienės,

2sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei,

3dalyvaujant pareiškėjos UAB „Aslūnė“ atstovui direktoriui R. Z., atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Ingridai Kemežienei,

4viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Aslūnė“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo,

Nustatė

5pareiškėja UAB „Aslūnė“ (toliau – ir pareiškėja) su skundu, kurį vėliau patikslino (T. I, b. l. 1-21, T. V, b. l. 175-176) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. (21.26)-256-156 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2010 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. 69-197 „Dėl UAB „Aslūnė“ 2010-07-07 skundo“.

6Skunde pareiškėja nurodė, jog Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau –ir Vilniaus apskrities VMI) atliko pareiškėjos PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. birželio 30 d. pagal 2009 m. rugsėjo 30 d. pavedimą tikrinti Nr. ( - ). Patikrinimą atlikusios Vilniaus apskrities VMI vyr. specialistės Z. P. ir O. K. surašė 2010 m. balandžio 8 d. patikrinimo aktą Nr. (21.26)-08-77-9 (toliau – ir Aktas), kuriame pareiškėjai papildomai priskaičiavo 71 500 Lt PVM, 10 202 Lt PVM delspinigių. Pareiškėja nesutikusi su Aktu, 2010 m. gegužės 14 d. raštu Nr. 30 pateikė rašytines pastabas dėl Akto, laikė jį nepagristu ir prašė jo netvirtinti. Vilniaus apskrities VMI 2010 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. (21.26)-256-156 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtino Aktą ir jame papildomai priskaičiuotus 71 500 Lt PVM ir 10 202 Lt PVM delspinigius bei skyrė 7 150 Lt baudą.

7Pareiškėja išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka apskundė Vilniaus apskrities VMI sprendimą Centriniam mokesčių administratoriui – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie LR FM). Pasak pareiškėjos, VMI prie LR FM, išnagrinėjusi jos 2010 m. liepos 7 d. skundą 2010 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu Nr. 69-197 „Dėl UAB „Aslūnė“ 2010-07-07 skundo“ patvirtino Vilniaus apskrities VMI sprendimą. Pareiškėjos teigimu, skundžiami Aktas, Vilniaus apskrities VMI sprendimas ir VMI prie LR FM sprendimas nėra pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.), todėl, neteisėti ir naikintini.

8Pasak pareiškėjos, Vilniaus apskrities VMI 2010 m. birželio 14 d. priimtas sprendimas (21.26)-256-156 dėl patikrinimo akto tvirtinimo priimtas neįgaliotos institucijos, kadangi institucija, įgaliota sudaryti dokumentą, yra Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija o ne jos viršininkė. Centrinis mokesčių administratorius, gavęs skundą nesiėmė priemonių ištaisyti padarytų neteisėtų veiksmų padarinius.

9Taip pat nurodė, jog mokestinis patikrinimas pasibaigė pasibaigus nustatytam patikrinimo terminui, kadangi Vilniaus apskrities VMI viršininkės Birutės Jurgelevičienės 2010 m. kovo 18 d. sprendimas pratęsti patikrinimą nuo 2010 m. kovo 15 d. iki 2010 m. balandžio 8 d. yra neteisėtas dėl to, kad būdamas priimtas 2010 m. kovo 18 d. taikomas santykiams nuo 2010 m. kovo 15 d. (teisės akto negaliojimas atgal), taip pat dėl to, kad teisės aktai nenumato galimybės nustatyti patikrinimo termino pertraukos, kuri faktiškai įvyko nuo 2010 m. kovo 11 d. iki 2010 m. kovo 15 d. Nors pareiškėja buvo informuota, kad pavedime dėl laikotarpio pratęsimo įsivėlė korektūros klaida, kuri taisytina tokiu vietoj klaidingai nurodytos patikrinimo pratęsimo datos 2010 m. kovo 15 d. turi būti nurodyta 2010 m. kovo 11 d. ir buvo įteiktas pavedimas patikrinti, kuriame 2010 m. kovo 20 d. padarytas pataisymas, tačiau jo pagrindas pavedime nebuvo nurodytas, todėl pareiškėjos manymu, patikrinimo terminas pasibaigė 2010 m. kovo 10 d., jo nepratęsus nustatyta tvarka, o Vilniaus apskrities VMI atliktas pataisymas be jokio pagrindo.

10Pareiškėjos teigimu, 2010 m. balandžio 8 d. bendrovės direktorius paskambino patikrinimą atliekančiai specialistei Z. P. ir paklausė ar gali tą paskutinę patikrinimo dieną gauti patikrinimo aktą. Ji atsakė, kad aktas atiduotas susipažinti vadovybei, apie užbaigtą patikrinimą bendrovė bus informuota. Apie parengtą aktą pareiškėja buvo informuota 2010 m. balandžio 15 d. telefonu, todėl pareiškėja daro išvadą, kad 2010 m. balandžio 8 d. patikrinimo aktas Nr. (21.26)-08- 77-9 nebuvo priimtas, todėl yra akivaizdūs dokumento suklastojimo požymiai.

11Patikrinimo akto priedu nurodyta Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita Nr. ( - ) tačiau pateikta ataskaita nepatvirtinta, todėl neturi juridinės galios, ataskaitoje ranka padarytas įrašas „2 priedas prie 2010 m. balandžio 8 d. patikrinimo akto Nr. (21.26-08-77-9“ niekieno nepasirašytas, kiti šio pridėto dokumento lapai yra kopijos, be jokių originalių parašų. Todėl pareiškėjos manymu, prie patikrinimo akto pridėtas dokumentas – Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita Nr. ( - ) negali būti laikoma tinkamu įrodymu byloje. Pasak pareiškėjos, Centrinis mokesčių administratorius 2010 m. rugpjūčio 5 d. sprendime Nr. 69-197 nepagrįstai konstatavo, kad nurodyti pažeidimai neturi reikšmės bendrovės apmokestinimui nustatyti. Ginčijama ataskaita neturi juridinės galios, todėl negali būti laikoma tinkamu įrodymu byloje.

12Nurodė, jog pasirašius 2008 m. vasario 1 d. priėmimo-perdavimo aktą Nr. ( - ) ir 2008 m. kovo 3 d. priėmimo-perdavimo aktą Nr. ( - ), bendrovė išrašė PVM sąskaitas faktūras ALS Nr. ( - ) ir ALS Nr. ( - ), deklaravo apmokestinamąją vertę, ir sumokėjo PVM, todėl Vilniaus apskrities VMI nepagristai taikė privatinės teisės normas konstatuodama, kad 2008 m. birželio 18 d. susitarimas dėl 2007 m. kovo 1 d. preliminarios sutarties vykdymo sudarytas jau pasibaigus prievolės pagal preliminarią sutartį galiojimui ir laikė, kad preliminarioji sutartis neįvykdyta. Tad pareiškėjos teigimu, Vilniaus apskrities VMI patikrinimo akte toje dalyje padarė neteisėtas išvadas, kadangi ji neturėjo pagrindo taikyti LR civilinio kodekso normas ir savo (o ne teismo) sprendimu konstatuoti, kad preliminari sutartis pasibaigė.

132009 m. balandžio 9 d. teisių perleidimo sutartimi, sudaryta notarine forma, pirkėjas (pagal preliminarią sutartį Nr. ( - )) R. Z. perleido M. Z. savo teises ir nurodė, kad viena šalis kitai savo teises perleidžia vadovaujantis 2007 m. balandžio 4 d. preliminariosios sutarties Nr. ( - ) 3.1.1. p. ir 3.1.2. p, kad perleidžiamos teisės priklauso nuosavybės teise perleidėjui pagal preliminariąją sutartį, joms nustatytų teisinių suvaržymų nėra. Todėl, pareiškėjos teigimu, Vilniaus apskrities VMI išvada dėl termino pagal preliminarias sutartis pasibaigimo yra nepagrįsta įstatymo nustatytu reguliavimu.

14Be to, VMI prie LR FM nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjos pateiktus 2008 m. gruodžio 29 d. su B. V. pasirašytą 2007 m. kovo 1 d. preliminarios sutarties dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo Nr. ( - ) vykdymo trūkumų pašalinimo aktą taip pat 2009 m. balandžio 1 d. su M. Z. pasirašytą 2007 m. balandžio 4 d. preliminarios sutarties dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo Nr. ( - ) vykdymo trūkumų pašalinimo aktą, kuriuose šalys nurodė, kad šie aktai surašyti vykdant būtent preliminariąsias sutartis. Šiuose pakeitimuose šalys nurodė, kad susitarė dėl preliminarių sutarčių pakeitimo atsižvelgiant į šalių priimtus sutarčių vykdymo trūkumus. Preliminarios sutarties Nr. ( - ) pakeitime šalys taip pat pažymėjo, kad patalpose pirkėjo lėšomis atlikti paprastojo remonto darbai. Tai, pasak pareiškėjos, patvirtina jos teiginius, kad šalys buvo susitarusios dėl sutarties vykdymo terminų ir jų laikėsi, taip pat tai, kad pirkėjai atliko apdailos darbus savo lėšomis. Pažymėjo, kad Vilniaus apskrities VMI ir VMI prie LR FM neteisėtų išvadų, kad šalių prievolės pagal preliminarias sutartis šalims pasibaigė, pagrindu nepagrįstai nustatė naują apmokestinimo momentą (t. y. notarinių sutarčių sudarymo momentas), todėl atitinkamai patalpų apmokestinamosios vertės nustatymas remiantis rinkos kaina 2009 m. balandžio 17 d. ir 2009 m. gegužės 8 d. būklei negali būti laikomas teisėtu, nes atliktas neįvertinus visų sandorio sąlygų.

15Preliminarios sutartys atitinka rinkos kainą jų sudarymo momentu. Vilniaus apskrities VMI nei Akte nei sprendime neišreiškė abejonių dėl preliminariose sutartyse šalių nustatytų ir pareiškėjos pateiktoje turto vertės nustatymo ataskaitoje Nr. ( - ) nustatytų patalpų rinkos kainų. pareiškėja pastabose pateikė argumentus, kad jai buvo naudinga ir būtina atlikti viso statinio ( - ) g. 5 remonto darbus ir, kad dalį darbų buvo būtina atlikti. Pasak pareiškėjos, sprendimo teiginys, kad dėl atlikto remonto galėjo padidėti patalpų kaina yra visiškai nepagrįsta, nes Vilniaus apskrities VMI nepateikė duomenų kiek patalpų rinkos kaina padidėjo būtent dėl atliktų remonto. Tuo tarpu pareiškėja savo pastabose pateikė įrodymus dėl nekilnojamojo turto kainų nepagrįsto augimo nagrinėjamu laikotarpiu – administracinio pastato ( - ) g. 5, Vilniuje vidutinė rinkos vertė 2005 m. gegužės 20 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro pažymoje nurodyta 533 000 Lt, 2006 m. liepos 17 d. išraše – 1 180 000 Lt, 2008 m. vasario 5 d. išraše nurodyta 2007 m. gruodžio 17 d. nustatyta vertė – 1 454 000 Lt. Taigi, neatsižvelgiant į pastato būklę, atliktus darbus ir panašiai laikotarpiu nuo 2005 m. gegužės mėn. iki 2007 m. gruodžio mėn. pareiškėjos turėto administracinio pastato ( - ) g. 5 kainos išaugo 272 proc. Pažymėjo, kad iš Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad jokie rekonstrukcijos ar remonto darbai, dėl kurių galėtų kilti pastato vertė, nagrinėjamu laikotarpiu nebuvo fiksuoti. Tad pareiškėjos teigimu, ji įrodė, kad jos turėto administracinio pastato rinkos kainos padidėjimas buvo sąlygotas ne jos investuotų lėšų ir turto pagerinimo. Kiekvienas asmuo 2009 m. gegužės 8 d. sudarantis nekilnojamojo turto sandorį galėjo pagrįstai reikalauti ženkliai mažinti kainas (palyginus su iki 2007 m. buvusiomis kainomis) ir jas laikyti rinkos kainomis žinodami apie ekonomiškai nepagrįstas kainų kilimo priežastis ir į jas atsižvelgdami. Todėl 20-50 proc. kainų skirtumas tarp 2007 m. sudarytų preliminarių sutarčių ir 2009 m. sudaromų pardavimo sutarčių galėtų būti laikomas pagrįstu pirkėjo informuotumu apie realias rinkos sąlygas, ypač, atsižvelgiant į tai, kad pirkėjas įsigijo komercinės paskirties turtą.

16Atkreipė dėmesį, kad Pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 25 d. turto tikroji rinkos kaina apibrėžta kaip suma, už kurią gali būti apsikeista turtu arba kuri, sudarius tiesioginį sandorį, gali būti įskaityta kaip nepriklausomų ir ketinančių pirkti arba parduoti asmenų tarpusavio įsipareigojimas. Pajamų mokesčio įstatymas nenustatytą kokiais metodais mokesčio mokėtojas turi nustatyti tikrąją rinkos kainą, todėl tai sprendžia pats vienetas. Įstatymas numato, kad bet kuriuo atveju apskaičiuota tikroji turto rinkos kaina turi būti ekonomiškai pagrįsta, todėl, anot pareiškėjos, ji pagrįstai laikė, kad tikroji rinkos kaina nebūtinai nustatoma atsižvelgiant į panašių objektų pardavimo kainas ar atkuriamosios vertės metodu. Pareiškėjos teigimu, Vilniaus apskrities VMI ir VMI prie LR FM neįrodė, kad parduodamų patalpų rinkos kaina iš esmės padidėjo būtent dėl to, kad Bendrovė papildomai investavo lėšas, ir kad ji priklausė nuo įmonės veiklos rezultato, taip pat neįrodė, kad sunkmečio sąlygomis negalėjo būti didelių ekonomiškai pagrįstų nuolaidų siekiant parduoti turtą 2009 m. I-ąjį pusmetį. Taigi pareiškėja daro išvadą, kad Vilniaus apskrities VMI ir VMI prie LR FM neįrodė, kad yra pagrindas pripažinti, jog preliminariose sutartyse nurodyta parduodamų patalpų vertė neatitinka tikrąją rinkos kainą.

17Vilniaus apskrities VMI ir VMI prie LR FM savo sprendimuose palygino UAB „Liturta“ turto vertės įvertinimo ataskaitą ir VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą ir padarė išvadą, kad parduoto turto vertė buvo žymiai didesnė nei pareiškėjos pagal preliminariąsias sutartis sudarytų sandorių vertė. Pasak pareiškėjos, ši išvada padaryta visiškai neatsižvelgus į sudarytų sutarčių ir vertinimų datas – UAB „Liturta“ vertinimą atliko 2007 m. kovo mėn. būklei, o VĮ Registrų centras turtą vertino 2009 m. gegužės mėn. būklei. Esant realiai vykdytoms preliminarioms sutartims, šiuo Vilniaus apskrities VMI nurodytu pagrindu koreguoti sandorių kainą nėra teisinio pagrindo.

18Pareiškėja nurodė, kad ji pastabose pateikė argumentus, kodėl preliminarių sutarčių sudarymas su susijusiais asmenims 2007 m. jai, kaip pelno siekiančiam asmeniui, buvo naudingas, t. y. kad ji gavo finansinį pagrindą užbaigti nuolat brangstančias statybas, brangiau parduoti likusias patalpas, sutvarkyti namo inžinerines sistemas. Tai, kad susiję asmenys gavo naudą, nes pagerėjo vienokios ar kitokios pastato savybės, negali būti laikoma lauktu rezultatu nuo pat preliminarių sutarčių sudarymo momento ir yra atsitiktinumas, nes 2007 m., sudarant preliminarias sutartis, nei pareiškėjai, nei jos klientams nebuvo žinoma numatomų atlikti pastato remonto darbų visuma. Pareiškėja jau nuo 2005 m. siekė gauti projektavimo sąlygų sąvadą, tačiau jo negavo, todėl nei patalpų pirkėjai nei pati pareiškėja 2007 m. visiškai negalėjo žinoti, kokie darbai bus leisti atlikti, kokie inžineriniai sprendimai galimi, kiek tai kainuos ir kada tai bus padaryta. Preliminariose sutartyse pareiškėja nėra įsipareigojusi pirkėjams atlikti jokių darbų. Todėl pareiškėjos teigimu, ji įrodė, kad nei ji, nei susiję asmenys, sudarydami 2007 m. preliminarias sutartis nesiekė ir objektyviai negalėjo siekti nei mokestinės nei kokios kitos materialinės naudos, nes negalėjo turėti bent kiek objektyvios informacijos apie darbus, kurie bus atlikti šiame objekte.

19Pareiškėjos manymu, bet kuris pirkėjas, sudaręs preliminarią sutartį 2007 m., būtų gavęs tokią pat naudą kokią ją gavo susiję asmenys. Pirkėjai, sudarydami sutartis rizikavo prarasti visus sumokėtus pinigus dėl visiškai neapibrėžtos statybų perspektyvos bei pareiškėjos įsipareigojimų bankams, todėl neteisinga VMI prie LR FM išvada, kad sandoriais buvo siekiama maksimalios naudos pirkėjams – suteikti prekei kuo daugiau vertės. Įstatymas nereikalauja parduoti prekes ne pigiau už savikainą, todėl sudaryti sandoriai tuo pagrindu negali būti laikomi neteisėtais.

20Pažymėjo, kad pareiškėja 2004 m. gegužės 13 d. sudarė trišalę jungtinės veiklos sutartį dėl ( - ) g. 5 Vilniuje pastatų rekonstrukcijos, kurioje numatyta, jog tuo atveju, jei pareiškėjai pavyktų rekonstruoti partnerių pastatus į butus, jai nuosavybes teise atitektų 327,81 kv. m ploto pastatas unikalus Nr. ( - ) ir 93,93 kv. m ploto pastatas, unikalus Nr. ( - ) mainais į du butus po 80 kv. m kiekvienas. Tad pareiškėja, sudarydama preliminarias sutartis su susijusias asmenimis turėjo realią perspektyvą toliau pelningai vystyti visą pastatų kompleksą nežiūrint į galimus laikinus nuostolius, jei tokių ir būtų. Ši sutartis buvo nutraukta 2008 m. balandžio 15 d. ir 2008 m. balandžio 19 d. raštais dėl to, kad pareiškėja teisės aktų nustatyta tvarka iš Vilniaus miesto savivaldybės negavo projektavimo sąlygų sąvado dėl šių pastatų rekonstrukcijos. Pasak pareiškėjos, ši jungtinės veiklos sutartis įrodo, kad ji preliminarių sutarčių sudarymo ir vykdymo laikotarpiu veikė ekonomiškai pagrįstai, turėjo realius planus kaip vystyti nekilnojamąjį turtą ir uždirbti pelno.

21Pažymėjo, kad VMI prie LR FM priimtame sprendime neteisingai nustatė PVM apmokestinamąjį momentą. Pareiškėja, atsižvelgdama į Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d., 79 str. 4 d., daro išvadą, kad Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas PVM sąskaitos-faktūros išrašymą sieja su atlygio gavimu. Tuo tarpu, pasak pareiškėjos, VMI prie LR FM 2010 m. rugpjūčio 5 d. sprendime Nr. 69-197 remdamasi Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 str. 1 d. ir 2 d. įrodinėja, kad asmens prievolė įforminti prekių teikimą PVM sąskaita-faktūra paprastai atsiranda jau pateikus prekes ir vadovaudamasi LR civilinio kodekso 6.393 str. daro nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sandoriams įforminti turėjo išrašyti PVM sąskaitas-faktūras 2009 m. balandžio 17 d. ir 2009 m. gegužės 8 d., t. y. sudariusi notarines sutartis bei atitinkamai deklaruoti pajamas 2009 balandžio ir gegužės mėn. deklaracijose.

22Pareiškėja taip pat nurodė, kad prievolė išrašyti PVM sąskaitą faktūrą už prekių tiekimą pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 str., 79 str. l d. bei 14 str. 2 d atsiranda suteikus paslaugą ar perdavus turtą, paslauga buvo suteikta pasirašius perdavimo aktus. Notarinėse 2009 m. balandžio 17d. ir 2009 m. gegužės 8 d. sutartyse 6.1. p. nurodyta, kad patalpas pardavėjas perdavė, o pirkėjas priėmė sutarties pasirašymo momentu. Pareiškėjos manymu, įstatymas neriboja pirkėjo teisės notaro akivaizdoje patvirtinti, kad jis be pretenzijų priėmė (dar kartą) patalpas savo nuosavybėn.

23Pagal sandorių sąlygas pareiškėja įsipareigojo patalpas perduoti anksčiau kaip po 12 mėn., todėl, anot pareiškėjos, remiantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 str. 4 d. ji teisėtai pasirinko apmokestinimo momentu būtent šį momentą. Pažymėjo, kad Vilniaus apskrities VMI nereikalavo sumokėti PVM nuo 2007 m gautų avansų, neskaičiavo dėl to delspinigių, todėl pareiškėjai ir pirkėjams pasirašius 2008 m. vasario 1 d. priėmimo-perdavimo aktą Nr. ( - ) ir 2008 m. kovo 3 d. priėmimo-perdavimo aktą Nr. ( - ), pareiškėja pagrįstai ir laiku išrašė PVM sąskaitas faktūras ALS Nr. ( - ) ir ALS Nr. ( - ), deklaravo apmokestinamąją vertę, ir sumokėjo PVM. Vilniaus apskrities VMI nenustatė, kad pareiškėjos išrašytos PVM sąskaitos-faktūros ALS Nr. ( - ) ir ALS Nr. ( - ) neturi juridinės galios, neginčijo jos teisių į PVM atskaitą, neįrodinėjo, kad nebuvo realaus prekių teikimo, todėl VMI prie LR FM sprendimu patvirtintas naujas PVM apmokestinimo momentas (2009 m. balandžio 17 d. ir 2009 m. gegužės 8 d.) visiškai nepagrįstas įstatymu ir jam akivaizdžiai prieštarauja.

24Taip pat pažymėjo, kad Vilniaus apskrities VMI 2009 m. lapkričio 19 d. turto vertinimo užduotyje 5.1. p. nepagrįstai nurodė vertinti turtą, darant tvirtą prielaidą, kad turto fizinė būklė apžiūros dieną atitiko turto būklę vertės nustatymo datai – 2009m. balandžio 17 d., 2009 m. gegužės 8 d. Tačiau pagal Vilniaus apskrities VMI pateiktus atliktų darbų aktus matyti, kad patalpose apdailos darbai nebuvo atliekami, kad atliktų darbų tiesioginės išlaidos tesiekia atskiroms patalpoms nuo 1 500 Lt iki 7 000 Lt (atėmus pridėtines „kitas“ išlaidas) ir yra aiškiai nepakankamos apdailos darbams patalpose atlikti. Pasak pareiškėjos, Vilniaus apskrities VMI suformavo klaidingą vertinimo užduotį ir gavo rezultatus (ataskaitą), kurie negali būti laikomi tinkamu įrodymu byloje. Pasak pareiškėjos, ji pastabose Vilniaus apskrities VMI taip pat nurodė, kad darbų, kurie laikytini apdailos darbais, patalpose nevykdė, paaiškino kokį statusą turėjo jos vykdyti darbai, t. y. kad tai būtini darbai atstatant patalpas į tą būklę, kuri buvo nustatyta preliminariose sutartyse ir sudarė būtinas sąlygas pirkėjams įvykdyti jų įsipareigojimus dėl apdailos atlikimo, kurios buvo prarastos dėl pareiškėjos vykdytų bendro naudojimo patalpų ir tinklų remonto. Tačiau Vilniaus apskrities VMI priimtame sprendime pateiktus argumentus nepagrįstai atmetė, nors nurodytos aplinkybės galėjo turėti įtaką prekės vertės dydžiui. Tuo buvo pažeistos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 231 patvirtintos Prekių (paslaugų) apmokestinamosios vertės apskaičiavimo mokesčio administratoriaus sprendimu metodikos nuostatos.

25Pareiškėjos teigimu 2007 m. bendrovė buvo skolinga bankui 950 000 Lt, kurių gražinimo terminai 449 995,66 Lt –iki 2008 m. gegužės 30 d., 500 000 Lt – iki 2009 m. balandžio 30 d.. Kredito užtikrinimui bendrovė buvo įkeitusi visą jos turimą nekilnojamąjį turtą ( - ) g. 5 Vilniuje. Gauti pinigai buvo naudojami administracinio pastato ( - ) g. 5 remontui. Buhalterinės apskaitos duomenimis 2007 m. sausio 1 d. būklei įmonei priklausančio administracinio pastato savikaina tuo metu buvo lygi 924 631,70 Lt ir sudarė 2135,85 Lt/m2. R. Z. parduodamų patalpų kaina sutartimi buvo nustatyta 2289 Lt/m2, B. V. – 2206,81 Lt/m2. Tad pasak pareiškėjos, ji sudarydama minėtas sutartis neveikė nuostolingai – sutarčių kainos buvo aukštesnės už jų savikainą, be to, gavusi reikiamas lėšas pagrįstai tikėjosi daugiau uždirbti iš kitų pardavimui skirtų patalpų pardavimo. Taigi įmonė privalėjo planuoti papildomų pinigų gavimo šaltinius, nes pinigų reikėjo mokėti palūkanas bankui, taip pat vykdyti statybos darbus, kad būtų didinama turto vertė, kurį realizavus būtų įmanomas viso gauto kredito gražinimas. Kitu atveju įmonei tektų planuoti nuostolingą turimo turto pardavimą ir bankrotą.

26Pažymėjo, kad pirkėjai sudarė minėtas preliminarias sutartis ir mokėjo avansus už būsimas patalpas būdami informuoti, kad pardavėjas skolingas bankui 950 000 Lt, visas turtas yra įkeistas, taigi pirkėjai, mokėdami avansus, iš esmės neturėjo jokių garantijų, kad sandorį pavyks įvykdyti, kad jų sumokėti pinigai nesėkmės atveju bus sugražinti ir pan., todėl pareiškėja brangiau parduodama patalpas susijusiems asmenims, pagrįstai pasirinko jai ekonomiškai geresnę galimybę.

27Bendra patalpų būklė buvo avarinė, taip pat pablogėjusi dėl pardavėjo atliekamų darbų – nudaužytas, supelijęs sienų tinkas, vietomis išimti langai, apgriautos pertvaros, išardyta grindų danga, apardyta stogo danga, išmontuota dalis inžinerinių tinklų ir pan. Tai svarbus argumentas įrodant, kad patalpų pardavimo nesusijusiems asmenims atveju prognozuojama pardavimo kaina pagrįstai nebūtų didesnė už rinkos/likvidacinę patalpų kainą – 1150,66 Lt/m2. Be to, parduodamos patalpos nebuvo padalintos turto vienetais, dalis patalpų (palėpėje) net nebuvo įregistruotos nekilnojamojo turto registre. Buto, adresu ( - ) g. 5-5 pirkėjas L. L. sudarydamas preliminarią sutartį abejojo statybų perspektyva ir pareikalavo iš pareiškėjos laiduoti savo asmeniniu turtu. Turto vertės nustatymo ataskaitoje Nr. ( - ) visa parduotų patalpų rinkos kaina nustatyta lygi 480 000 Lt, Bendrovė patalpas pardavė už 577 969,98 Lt. Bendrovės planas ir rizika pasiteisino – pastatas buvo suremontuotas, likusios patalpos parduotos, laiku grąžintos visos banko paskolos, nuimti turto suvaržymai, todėl 2009 m. atsirado galimybė sudaryti notarines pirkimo – pardavimo sutartis pagal preliminarias sutartis su susijusiais asmenimis: 2007 m. kovo 1 d. Nr. ( - ) bei 2007 m. balandžio 4 d. Nr. ( - ). Pareiškėja, parduodama patalpas susijusiems asmenims gavo didžiausią įmanomą kainą, sudarytų sutarčių kainos atitiko rinkos kainą, bendrovės interesai ir tikslai nepažeisti, ji veikė ekonomiškai pagrįstai ir protingai. Anot pareiškėjos, sudarydama sandorius ji neturėjo tikslo išvengti mokesčių sumokėjimo. Pažymėjo, kad bendrovė sumokėjo reikalaujamus mokesčius net anksčiau laiko.

28Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja 2010 m. kovo 24 raštu Nr. 8 pateikė duomenis pagal 2010 m. kovo 17 d. mokesčių administratoriaus nurodymą Nr. (21.26)-304-1061 apie tai, kokiose patalpose buvo atliekami darbai, kur panaudotos visos statybinės medžiagos, tačiau jie gauti ne patikrinimo eigoje, o kitos administracinė procedūros metu, duomenys nebuvo Vilniaus apskrities VMI sprendimu pridėti prie patikrinimo medžiagos, todėl negali būti panaudoti mokestinio patikrinimo akte pagal 2009 m. rugsėjo 30 d. mokestinio patikrinimo pavedimą Nr. ( - ). Pareiškėjos teigimu, Vilniaus apskrities VMI pateikti duomenys Akto 4 lentelėje yra neteisėti.

29Pareiškėja nurodė, kad prie patikrinimo akto pridėtas dokumentas – Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita Nr. ( - ) negali būti laikomas tinkamu įrodymu byloje. Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitos Nr. ( - ) bendrosios dalies 1.3 p. nurodyta, kad nekilnojamojo turto vertė nustatyta 2005 m. balandžio 17 d., 2005 m. gegužės 8 d., darant tvirtą prielaidą, kad turto fizinė būklė apžiūros dieną (2009 m. gruodžio 29 d.) atitiko turto būklę vertės nustatymo datai (2005 m. balandžio 17 d., 2005 m. gegužės 8 d.). Šis datos neatitikimas neleidžia laikyti ataskaitos tinkamu įrodymu byloje, nes šios ataskaitos bendrosios dalies duomenys apie datą (t. y. 2005 m.) neatitinka datos kurią buvo nustatyta turto vertė, nurodyta turto vertės nustatymo pažymose (t. y. 2009 m.). Šį ataskaitos trūkumą pareiškėja nurodė pastabose, tačiau VMI prie LR FM priimtame sprendime į jį neatsižvelgė.

30Pareiškėja nurodė, kad VMI prie LR FM sprendime, taip pat Vilniaus apskrities VMI akte nepagrįstai nurodo, kad patalpose atlikti apdailos darbai. Akto 4 lentelėje nurodyti darbai nėra laikomi apdailos darbais ir priskirtini dalinės apdailos darbams (arba be apdailos). Pareiškėja vykdė darbus, susijusius su patalpų formavimu atskirais turto vienetais, (pripažinimo tinkamais naudoti aktai 2008 m. lapkričio 20 d. Nr. (101 )-l 1.4-2636, Nr. (101)-11.4-2637), adresų suteikimu (2008 m. spalio 9 d. Vilniaus savivaldybės administracijos Senamiesčio seniūno įsakymas Nr. Al 5-3097 (1.2-SEN-14), patalpų paskirties pakeitimu į butą (pripažinimo tinkamu naudoti aktas 2008 m. lapkričio 20 Nr. (101)-11.4-2638), šalino pastato ir inžinerinių tinklų avarinę būklę, remontavo bendro naudojimo patalpas bei atliko bendro naudojimo inžinerinių tinklų, stogo, laiptinės bei perdangos remontą. Pareiškėjos nuomone, pastato avarinės būklės šalinimas buvo įskaitytas į pardavimo kainą todėl bendrovės parduotų patalpų būklė palyginti su sutartimi nepagerėjo, parduotų patalpų kaina buvo reali. Pažymėjo, kad Vilniaus apskrities VMI nepagrįstai akte nurodė, kad po preliminarios sutarties pasirašymo pirkėjas įsipareigojo atlikti minimalius remonto darbus. Nurodė, jog sutartimi nustatyta, kad pirkėjo įsipareigojimo atlikti minimalius apdailos darbus momentas yra artimas patalpų pripažinimo tinkamu naudoti momentui, bei įsipareigota atlikti bent minimalius būtinus darbus. R. Z. ir B. V. priėmė nuosavybėn patalpas, kuriose apdailą darė savo lėšomis. Patikrinimo akte nėra nurodyta, kad bendrovė atliko apdailos darbus, taip, kaip jie suprantami STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 17.6. p. ir 29.1. p.

31Pareiškėjos teigimu, darant prielaidą, kad rinkoje apdailos kaina laikoma lygi 500 Lt/m2 bei atsižvelgiant į tai, kad pirkėjai apdailą atliko savo lėšomis, VMI prie LR FM nustatyta apmokestinta suma turėtų būti sumažinta 125 215 Lt ir lygi ne 1 mln. Lt, o 874 785 Lt, todėl 26 295,15 Lt sumažėtų papildomai priskaitytas mokėtinas PVM ir atitinkamai sumažėtų mokėtini delspinigiai. Pasak pareiškėjos, atitinkamai turėtų sumažėti patalpų pardavimo kainų skirtumai (tarp bendrovės sudarytų ir įvykdytų sutarčių ir Vilniaus apskrities VMI nustatytų galimų 2009 m. kainų). Atsižvelgiant į bendrovės nurodytas sudėtingas veiklos sąlygas ir sunkumus objekte (duomenys neskelbtini) g. 5, gauti 20-30 proc. skirtumai galėtų būti laikomi priimtinais ir nelaikomi kaip sumažintų kainų požymis. Tokio nedidelio kainų skirtumo tarp 2007 m. ir 2009 m. kainų bendrovė numatyti pagrįstai negalėjo.

32Akto priede – Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitoje Nr. ( - ) be pagrindo nurodyta, kad 2008 m. katilinės pastatas buvo rekonstruotas – Nekilnojamojo turto registro išraše tokių duomenų nėra, todėl pateiktas katilinės kainos įvertinimas atliktas neatėmus nusidėvėjimo, kuris gali siekti iki 80 proc. Taip pat pasak pareiškėjos, ataskaitos 4.2 p. išvadoje nepagrįstai nurodoma, kad katilinės 3Hl/p vertė 2008 m. gegužės 8 d. buvo 74 000 Lt. Atkuriamosios vertės metodu ši vertė nustatyta visam pastato tūriui, nors katilinė, kurioje yra šildymo įranga užima tik viduriniąja pastato dalį t. y. 7,43 kv.m. Kitoms dalims galėtų būti taikomi negyvenamų patalpų atkūrimo kaštai. Katilinė pagal sutartis visiems pirkėjams perleidžiama neatlygintinai kartu su visais kitais pastatui skirtiems inžineriniais tinklais, todėl rinkos požiūriu galėtų būti vertinamos tik kitos negyvenamos katilinės patalpos, kurios galėtų būti parduotos atskirai rinkoje.

33Statiniui buvo atlikti paprastojo remonto darbai, kuriems nereikalingas projektas ir leidimas statyti. VMI prie LR FM neįrodė, kiek padidėjo parduodamų patalpų kaina atsižvelgiant į pareiškėjos atliktus remonto darbus, todėl argumentai, kad UAB „Aslūnė“ administraciniam pastatui ( - ) g. 5 2006-2008 metais atliko esminį pagerinimą, rekonstravo bei pagerino patalpų stovį ir papildomai investavo lėšų, dėl ko iš esmės pakito parduodamų patalpų būklė bei jų rinkos kaina, atmestini.

34Pareiškėja nurodė, kad Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. nuostata, pakeista 2006 m. lapkričio 28 d. įstatymu Nr. X-932, kurioje nustatyta, kad mokesčių inspekcija turi teisę apmokestinamąją vertę apskaičiuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais. Šie atvejai yra nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 871 patvirtintose Rinkos kainos, pagal kurią mokesčių administratorius apskaičiuoja prekių ar paslaugų apmokestinamąją vertę savo sprendimu, nustatymo metoduose ir jų taikymo taisyklėse. Pareiškėjos teigimu, kadangi šiuo atveju pirkėjai nėra įregistruoti PVM mokėtojais, nėra pagrindo taikyti minėtas taisykles ir apskaičiuoti apmokestinamąją vertę. Taip pat Vilniaus apskrities VMI nepateikė duomenų, kokią mokestinę naudą gavo pirkėjai ar pardavėjas, nepasisakė, kokie požymiai rodo, kad sandorių vertės buvo mažinamos dirbtinai ir būtent dėl to atsirado pagrindas perskaičiuoti sandorių vertę.

35Pasak pareiškėjos, VMI prie LR FM nesivadovavo VMI prie LR FM 2002 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 231 patvirtinta Prekių (paslaugų) apmokestinamosios vertės apskaičiavimo mokesčio administratoriaus sprendimu metodika (toliau – ir Metodika), netyrė verslo poreikių, santykių įforminimo (preliminarių sutarčių sudarymo) ir šalių įsipareigojimų priėmimo metu buvusios rinkos būklės, netikslino apmokestinamosios vertės, atsižvelgiant į kitas sandorių sąlygas, netyrė galimybės tikslinti nustatytą rinkos kainą atsižvelgiant į kitas objektyvias sandorių sąlygas ir be jokių argumentų atmetė visas pareiškėjos nurodytas svarbias sandorių aplinkybes, nors jų įtaka apmokestinamajai vertei galėjo ir turėjo būti objektyviai įvertinta. Pareiškėjos nuomone, Vilniaus apskrities VMI pažeidė teisingumo principą. Nurodė, jog Centrinis mokesčių administratorius priimtame sprendime nesivadovavo Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 17 str. 2 d.,. klaidingai nurodė punktą (30 vietoj 23), kuriame išaiškinama rinkos kainos sąvoka ir netiksliai ją citavo – rinkos kainą laikė atlygiu, už kurį tiekiamos prekes, tuo tarpu Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (2 str. 23d. .) nustato, kad rinkos kaina tai kaina, kurią mokėtų pirkėjas sąžiningos konkurencijos sąlygomis. Taigi, įrodinėjimo dalyku byloje laikytina mokėtina kaina sąžiningos konkurencijos sąlygomis. Pareiškėjos manymu, patikrinimas atliktas neišsamiai ir neobjektyviai.

36Pareiškėja be kita ko nurodo, kad VMI prie LR FM sprendimu patvirtino pasirinktą informacijos šaltinį rinkos kainai nustatyti, tačiau nepasisakė kokį metodą iš Metodikoje nustatytų pasirinko nustatydama prekių rinkos kainą – tapačių ar panašių prekių. Tuo būdu pažeidė metodų taikymo eiliškumo procedūrą, todėl neaišku koks metodas taikytas ar negalėjo būti pasirinktas kitas, pirmesnis metodas ir ar nebūtų gauti kitokie vertinimo rezultatai. Pareiškėja daro išvadą, kad Vilniaus apskrities VMI pateiktas apmokestinamosios vertės apskaičiavimas parengtas nesilaikant nustatytos tvarkos, gauti duomenys nėra objektyvūs. Pažymėjo, kad Vilniaus apskrities VMI ir VMI prie LR FM priimtuose sprendimuose nepagristai siaurai aiškina rinkos kainos sąvoką, remdamasi Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. Vilniaus apskrities VMI nepagrįstai plečiamai aiškino Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 17 str. normą dėl apmokestinamosios vertės, kurios dydį, Vilniaus apskrities VMI nuomone, gali lemti ne tik rinkos kainą atsižvelgiant į sandorio sąlygas, bet ir kiti veiksniai.

37Pažymėjo, kad Vilniaus apskrities VMI neįrodė, kad sudarant preliminarias sutartis, šalims nustatant parduodamo turto vertę ją įtakojo kiti veiksniai, nei sudarant sandorį dviejų nepriklausomų asmenų rinkoje ir pateikia tik bendrus samprotavimus. Savaime giminystės ryšiai su B. V. negali būti pakankamu pagrindu laikyti, kad yra ekonominė logika jai perleisti turtą pigiau nei tuo metu rinkoje buvusiomis kainomis. Pasak pareiškėjos, Vilniaus apskrities VMI priimtame sprendime nenurodė kokią mokestinę naudą gavo pareiškėja, be to ji netyrė ir neįrodinėjo pareiškėjos veiksmuose buvus priešingą visuomenei interesą.

38Be to, pareiškėja pažymėjo, jog ji veikė ekonomiškai pagrįstai, nepadarė mokestinių pažeidimų, neturėjo priešingo visuomenei intereso, patalpos parduotos rinkos kainomis, už parduotas patalpas ji mokesčius priskaičiavo teisingai ir juos sumokėjo nustatytais terminais, todėl, pareiškėjo teigimu, VMI prie LR FM sprendimu nepagrįstai patvirtintas Vilniaus apskr VMI sprendimas, nepagrįstai papildomai priskaičiuota 71 500 Lt PVM, 10 202 Lt PVM delspinigių ir skirta 7 150 Lt PVM bauda.

39Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime (T. II, b. l. 188-191, abi lapo pusės) pareiškėjos skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.

40Atsakovė nurodė, kad ginčas tarp pareiškėjos ir atsakovės yra kilęs dėl pareiškėjos susijusiems asmenims (pareiškėjos akcininko R. Z. sūnui – M. Z. ir R. Z. žmonos tėvams – B. V. ir V. V.) parduoto buto bei patalpų atitikimo rinkos kainai.

41Pasak atsakovės, pareiškėja pagal 2005 m. kovo 18 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. ( - ) iki 2020 m. birželio 24 d. išsinuomojo žemės sklypą, esantį adresu ( - ) g. 5, Vilniuje. Pagal valstybės įmonės Registrų centro duomenis 4 šiame žemės sklype esantys pastatai (katilinė, 2 sandėliai, administracinis pastatas) priklausė pareiškėjai, kuriuos pagal 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ( - ) įsigijo iš UAB „Fudžija“. Pareiškėja 2006-2008 m. atliko administracinio pastato (unikalus Nr. ( - ), bendras plotas – 478,57 kv.m) esminį pagerinimą, kurio metu buvo suformuota 10 atskirų patalpų: 5 butai ir 5 administracinės patalpos. Vilniaus apskr. VMI patikrinimo metu nustatė, kad pareiškėja 1 butą ir 5 administracines patalpas pardavė susijusiems asmenims (pareiškėjos akcininko R. Z. sūnui – M. Z. ir R. Z. žmonos tėvams – B. V. ir V. V.) pigiau nei vidutinė 1 kv.m rinkos kaina bei pareiškėjos buhalterinės apskaitos registruose apskaityta 1 kv.m patalpų savikaina.

42Atsakovės teigimu, pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 17 str. 1 d., kai mokesčio administratoriui Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais kyla pagrįstų įtarimų, kad tiekiamos prekės arba teikiamos paslaugos apmokestinamoji vertė yra dirbtinai sumažinta arba padidinta, jis turi teisę apmokestinamąją vertę apskaičiuoti pats. Tiekiamos prekės arba teikiamos paslaugos apmokestinamoji vertė gali būti laikoma dirbtinai sumažinta arba padidinta tuo atvejui jeigu ji, įvertinus visas sandorio sąlygas, neatitinka prekės arba paslaugos rinkos kainos. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 str. 30 p. nustatyta, kad rinkos kaina – atlygis, už kurį prekės tiekiamos arba paslaugos teikiamos, kai prekių pardavėjas arba paslaugų teikėjas ir šių prekių arba paslaugų pirkėjas nėra susiję ir kiekvienas iš jų siekia sau maksimalios ekonominės naudos. Taip pat 2 str. 31 d. 7 p. nurodyta, kad susijusiais asmenimis yra laikomi apmokestinamasis asmuo ir fizinis asmuo, susijęs su šio apmokestinamojo asmens dalyviu arba valdymo organo nariu šios dalies 1, 2 arba 3 p. nurodytais ryšiais ar santykiais. Anot atsakovės, vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 str. 31 d. 2, 7 p. nuostatomis pareiškėja ir M. Z., B. V. ir V. V. laikomi susijusiais asmenimis.

43Atsakovė taip pat nurodė, jog Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 str. 13 d. nustatyta, kad rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir tarp norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo patekimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Pažymėjo, kad rinkos vertė (galimybė perleisti turtą rinkos sąlygomis) ir rinkos kaina (realaus turto perleidimo kaina) – skirtingos kategorijos, tačiau normaliomis rinkos sąlygomis turėtų skirtis nežymiai. Pasak atsakovės, vadovaudamasi Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 17 str. 2 d. (apmokestinamoji vertė mokesčių administratoriaus sprendimu apskaičiuojama pagal rinkos kainą, nustatytą vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintais metodais ir jų taikymo tvarka) Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 871 „Dėl rinkos kainos, pagal kurią mokesčių administratorius apskaičiuoja prekių ar paslaugų apmokestinamąją vertę savo sprendimu, nustatymo metodų ir jų taikymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtino Rinkos kainos, pagal kurią mokesčių administratorius apskaičiuoja prekių ar paslaugų apmokestinamąją vertę savo sprendimu, nustatymo metodus ir jų taikymo taisykles (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 4 p. nurodyta, kad patikrinimo metu nustačius, kad yra pagrindo manyti prekių ar paslaugų apmokestinamąją vertę esant dirbtinai padidintą ar sumažintą, apmokestinamoji vertė apskaičiuojama pagal rinkos kainą, nustatytą taikant šiuos metodus: 4.1. tapačių prekių (paslaugų) kainos metodą; 4.2. panašių prekių (paslaugų) kainos metodą; 4.3. prekių pagaminimo (paslaugų suteikimo) savikainos arba įsigijimo kainos ir įprastos veiklos pelningumo normos metodą; 4.4. prekių pagaminimo (paslaugų suteikimo) savikainos ir įsigijimo kainos metodą. Taisyklių 5 p. nurodyta, kad šių Taisyklių 4.1-4.4 p. nurodyti metodai taikomi paeiliui. Kiekvieno punkto nuostatos gali būti taikomos tik tuo atveju, jeigu pagal ankstesnįjį punktą apmokestinamosios vertės apskaičiuoti neįmanoma. Taisyklių 11 p. nurodyta, kad mokesčių administratorius, šių Taisyklių 4.1-4.4 punktuose nurodytais metodais nustatydamas rinkos kainą, naudoja to paties prekių tiekėjo (paslaugų teikėjo) ir (arba) pirkėjo (kliento) apskaitos ir kitus duomenis, išskyrus duomenis apie sandorius, kurių atveju yra pagrindo laikyti apmokestinamąją vertę esant dirbtinai padidintą ar sumažintą. Taisyklių 12 p. nurodyta, kad jeigu naudojant 11 p. nurodytą šaltinį rinkos kainos nustatyti neįmanoma, mokesčių administratorius turi teisę naudoti šaltinius (naudojamas tas šaltinis (arba šaltiniai), kuris leidžia tiksliausiai nustatyti rinkos kainą), 13 p. nurodyta, kad tikrinamas apmokestinamasis asmuo turi teisę teikti mokesčių administratoriui savo siūlymus dėl šaltinių naudojimo rinkos kainai nustatyti, kuriuos mokesčių administratorius privalo įvertinti.

44Anot atsakovės, pareiškėja 2007 m. balandžio 4 d. pasirašė su R. Z. (savo akcininku) preliminariąją sutartį Nr. ( - ), pagal kurią jis įsipareigoja parduoti, o R. Z. nupirkti 175,87 kv.m patalpas, esančias pastate, adresu ( - ) g. 5, Vilniaus m., unikalus Nr. ( - ), už 437 969,98 Lt, tame skaičiuje 66 808 Lt PVM. Sutarties 2 dalyje nurodyta, kad turto perdavimo pirkėjo nuosavybėn aktas turi būti sudarytas ne vėliau kaip iki 2008 m. kovo 28 d.

45Atsakovė nurodė, kad UAB „Liturta“ 2009 m. kovo 24 d. turto vertės nustatymo ataskaitoje Nr. ( - ) nurodyta, kad R. Z. parduodamų patalpų rinkos vertė 2007 m. kovo 1 d. būklei – 299 000 Lt. Turto vertės nustatymo ataskaitoje nurodyta, jog remiantis gauta iš užsakovo informacija vertinamų patalpų stovis 2007 m. kovo mėn. buvo blogas, o šiuo metu tų pačių patalpų stovis yra geras, kadangi 2008 metais buvo atlikta pastato rekonstrukcija.

46Atsakovės teigimu, pagal 2008 m. kovo 3 d. priėmimo-perdavimo aktą Nr. ( - ) pareiškėja perdavė, o R. Z. priėmė nuosavybėn preliminarioje sutartyje nurodytas administracines patalpas ir katilinės dalį (( - )). Minėtą priėmimo-perdavimo aktą pasirašė pareiškėjos direktorius R. Z. ir fizinis asmuo R. Z.. Akte pirkėjas nurodė preliminariosios sutarties vykdymo trūkumus – neatlikti perduodamo turto kadastriniai matavimai, turtas perleidžiamas be notarinės sutarties. Pareiškėja R. Z. 2008 m. kovo 3 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą ALS Nr. ( - ), kurioje nurodyta minėto nekilnojamojo turto vertė – 371 161,00 Lt, PVM – 66 808,98 Lt. Pareiškėja buhalterinės apskaitos registruose 2008 m. kovo mėn. apskaitė ir Vilniaus apskr. VMI pateiktoje 2008 m. kovo mėn. PVM deklaracijoje deklaravo 371 161 Lt parduotų patalpų apmokestinamąją vertę bei 66 908,98 Lt pardavimo PVM. Pažymėjo, kad turto perleidimo notarinė sutartis nebuvo sudaryta, apie tai pažymint priėmimo perdavimo akte.

47R. Z. 2009 m. balandžio 9 d. sudarė su M. Z. (akcininko sūnus) teisių perleidimo sutartį. Pagal minėtą sutartį R. Z. perleido M. Z. savo teises pirkti patalpas, esančias pastate, adresu ( - ) g. 5, bei katilinės patalpų dalį, įgytas pagal 2007 m. balandžio 4 d. preliminariąją sutartį Nr. ( - ). Šalys susitarė, kad R. Z. sumokėti 437 969,98 Lt pareiškėjui, vadovaujantis preliminarios sutarties 3.1.1 ir 3.1.2 punktais yra dovanojami M. Z..

48Pasak atsakovės, pareiškėjai atlikus tikslius turto kadastrinius matavimus ir suformavus patalpas turto vienetais nežymiai pasikeitė perduodamų nuosavybėn patalpų plotas ir kiti duomenys. Pareiškėja, atstovaujama R. Z., ir M. Z. 2009 m. balandžio 15 d. pasirašė 2007 m. balandžio 4 d. preliminariosios sutarties Nr. ( - ) vykdymo trūkumų pašalinimo priėmimo-perdavimo aktą, kuriame nurodyta, kad pardavėjas perdavė, o pirkėjas priėmė nuosavybėn 190,75 kv.m patalpas, esančias pastate, adresu ( - ) g. 5, Vilniaus m., unikalus Nr. ( - ).

49Pareiškėja 2009 m. gegužės 8 d. sudarė su M. Z. pirkimo-pardavimo sutartį dėl patalpų ( - ) g. 5-2, 5-4, 5-9, 5-10, buto Nr. 10 bei dalies (( - )) katilinės pirkimo, kuri buvo patvirtinta notariškai. Nekilnojamojo turto registre įrašas apie minėtų patalpų įregistravimą nuosavybės teise M. Z. galioja nuo 2009 m. gegužės 12 d. Tokiu būdu, pasak atsakovės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.393 str. nuostatomis (nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartis turi būti notarinės formos ir minėtos formos nesilaikymas sutartį daro negaliojančia), darytina išvada, kad pareiškėja aukščiau minėtas patalpas pardavė tik 2009 m. gegužės 8 d., t. y. kai buvo sudaryta notarinė pirkimo – pardavimo sutartis.

50Atsakovės teigimu, pareiškėjas 2007 m. kovo 1 d. pasirašė su B. V. preliminariąją sutartį Nr. ( - ), pagal kurią pareiškėja įsipareigoja parduoti, o B. V. nupirkti 63,44 kv.m administracines patalpas, esančias pastate, adresu ( - ) g. 5, Vilniuje, unikalus Nr. ( - ), už 140 000 Lt (tame skaičiuje 21 355,93 Lt PVM). Pasak atsakovės, sutartyje nurodyta, kad turto perdavimo pirkėjo nuosavybėn aktas bus sudarytas ne vėliau kaip 2008 m. vasario 20 d. Pagal 2008 m. vasario 1 d. priėmimo-perdavimo aktą Nr. ( - ) pareiškėja perdavė, o B. V. priėmė nuosavybėn preliminarioje sutartyje minėtą nekilnojamąjį turtą. Akte pirkėja nurodė preliminariosios sutarties vykdymo trūkumus – neatlikti perduodamo turto kadastriniai matavimai, turtas perleidžiamas be notarinės sutarties. B. V. už perkamas patalpas sumokėjo visą pinigų sumą ir visiškai už jas atsiskaitė. Minėtą priėmimo-perdavimo aktą pasirašė pareiškėjos direktorius R. Z. ir fizinis asmuo B. V.. Pareiškėja pirkėjai B. V. 2008 m. vasario 1 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą ALS Nr. ( - ), kurioje nurodyta minėto nekilnojamojo turto vertė – 118 644,07 Lt, PVM – 21 355,93 Lt. Pasak atsakovės, pareiškėja buhalterinės apskaitos registruose apskaitė ir Vilniaus apskr. VMI pateiktoje 2008 m. vasario mėn. PVM deklaracijoje deklaravo parduotų patalpų 118 644 Lt apmokestinamąją vertę bei 21 356 Lt pardavimo PVM. Turto perleidimo notarinė sutartis nebuvo sudaryta. Pareiškėjos pateiktame 2008 m. birželio 18 d. susitarime dėl 2007 m. kovo 1 d. preliminariosios sutarties dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties Nr. ( - ) vykdymo su B. V. nurodyta, kad pagrindinė sutartis dėl patalpų bus sudaryta ne vėliau, kaip iki 2009 m. birželio 1 d.

51Atsakovė taip pat nurodė, kad pagal pareiškėjos pateiktą UAB „Liturta“ 2009 m. kovo 24 d. turto vertės nustatymo ataskaitą Nr. ( - ) nustatyta minėtų patalpų rinkos vertė 2007 m. kovo 1 d. – 138 000 Lt, kurioje be kita ko nurodyta, jog remiantis gauta iš užsakovo informacija vertinamų patalpų stovis 2007 m. kovo mėn. buvo blogas, o šiuo metu tų pačių patalpų stovis yra geras, kadangi 2008 m. buvo atlikta pastato rekonstrukcija.

52Vykdant 2007 m. kovo 1 d. preliminariąją sutartį dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo Nr. ( - ), pareiškėja ir B. V. 2008 m. gruodžio 29 d. surašė trūkumų padalinimo priėmimo-perdavimo aktą apie tai, kad pardavėja pašalino vieną sutarties vykdymo trūkumą - atliko tikslius turto kadastrinius matavimus ir suformavo patalpas turto vienetais. Kadangi nežymiai pasikeitė perduodamų nuosavybėn patalpų plotas ir kiti duomenys, šalys tuo pačiu aktu papildomai susitarė, kad pardavėjas perdavė, o pirkėjas priėmė nuosavybėn 59,68 kv.m patalpas, esančias pastate, adresu ( - ) g. 5, Vilniuje, unikalus Nr. ( - ).

53Pasak atsakovės, pareiškėja 2009 m. balandžio 17 d. su B. V. pasirašė notarinę pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią B. V., bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktiniu V. V. perka patalpas, kurių bendras plotas 29,56 kv.m, unikalus Nr. ( - ) (( - ) g. 5-1, Vilnius, plane pažymėtos ženklais 1-1, 1-2), kaina 56 455,82 Lt, PVM – 10 162 Lt, ir patalpas, kurių bendras plotas 28,30 kv.m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (( - ) g. 5-3, Vilnius, plane pažymėtos ženklais 3-1, 3-2, 3-3), kaina 62 188 Lt, PVM – 11 193,89 Lt. Tokiu būdu, anot atsakovės, aukščiau minėtų patalpų pardavimas B. ir V. V. įvyko ne 2008 m. vasario 1 d. kai buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra, o 2009 m. balandžio 17 d. – kai buvo pasirašyta notarinė pirkimo – pardavimo sutartis.

54Taip pat atsakovės teigimu, pagal 2007 m. kovo 1 d. preliminarią sutartį Nr. ( - ) prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigė 2008 m. vasario 20 d., o papildomas susitarimas (2008 m. birželio 18 d.) sudarytas jau pasibaigus prievolės pagal preliminarią sutartį galiojimui, todėl laikoma, kad minėta preliminarioji sutartis neįvykdyta.

55Be to, atsakovė nurodė, kad iš pareiškėjos pateiktų buhalterinės apskaitos registrų nustatyta, jog 2007 m. gruodžio 29 d. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Įsigijimo savikaina, apyvarta nuo 2004-01-01 iki 2008-12-31“ buvo apskaityta administracinio pastato, esančio adresu ( - ) g. 5, Vilniuje, patalpų bendra įsigijimo ir rekonstrukcijos vertė – 2 424 449 Lt. Parduotų M. Z. ir B. V. patalpų (butų) savikainai pareiškėja priskyrė 1 321 524,29 Lt įsigijimo ir rekonstrukcijos vertės (M. Z. – 1 000 135,42 Lt, B. V. – 321 388,87 Lt). Minėtiems įrašams pagrįsti pareiškėja pateikė buhalterines pažymas Nr. ( - ), Nr. ( - ), kuriose apskaičiuota 1 kv.m visų butų (patalpų) įsigijimo ir rekonstrukcijos savikaina. 2008 m. sausio 1 d. nurodyta 1 kv.m administracinio pastato savikaina – 5 066,03 Lt, kurią pareiškėja apskaičiavo, padalijusi administracinio pastato įsigijimo ir rekonstrukcijos vertę (2 424 449,44 Lt) iš pastato bendrojo ploto (478,57 kv.m). M. Z. patalpų (butų), adresu ( - ) g. 5-2, 5-4, 5-10, 5-9 ir katilinės dalies, Vilniuje, 1 kv.m pardavimo kaina nuo 989 Lt iki 2 765 Lt arba nuo 54,6 % iki 80,5 % žemesnė nei 1 kv.m patalpų savikaina. B. V. patalpų (butų) adresu ( - ) g. 5-1 ir 5-3, Vilniuje, 1 kv.m pardavimo kaina nuo 2 869 Lt iki 3 156 Lt arba 57 % - 62,3 % žemesnė nei 1 kv.m patalpų savikaina.

56Pasak atsakovės, Valstybės įmonės Registrų centro vertinimu M. Z. ir B. V. patalpos buvo pilnai įrengtos. Vilniaus apskr. VMI išnagrinėjusi atliktų darbų aktuose išvardytus statybos remonto darbus ir medžiagų nurašymo aktuose išvardintas medžiagas konstatavo, kad išvardyti darbai buvo atlikti ir nurašytos medžiagos panaudotos pareiškėjos akcininko (direktoriaus) giminaičių butams įrengti, kadangi kitiems pirkėjams butai buvo parduoti su daline apdaila arba be apdailos. Tokiu būdu, Vilniaus apskr. VMI padarė išvadą, kad parduotų M. Z. ir B. V. patalpų (butų) kaina neatitinka rinkos kainos.

57Atsakovės teigimu, pagal Valstybės įmonės Registrų centro 2010 m. sausio 8 d. Vilniaus apskr. VMI pateiktą nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą Nr. ( - ) su priedais bei joje esančias nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo pažymas, aukščiau nurodytų patalpų, esančių adresu ( - ) g., Vilniuje, rinkos vertė vertinimo dienai (2009 m. gegužės 8 d.) sudarė 1 000 000 Lt, t. y. 422 030 Lt [1 000 000-(437 969,98+140 000)] didesnė už pardavimo kainą.

58Tad, anot atsakovės, Vilniaus apskr. VMI, atsižvelgdama į nustatytas patalpų ir butų pardavimo susijusiems asmenims sandorių sudarymo aplinkybes ir šiuose sandoriuose įvardintas pinigų sumas, bei įvertinusi pareiškėjos pateiktus duomenis apie minėtiems asmenims parduotų patalpų įsigijimo ir rekonstrukcijos savikainą (pareiškėja parduotų M. Z. patalpų (butų) savikainai priskyrė 1 000 135,42 Lt, parduotų B. V. – 321 388,87 Lt įsigijimo ir rekonstrukcijos vertę), padarė išvadą, kad minėtų fizinių asmenų įneštos sumos pagal aukščiau išvardintas 2008 m. išrašytas PVM sąskaitas faktūras yra avansiniai mokėjimai. Atsakovė pažymėjo, kad preliminariosios sutarties atveju nėra prievolės objekto kaip turtinės vertybės (esamo ar būsimo daikto, turtinių teisių ir t.t). Pagal Civilinio kodekso 6.165 str. 1 d. nuostatas preliminariąja sutartimi laikoma šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę sutartį. Tokiu būdu, pasak atsakovės, Vilniaus apskr. VMI pagrįstai konstatavo, kad pagal 2008 m. išrašytas PVM sąskaitas faktūras buvo sumokėtas avansas už ateityje ketinamą įsigyti nekilnojamąjį turtą.

59Taip pat atsakovė atkreipė dėmesį ir į tai, kad pagal Pridėtinės vertės mokesčių įstatymo 2 str. 29 d. PVM sąskaita -faktūra yra dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas ir kuris atitinka visus šiame įstatyme tokiam dokumentui nustatytus reikalavimus. Tad anot atsakovės, sistemiškai ir lingvistiškai nagrinėjant Pridėtinės vertės mokesčių įstatymo 79 str. 1 ir 2 d., darytina išvada, kad asmens prievolė įforminti prekių tiekimą PVM sąskaita-faktūra paprastai atsiranda jau patiekus prekes. Todėl atsakovės teigimu, vadovaujantis minėta įstatymo nuostata bei Civilinio kodekso 6.393 str., Vilniaus apskr. VMI pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja aukščiau nurodyto nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sandoriams įforminti 2009 m. balandžio 17 d. ir 2009 m. gegužės 8 d. turėjo išrašyti PVM sąskaitas-faktūras, o vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčių įstatymo 86 str. nuostatomis pajamas iš 2009 m. balandžio 17 d. ir 2009 m. gegužės 8 d. pirkimo-pardavimo sandorių pareiškėja turėjo deklaruoti 2009 m. balandžio mėn. ir gegužės mėn. PVM deklaracijose.

60Atsakovės teigimu, Vilniaus apskr. VMI taip pat pasisakė, jog neneigiant sutarčių buvimo fakto ir jų teisėtumo bei sutarčių laisvės principo, pripažino, kad šalys savo civiliniuose santykiuose yra laisvos sudaryti sutartis, kurių sudaryti nedraudžia teisė, taip pat kartu pripažįstama, kad šalys yra laisvos susitarti ir dėl vienos iš esminių sandorio sąlygų – kainos, tačiau tai, kad šalys laisvai, savo valia nustatė vienokią ar kitokią sandorio kainą, nereiškia, kad mokesčių teisė absoliučiai pripažįsta bet kokią sandorio sąlygą, taigi ir kainą. Anot atsakovės, sandorių sudarymo metu (nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sandoris įvyko: su B. V. – 2009 m. balandžio 17 d., su M. Z. – 2009 m. gegužės 8 d., t. y., kai buvo pasirašytos notariškai patvirtintos pirkimo-pardavimo sutartys ir patalpos perduotos pirkėjams) galiojo Pridėtinės vertės mokesčių įstatymo 17 str. nuostatos, pagal kurias mokesčių administratoriui nustatyta teisė pačiam apskaičiuoti tiekiamų prekių ir teikiamų paslaugų apmokestinamąją vertę, kai yra šiame straipsnyje nustatyti pagrindai. Šia teise mokesčių administratorius gali pasinaudoti, jei kyla pagrįstų įtarimų; kad tiekiamos prekės arba teikiamos paslaugos apmokestinamoji vertė yra dirbtinai sumažinta arba padidinta. Pagrindinė sąlyga, anot atsakovės, pripažinti mokesčio mokėtojo deklaruota apmokestinamąją vertę yra ta, kad tos vertės neįtakojo veiksniai, kurie skiriasi nuo veiksnių, įprastai veikiančių sudarant sandorį tarp dviejų nepriklausomų asmenų rinkoje. Tais atvejais, kai mokesčio administratoriui kyla įtarimų, kad tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos apmokestinamai vertei įtakos galėjo turėti ne rinkos aplinkybės, t. y. ši vertė yra dirbtinai sumažinta (pvz., siekiant dirbtinai sumažinti kainą pirkėjui, kuris neturi teisės apskaičiuoto pardavimo PVM atskaityti, prekės pardavėjas ir pirkėjas yra susiję asmenys, pirkėjas turi galimybę įtakoti pardavėjo sprendimą dėl kainos nustatymo ir pan.), mokesčio administratorius turi teisę apmokestinamąją vertę apskaičiuoti pats.

61Atsiliepime atsakovė taip pat nurodė, jog kadangi rinkos sąlygomis pardavėjas turi siekti sau maksimalios ekonominės naudos, patikrinimo akte remiantis minėtų teisės aktų nuostatomis, Vilniaus apskr. VMI padarė išvadą, kad pareiškėja nekilnojamąjį turtą M. Z. ir B. V. (susijusiems asmenims) turėjo parduoti rinkos kaina. Anot atsakovės, pareiškėjos buhalterinėse pažymose 2008 m. sausio 1 d. nurodyta 1 kv.m administracinio pastato savikaina – 5 066,03 Lt, kurią pareiškėja apskaičiavo, padalinusi administracinio pastato įsigijimo ir rekonstrukcijos 2 424 449,44 Lt vertę iš pastato bendrojo ploto – 478,57 kv.m. Be to, pasak atsakovės, yra nustatyta, kad pareiškėja pardavė butus (patalpas) susijusiems asmenims (bendrovės direktoriaus ir akcininko sūnui – M. Z. ir uošvei – B. V.) nuo 3 iki 7 kartų pigiau, nei nesusijusiems kitiems fiziniams asmenims. Atsakovės teigimu, atsižvelgiant į tai, Vilniaus apskr. VMI pagrįstai taikė Pridėtinės vertės mokesčių įstatymo 17 str. ir vadovaudamasi Taisyklių 12 p., kaip šaltinį nustatant rinkos kainą, pasirinko turto vertintojų išvadas. Pagal Valstybės įmonės Registrų centro 2010 m. sausio 8 d. Vilniaus apskr. VMI pateiktą nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą Nr. ( - ) su priedais bei joje esančiomis nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo pažymomis, susijusiems asmenims parduotų patalpų, esančių adresu ( - ) g., Vilniuje, rinkos vertė vertinimo dienai (2009 m. balandžio 17 d., 2009 m. gegužės 8 d.) sudaro 1 000 000 Lt, t. y. 422 030 Lt (1 000 000-437 969,98+140000) didesnė už pardavimo kainą. Tai, kad patalpų vertė išaugo, anot atsakovės, patvirtina ir patikrinimo metu pareiškėjos pateiktos UAB „Liturta“ 2009 m. kovo 24 d. turto vertės nustatymo ataskaitos Nr. ( - ), kurių duomenimis M. Z. parduotų patalpų (unikalus Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - )) rinkos vertė 2007 m. kovo 1 d. buvo 299 000 Lt, B. V. parduotų patalpų (unikalus Nr. ( - ), Nr. ( - )) vertė – 138 000 Lt. Turto vertės nustatymo ataskaitos 2 dalyje „Turto juridinė – techninė charakteristika ir aprašymas“ nurodyta: remiantis gauta iš užsakovo informacija 2007 m. kovo mėn. vertinamų patalpų stovis buvo blogas. Šiuo metu patalpų stovis yra geras, 2008 metais atlikta pastato rekonstrukcija. Be to, atsakovė pažymėjo, kad 2009 m. gegužės 8 d. sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties 3.2. p. nurodyta, kad parduodamo turto vidutinė rinkos vertė 2009 m. balandžio 15 d. yra 878 100 Lt, o 2009 m. balandžio 17 d. sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties 3.2. p. nurodyta, kad parduodamo turto vidutinė rinkos vertė 2009 m. balandžio 15 d. yra 237 000 Lt. Taigi, pasak atsakovės, pareiškėjos pateikta turto vertės nustatymo ataskaita neatspindi M. Z. ir B. V. parduotų patalpų vertės, nes po 2007 m. kovo mėn. pareiškėja rekonstravo bei pagerino patalpų stovį ir papildomai investavo lėšų, ko išdavoje iš esmės pakito parduodamų patalpų būklė ir jų rinkos kaina. Todėl anot atsakovės, nėra pagrindo pripažinti, kad preliminariose sutartyse nurodyta perduodamų patalpų vertė atitinka tikrąją rinkos kainą.

62Atsakovės teigimu, išnagrinėjus ir įvertinus UAB „Liturta“ turto vertės nustatymo ataskaitą bei valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą, darytina išvada, kad parduoto turto vertė buvo žymiai didesnė nei pareiškėjos pagal preliminariąsias sutartis sudarytų sandorių vertė (su susijusiais asmenimis). Anot atsakovės, atsižvelgiant į šias aplinkybės bei į tai, kad sandorių vertės buvo mažesnės už patirtas sąnaudas, taip pat darytina išvada, kad šiais sandoriais buvo siekta maksimalios naudos susijusiems asmenims.

63Dėl pareiškėjos skunde nurodytų argumentų, kad parduotų patalpų apmokestinamoji vertė turėtų būti sumažinta 125 215 Lt apdailos darbų verte (kuri 2009 m. rinkos kainomis sudaro apie 500 Lt/kv.m), atsakovė nurodė, jog tai prieštarauja ekonominei logikai, kadangi nustatytoji apmokestinamoji vertė dar labiau padidintų atotrūkį tarp pareiškėjos parduotų M. Z. ir B. V. patalpų (butų) savikainos (pareiškėja priskyrė 1 321 524,29 Lt įsigijimo ir rekonstrukcijos vertės ) ir pareiškėjo gautinų (1 000 000 Lt) pajamų.

64Dėl pareiškėjo skunde nurodėtų argumentų dėl VĮ Registrų centro 2010 m. sausio 8 d. parengtoje nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. ( - ) padarytų klaidų, atsakovė pažymėjo, kad padarytos klaidos neturi įtakos nustatytos turto vertės teisingumui, kadangi padarytos klaidos yra tik techninio pobūdžio.

65Be to, atsakovės teigimu, pagal TVVPĮ 24 str. nuostatas, turto vertinimo ataskaita turi juridinę galią, jeigu ji atitinka šio įstatymo 23 str. nurodytus reikalavimus. Turto vertinimo ataskaita galioja šioje ataskaitoje nurodytomis sąlygomis ir laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka. Anot atsakovės, Vilniaus apskr. VMI savo sprendime pagrįstai nurodė, jog pareiškėja, nesutikdama su Vilniaus apskr. VMI užsakymu atliktos turto vertės nustatymo pažymos išvadomis bei joje taikytais turto vertinimo kriterijais, turi teisę šią pažymą nustatyta tvarka nuginčyti teisme. Pasak atsakovės, iš nekilnojamojo turto ataskaitos matyti, kad perleidžiamas turtas yra aiškiai įvardintas, t. y. apspręstas atitikimas turto būklei vertės nustatymo dienai, įvertinta katilinės pastato vertė, skaičiuojant atkuriamosios vertės metodu buvo pasinaudota UAB „Sistela“ Nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų (statybinės vertės) kainynu.

66Taigi, atsakovė įvertinusi išdėstytas aplinkybes, patikrinimo akto išvadas ir rezultatus dėl pareiškėjo parduotų patalpų (butų) susijusiems asmenims už kainą, neatitinkančią rinkos vertės, bei pagal Pridėtinės vertės mokesčių įstatymo 17 str. nuostatas, padarė išvadą, jog Vilniaus apskr. VMI pagrįstai pareiškėjai papildomai apskaičiavo 71 500 Lt PVM ir 10 202 Lt PVM delspinigių bei vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 139 str. nuostatomis pareiškėjai skyrė 7 150 Lt PVM baudą.

67Atsakovė pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 3 p. ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtą administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės. Anot atsakovės, kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas.

68Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Vilniaus apskr. VMI) atsiliepime (T. V, b. l. 169) į pareiškėjos skundą, prašė pareiškėjos skundą atmesti. Nurodė, kad palaiko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime išdėstytus argumentus.

69Teismo posėdyje pareiškėjos UAB „Aslūnė“ atstovas direktorius R. Z. prašė patenkinti skundą, jame nurodytais argumentais (T. V, b. l. 187-192, T. VI, b. l. 1-7). Papildomai paaiškino, kad patikrinimo metu prie nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos turėjo būti priimtas procesinis sprendimas dėl pridedamo priedo, kadangi nėra aišku kaip tie priedai atsiranda.

70Teismo posėdyje atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovė Ingrida Kemežienė prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytais motyvais (T. V, b. l. 187-192, T. VI, b. l. 1-7).

71Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai (T. V, b. l. 182, 198).

72Skundas atmestinas.

73Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskr. VMI atliko pareiškėjos PVM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. birželio 30 d. ir 2010 m. balandžio 8 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (21.26)-08-77-9, kuriame nurodyta, jog mokestinis patikrinimas pradėtas 2009 m. spalio 1 d., sustabdytas nuo 2009 m. lapkričio 26 d. iki 2010 m. sausio 10 d., pratęstas nuo 2010 m. sausio 11 d. iki 2010 m. balandžio 8 d., baigtas 2010 m. balandžio 8 d. (T. I, b. l. 23-41, T. III, b. l. 20-29). Patikrinimo akte nustatyta, jog pastatai, esantys ( - ) g. 5, Vilniuje, priklausė UAB „Aslūnė“ pagal 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. ( - ), kurie buvo įsigyti be PVM. Pareiškėja administraciniam pastatui (bendras plotas – 478,57 kv.m) 2006-2008 m. atliko esminį pagerinimą, kurio metu buvo suformuota 10 atskirų patalpų. Bendrovė 10 butų (patalpų) bei katilinės dalį (( - )) 2008-2009 m. pardavė fiziniams asmenims. Taip pat patikrinimo akte nurodyta, jog išanalizavus duomenis apie patalpų, esančių ( - ) g. 5, Vilniuje, pardavimus nustatyta, kad bendrovė 1 butą ir 5 administracines patalpas pardavė susijusiems asmenims: UAB „Aslūnė“ akcininko R. Z. sūnui – M. Z. ir R. Z. žmonos tėvams – B. V. ir V. V. pigiau nei vidutinė 1 kv. m rinkos kaina bei žemiau nei bendrovės buhalterinės apskaitos registruose apskaityta 1 kv. m patalpų savikaina. Be to, UAB „Aslūnė“ direktoriaus ir akcininko susijusiems asmenims (sūnui – M. Z. ir uošvei – B. V.) bendrovė pardavė butus (patalpas) nuo 3 iki 7 kartų pigiau nei nesusijusiems kitiems fiziniams asmenims, žemiau bendrovės apskaičiuotos 1 kv. m buto įsigijimo ir rekonstrukcijos vertės (savikainos). Kadangi nepriklausomo turto vertintojo įvertinimų įvertintų patalpų, bendrovės parduotų M. Z., B. V. ir V. V. rinkos vertė žymiai didesnė (nuo 27 iki 68 %) už bendrovės pardavimo kainą, Vilniaus apskr. VMI patikrinimo akte padarė išvadą, kad bendrovė patalpas minėtiems asmenims pardavė sumažintomis kainomis ir patalpų pardavimo kaina neatitinka realios rinkos vertės, tokiu būdu bendrovė elgėsi ne pagal ekonominę logiką ir siekė mokestinės naudos, t. y. sumažinti mokėtiną į biudžetą PVM sumą.

74Patikrinimo akte, be kita ko, nurodyta, jog, vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 17 str. 1, 2 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 12 nutarimu Nr. 871 ir 2002 m. rugpjūčio 7 d. VMI prie LR FM viršininko įsakymu Nr. 231 patvirtinta metodika bei atsižvelgiant į VĮ Registrų centro pateiktą nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą Nr. ( - ) laikoma, kad parduotų patalpų apmokestinamoji vertė – 1 000 000 Lt (772 000+228 000), nuo kurios bendrovė turėjo apskaičiuoti PVM. Tad Vilniaus apskr. VMI nustatė, kad bendrovė pardavusi patalpas M. Z., B. V. ir V. V. mažesnėmis kainomis nei rinkos vertė, neapskaičiavo 71 500 Lt (1 000 000 x 19 %:119 % - 577 970 x 18 % : 118 %) pardavimo PVM. Pagal patikrinimo aktą Vilniaus apskr. VMI pareiškėjai papildomai priskaičiavo sumokėti į biudžetą 71 500 Lt PVM ir 10 202 Lt PVM delspinigių.

75Pareiškėja, nesutikdama su Vilniaus apskr. VMI 2010 m. balandžio 8 d. patikrinimo aktu Nr. (21.26)-08-77-9, 2010 m. gegužės 14 d. pateikė rašytinės pastabas (T. I, b. l. 42-50, T. III, b. l. 30-37), kuriose nurodė, kad mokesčių administratorius nepagrįstai laikė, jog nekilnojamųjų daiktų (patalpų) pardavimo sandoriai buvo sudaryti ir įvykdyti tik patalpų pirkimo – pardavimo notarinių sutarčių 2009 m. balandžio 17 d. ir 2009 m. gegužės 8 d. sudarymo momentu. Nurodė, jog B. V. ir V. V. parduotos patalpos už 140 000 Lt, UAB „Liturta“ turto vertės nustatymo 2009 m. kovo 24 ataskaitoje Nr. ( - ) šių patalpų kaina nustatyta 138 000 Lt. Patalpos M. Z. parduotos už 437 969,98 Lt, turto vertės nustatymo ataskaitoje Nr. ( - ) šių patalpų kaina nustatyta 342 000 Lt. Nurodė, jog Vilniaus apskr. VMI nepagrįstai konstatavo, kad preliminari sutartis pasibaigė ir nustatė naują apmokestinimo momentą – notarinių sutarčių sudarymo momentą, tad atitinkamai patalpų apmokestinamosios vertės nustatymas remiantis rinkos kaina 2009 m. gegužės 8 d. būklei negali būti laikomas teisėtu, nes atliktas neįvertinus visų sandorio sąlygų.

76Nurodė, jog pareiškėja vykdė darbus, susijusius su patalpų formavimu atskirais turto vienetais, adresų suteikimu, patalpų paskirties pakeitimu į butą, šalino pastato ir inžinerinių tinklų avarinę būklę, remontavo bendro naudojimo patalpas bei atliko bendro naudojimo inžinerinių tinklų, stogo, laiptinės bei perdangos remontą. Šie darbai, anot pareiškėjos, buvo sąlygoti avarinės būklės šalinimo būtinumu, bendro naudojimo patalpų remontu, bendro naudojimo inžinerinių tinklų remontu ir t. t., todėl patikrinimo akte Vilniaus apskr. VMI nepagrįstai nurodė, kad patalpose atlikti apdailos darbai, kadangi atlikdamas darbus tik atstatė patalpas į tą būklę, kuri buvo nustatyta preliminariose sutartyse. Pažymėta, jog darant prielaidą, kad rinkoje apdailos kaina laikoma lygi 500 Lt/kv. m bei atsižvelgiant į tai, kad pirkėjai apdailą atliko patys savo lėšomis, Vilniaus apskr. VMI nustatyta apmokestinta suma turėtų būti sumažinta 125 215 Lt ir būti ne 1 000 000 Lt, o 874 785 Lt, atitinkamai sumažėtų priskaitytinas PVM ir mokėtini delspinigiai. Taip pat nurodė, kad nuo 2005 m. ėmė nepagrįstai didėti nekilnojamojo turto kainos, o nuo 2007 m. visuomenei tapo žinoma apie JAV įvykius nekilnojamojo turto paskolų rinkoje, todėl kiekvienas asmuo 2009 m. gegužės 8 d. sudarantis sandorį galėjo pagrįstai reikalauti ženkliai mažinti kainas. Tad, anot pareiškėjos, 20-30 % kainų skirtumas tarp 2007 m. sudarytų preliminarių sutarčių ir Vilniaus apskr. VMI nustatytų 2009 m. gegužės 8 d. rinkos kainų gali būti pateisinamas ir šia aplinkybe.

77Be kita ko, pastabose pareiškėja nurodė, jog patikrinimo akto priede – nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitoje Nr. ( - ) daroma nepagrįsta prielaida, jog nekilnojamojo turto vertė nustatyta 2009 m. balandžio 17 d., 2009 m. gegužės 8 d. ir šiomis datomis esanti turto būklė atitiko turto fizinę būklę, esančią apžiūros dienai, t. y. 2009 m. gruodžio 29 d.

78Pažymėjo, kad pareiškėja nepadarė mokestinių pažeidimų, patalpos parduotos rinkos kainomis, už parduotas patalpas bendrovė mokesčius priskaičiavo teisingai ir juos sumokėjo nustatytais terminais, todėl Vilniaus apskr. VMI patikrinimo akte nepagrįstai priskaičiuoti papildomi mokesčiai ir delspinigiai.

79Vilniaus apskr. VMI, išnagrinėjusi 2010 m. balandžio 8 d. patikrinimo aktą Nr. (21.26)-08-77-9 ir pareiškėjos pateiktas pastabas, 2010 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. (21.26)-256-156 (toliau – ir Vilniaus apskr. VMI sprendimas) patvirtino 2010 m. balandžio 8 d. patikrinimo aktą Nr. (21.26)-08-77-9 ir jame papildomai apskaičiuotas 71 500 Lt PVM ir 10 202 Lt PVM delspinigių bei skyrė 7 150 Lt PVM baudą (T. I, b. l. 54-63, T. III, b. l. 15-19, abi lapo pusės).

80Pareiškėja, nesutikdama su Vilniaus apskr. VMI 2010 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. (21.26)-256-156, 2010 m. liepos 7 d. pateikė skundą centriniam mokesčių administratoriui – VMI prie LR FM, kuriame išdėstė nesutikimo argumentus (T. I, b. l. 68-78, T. III, b. l. 2-12). Nurodė, jog sprendimas priimtas institucijos, kuri nėra įgaliota priimti tokius sprendimus, t. y. ginčijamą sprendimą turėjo teisę priimti tik Vilniaus apskr. VMI, o jį pasirašyti – administratoriaus viršininkas ar jo tam įgaliotas asmuo, o ne sprendimą priimti Vilniaus apskr. VMI viršininkė. Taip pat pareiškėja nurodė, jog mokestinis patikrinimas Nr. ( - ) pasibaigė 2010 m. balandžio 8 d., pasibaigus nustatytam patikrinimo terminui ir nepriėmus sprendimo jį pratęsti, tad 2010 m. balandžio 15 d. pateiktas patikrinimo aktas neturi juridinės galios, nes priimtas atgaline data. Be to, pasak pareiškėjos prie patikrinimo akto pridėta kaip priedas nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita Nr. ( - ) yra nepatvirtinta, todėl neturi juridinės galios, todėl negali būti laikomas tinkamu įrodymu byloje.

81Be to, pareiškėja pažymėjo, kad Vilniaus apskr. VMI 2009 m. lapkričio 19 d. turto vertinimo užduotyje VĮ Registrų centrui nepagrįstai nurodė vertinti turtą darant tvirtą prielaidą, kad turto fizinė būklė apžiūros dieną atitiko turto būklę vertės nustatymo datai – 2009 m. balandžio 17 d., 2009 m. gegužės 8 d., ir kadangi Vilniaus apskr. VMI suformulavo klaidingą vertinimo užduotį, gauta ataskaita negali būti laikoma tinkamu įrodymu byloje. Taip pat duomenys apie tai, kokiose patalpose buvo atliekami darbai, kur panaudotos visos statybinės medžiagos, pateikti UAB „Aslūnė“ 2010 m. kovo 24 d. raštu Nr. 8 pagal mokesčių administratoriaus 2010 m. kovo 17 d. nurodymą Nr. (21.26)-304-1061 negali būti panaudoti mokestinio patikrinimo akte, kadangi jie yra gauti ne patikrinimo eigoje.

82Pažymėjo, jog Vilniaus apskr. VMI sprendime nepagrįstai siaurai aiškino įstatymą dėl rinkos kainos dirbtinio sumažinimo požymių remiantis vien giminystės ryšių buvimu. Pareiškėja prašė panaikinti Vilniaus apskr. VMI 2010 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. (21.26)-256-156 patvirtintą 2010 m. balandžio 8 d. patikrinimo aktą Nr. (21.26)-08-77-9.

83Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išnagrinėjusi UAB „Aslūnė“ skundą dėl Vilniaus apskr. VMI 2010 m. birželio 14 d. sprendimo Nr. (21.26)-256-156, 2010 m. rugpjūčio 5 d. priėmė sprendimą Nr. 69-197, kuriuo patvirtino Vilniaus apskr. VMI 2010 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. (21.26)-256-156 (T. I, b. l. 80-88). VMI prie LR FM nustatė, jog pareiškėja pagal 2005 m. kovo 18 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. ( - ) iki 2020 m. birželio 24 d. išsinuomojo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) g. 5, Vilniuje. Pagal VĮ Registrų centro duomenis 4 šiame žemės sklype esantys pastatai (katilinė, 2 sandėliai, administracinis pastatas) priklausė pareiškėjai, kuriuos pagal 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ( - ) įsigijo iš UAB „Fudžija“. Pareiškėja 2006-2008 m. atliko administracinio pastato (unikalus Nr. ( - ), bendras plotas – 478,57 kv. m) esminį pagerinimą, kurio metu buvo suformuota 10 atskirų patalpų: 5 butai ir 5 administracinės patalpos. Taip pat pažymėjo, jog Vilniaus apskr. VMI patikrinimo metu nustatė, kad pareiškėja 1 butą ir 5 administracines patalpas pardavė susijusiems asmenims (pareiškėjos akcininko R. Z. sūnui – M. Z. ir R. Z. žmonos tėvams – B. V. ir V. V.) pigiau nei vidutinė 1 kv. m rinkos kaina bei pareiškėjos buhalterinės apskaitos registruose apskaityta 1 kv. m patalpų savikaina.

84Pažymėjo, jog išnagrinėjus ir įvertinus UAB „Liturta“ turto vertės nustatymo ataskaitą bei VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą, darytina išvada, kad parduoto turto vertė buvo žymiai didesnė nei pareiškėjos pagal preliminariąsias sutartis sudarytų sandorių vertė (su susijusiais asmenimis). Atsižvelgiant į šias aplinkybės bei tai, kad sandorių vertės buvo mažesnės už patirtas sąnaudas, darytina išvada, kad šiais sandoriais buvo siekta maksimalios naudos susijusiems asmenims.

85Dėl pareiškėjos argumentų, kad parduotų patalpų apmokestinamoji vertė turėtų būti sumažinta 125 215 Lt apdailos darbų verte (kuri 2009 m. rinkos kainomis sudaro apie 500 Lt/kv.m), anot VMI prie LR FM, prieštarauja ekonominei logikai, kadangi nustatytoji apmokestinamoji vertė dar labiau padidintų atotrūkį tarp pareiškėjos parduotų M. Z. ir B. V. patalpų (butų) savikainos (pareiškėjas priskyrė 1 321 524,29 Lt įsigijimo ir rekonstrukcijos vertės) ir pareiškėjos gautinų (1 000 000 Lt) pajamų.

86Dėl pareiškėjos skundo argumentų dėl VĮ Registrų centro 2010 m. sausio 8 d. parengtoje nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. ( - ) padarytų klaidų, VMI prie LR FM pažymėjo, kad padarytos klaidos neturi įtakos nustatytos turto vertės teisingumui, kadangi padarytos klaidos yra tik techninio pobūdžio.

87VMI prie LR FM teigimu, įvertinus visas aplinkybes, patikrinimo akto išvados ir rezultatai dėl pareiškėjos parduotų patalpų (butų) susijusiems asmenims už kainą neatitinkančią rinkos vertės, bei pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 17 str. nuostatas, Vilniaus apskr. VMI pagrįstai pareiškėjai papildomai apskaičiavo 71 500 Lt PVM ir 10 202 Lt PVM delspinigių bei vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 139 str. nuostatomis skyrė 7 150 Lt PVM baudą.

88Be kita ko VMI prie LR FM, išnagrinėjęs pareiškėjos skundo argumentus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo formos, mokestinio patikrinimo termino, patikrinimo akto priedų juridinės galios, sprendime pažymėjo, kad minėti skundo argumentas neturi reikšmės pareiškėjos apmokestinimo pagrįstumui. Be to nurodė, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 3 p. yra įtvirtinta principinė procedūrinių pažeidimų įtakos viešojo administravimo akto teisėtumo vertinimui taisyklė: skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Pasak VMI prie LR FM, ši įstatymo nuostata reiškia, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtą administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas. Tokiu būdu, net ir nustačius galimus pažeidimus, jie neturėtų įtakos mokestinio patikrinimo išvados ir ją patvirtinusių sprendimų teisėtumui.

89Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėja 2004 m. gegužės 13 d. sudarė su R. P. ir Š. B. trišalę jungtinės veiklos sutartį dėl ( - ) g. 5, Vilniuje, pastatų rekonstrukcijos, kuria susitarė bendrai veikti įsigyjant gamybines, administracines sandėliavimo ir kitos paskirties pastatus, esančius ( - ) g. 5, Vilniuje, projektuojant sklype gyvenamuosius namus su visuomeninės paskirties patalpomis, garažais ir parkavimo vietomis bei statant suprojektuotus pastatus (T. I, b. l. 162-164). Pareiškėja pagal 2005 m. kovo 18 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. ( - ) iki 2020 m. birželio 24 d. išsinuomojo žemės sklypą, esantį ( - ) g. 5, Vilniuje.

90Pagal VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus (T. I, b. l. 90-94, 150-154) matyti, jog žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), esantys pastatai (administracinis pastatas, katilinė ir 2 sandėliai,) priklausė pareiškėjai pagal 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ( - ). Pareiškėjas 2006-2008 m. atliko administracinio pastato (unik. Nr. ( - ), bendras plotas – 478,57 kv. m) esminį pagerinimą, kurio metu buvo suformuota 10 atskirų patalpų: 5 butai ir 5 administracinės patalpos.

91Pareiškėja 2007 m. balandžio 4 d. pasirašė su R. Z. (savo akcininku, kuris yra ir įmonės direktorius) preliminariąją sutartį Nr. ( - ), pagal kurią pareiškėja įsipareigojo parduoti, o R. Z. nupirkti 175,87 kv. m patalpas, esančias pastate, ( - ) g. 5, Vilniuje, unikalus Nr. ( - ), bei (duomenys neskelbtini) katilinės patalpų dalis, už 437 969,98 Lt, tame skaičiuje 66 808,98 Lt PVM. Sutarties 2 dalyje nurodyta, kad turto perdavimo pirkėjo nuosavybėn aktas turi būti sudarytas ne vėliau kaip iki 2008 m. kovo 28 d. (T. I, b. l. 110-111).

92Pagal 2008 m. kovo 3 d. priėmimo-perdavimo aktą Nr. ( - ) pareiškėja perdavė, o R. Z. priėmė nuosavybėn preliminarioje sutartyje nurodytas administracines patalpas ir ( - ) dalis katilinės (T. I, b. l. 123). Priėmimo-perdavimo aktą pasirašė pareiškėjos direktorius R. Z. ir fizinis asmuo R. Z.. Pirkėjas priėmimo-perdavimo akte nurodė preliminariosios sutarties vykdymo trūkumus – neatlikti tikslūs perduodamo turto kadastriniai matavimai ir patalpos nėra suformuotos turto vienetais, taip pat, kad turtas neperleistas pirkėjui notarine sutartimi.

93Pareiškėja R. Z. 2008 m. kovo 3 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą ALS Nr. ( - ), kurioje nurodyta minėto nekilnojamojo turto vertė – 371 161,00 Lt, PVM – 66 808,98 Lt (T. I, b. l. 124).

94Pareiškėja buhalterinės apskaitos registruose 2008 m. kovo mėn. apskaitė ir Vilniaus apskr. VMI pateiktoje 2008 m. kovo mėn. PVM deklaracijoje deklaravo 371 161 Lt parduotų patalpų apmokestinamąją vertę bei 66 908,98 Lt pardavimo PVM.

952008 m. birželio 18 d. pareiškėja su R. Z. sudarė susitarimą dėl 2007 m. balandžio 4 d. preliminariosios sutarties Nr. ( - ) vykdymo, kurioje iš dalies pakeitė preliminarios sutarties 2.1. p. ir pratęsė pagrindinių sutarčių sudarymą dėl turto perleidimo iki 2009 m. birželio 1 d. (T. I, b. l. 125).

962009 m. balandžio 9 d. R. Z. sudarė su M. Z. (pareiškėjos akcininko sūnus) teisių perleidimo sutartį Nr. ( - ) (T. I, b. l. 126, abi lapo pusės), pagal kurią R. Z. perleido M. Z. savo teises pirkti patalpas (175,87 kv.m), esančias ( - ) g. 5, Vilniuje, bei katilinės patalpų dalį, įgytas pagal 2007 m. balandžio 4 d. preliminariąją sutartį Nr. ( - ). Šalys susitarė, kad R. Z. sumokėti 437 969,98 Lt pareiškėjai, vadovaujantis preliminarios sutarties 3.1.1 ir 3.1.2 p. yra dovanojami M. Z.

97Pareiškėjui atlikus tikslius turto kadastrinius matavimus ir suformavus patalpas turto vienetais nežymiai pasikeitė perduodamų nuosavybėn patalpų plotas ir kiti duomenys, todėl pareiškėja, atstovaujama R. Z., ir M. Z. 2009 m. balandžio 15 d. pasirašė 2007 m. balandžio 4 d. preliminariosios sutarties Nr. ( - ) vykdymo trūkumų pašalinimo priėmimo-perdavimo aktą, kuriame nurodyta, kad pardavėjas perdavė, o pirkėjas priėmė nuosavybėn 190,75 kv. m patalpas, unikalus Nr. ( - ) (plane-2B2p) ir (duomenys neskelbtini) dalis katilinės, esančius ( - ) g. 5, Vilniuje, pridėjo patalpų schemas (T. I, b. l. 127, 128-132). Taip pat 2009 m. balandžio 15 d. pasirašyti preliminariosios sutarties pakeitimai pašalinus vykdymo trūkumus (T. I, b. l. 133).

982009 m. gegužės 8 d. pareiškėja sudarė su M. Z. pirkimo-pardavimo sutartį, kuria pareiškėja pardavė, o M. Z. nupirko administracines patalpas, esančias ( - ) g. 5-2, 5-4, administracines patalpas, unikalus Nr. ( - ), esančias ( - ) g. 5, butą, esantį ( - ) g. 5-10 bei ( - ) dalis katilinės, kuri buvo patvirtinta notaro (T. I, b. l. 134-141).

99Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.393 str. nuostatomis, nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartis turi būti notarinės formos ir minėtos formos nesilaikymas sutartį daro negaliojančia, todėl darytina išvada, kad pareiškėja aukščiau minėtas patalpas pardavė tik 2009 m. gegužės 8 d., t.y. kai buvo sudaryta notaro patvirtinta pirkimo – pardavimo sutartis.

100Byloje taip pat nustatyta, kad pagal UAB „Liturta“ 2009 m. kovo 24 d. turto vertės nustatymo ataskaitą Nr. ( - ) (užsakovas UAB „Aslūnė“) M. Z. parduodamų patalpų rinkos vertė 2007 m. kovo mėn. būklei – 299 000 Lt (T. II, b. l. 97-124). Turto vertės nustatymo ataskaitoje nurodyta, jog remiantis gauta iš užsakovo informacija vertinamų patalpų stovis 2007 m. kovo mėn. buvo blogas.

101Pareiškėja 2007 m. kovo 1 d. pasirašė su B. V. preliminariąją sutartį Nr. ( - ), pagal kurią pareiškėja įsipareigojo parduoti, o B. V. nupirkti 63,44 kv. m administracines patalpas, esančias ( - ) g. 5, Vilniuje, unikalus Nr. ( - ) už 140 000 Lt (tame skaičiuje 21 355,93 Lt PVM). Sutartyje nurodyta, kad turto perdavimo pirkėjo nuosavybėn aktas bus sudarytas ne vėliau kaip iki 2008 m. vasario 20 d. (T. I, b. l. 88-89). Pagal 2008 m. vasario 1 d. priėmimo-perdavimo aktą Nr. ( - ), kurį pasirašė pareiškėjos direktorius R. Z. ir fizinis asmuo B. V., pareiškėja perdavė, o B. V. priėmė nuosavybėn preliminarioje sutartyje nurodytą nekilnojamąjį turtą (T. I, b. l. 98). Priėmimo-perdavimo akte pirkėja nurodė preliminariosios sutarties vykdymo trūkumus – neatlikti tikslūs turto kadastriniai matavimai, patalpos nėra suformuotos turto vienetais bei pardavėja neperleido turto notarine sutartimi. Priėmimo-perdavimo akte nurodyta, jog B. V. už perkamas patalpas sumokėjo visą pinigų sumą ir visiškai už jas atsiskaitė.

102Pareiškėja pirkėjai B. V. 2008 m. vasario 1 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą ALS Nr. ( - ), kurioje nurodyta minėto nekilnojamojo turto vertė – 118 644,07 Lt, PVM – 21 355,93 Lt (T. I, b. l. 99). Pareiškėja buhalterinės apskaitos registruose apskaitė ir Inspekcijai pateiktoje 2008 m. vasario mėn. PVM deklaracijoje deklaravo parduotų patalpų 118 644 Lt apmokestinamąją vertę bei 21 356 Lt pardavimo PVM.

1032008 m. birželio 18 d. pareiškėja su B. V. pasirašė susitarimą dėl 2007 m. kovo 1 d. preliminariosios sutarties dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties Nr. ( - ) vykdymo, kuriame susitarė pratęsti preliminariojoje sutartyje nurodytą terminą pagrindinei sutarčiai dėl patalpų sudaryti, nurodant terminą ne vėliau, kaip iki 2009 m. birželio 1 d. (T. I, b. l. 100).

1042008 m. gruodžio 29 d. pareiškėja ir B. V. pasirašė 2007 m. kovo 1 d. preliminariosios sutarties dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo Nr. ( - ) vykdymo trūkumų pašalinimo priėmimo-perdavimo aktą, kuriame pažymėta, kad pardavėja pašalino vieną sutarties vykdymo trūkumą – atliko tikslius turto kadastrinius matavimus ir suformavo patalpas turto vienetais (T. I, b. l. 101). Kadangi nežymiai pasikeitė perduodamų nuosavybėn patalpų plotas ir kiti duomenys, šalys aktu papildomai susitarė, kad pardavėjas perdavė, o pirkėjas priėmė nuosavybėn 59,68 kv. m patalpas, esančias ( - ) g. 5, Vilniuje, unikalus Nr. ( - ). Taip pat 2008 m. gruodžio 29 d. pasirašyti preliminariosios sutarties pakeitimai pašalinus vykdymo trūkumus (T. I, b. l. 104).

105Nustatyta, kad Inspekcija, atsižvelgdama į nustatytas patalpų ir butų pardavimo susijusiems asmenims sandorių sudarymo aplinkybes ir šiuose sandoriuose įvardintas pinigų sumas, bei įvertinusi Pareiškėjo pateiktus duomenis apie minėtiems asmenims parduotų patalpų įsigijimo ir rekonstrukcijos savikainą (Pareiškėjas parduotų M. Z. patalpų (butų) savikainai priskyrė 1 000 135,42 Lt, parduotų B. V. – 321 388,87 Lt įsigijimo ir rekonstrukcijos vertę) padarė išvadą, kad minėtų fizinių asmenų įneštos sumos pagal aukščiau išvardintas 2008 metais išrašytas PVM sąskaitas faktūras yra avansiniai mokėjimai.

106Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.165 str. 1 d. nuostatas preliminariąja sutartimi laikoma šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą - pagrindinę – sutartį, todėl, teismo vertinimu, preliminariosios sutarties atveju nėra prievolės objekto kaip turtinės vertybės (esamo ar būsimo daikto, turtinių teisių ir t. t). Tokiu būdu, Inspekcija pagrįstai konstatavo, kad pagal 2008 metais išrašytas PVM sąskaitas faktūras buvo sumokėtas avansas už ateityje ketinamą įsigyti nekilnojamąjį turtą.

107Teismo vertinimu, aplinkybę, kad patalpų vertė išaugo patvirtina ir patikrinimo metu Pareiškėjo pateiktos UAB „Liturta“ 2009 m. kovo 24 d. turto vertės nustatymo ataskaitos Nr. ( - ) duomenimis M. Z. parduotų patalpų (unikalus Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - )) rinkos vertė 2007 m. kovo mėn. buvo 299 000 Lt, o B. V. parduotų patalpų (unikalus Nr. ( - ), Nr. ( - )) vertė – 138 000 Lt. Turto vertės nustatymo ataskaitoje nurodyta, jog remiantis gauta iš užsakovo informacija 2007 m. kovo mėn. vertinamų patalpų stovis buvo blogas. O kadangi 2008 m. atlikta pastato rekonstrukcija, patalpų stovis yra geras.

108Iš pateiktos UAB „Aslūnė“ buhalterinių pažymų (T. IV, b. l. 112, 113, 114) matyti, jog patalpų, esančių ( - ) g. 5, Vilniuje (bendras plotas – 478,57 kv. m), įsigijimo ir remonto darbų savikaina 2008 m. sausio 1 d. buvo – 2 424 449,44 Lt.

109Be to, pažymėtina, kad 2009 m. gegužės 8 d. sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties 3.2. p. nurodyta, kad parduodamo turto vidutinė rinkos vertė 2009 m. balandžio 15 d. buvo 878100 Lt, tuo tarpu, 2009 m. balandžio 17 d. sudarytos pirkimo - pardavimo sutarties 3.2. punkte nurodyta, kad parduodamo turto vidutinė rinkos vertė 2009 m. balandžio 15 d. yra 237000 Lt. Taigi, pareiškėjo pateikta turto vertės nustatymo ataskaita neatspindi M. Z. ir B. V. parduotų patalpų vertės, nes, kaip nustatyta, po 2007 m. kovo mėn. pareiškėjas rekonstravo bei pagerino patalpų stovį ir papildomai investavo lėšų, ko išdavoje iš esmė pakito parduodamų patalpų būklė ir jų rinkos kaina, todėl nėra pagrindo pripažinti pareiškėjos nurodomą aplinkybę, kad preliminariose sutartyse nurodyta perduodamų patalpų vertė atitinka tikrąją rinkos kainą.

110Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčių įstatymo 17 str. 2 d. apmokestinamoji vertė mokesčių administratoriaus sprendimu apskaičiuojama pagal rinkos kainą, nustatytą vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintais metodais ir jų taikymo tvarka.

111Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčių įstatymo 2 str. 30 p. nustatyta, kad rinkos kaina – atlygis, už kurį prekės tiekiamos arba paslaugos teikiamos, kai prekių pardavėjas arba paslaugų teikėjas ir šių prekių arba paslaugų pirkėjas nėra susiję ir kiekvienas iš jų siekia sau maksimalios ekonominės naudos.

112Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčių įstatymo 2 str. 31 d. 7 p. nurodyta, kad susijusiais asmenimis yra laikomi apmokestinamasis asmuo ir fizinis asmuo, susijęs su šio apmokestinamojo asmens dalyviu arba valdymo organo nariu šios dalies 1, 2 arba 3 punkte nurodytais ryšiais ar santykiais, todėl pareiškėja ir M. Z., B. V. ir V. V. pagrįstai laikyti susijusiais asmenimis.

113Nustatyta, kad 2009 m. balandžio 17 d. pareiškėja su B. V. pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą notaro, pagal kurią B. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktiniu V. V. nupirko administracines patalpas (bendras plotas – 29,56 kv. m), unikalus Nr. ( - ), esančias ( - ) g. 5-1, Vilniuje, kurių kaina nurodyta 66 617,86 Lt (t. y. 56 455,82 Lt, PVM – 10 162 Lt), ir patalpas, kurių bendras plotas 28,30 kv. m, unikalus Nr. ( - ), esančias (duomenys neskelbtini) g. 5-3, Vilniuje, kurių kaina nurodyta 73 382,14 Lt (t. y. 62 188 Lt, PVM – 11 193,89 Lt) (T. I, b. l. 105-109).

114Aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu, darytina išvada, kad aukščiau minėtų patalpų pardavimas B. ir V. V. įvyko 2009 m. balandžio 17 d., kai buvo pasirašyta notaro patvirtinta pirkimo – pardavimo sutartis.

115Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčių įstatymo 2 str. 29 d. nurodyta, jog PVM sąskaita – faktūra yra dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas ir kuris atitinka visus šiame įstatyme tokiam dokumentui nustatytus reikalavimus, o pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčių įstatymo 79 str. 1 ir 2 d., darytina išvada, kad asmens prievolė įforminti prekių tiekimą PVM sąskaita – faktūra paprastai atsiranda jau patiekus prekes. Teismo vertinimu, vadovaujantis minėta įstatymo nuostata bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.393 str. nuostata, Vilniaus apskr. VMI pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja aukščiau nurodyto nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sandoriams įforminti 2009 m. balandžio 17 d. ir 2009 m. gegužės 8 d. turėjo išrašyti PVM sąskaitas – faktūras.

116Parduotų M. Z. ir B. V. patalpų (butų) savikainai pareiškėja priskyrė 1 321 524,29 Lt įsigijimo ir rekonstrukcijos vertės (M. Z. – 1 000 135,42 Lt, B. V. – 321 388,87 Lt).

117UAB „Aslūnė“ buhalterinėse 2008 m. vasario 28 d. pažymoje Nr. ( - ) ir 2008 m. kovo 31 d. pažymoje Nr. ( - ) (T. IV, b. l. 112) apskaičiuota 1 kv. m visų butų (patalpų) įsigijimo ir rekonstrukcijos savikaina. 2008 m. sausio 1 d. nurodyta administracinio pastato 1 kv. m savikaina – 5 066,03 Lt, kuri apskaičiuota, padalijus administracinio pastato įsigijimo ir rekonstrukcijos vertę (2 424 449,44 Lt) iš pastato bendrojo ploto (478,57 kv. m).

118M. Z. patalpų (butų) adresu ( - ) g. 5-2, 5-4, 5-10, 5-9 ir katilinės dalies, Vilnius 1 kv. m pardavimo kaina nuo 989 Lt iki 2765 Lt arba nuo 54,6 % iki 80,5 % žemesnė nei 1 kv. m patalpų savikaina.

119B. V. patalpų (butų) adresu ( - ) g. 5-1 ir 5-3, Vilnius, 1 kv. m. pardavimo kaina nuo 2869 Lt iki 3156 Lt arba 57 % - 62,3 % žemesnė nei 1 kv. m patalpų savikaina.

120Taigi, kaip matyti iš aukščiau nustatytų faktinių aplinkybių, kitiems pirkėjams (T. III, b. l. 73-82, 95-103, 109-116, 136-144) butai buvo parduoti su daline apdaila arba be apdailos, parduodant vidutinė 1 kv. m kaina – 5 827,33 Lt. Tuo tarpu M. Z. bei B. V. patalpos buvo parduotos vidutine 1 kv. m kaina – 2 279,96, todėl darytina išvada, kad Inspekcija išnagrinėjusi atliktų darbų aktuose išvardytus statybos remonto darbus ir medžiagų nurašymo aktuose išvardintas medžiagas pagrįstai konstatavo, kad išvardyti darbai buvo atlikti ir nurašytos medžiagos panaudotos pareiškėjos akcininko (direktoriaus) giminaičių butams įrengti, o parduotų M. Z. ir B. V. patalpų (butų) kaina neatitinka rinkos kainos.

121Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 str. nurodyta, jog turto vertinimo ataskaita turi juridinę galią, jeigu ji atitinka šio įstatymo 23 straipsnyje nurodytus reikalavimus. Turto vertinimo ataskaita galioja šioje ataskaitoje nurodytomis sąlygomis ir laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka.

122Pagal VĮ Registrų centro 2010 m. sausio 6 d. nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą Nr. ( - ) bei joje esančias nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo pažymas, aukščiau nurodytų patalpų, esančių adresu ( - ) g. 5, Vilniuje, rinkos vertė vertinimo dienai (2009 m. balandžio 17 d. ir 2009 m. gegužės 8 d.) sudarė 1 000 000 Lt, t. y. M. Z. parduotų patalpų – 772 000 Lt ir B. V. – 228 000 Lt, tai yra bendra vertė 422 030 Lt [1 000 000-(437 969,98+140 000)] didesnė už pardavimo kainą (T. II, b. l. 1-39). VĮ Registrų centro vertinimu M. Z. ir B. V. patalpos buvo pilnai įrengtos, geros būklės.

123Pagal VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2005 m. gegužės 20 d. pažymėjimą (T. I, 142-144) matyti, kad administracinio pastato (bendras plotas – 432,91 kv. m), esančio ( - ) g. 5, Vilniuje, 2005 m. kovo 23 d. buvo 533 000 Lt. Pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2006 m. liepos 17 d. išrašą (T. I, b. l. 145-149) administracinio pastato (bendras plotas – 433,50 kv. m), esančio ( - ) g. 5, Vilniuje, 2006 m. liepos 17 d. buvo 1 180 000 Lt. Pažymėta, jog pastatas padidėjo dėl metodikos pasikeitimo. Pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2008 m. vasario 5 d. išrašą (T. I, b. l. 150-154) administracinio pastato (bendras plotas – 417,18 kv. m), esančio ( - ) g. 5, Vilniuje, 2007 m. gruodžio 17 d. buvo 1 454 000 Lt. Pažymėta, jog pastatas sumažėjo dėl paprastojo remonto ir kadastrinius matavimus atliko UAB „Kagema“.

1242010 m. sausio 5 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (T. II, b. l. 65-79) nurodyta, jog atlikta administracinio pastato, esančio ( - ) g. 5, Vilniuje, rekonstrukcija.

125Pagal 2008 m. rugpjūčio 29 d. UAB „Kagema“ atliktą nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylą matyti, jog administracinio pastato, plane pažymėto 2B2/p (478,57 kv. m), esančio ( - ) g. 5, Vilniuje, rekonstrukcijos metai – 2008, baigtumas – 100 proc. (T. II, b. l. 130-146), taip pat nurodyta administracinio pastato vidutinė rinkos vertė 2008 m. rugpjūčio 29 d. – 2 122 000 Lt.

126Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 str. 13 d. nustatyta, kad rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir tarp norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo patekimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų.

127Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčių įstatymo 17 str. 1 d., kai mokesčio administratoriui Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais kyla pagrįstų įtarimų, kad tiekiamos prekės arba teikiamos paslaugos apmokestinamoji vertė yra dirbtinai sumažinta arba padidinta, jis turi teisę apmokestinamąją vertę apskaičiuoti pats. Tiekiamos prekės arba teikiamos paslaugos apmokestinamoji vertė gali būti laikoma dirbtinai sumažinta arba padidinta tuo atvejui jeigu ji, įvertinus visas sandorio sąlygas, neatitinka prekės arba paslaugos rinkos kainos.

128Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. birželio 12 d. nutarimu Nr.871 „Dėl rinkos kainos, pagal kurią mokesčių administratorius apskaičiuoja prekių ar paslaugų apmokestinamąją vertę savo sprendimu, nustatymo metodų ir jų taikymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Rinkos kainos, pagal kurią mokesčių administratorius apskaičiuoja prekių ar paslaugų apmokestinamąją vertę savo sprendimu, nustatymo metodus ir jų taikymo taisyklių 4 p. nurodyta, kad patikrinimo metu nustačius, kad yra pagrindo manyti prekių ar paslaugų apmokestinamąją vertę esant dirbtinai padidintą ar sumažintą, apmokestinamoji vertė apskaičiuojama pagal rinkos kainą, nustatytą taikant šiuos metodus: 4.1. tapačių prekių (paslaugų) kainos metodą; 4.2. panašių prekių (paslaugų) kainos metodą; 4.3. prekių pagaminimo (paslaugų suteikimo) savikainos arba įsigijimo kainos ir įprastos veiklos pelningumo normos metodą; 4.4. prekių pagaminimo (paslaugų suteikimo) savikainos ir įsigijimo kainos metodą.

129Taisyklių 5 p. nurodyta, kad šių Taisyklių 4.1 – 4.4 p. nurodyti metodai taikomi paeiliui. Kiekvieno punkto nuostatos gali būti taikomos tik tuo atveju, jeigu pagal ankstesnįjį punktą apmokestinamosios vertės apskaičiuoti neįmanoma.

130Taisyklių 11 p. nurodyta, kad mokesčių administratorius, šių Taisyklių 4.1 – 4.4 punktuose nurodytais metodais nustatydamas rinkos kainą, naudoja to paties prekių tiekėjo (paslaugų teikėjo) ir (arba) pirkėjo (kliento) apskaitos ir kitus duomenis, išskyrus duomenis apie sandorius, kurių atveju yra pagrindo laikyti apmokestinamąją vertę esant dirbtinai padidintą ar sumažintą.

131Taisyklių 12 p. nurodyta, kad jeigu naudojant 11 punkte nurodytą šaltinį rinkos kainos nustatyti neįmanoma, mokesčių administratorius turi teisę naudoti šaltinius (naudojamas tas šaltinis (arba šaltiniai), kuris leidžia tiksliausiai nustatyti rinkos kainą).

132Taisyklių 13 p. nurodyta, kad tikrinamas apmokestinamasis asmuo turi teisę teikti mokesčių administratoriui savo siūlymus dėl šaltinių naudojimo rinkos kainai nustatyti, kuriuos mokesčių administratorius privalo įvertinti.

133Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 3 p. įtvirtinta principinė procedūrinių pažeidimų įtakos viešojo administravimo akto teisėtumo vertinimui taisyklė: skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Ši įstatyminė nuostata reiškia, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtą administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) 2005 m. balandžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-416/2005). Taigi nurodytu pagrindu visi pareiškėjo nurodyti procedūriniai pažeidimai pripažintini neesminiais, neįtakojusiais skundžiamų aktų teisėtumo.

134Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad pareiškėjos UAB „Aslūnė“ skundas dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2010 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. 69-197 „Dėl UAB „Aslūnė“ 2010-07-07 skundo“ bei Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. birželio 14 d. sprendimo Nr. (21.26)-256-156 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas, nes skundžiami aktai yra teisėti bei pagrįsti.

135Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

Nutarė

136atmesti pareiškėjos UAB „Aslūnė“ skundą kaip nepagrįstą.

137Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei,... 3. dalyvaujant pareiškėjos UAB „Aslūnė“ atstovui direktoriui 4. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal... 5. pareiškėja UAB „Aslūnė“ (toliau – ir pareiškėja) su skundu, kurį... 6. Skunde pareiškėja nurodė, jog Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių... 7. Pareiškėja išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka apskundė... 8. Pasak pareiškėjos, Vilniaus apskrities VMI 2010 m. birželio 14 d. priimtas... 9. Taip pat nurodė, jog mokestinis patikrinimas pasibaigė pasibaigus nustatytam... 10. Pareiškėjos teigimu, 2010 m. balandžio 8 d. bendrovės direktorius... 11. Patikrinimo akto priedu nurodyta Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita Nr.... 12. Nurodė, jog pasirašius 2008 m. vasario 1 d. priėmimo-perdavimo aktą Nr. 13. 2009 m. balandžio 9 d. teisių perleidimo sutartimi, sudaryta notarine forma,... 14. Be to, VMI prie LR FM nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjos pateiktus... 15. Preliminarios sutartys atitinka rinkos kainą jų sudarymo momentu. Vilniaus... 16. Atkreipė dėmesį, kad Pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 25 d. turto tikroji... 17. Vilniaus apskrities VMI ir VMI prie LR FM savo sprendimuose palygino UAB... 18. Pareiškėja nurodė, kad ji pastabose pateikė argumentus, kodėl... 19. Pareiškėjos manymu, bet kuris pirkėjas, sudaręs preliminarią sutartį 2007... 20. Pažymėjo, kad pareiškėja 2004 m. gegužės 13 d. sudarė trišalę... 21. Pažymėjo, kad VMI prie LR FM priimtame sprendime neteisingai nustatė PVM... 22. Pareiškėja taip pat nurodė, kad prievolė išrašyti PVM sąskaitą... 23. Pagal sandorių sąlygas pareiškėja įsipareigojo patalpas perduoti anksčiau... 24. Taip pat pažymėjo, kad Vilniaus apskrities VMI 2009 m. lapkričio 19 d. turto... 25. Pareiškėjos teigimu 2007 m. bendrovė buvo skolinga bankui 950 000 Lt, kurių... 26. Pažymėjo, kad pirkėjai sudarė minėtas preliminarias sutartis ir mokėjo... 27. Bendra patalpų būklė buvo avarinė, taip pat pablogėjusi dėl pardavėjo... 28. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja 2010 m. kovo 24 raštu Nr. 8 pateikė... 29. Pareiškėja nurodė, kad prie patikrinimo akto pridėtas dokumentas –... 30. Pareiškėja nurodė, kad VMI prie LR FM sprendime, taip pat Vilniaus... 31. Pareiškėjos teigimu, darant prielaidą, kad rinkoje apdailos kaina laikoma... 32. Akto priede – Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitoje Nr. 33. Statiniui buvo atlikti paprastojo remonto darbai, kuriems nereikalingas... 34. Pareiškėja nurodė, kad Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 17 str. 1 d.... 35. Pasak pareiškėjos, VMI prie LR FM nesivadovavo VMI prie LR FM 2002 m.... 36. Pareiškėja be kita ko nurodo, kad VMI prie LR FM sprendimu patvirtino... 37. Pažymėjo, kad Vilniaus apskrities VMI neįrodė, kad sudarant preliminarias... 38. Be to, pareiškėja pažymėjo, jog ji veikė ekonomiškai pagrįstai,... 39. Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų... 40. Atsakovė nurodė, kad ginčas tarp pareiškėjos ir atsakovės yra kilęs dėl... 41. Pasak atsakovės, pareiškėja pagal 2005 m. kovo 18 d. valstybinės žemės... 42. Atsakovės teigimu, pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 17 str. 1... 43. Atsakovė taip pat nurodė, jog Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo... 44. Anot atsakovės, pareiškėja 2007 m. balandžio 4 d. pasirašė su 45. Atsakovė nurodė, kad UAB „Liturta“ 2009 m. kovo 24 d. turto vertės... 46. Atsakovės teigimu, pagal 2008 m. kovo 3 d. priėmimo-perdavimo aktą Nr. 47. R. Z. 2009 m. balandžio 9 d. sudarė su 48. Pasak atsakovės, pareiškėjai atlikus tikslius turto kadastrinius matavimus... 49. Pareiškėja 2009 m. gegužės 8 d. sudarė su M. Z.... 50. Atsakovės teigimu, pareiškėjas 2007 m. kovo 1 d. pasirašė su 51. Atsakovė taip pat nurodė, kad pagal pareiškėjos pateiktą UAB „Liturta“... 52. Vykdant 2007 m. kovo 1 d. preliminariąją sutartį dėl nekilnojamojo turto... 53. Pasak atsakovės, pareiškėja 2009 m. balandžio 17 d. su 54. Taip pat atsakovės teigimu, pagal 2007 m. kovo 1 d. preliminarią sutartį Nr.... 55. Be to, atsakovė nurodė, kad iš pareiškėjos pateiktų buhalterinės... 56. Pasak atsakovės, Valstybės įmonės Registrų centro vertinimu 57. Atsakovės teigimu, pagal Valstybės įmonės Registrų centro 2010 m. sausio 8... 58. Tad, anot atsakovės, Vilniaus apskr. VMI, atsižvelgdama į nustatytas... 59. Taip pat atsakovė atkreipė dėmesį ir į tai, kad pagal Pridėtinės vertės... 60. Atsakovės teigimu, Vilniaus apskr. VMI taip pat pasisakė, jog neneigiant... 61. Atsiliepime atsakovė taip pat nurodė, jog kadangi rinkos sąlygomis... 62. Atsakovės teigimu, išnagrinėjus ir įvertinus UAB „Liturta“ turto... 63. Dėl pareiškėjos skunde nurodytų argumentų, kad parduotų patalpų... 64. Dėl pareiškėjo skunde nurodėtų argumentų dėl VĮ Registrų centro 2010... 65. Be to, atsakovės teigimu, pagal TVVPĮ 24 str. nuostatas, turto vertinimo... 66. Taigi, atsakovė įvertinusi išdėstytas aplinkybes, patikrinimo akto išvadas... 67. Atsakovė pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 68. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių... 69. Teismo posėdyje pareiškėjos UAB „Aslūnė“ atstovas direktorius 70. Teismo posėdyje atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos... 71. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities... 72. Skundas atmestinas.... 73. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskr. VMI atliko pareiškėjos PVM... 74. Patikrinimo akte, be kita ko, nurodyta, jog, vadovaujantis Pridėtinės vertės... 75. Pareiškėja, nesutikdama su Vilniaus apskr. VMI 2010 m. balandžio 8 d.... 76. Nurodė, jog pareiškėja vykdė darbus, susijusius su patalpų formavimu... 77. Be kita ko, pastabose pareiškėja nurodė, jog patikrinimo akto priede –... 78. Pažymėjo, kad pareiškėja nepadarė mokestinių pažeidimų, patalpos... 79. Vilniaus apskr. VMI, išnagrinėjusi 2010 m. balandžio 8 d. patikrinimo aktą... 80. Pareiškėja, nesutikdama su Vilniaus apskr. VMI 2010 m. birželio 14 d.... 81. Be to, pareiškėja pažymėjo, kad Vilniaus apskr. VMI 2009 m. lapkričio 19... 82. Pažymėjo, jog Vilniaus apskr. VMI sprendime nepagrįstai siaurai aiškino... 83. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų... 84. Pažymėjo, jog išnagrinėjus ir įvertinus UAB „Liturta“ turto vertės... 85. Dėl pareiškėjos argumentų, kad parduotų patalpų apmokestinamoji vertė... 86. Dėl pareiškėjos skundo argumentų dėl VĮ Registrų centro 2010 m. sausio 8... 87. VMI prie LR FM teigimu, įvertinus visas aplinkybes, patikrinimo akto išvados... 88. Be kita ko VMI prie LR FM, išnagrinėjęs pareiškėjos skundo argumentus dėl... 89. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėja 2004 m. gegužės 13 d. sudarė su... 90. Pagal VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų... 91. Pareiškėja 2007 m. balandžio 4 d. pasirašė su R. Z.... 92. Pagal 2008 m. kovo 3 d. priėmimo-perdavimo aktą Nr. ( -... 93. Pareiškėja R. Z. 2008 m. kovo 3 d. išrašė PVM... 94. Pareiškėja buhalterinės apskaitos registruose 2008 m. kovo mėn. apskaitė... 95. 2008 m. birželio 18 d. pareiškėja su R. Z. sudarė... 96. 2009 m. balandžio 9 d. R. Z. sudarė su 97. Pareiškėjui atlikus tikslius turto kadastrinius matavimus ir suformavus... 98. 2009 m. gegužės 8 d. pareiškėja sudarė su M. Z.... 99. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.393 str. nuostatomis,... 100. Byloje taip pat nustatyta, kad pagal UAB „Liturta“ 2009 m. kovo 24 d. turto... 101. Pareiškėja 2007 m. kovo 1 d. pasirašė su B. V.... 102. Pareiškėja pirkėjai B. V. 2008 m. vasario 1 d.... 103. 2008 m. birželio 18 d. pareiškėja su B. V. pasirašė... 104. 2008 m. gruodžio 29 d. pareiškėja ir B. V. pasirašė... 105. Nustatyta, kad Inspekcija, atsižvelgdama į nustatytas patalpų ir butų... 106. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.165 str. 1 d.... 107. Teismo vertinimu, aplinkybę, kad patalpų vertė išaugo patvirtina ir... 108. Iš pateiktos UAB „Aslūnė“ buhalterinių pažymų (T. IV, b. l. 112, 113,... 109. Be to, pažymėtina, kad 2009 m. gegužės 8 d. sudarytos pirkimo – pardavimo... 110. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčių įstatymo 17 str. 2... 111. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčių įstatymo 2 str. 30 p.... 112. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčių įstatymo 2 str. 31 d. 7... 113. Nustatyta, kad 2009 m. balandžio 17 d. pareiškėja su 114. Aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu, darytina išvada, kad aukščiau... 115. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčių įstatymo 2 str. 29 d.... 116. Parduotų M. Z. ir B. V. patalpų... 117. UAB „Aslūnė“ buhalterinėse 2008 m. vasario 28 d. pažymoje Nr. 118. M. Z. patalpų (butų) adresu ( - )... 119. B. V. patalpų (butų) adresu ( - )... 120. Taigi, kaip matyti iš aukščiau nustatytų faktinių aplinkybių, kitiems... 121. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 str.... 122. Pagal VĮ Registrų centro 2010 m. sausio 6 d. nekilnojamojo turto įvertinimo... 123. Pagal VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2005 m. gegužės 20 d.... 124. 2010 m. sausio 5 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio... 125. Pagal 2008 m. rugpjūčio 29 d. UAB „Kagema“ atliktą nekilnojamojo turto... 126. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 str. 13 d.... 127. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčių... 128. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. birželio 12 d. nutarimu Nr.871... 129. Taisyklių 5 p. nurodyta, kad šių Taisyklių 4.1 – 4.4 p. nurodyti metodai... 130. Taisyklių 11 p. nurodyta, kad mokesčių administratorius, šių Taisyklių... 131. Taisyklių 12 p. nurodyta, kad jeigu naudojant 11 punkte nurodytą šaltinį... 132. Taisyklių 13 p. nurodyta, kad tikrinamas apmokestinamasis asmuo turi teisę... 133. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 3... 134. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad pareiškėjos UAB... 135. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 136. atmesti pareiškėjos UAB „Aslūnė“ skundą kaip nepagrįstą.... 137. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...