Byla 2A-2064-560/2012
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. J. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui E. J. dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo E. J. 13 740 Lt už aplinkai padarytą žalą. Nurodė, kad buvo nustatyta, jog atsakovas E. J. įvykdė neteisėtą kirtimą ( - ) esančiame žemės ūkio paskirties sklype, kadastrinis Nr. ( - ), kuris nuosavybės teise priklauso E. J., t.y. atsakovas savavališkai, neturėdamas nustatyta tvarka Ukmergės rajono savivaldybės administracijos išduoto leidimo, iškirto 20 žalių beržų, kurie pagal norminį reglamentavimą yra saugotini. Tokiu būdu padarė žalą aplinkai. Už ATPK 78 str. 1 d. padarytus pažeidimus atsakovui 2011 m. sausio 24 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. VR-13.1-14 ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros 2011 m. kovo 15 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-13.1-14 jam skirta 225 Lt administracinė bauda. Neteisėtais E. J. veiksmais buvo padaryta 13 740 Lt žala gamtai. Ji apskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 198 patvirtinta Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodika bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. Dl-343 patvirtintais Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais.

52011-06-15 Ukmergės rajono apylinkės teismas preliminariu sprendimu patenkino ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį bei iš atsakovo E. J. ieškovo naudai priteisė 13 740 Lt gamtai padarytos žalos.

6Atsakovas E. J. pateikė prieštaravimus, kur nurodė, kad nesutinka su preliminariu sprendimu. Atsakovas teigė, jog minimame žemės sklype atsakovas nusprendė įveisti mišką. Vadovaujantis 2010 m. gruodžio 16 d. Ukmergės žemėtvarkos skyriaus vedėjos L. V. patvirtintu žemės sklypo planu su įveisiamo miško ribomis, Nacionalinės žemėtvarkos tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Ukmergės žemėtvarkos skyrius išdavė leidimą įveisti mišką ne miško žemės sklype. Vadovaudamasis minėtu leidimu, 2011 metų pradžioje atsakovas pradėjo želdavietės paruošimo miško įveisimui darbus, remdamasis LR aplinkos ministro įsakymu Nr. Dl-199 patvirtintais Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatais. Atsižvelgiant į tai, kad dirva, kurioje yra planuojamas įveisti miškas, reikalauja specialaus paruošimo ją ariant, frezuojant, žemės sklype buvę medžiai trukdė ne tik atlikti minėtus žemės sklypo paruošiamuosius darbus bet ir iš esmės kliudė miško įveisimo projekto įgyvendinimui. Teigė, kad leidimą iškirti medžius jis turėjo, nes leidime įveisti mišką ne miško žemės sklype yra nurodyta, kad leidimas yra išduotas vadovaujantis Ukmergės žemėtvarkos skyriaus 2010-12-16 parengtu žemės sklypo planu su įveisiamo miško ribomis, kuriame buvo detaliai įvertinta žemės sklypo esama būklė. Todėl nėra pagrindo konstatuoti jo neteisėtus veiksmus, o ieškinys turi būti atmestas. Atkreipia dėmesį į LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, darbų vykdymo ir leidimų darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo aprašo“ patvirtinimo 12.3 p.

7Ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas pateikė atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus, prašė juos atmesti. Nurodė, kad medžiams kirsti atsakovas turėjo gauti savivaldybės leidimą. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas atsiliepime pažymėjo, jog asmenys gali pasinaudoti teise įveisti mišką, tačiau ji nepanaikina pareigos, prieš įveisiant mišką, teisėtai kirsti įveisiamame miške augančius medžius. Ieškovas pažymėjo, kad medžių priskirtinumo saugotiniems bei veiksmų neteisėtumo klausimas išspręstas įsiteisėjusia Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011-04-29 nutartimi, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 182 straipsnio 2 punktu, nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios nustatytos įsiteisėjusius teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (teismo sprendimo prejudicialumo savybė).

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Ukmergės rajono apylinkės teismas 2011-12-01 galutiniu sprendimu paliko nepakeistą 2011-06-05 Ukmergės rajono apylinkės teismo preliminarų sprendimą. Priteisė iš atsakovo E. J. 740 Lt gamtai padarytos žalos ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento naudai, skolos mokėjimą išdėstė 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį sumokant po 1 145 Lt. Taip pat priteisė iš atsakovo E. J. 206 Lt žyminio mokesčio ir 15,97 Lt pašto išlaidų Valstybei. Nurodė, kad atsakovas medžius iškirto neturėdamas tam reikiamo leidimo, t.y. iškirto neteisėtai, todėl jam netaikoma LR aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 12.3 punktas. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, jog visais atvejais, sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą. Nagrinėjamu atveju ieškovas privalo įrodyti žalos padarymo faktą ir jos dydį, nes žalos atsiradimo faktas, kaip toks, nepreziumuojamas. Atsakovas, neturėdamas leidimo, iškirto saugotinus medžius- 20 beržų, tuo padarė aplinkai 13 740 Lt žalą, padarytą žalą ieškovas apskaičiavo remdamasis teisės aktais: Aplinkos ministro 1995 12 14 įsakymu Nr. 198 patvirtinta Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodika ir Aplinkos ministro 2008 06 26 įsakymu Nr. D1-343 patvirtintais Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais. Dėl šių aplinkybių teismas ieškinį patenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo 13 470 Lt žalos atlyginimo bei sprendimo vykdymą išdėstė 12 mėnesių.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11Atsakovas E. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011-12-01 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas, priteisdamas žalą, neatsižvelgė į tai, kad žemės ūkio paskirties žemėje buvę savaime užaugę medžiai trukdė įveisti mišką ir todėl E. J. neturėjo kitos išeities ir turėjo pašalinti miško įveisimui trukdžiusius medžius, nes, priešingu atveju, atsakovas nebūtų galėjęs tinkamai atlikti miško įveisimo darbų. Atsakovo tikslas buvo būtent padidinti medžių skaičių, - t.y. įveisti mišką 3.60 ha plote, - o ne mažinti medžių skaičių. Iš šių aplinkybių objektyviai akivaizdu, kad E. J. neturėjo tikslo ir priežasties naikinti medžius ir mažinti jų kiekį. Teigia, kad gamtai žala padaryta nebus, kadangi vietoj 20 vnt. beržų bus įveistas miškas 3.60 ha plote. Apelianto įsitikinimu, teismas nevertino atsakovo E. J. paaiškinimų, jog siekdamas tinkamai sutvarkyti miško įveisimui reikalingus dokumentus, jis kreipėsi į kompetentingas institucijas - Ukmergės miškų urėdiją, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentą, kur jam buvo paaiškinta, jog jokie papildomi leidimai ar sutikimai, išskyrus jo turimus, nereikalingi. Taigi, atsakovas nesikreipė ir negavo leidimo kirsti medžius būtent dėl to, kad buvo suklaidintas kompetentingų institucijų. Apelianto teigimu Ukmergės rajono apylinkės teismas nepagrįstai netaikė LR aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymo Nr. D1-87 Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 12.3 punkto, pagal kurį saugotinų medžių ir krūmų vertė neatlyginama, kai pareiškėjas įsipareigoja ne vėliau kaip per vienerius metus pasodinti (...) pašalintų medžių ar krūmų atkuriamąją vertę atitinkantį kiekį ir juos prižiūrėti tris metus. Apelianto įsitikinimu nurodytoji teisės norma reglamentuoja situaciją kai asmuo, atlikdamas leistus medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbus, atlieka ir leidimu neleistą darbą - be leistų, nukerta dar ir neleistus kirsti medžius ar krūmus. Pažymi, kad apeliantas turėjo patvirtintus žemės sklypo planą su įveisiamo miško ribomis, leidimą įveisti mišką ne miško žemės sklype ir vadovaudamasis šiais dokumentais kartu su kitais leistais atlikti miško įveisimo darbais, taip pat atliko ir neleistus veiksmus - iškirto medžius, todėl šioje byloje turi būti taikoma analogija bei taikomas minėto aprašo 12.3 punktas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai netaikė CK 1.5 str. nuostatų bei nepagrįstai nevertino atsakovo E. J. atliktų neteisėtų veiksmų - medžių iškirtimo - tikslo bei aplinkybių, kurioms esant medžiai buvo iškirsti. Pasak apelianto, nustatytos bylos faktinės aplinkybės, jog atsakovas medžius iškirto siekdamas šiame plote teisėtai įveisti mišką, leidžia konstatuoti, kad teismo įpareigojimas atlyginti žalą neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nes yra baudinio pobūdžio. Atsakovo manymu, teismas turėjo pakankamą pagrindą sumažinti atsakovui paskirtą baudą.

12Ieškovas Lietuvos Respublikos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad skundžiamame sprendime Ukmergės rajono apylinkės teismas labai aiškiai konstatavo žalos padarymo faktą. Atsakovui neteisėtai nukirtus 20 žalių beržų žala buvo paskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 198 patvirtinta Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodika. patvirtintais Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais. Teigti, kad apeliantui neteisėtai iškirtus 20 žalių beržų, buvo sunaikinta dalis per dešimtmečius susiformavusio natūralaus ir gamtiniu požiūriu šiai vietovei itin svarbaus biotopo, reikšmingo augalijai ir gyvūnijai. Pažymi, kad apelianto teiginiai, jog jis buvo suklaidintas valstybės institucijų bei dėl to nežinojo, kokį konkretų leidimą turėjo gauti, norėdamas iškirsti medžius, yra nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Atsakovas bylą nagrinėjant teisme tik bendrai nurodė kreipęsis į miškų urėdiją bei aplinkosaugą, tačiau neįvardijo konkrečių valstybės institucijų, į kurias galimai yra kreipęsis, bei su kuriais pareigūnais galimai konsultavęsis dėl medžių iškirtimo. Be to, ankstesniuose jo procesiniuose dokumentuose apeliantas nekėlė klausimo dėl galimai klaidingų valstybės institucijų konsultacijų suteikimo, priešingai - tvirtai laikėsi pozicijos, jog jo turimas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės žemėtvarkos skyriaus 2010 m. gruodžio 16 d. leidimas įveisti mišką ne miško žemės sklype Nr. 19 esą suteikia teisę iškirsti medžius. Ieškovas pažymi, kad apeliantas klaidingai interpretuojama Aprašo 12.3 punkto nuostatą. Apraše nurodyta galimybė neatlyginti saugotinų medžių ir krūmų vertės 12.3 punkte nustatytais atvejais tik tada, kai saugotinų medžių ir krūmų kirtimai bei jų vertė numatyti leidime, bei vykdant teisėtą kirtimą. Ši teisės norma nereguliuoja situacijos, kai įvykdomi neteisėti kirtimai. Ieškovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog Ukmergės rajono apylinkės teismas skundžiame sprendime įgyvendino tik formalų teisingumą, įpareigodamas E. J. atlyginti gamtai padarytą žalą, nes jo tikslas esą buvo įveisti mišką 3.60 ha plote. Pažymi, kad neteisėtai iškirsti medžiai buvo, brandūs, apie 18 metų amžiaus. Neteisėtai iškirtus šiuos medžius, vietoj jų net ir pasodinus naujus, konstatuotina žala gamtai, kadangi medis formuojasi dešimtmečiais, kol pasiekia brandą. Taip pat pažymi, kad atsakovui pateiktas ieškinys dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo pagrįstas šioje byloje surinktais faktiniais duomenimis apie E. J. neteisėtais veiksmais gamtai padarytą žalą bei teisės aktų reikalavimais, todėl apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis yra visiškai nelogiški, nepagrįsti bei nemotyvuoti, todėl atmestini.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Apelianto E. J. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

15Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

16Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertinos byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė norminį reglamentavimą bei padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas savo neteisėtais veiksmais padarė žalos gamtai, kurią turi atlyginti. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas šias išvadas, nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų nuostatų, formuojamos teismų praktikos. Šių išvadų nepaneigia apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai. Vis tik, teismas nepagrįstai nesirėmė LR CK 1.5 str. reikalavimais, pilnai neįvertino susiklosčiusios situacijos, atsakovo ketinimus, todėl nepagrįstai nesumažino priteistinos žalos dydį. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, jog nagrinėjamoje byloje yra pagrindas priteistinos žalos dydį sumažinti.

17Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad agentūros valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai 2011-01-12 nustatė, kad atsakovas E. J. įvykdė neteisėtą kirtimą ( - ) esančiame žemės ūkio paskirties sklype, kadastrinis Nr. ( - ), kuris nuosavybės teise priklauso E. J.. E. J. minėtame žemės ūkio paskirties sklype savavališkai, neturėdamas nustatyta tvarka Ukmergės rajono savivaldybės administracijos išduoto leidimo, nukirto 20 žalių beržų. Šie medžiai priskiriami saugomiems, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtintų kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo 3.11 punktu. Nukirsdamas saugomus medžius atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 13 punktą ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 punkto reikalavimus, bei padarė žalą aplinkai. Už ATPK 78 str. 1 d. padarytus pažeidimus atsakovui 2011 m. sausio 24 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. VR-13.1-14 ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros 2011 m. kovo 15 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-13.1-14 jam buvo skirta 225 Lt administracinė bauda. Ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į teismą dėl 13 740 Lt dydžio žalos gamtai iš atsakovo priteisimo. Teismas, nustatęs deliktinės atsakomybės, ieškinį patenkino visiškai.

18Teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas šioje byloje atsakovo civilinės atsakomybės klausimą, neįvertino visų bylos aplinkybių, neįvertino to, jog atsakovas medžius nukirto, nes pastarieji trukdė miško įveisimui, kad jį suklaidino kompetentingos valstybės institucijos, kad pagal Aprašo 12.3 p. jis turi būti atleistas nuo iškirstų medžių vertės atlyginimo, kad jo turimas patvirtintas žemės sklypo planas su įveisiamo miško ribomis bei leidimas įveisti mišką ne miško žemės sklype leido jam atlikti minėtų medžių iškirtimo veiksmus. Minimi apelianto teiginiai yra nepagrįsti nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisiniais argumentais. Atsakovas neneigia, kad iškirto minimus medžius žemės ūkio paskirties žemės sklype. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad medžius atsakovas iškirto, neturėdamas tam reikiamo įgaliotos institucijos leidimo, t.y. neteisėtai. Nors apeliantas teigia, kad medžius iškirto, nes jie trukdė miško įveisimui šiame sklype, siekė ne mažinti medžių skaičių, o priešingai - padidinti, tačiau tai nepašalina jo veiksmų neteisėtumo. Atsakovas formaliai remiasi LR aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-199 patvirtintomis „Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatomis“, teigdamas, kad remiantis jų reikalavimais, jis privalėjo iškirsti medžius. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu apklaustas VRAAD Ukmergės rajono vyresnysis specialistas R. K. paaiškino, jog mišką įveisti galima ir neiškertant medžių. Be to, atsakovas, siekdamas tinkamai pasiruošti miško sodinimui bei ketindamas iškirsti šiame žemės sklype esančius medžius, galėjo ir privalėjo kreiptis į atitinkamus pareigūnus dėl leidimo kirtimui išdavimo, kaip tai yra numatyta LR aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 patvirtintame Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas). Tačiau tokių veiksmų apeliantas nesiėmė. Laikytini nepagrįstais apelianto teiginiai, kad apie tai, jog jis turi gauti leidimą šiems medžiams kirsti, jis nežinojo, buvo suklaidintas Ukmergės miškų urėdijos bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnų, kur jam buvo paaiškinta, jog jokie papildomi leidimai ar sutikimai, išskyrus jo turimus, nereikalingi. Pirmiausia pažymėtina, kad pagal konstitucinį principą įstatymų (norminių teisės aktų) reikalavimų nežinojimas neatleidžia asmens nuo atsakomybės (Konstitucijos 7 str.). Kaip teisingai pažymėjo ieškovas, atsakovo nurodomos aplinkybės nėra pagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. Atsakovas aplinkybių, jog jis kreipėsi į valstybės institucijas, kurių pareigūnai nurodė, kad jam nereikalingi papildomi leidimai medžių kirtimui, nenurodė teismui pateiktuose prieštaravimuose. Priešingai, teigė, kad jis medžius iškirto teisėtai, remiantis turimais dokumentais. Taip pat apeliantas neįvardijo konkrečių valstybės pareigūnų, su kuriais jis galimai konsultavosi dėl medžių iškirtimo, dėl ko nėra galimybės objektyviai patikrinti apelianto nurodomų aplinkybių teisingumo, todėl šiuos atsakovo teiginius pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė kaip neįrodytus. Atsakovas nepagrįstai laikosi pozicijos, jog jo turimi dokumentai – patvirtintas žemės sklypo planas su įveisiamo miško ribomis, leidimas įveisti mišką ne miško žemės sklype, suteikė jam teisę iškirsti šiame sklype buvusius medžius. Tokia atsakovo pozicija neatitinka norminių teisės reikalavimų, pagal kuriuos, kaip minėta, atsakovas medžių kirtimui privalėjo gauti savivaldybės leidimą. Apeliantas neteisingai, nepagrįstai plečiamai aiškina Aprašo 12.3 punktą, teigdamas, kad jis yra atleidžiamas nuo iškirstų medžių vertės atlyginimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, minimas Aprašo punktas neatsiejamai turi būti aiškinamas ir taikomas su šio Aprašo 9 punktu, kuris suponuoja išvadą, jog Aprašo 12.3 p. gali būti taikomas tik vykdant (įvykdžius) teisėtą (t.y. turint atitinkamą leidimą) kirtimą. Nagrinėjamoje byloje buvo teisingai konstatuota, kad atsakovas neteisėtai iškirto medžius, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti atsakovo minimą aprašo punktą.

19Taigi, remiantis aukščiau išdėstytu bei bylos medžiaga, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos įrodymus, padarė teisingas išvadas, jog atsakovas savo neteisėtais veiksmais padarė žalos gamtai, kurią privalo atlyginti. Priešingi apeliacinio skundo teiginiai nepagrįsti, todėl atmetami. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos žalos dydį, nepilnai įvertino atsakovo neteisėtų veiksmų tikslo bei aplinkybių. Pagal ieškovo pateiktus duomenis atsakovo neteisėtais veiksmais buvo padaryta 13 740 lt dydžio žala gamtai. Apeliantas neginčija šios sumos paskaičiavimo pagal norminių teisės aktų reikalavimus, tačiau mano, kad priteistos žalos dydis yra neadekvatus padarytam pažeidimui, jo ketinimams, yra baudinio pobūdžio, prieštarauja LR CK 1.5 punkte numatytiems principams. Nors nagrinėjamoje byloje nėra pagrindų taikyti LR CK 6.253 str. nuostatas, vis tik, teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nustatant priteistinos žalos atlyginimo dydį turi remiamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (LR CK 1.5). Nustatytos faktinės aplinkybės, jog atsakovas siekė teisėtai žemės ūkio paskirties žemėje pasodinti mišką, gavo tam reikiamus leidimus, medžius iškirto ne piktybiškai siekiant pasisavinti iškirstus medžius, gauti iš to materialios naudos, o iš esmės dėl norminio reglamentavimo neišmanymo, siekdamas tinkamai pasiruošti miško sodinimui, kartu vertinant tai, kad atsakovo finansinė padėtis nėra gera, jo oficialiai gaunamos kasmėnesinės pajamos nėra didelės, turi nepilnametį vaiką, prie kurio išlaikymo turi prisidėti, neturi nekilnojamojo turto, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą priteistinos žalos atlyginimo dydį sumažinti per pus - iki 6 870 Lt dydžio, jo mokėjimą išdėstant 12 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį sumokant 572,50 Lt.

20Remiantis LR CPK 93 str. 5 d. nuostatomis, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Kadangi buvo patenkinta ½ ieškinio reikalavimų, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 206 Lt žyminio mokesčio ir 7,99 Lt pašto išlaidų, viso 213,99 Lt. Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 412 Lt žyminio mokesčio. Kadangi buvo iš dalies patenkintas apeliacinis skundas, iš valstybės biudžeto atsakovui gražintina 206 Lt dydžio dalis žyminio mokesčio. Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, iš atsakovo E. J. valstybės naudai priteistini 7,99 Lt (213,99 Lt – 206 Lt).

21Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 329-330 str., teisėjų kolegija

Nutarė

22Atsakovo E. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

23Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d. galutinį sprendimą dalyje pakeisti ir priteisti iš atsakovo E. J., a.k. ( - ) ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, į.k. 190742148, naudai 6 870 Lt gamtai padarytos žalos atlyginimo, skolos mokėjimą išdėstant 12 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį sumokant po 572,50 Lt.

24Priteisti iš atsakovo E. J., a.k. ( - ) valstybei 7,99 Lt bylinėjimosi išlaidų.

25Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos... 5. 2011-06-15 Ukmergės rajono apylinkės teismas preliminariu sprendimu patenkino... 6. Atsakovas E. J. pateikė prieštaravimus, kur nurodė, kad nesutinka su... 7. Ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus regiono... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Ukmergės rajono apylinkės teismas 2011-12-01 galutiniu sprendimu paliko... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 11. Atsakovas E. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Ukmergės rajono... 12. Ieškovas Lietuvos Respublikos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 14. Apelianto E. J. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. ... 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 16. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir... 17. Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad agentūros... 18. Teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo sutikti su apelianto... 19. Taigi, remiantis aukščiau išdėstytu bei bylos medžiaga, teisėjų kolegija... 20. Remiantis LR CPK 93 str. 5 d. nuostatomis, perskirstytinos bylinėjimosi... 21. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str.... 22. Atsakovo E. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 23. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d. galutinį sprendimą... 24. Priteisti iš atsakovo E. J., a.k. ( - ) valstybei 7,99 Lt bylinėjimosi... 25. Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą....