Byla 2S-536-368/2012
Dėl skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (išieškotojo) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Šeigas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 d. nutarties dalies panaikinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Šeigas“ prašymą suinteresuotiems asmenims L. E., R. E., antstoliui R. K. ir Nordea Bank Finland Plc, Lietuvoje veikiančiam per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, dėl skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Pareiškėjas UAB „Šeigas“ kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydamas nustatyti skolininkės L. E. priklausančio turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu R. E., ir L. E. paskirti šį turtą natūra: transporto priemones ( - ), valst. Nr. ( - ), 2000 m., ( - ), valst. Nr. ( - ), 1998 m., registruotas L. E. vardu, ir ( - ), valst. Nr. ( - ), 1999 m., registruotą R. E. vardu; ½ dalį buto, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), bendras plotas 64,05 kv. m, registruotas L. E. vardu; nustatyti bendraturčių L. E. ir R. E. naudojimosi butu, esančiu ( - ), tvarką, skolininkei L. E. asmeniniam naudojimuisi paskiriant buto 15-2 ir 15-4 indeksais pažymėtas patalpas, sutuoktiniui R. E. asmeniniam naudojimuisi paskiriant plane pažymėtas patalpas 15-3, kitas patalpas, plane pažymėtas kaip 15-1 ir 15-5, paskirti bendraturčių bendram naudojimuisi. Pareiškėjas taip pat prašė nustatyti, kad R. E. gaunamas darbo užmokestis ar kitos pajamos yra bendroji sutuoktinių nuosavybė ir nustatyti, jog 50 proc. šių pajamų priklauso skolininkei L. E., iš kurių galimas išieškojimas pagal skolininkės skolas, priteisti iš skolininkės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad vykdydamas antstolio pasiūlymą ir, remdamasis CPK 667 straipsniu, taip pat atsižvelgęs į tai, jog vykdant priverstinį skolos išieškojimą yra areštuota skolininkės ir jos sutuoktinio R. E. bendrosios jungtinės nuosavybės teise turima transporto priemonė ( - ), taip pat kitas jų santuokos metu įgytas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, kreipėsi į teismą. Pažymėjo, kad nustačius naudojimosi butu tvarką, skoliniai įsipareigojimai bankui nedingtų, skolininkė su sutuoktiniu ir toliau išliktų solidariais banko skolininkais, todėl pareiškimo tenkinimas Nordea Bank Finland Plc (toliau – banko) teisių nepažeistų. Teigė, kad hipotekos kreditorius turi pirmenybę tik į įkeistą daiktą. Tvirtino, kad banko teismui pateiktos atstovavimo išlaidos neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų, todėl prašė bylinėjimosi išlaidas vertinti pagal Rekomendacijas, sutiko tik su 400 Lt išlaidų dydžiu.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 5 d. nutartimi pareiškimą tenkino iš dalies. Nustatė, kad skolininkės L. E. bendrąja jungtine nuosavybe su R. E. priklausančių kilnojamųjų daiktų, areštuotų 2011-09-20 ir 2011-11-17 turto arešto aktais vykdomojoje byloje Nr. 98-922/11, dalis yra transporto priemones ( - ), valst. Nr. ( - ), 2000 m., ( - ), valst. Nr. ( - ), 1998 m., registruotos L. E. vardu, ir ( - ), valst. Nr. ( - ), 1999 m., registruota R. E. vardu. Kitą dalį prašymo atmetė. Priteisė suinteresuotam asmeniui Nordea Bank Finland Plc, Lietuvoje veikiančiam per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, iš pareiškėjo UAB „Šeigas“ 1400 Lt teisinės pagalbos išlaidas, taip pat 18,30 Lt pašto išlaidas valstybei. Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes dėl turto verčių, į tai, kad dėl automobilių priskyrimo skolininkei neprieštaravo jos sutuoktinis, siekdamas apsaugoti šeimos interesus, nustatė, jog skolininkei priklauso visi trys automobiliai, į kuriuos išieškotojas UAB „Šeigas“ gali be kliūčių nukreipti išieškojimą. Nurodė, kad nustačius, jog skolininkei priklauso ½ dalis jos sutuoktinio darbo užmokesčio ar pajamų, hipotekos kreditoriaus išieškojimo galimybės gerokai sumažėtų ir jis netektų galimybės nukreipti išieškojimą į vieno iš solidarių skolininkų visas turimas pajamas. Pažymėjo, kad išieškojimas iš buto yra apsunkintas, kadangi hipotekos kreditorius turi pirmenybę prieš kitus kreditorius išieškant iš šio turto. Sprendė, kad išieškoti iš ½ dalies buto negalima, nes bankas turi įkeitimą visam butui ir įkeitimo teisė yra nedalijama. Atkreipė dėmesį, kad pagal prašomą nustatyti buto naudojimosi tvarką skolininkei L. E. tektų didesnė buto dalis. Teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijas, į banko atstovo surašytą vieną procesinį dokumentą ir į tai, kad atstovas į teismo posėdį neatvyko, maksimaliu rekomenduojamu priteisti dydžiu laikė 1400 Lt.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

7Skųsdamas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 d. nutartį, apeliantas (pareiškėjas) UAB „Šeigas“ prašo panaikinti teismo nutarties dalį, kuria atmesti jo pareiškimo reikalavimai ir priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti visiškai, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirajame skunde pažymima, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė procesines ir materialines teisės normas, neįvertino visų bylos aplinkybių. Teigiama, kad teismas suabsoliutino hipotekos kreditoriaus teises. Tvirtinama, kad suinteresuoti asmenys nebuvo aktyvūs ir nebendradarbiavo su pareiškėju. Apelianto manymu, realizavus automobilius, skola nebus visiškai padengta. Pabrėžia, kad CK 4.172 straipsnio nuostatos netrukdo padalyti įkeistą nekilnojamąjį daiktą nepadalijus hipotekos. Apeliantas nesutinka su bankui priteistu bylinėjimosi išlaidų dydžiu ir atkreipia dėmesį, kad teismas neįvertino pareiškėjo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

8Atsiliepdamas į apelianto atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo L. E. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime pažymi, kad palaiko savo poziciją, nurodytą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

9Atsiliepdamas į apelianto atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Nordea Bank Finland Plc, Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių prašo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, kad CPK 667 straipsnio normas galima taikyti tik tada, kai yra galimas išieškojimas iš įkeisto daikto, tačiau šioje byloje pagrindo išieškoti iš buto nėra. Teigia, kad bankas, būdamas hipotekos kreditoriumi, turi pirmenybę prieš kitus kredito gavėjų kreditorius. Tvirtina, kad naudojimosi tvarkos nustatymas pažeistų jo interesus ir paneigtų hipotekos esmę. Pabrėžia, kad nagrinėjamoje byloje ginčo šalių interesai priešingi.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

11teisiniai argumentai ir išvados

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

13Apelianto (pareiškėjo) UAB „Šeigas“ atskirasis skundas netenkintinas.

14Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.).

15Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, be kita ko, pažymėjo, kad skolininkei ir jos sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybe priklauso Nordea Bank Finland Plc įkeistas butas, esantis ( - ) ir konstatavo, jog išieškoti iš ½ dalies buto negalima, nes bankas turi įkeitimą visam butui, ir įkeitimo teisė yra nedalijama (CK 4.172 str.).

16Teismas pažymi, kad hipoteka – tai daiktinė teisė, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo – įvykdymas įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Šis užtikrinimo būdas pasižymi greitomis, supaprastintomis kreditoriaus reikalavimo patenkinimo procedūromis, kuriose hipotekos kreditoriui suteikiama privilegijuota padėtis prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Hipoteka gali atsirasti iš įstatymo ar teismo sprendimo (priverstinė hipoteka) arba iš šalių laisva valia sudaryto susitarimo (sutartinė hipoteka) (CK 4.175 straipsnio 1 dalis).

17Teismas sutinka su minėtomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju išieškojimas iš bankui įkeisto buto yra neįmanomas iki tol, kol solidarūs skolininkai (102 b. l.) nėra visiškai atsiskaitę su hipotekos kreditoriumi pagal paskolos sutartį, arba iki tol, kol išieškojimo neinicijuos pats hipotekos kreditorius, tačiau ir šiuo atveju, bankas turėtų teisę savo reikalavimą patenkinti pirmiau už kitus kreditorius, t. y. turėtų privilegijuotą padėtį (CK 4.192 str. 1 d.).

18Teismas atmeta apelianto skundo teiginius dėl ginčo buto vertės, kadangi teiginiai šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad apeliantas be hipotekos turėtojo sutikimo negalės įgyvendinti savo teisių ir išsiieškoti skolos, neturi teisinės reikšmės (CPK 747 str. 3 d., paskolos sutarties 9.3 punktas).

19Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog skolininkė ar jos sutuoktinis šiuo metu būtų dirbantys, gautų stabilias pajamas, kurių pusę galima būtų pripažinti skolininkei ir sprendė, kad nustačius, jog skolininkei priklauso ½ dalis jos sutuoktinio darbo užmokesčio ar pajamų, hipotekos kreditoriaus išieškojimo galimybės gerokai sumažėtų, kadangi jis netektų galimybės nukreipti išieškojimą į vieno iš solidarių skolininkų pajamas.

20Teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 str. 4 d.), ir tai suponuoja teismo pareigą nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių dalis taip, jog būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Akivaizdu, kad patenkinus apelianto prašymą ir nustačius, jog R. E. gaunamas darbo užmokestis ar kitos pajamos yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, ir nustačius, kad 50 proc. šių pajamų priklauso skolininkei L. E., iš kurios galimas išieškojimas pagal skolininkės skolas, hipotekos kreditoriui, esant teisiniam pagrindui, būtų apribota galimybė išieškoti skolą iš solidarių skolininkų.

21Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Šioje byloje apelianto ir banko teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingas, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijų) nuostatas, pagrįstai iš dalies tenkino suinteresuoto asmens prašymą priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Teismo vertinimu, bankui priteistų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis neviršijo rekomenduojamo.

22Teismas atmeta apelianto skundo teiginius, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino jo turėtų bylinėjimosi išlaidų, kadangi apeliantas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė pirmosios instancijos teismui šių išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų (CPK 98 str. 1 d.).

23Skundą atmetus, tenkintinas suinteresuoto asmens (banko) prašymas dėl bylinėjimosi išvadų priteisimo. Teismas, atsižvelgdamas į bylos nesudėtingumą, į tai, kad atstovauti joje ir rengti atsiliepimą į atskirąjį skundą nebuvo būtinas specialus pasirengimas, nes nebuvo nagrinėjami nauji teisiniai klausimai (ta pati advokatė atstovavo banko interesus ir pirmosios instancijos teisme), ir dėl to advokatės darbo sąnaudos nebuvo didelės, į tai, jog banko atstovė atsiliepime iš esmės atkartojo dalį atsiliepimo, pateikto pirmosios instancijos teismui, į atsiliepimo turinį, kuriame neanalizuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bylose panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis, ir į Rekomendacijų nuostatas, sprendžia, kad banko bylinėjimosi išlaidų dydis apeliacinės instancijos teisme mažintinas iki 700 Lt (CPK 93, 98 str.). Teismo vertinimu, teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo.

24Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

25Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

26Priteisti suinteresuotam asmeniui Nordea Bank Finland Plc, Lietuvoje veikiančiam per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių (į. k. 112025592) iš apelianto UAB „Šeigas“ (į. k. 144592768) 700 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus... 2. I. Ginčo esmė... 3. Pareiškėjas UAB „Šeigas“ kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės... 4. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 5. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 5 d. nutartimi... 6. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai... 7. Skųsdamas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 d. nutartį,... 8. Atsiliepdamas į apelianto atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo L. E.... 9. Atsiliepdamas į apelianto atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Nordea Bank... 10. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 11. teisiniai argumentai ir išvados... 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 13. Apelianto (pareiškėjo) UAB „Šeigas“ atskirasis skundas netenkintinas.... 14. Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų... 15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, be kita ko, pažymėjo,... 16. Teismas pažymi, kad hipoteka – tai daiktinė teisė, kuria užtikrinamas... 17. Teismas sutinka su minėtomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir... 18. Teismas atmeta apelianto skundo teiginius dėl ginčo buto vertės, kadangi... 19. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog... 20. Teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog... 21. Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje... 22. Teismas atmeta apelianto skundo teiginius, kad pirmosios instancijos teismas... 23. Skundą atmetus, tenkintinas suinteresuoto asmens (banko) prašymas dėl... 24. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1... 25. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 d. nutartį palikti... 26. Priteisti suinteresuotam asmeniui Nordea Bank Finland Plc, Lietuvoje...