Byla A-602-1222-12
Dėl sprendimų panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Veslavos Ruskan (pranešėja), sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui P. K., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Vilniaus AVMI; Inspekcija) atliko pareiškėjo V. L. (toliau – ir pareiškėjas) patikrinimą už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. ir 2010 m. liepos 8 d. patikrinimo aktu Nr. (21.26)-04-77-44 (toliau – ir Patikrinimo aktas) konstatavo, kad pareiškėjas 2007-2008 m. gavo vertybinių popierių pardavimo pajamų, kurios turėtų būti apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu (toliau – ir GPM).

5Patikrinimo metu Vilniaus AVMI nustatė, jog pareiškėjas 1998 m. sausio 26 d. pagal akcijų pasirašymo sutartį įsigijo 60 vienetų 100 litų nominalios vertės uždarosios akcinės bendrovės „Ekotermijos servisas“ (toliau – ir UAB „Ekotermijos servisas“; bendrovė) akcijų, t. y. jis įsigijo 60 proc. UAB „Ekotermijos servisas“ akcijų. 2002 m. birželio 17 d. pareiškėjas pardavė 10 vienetų akcijų ir nuo 2002 m. birželio 17 d. pareiškėjas nuosavybės teise valdė 50 proc. bendrovės akcijų. Visuotiniame akcininkų susirinkime buvo priimtas sprendimas iš bendrovės lėšų padidinti įstatinį kapitalą, išleidžiant 4 900 vienetų 100 litų nominalios vertės naujų akcijų, kurios buvo padalintos akcininkams proporcingai jų turėtoms bendrovės įstatinio kapitalo dalims. Pareiškėjo turimų akcijų skaičius padidėjo nuo 50 vienetų iki 2500 vienetų, kas sudarė 50 proc. bendrovės akcijų. Pareiškėjas pasirašė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pardavė UAB „Axis Industrines“ visas 2 500 akcijas už 3 000 000 litų, ir, vadovaudamasis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (pažeidimo nustatymo metu galiojusi redakcija) (toliau – ir GPMĮ) 17 straipsnio 1 dalies 22 punktu, 2007 m. ir 2008 m. iš jų pardavimo gautas pajamas deklaravo kaip neapmokestinamąsias pajamas. Vilniaus AVMI, atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes bei GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 22 ir 23 punktų nuostatas, iš 3 000 000 Lt akcijų pardavimo pajamų sumos 60 000 Lt, gautos už iki 1999 m. sausio 1 d. įsigytų vertybinių popierių pardavimą, pripažino neapmokestinamosiomis pajamomis, o likusią sumą – apmokestinamosiomis akcijų pardavimo pajamomis (2007 m. – 2 690 000 Lt, 2008 m. – 250 000 Lt) ir atitinkamai paskaičiavo papildomai mokėtinus mokesčius.

6Vilniaus AVMI 2010 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. (21.26)-256-238 nusprendė patvirtinti Patikrinimo aktą (toliau – ir Sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo) ir jame papildomai pareiškėjui apskaičiuotus 441 055 Lt GPM ir 150 219 Lt GPM delspinigius bei skirti 43 785 Lt GPM baudą, bei nuo šių GPM delspinigių ir baudos pareiškėjo neatleisti.

7Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo, su skundu kreipėsi į atsakovą Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI; atsakovas), prašydamas šį sprendimą panaikinti ir atleisti jį nuo GPM delspinigių ir baudos.

8VMI 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. 68-274 (toliau – ir VMI 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimas) nusprendė patvirtinti Vilniaus AVMI Sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo atleisti pareiškėją nuo 149 514 GPM delspinigių mokėjimo, bet neatleisti jo nuo 43 785 GPM baudos mokėjimo.

9Pareiškėjas, nesutikdamas su VMI 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimo dalimi dėl nurodymo sumokėti 441 055 Lt GPM ir 43 785 Lt GPM baudą, kreipėsi į Mokestinių ginčų komisiją prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK; Komisija), prašydamas sprendimą šioje dalyje panaikinti ir atleisti jį nuo nurodytos baudos mokėjimo.

10MGK 2011 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. S-108(7-19/2011) (toliau – ir MGK 2011 m. gegužės 17 d. sprendimas) patvirtino VMI 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir atleido pareiškėją nuo 43 785 Lt baudos mokėjimo.

11II.

12Pareiškėjas, nesutikdamas su MGK 2011 m. gegužės 17 d. sprendimu, su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti MGK 2011 m. gegužės 17 d. sprendimo dalį, kuria patvirtinta Vilniaus AVMI paskaičiuota mokėtina GPM suma, VMI 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimo dalį, kuria patvirtinta Vilniaus AVMI paskaičiuota mokėtina GPM suma bei bauda, ir Vilniaus AVMI Sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo.

13Skunde paaiškino, kad Inspekcija, atlikdama mokestinį patikrinimą, išsamiai neįvertino UAB „Ekotermijos servisas“ įstatinio kapitalo padidinimo iš bendrovės lėšų, neatsižvelgė į įmonių bei civilinės teisės nuostatas, susijusias su įstatinio kapitalo didinimu iš įmonės lėšų, nesiaiškino, kokios įtakos bendrovės įstatinio kapitalo padidinimas iš bendrovės lėšų turėjo pareiškėjo turėtų turtinių bei neturtinių teisių bendrovėje apimčiai, bendrovės ir pareiškėjo valdyto bendrovės akcijų paketo vertei. Teigė, jog institucijos, nagrinėjusios pareiškėjo skundus, neįvertino, kad, padidinus bendrovės įstatinį kapitalą iš bendrovės lėšų, pareiškėjo turėtų turtinių ir neturtinių teisių apimtis ir pareiškėjo valdytos bendrovės kapitalo dalies vertė nepasikeitė. Komisija ir VMI savo sprendimuose nesilaikė Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 8 straipsnyje įtvirtinto teisingumo principo ir MAĮ 3 straipsnio, įtvirtinančio, kad visi Lietuvos Respublikos mokesčių teisės aktų prieštaravimai ar neaiškumai yra aiškinami mokesčių mokėtojo naudai.

14Nurodė, jog nesutinka, kad 2005 m. birželio 15 d. iš bendrovės lėšų didinant įstatinį kapitalą proporcingai iki 2005 m. birželio 15 d. turėtai kapitalo daliai įgytos 2450 vienetų 100 litų nominalios vertės naujos akcijos yra laikomos akcijomis, įgytomis po 1999 m. sausio 1 d., ir jas parduodant apmokestinamos, remiantis GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 23 punktu, GPM įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 22 punktas neapima akcijų pardavimo pajamų apmokestinimo tuo atveju, jei parduodamos akcijos, suteiktos akcininkui po 1999 m. sausio 1 d. didinant vieneto įstatinį kapitalą iš vieneto lėšų. Dėl to nustatant, koks mokestinis režimas turėtų būti taikomas iš bendrovės lėšų didinant įstatinį kapitalą išleistų akcijų pardavimui, turėtų būti atsižvelgiama į įstatinio kapitalo ir akcijos sampratą civilinėje teisėje. Be to, turi būtinai atsižvelgti į Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) nuostatas ir nustatyti, kaip pakito pareiškėjo turtinių ir neturtinių teisių apimtis padidinus bendrovės įstatinį kapitalą iš bendrovės lėšų bei kokios įtakos įstatinio kapitalo padidinimas turėjo pareiškėjo valdomos bendrovės kapitalo dalies vertei. Visais atvejais galioja ta pati taisyklė, kad akcininko dalyvavimo laipsnis bendrovės veikloje priklauso nuo jo turimų akcijų kiekio santykio su visu įstatiniu kapitalu ir neturi tiesioginio ryšio su akcininko turimų akcijų skaičiumi. Akcininkui suteikiamų teisių apimtis priklauso ne nuo jo turimų akcijų skaičiaus, o nuo akcininko turimos įmonės įstatinio kapitalo dalies. Visas ABĮ 15–16 straipsniuose išvardytas teises pareiškėjas įgijo 1998 m. sausio 26 d. įgydamas 60 paprastųjų bendrovės akcijų, kurios tuo metu sudarė 60 proc. bendrovės įstatinio kapitalo. Padidinus bendrovės įstatinį kapitalą, pareiškėjo turimų turtinių bei neturtinių teisių apimtis nepasikeitė. Tai, jog pareiškėjui buvo suteiktos naujai išleistos akcijos, nėra aplinkybė, kuri lėmė valdytų akcijų pardavimo apmokestinimą. Įstatinis kapitalas didinamas siekiant veiksmingiau įgyvendinti vieną iš įstatinio kapitalo atliekamų funkcijų – kreditorių interesų apsaugos, veiklos arba adekvataus kapitalo ir dalyvavimo bendrovės kapitale, o šiuo atveju įstatinis kapitalas buvo didinimas tam, kad būtų įgyvendinti reikalavimai, keliami bendrovėms, kurios ketina dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose. Bendrovės įstatinio kapitalo didinimas iš bendrovės lėšų yra įmonės nuosavo kapitalo perskirstymas, kuris gali pakeisti vienos akcininko valdomos akcijos vertę, nes didinant įstatinį kapitalą ir išleidžiant naujas akcijas, bendrovės akcijų (įstatinio kapitalo dalių) skaičius padidėja, o bendrovės vertė nepakinta. Tačiau įstatinio kapitalo padidinimas iš bendrovės lėšų negali turėti įtakos viso akcininko valdomo akcijų paketo vertei, kadangi akcininkų valdomos bendrovės kapitalo dalys, kaip ir bendrovės vertė, nepasikeičia. Be to, didinant bendrovės įstatinį kapitalą iš įmonės lėšų, bendrovės akcininkams nėra suteikiama jokia kita turtinė ar neturtinė nauda, o papildomų bendrovės akcijų išleidimą lemia ABĮ 51 straipsnis. Pridūrė, jog tai, kad akcijų pardavimo momentu galiojusio GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 22 punkto komentaras yra klaidinantis, savo sprendimuose patvirtino ir atsakovas, ir Komisija. GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 22 punkto komentare aptariamas vieneto įstatinio kapitalo didinimas neišskiriant įstatinio kapitalo didinimo iš akcininkų lėšų nuo įstatinio kapitalo didinimo iš vieneto lėšų. Įstatinio kapitalo didinimas iš akcininkų lėšų negali būti prilygintas įstatinio kapitalo didinimui iš vieneto lėšų, kadangi, didinant vieneto įstatinį kapitalą iš vieneto lėšų, nepakinta nei vieneto dalyvių turima dalis vieneto kapitale, nei vieneto, kurio įstatinis kapitalas yra didinamas, akcijų vertė. Tai patvirtina ir GPMĮ 2 straipsnio 14 dalis, kuria remiantis, pajamomis nėra laikomos dėl vieneto įstatinio kapitalo didinimo akcininkams proporcingai jų turimų akcijų skaičiui nemokamai išduotos akcijos arba anksčiau išleistų akcijų nominalios vertės padidinimo suma. Pareiškėjo iki 1999 m. sausio 1 d. įsigytų akcijų pardavimo sąlygoms ir kainai bendrovės įstatinio kapitalo padidinimas iš bendrovės lėšų bei naujų akcijų išleidimas įtakos turėti negalėjo, todėl pagal savo turinį visa pareiškėjo valdoma parduodamos bendrovės kapitalo dalis buvo įgyta iki 1999 m. sausio 1 d. ir visos iš bendrovės akcijų pardavimo pareiškėjo gautos pajamos turėjo būti kvalifikuojamos kaip neapmokestinamos pajamos, remiantis GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 22 punktu.

15Atsakovas VMI atsiliepimu į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

16Paaiškino, kad pagal 2005 m. birželio 15 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą UAB „Ekotermijos servisas“ iš nepaskirstytojo pelno padidino įstatinį kapitalą iki 500 000 Lt, naujai išleisdama 4 900 akcijų, kurios akcininkams paskirstytos nemokamai, proporcingai priklausančių akcijų vertei. Pareiškėjui atiteko 2 450 naujai išleistų UAB „Ekotermijos“ servisas akcijų ir 2005 m. jis turėjo 2 500 bendrovės akcijų, iš kurių 50 vienetų įsigijo iki 1999 m. sausio 1 d. ir 2 450 – po 1999 m. sausio 1 d. Šiuo atveju pareiškėjo 2 450 akcijų įsigijimo kaina lygi 0 Lt, nes jeigu vieneto dalyviui dėl įstatinio arba pagrindinio kapitalo didinimo nemokamai išduodama akcijų arba padidinama anksčiau išleistų akcijų nominali vertė, pajaus vertė ar dalis, tokių akcijų įsigijimo kaina arba akcijų (pajų, dalių) įsigijimo kainos dalis, atitinkanti akcijų nominalios vertės, pajaus vertės arba dalies vertės padidinimas yra lygus 0. Pareiškėjas 2007 m. birželio 1 d. pardavė UAB „Axis Industries“ turimas 2 500 akcijų, o tai sudarė 50 proc. bendrovės įstatinio kapitalo. Už akcijas UAB „Axis Industries“ 2007 m. sumokėjo pareiškėjui 2 750 000 Lt ir 2008 m. 250 000 Lt, t. y. iš viso 3 000 000 Lt, nuo kurių nebuvo išskaičiuotas GPM. 2007–2008 m. gautas akcijų pardavimo pajamas iš UAB „Axis Industries“ pareiškėjas deklaravo metinėse pajamų mokesčio deklaracijose prie neapmokestinamųjų pajamų. Pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 22 punktą pajamos už parduotus arba kitaip perleistus nuosavybėn vertybinius popierius, įsigytus iki 1999 m. sausio 1 d., yra neapmokestinamos. Remiantis GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 23 punktu, pajamos už parduotus arba kitaip perleistus nuosavybėn vertybinius popierius, įsigytus po 1999 m. sausio 1 d., jeigu vertybiniai popieriai yra parduodami arba kitaip perleidžiami nuosavybėn ne ankščiau negu po 366 dienų nuo jų įsigijimo dienos ir gyventojas 3 metus iki mokestinio laikotarpio, per kurį vertybiniai popieriai buvo parduoti arba kitaip perleisti nuosavybėn, pabaigos nebuvo savininkas daugiau kaip 10 procentų vieneto, kurio vertybiniai popieriai yra parduodami arba kitaip perleidžiami nuosavybėn, akcijų (dalių, pajų), yra neapmokestinamos. Naujai išleistos akcijos atitinka po 1999 m. sausio 1 d. gautas akcijas ir pajamos iš tokių vertybinių popierių perleidimo gali būti neapmokestinamos tik tuo atveju, jeigu atitinka GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 23 punkto reikalavimus. Vilniaus AVMI pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas 2007 m. gavo 60 000 Lt neapmokestinamųjų pajamų, kurias turėjo deklaruoti GPM305 formos deklaracijos „N“ priede, ir 2 690 000 Lt apmokestinamųjų pajamų. Pajamos, gautos už parduotus vertybinius popierius, įsigytus po 1999 m. sausio 1 d., vadovaujantis pažeidimo padarymo laikotarpiu galiojančio GPMĮ 6 straipsnio 2 dalimi, apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. Teigia, jog nepripažino, kad Komentaro nuostatos yra klaidinančios, o atleidimą nuo delspinigių lėmė Komisijos sprendimas Nr. S-212(7-154/2010) ir mokesčių mokėtojų lygybės principas. Kadangi šiuo atveju GPM apskaičiavimą ir sumokėjimą, pardavus vertybinius popierius, reglamentuoja GPMĮ ir MAĮ nuostatos, pareiškėjo argumentai, kad būtina atsižvelgti į bendrovės įstatinio kapitalo ir akcijos sampratą civilinėje teisėje, yra nepagrįsti.

17III.

18Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

19Teismas apžvelgė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir rėmėsi GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 22 ir 23 punktais. Akcentavo, jog pagal šias nuostatas pajamos, gautos už parduotas akcijas, neapmokestinamos pajamų mokesčiu tik tuo atveju, jei tokios pajamos gautos už parduotas akcijas, įsigytas iki 1999 m. sausio 1 d. Pajamos, gautos už parduotas akcijas, įsigytas po 1999 m. sausio 1 d., neapmokestinamos pajamų mokesčiu tik tuo atveju, jei yra išpildytos dvi sąlygos, įtvirtintos GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 23 punkte, t. y. 1) jei akcijos parduodamos ne anksčiau negu po 366 dienų nuo jų įsigijimo dienos ir 2) gyventojas trejus metus iki mokestinio laikotarpio, kuriame akcijos buvo parduotos, pabaigos nebuvo savininkas daugiau kaip 10 proc. vieneto, kurio akcijos yra parduodamos, akcijų. Pabrėžė, jog akivaizdu, kad pajamos iš akcijų pardavimo arba kitokio perleidimo nuosavybėn, kai akcijos įsigytos po 1999 m. sausio 1 d., yra GPM objektas, išskyrus GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 23 punkte nurodytas išimtis. Padarė išvadą, jog mokesčių administratorius, vadovaudamasis GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 22 ir 23 punktais, pagrįstai pareiškėjo neapmokestinamosioms pajamoms priskyrė 60 000 Lt, o apmokestinamosioms pajamoms – 2940 000 Lt pajamų, gautų pardavus šias akcijas, todėl VMI 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimas dėl pareiškėjui papildomai apskaičiuoto 441 055 Lt GPM yra teisėtas ir pagrįstas.

20Teismas taip pat apžvelgė MAĮ 2 straipsnio 1 dalį ir 12 straipsnį bei pažymėjo, jog akcijų pardavimo sandorio sudarymo metu galiojusio GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 22 punkte buvo nustatyta, kad neapmokestinamosioms pajamoms yra priskiriamos pajamos už parduotus arba kitaip perleistus nuosavybėn vertybinius popierius, įsigytus iki 1999 m. sausio 1 d. Ši lengvata netaikoma, kai vertybiniai popieriai laikomi parduotais pagal šio įstatymo 11 straipsnį. Atkreipė dėmesį, kad mokesčių administratorius savo nuomonę, kaip jis supranta šio punkto nuostatas ir jas taiko, išdėstė GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 22 punkto komentaro 3 punkte. Šiame išaiškinime buvo nurodyta, kad, kai didinamas vieneto įstatinis kapitalas, t. y. kai didinama anksčiau išleistų akcijų vertė arba naujai išleidžiamos akcijos, ir šis padidinimas įvyko po 1999 m. sausio 1 d., tuomet pajamos iš tokių vertybinių popierių perleidimo, kurios atitinka iki 1999 m. sausio 1 d. turėtą kapitalo dalį arba iki 1999 m. sausio 1 d. įsigytas akcijas, neapmokestinamos pajamų mokesčiu, remiantis šio punkto nuostatomis. Padidėjusi turėto kapitalo dalis ar naujai išleistos akcijos atitinka po 1999 m. sausio 1 d. gautą kapitalo dalies padidėjimo vertę ar gautas akcijas ir pajamos iš tokių vertybinių popierių perleidimo gali būti neapmokestinamos tik tuo atveju, jeigu atitinka GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 23 punkto reikalavimus. Taigi, įvertinus šį paaiškinimą, akivaizdu, kad, mokesčių administratoriaus nuomone, pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 22 punktą pajamos, gautos pardavus akcijas, gali būti neapmokestinamos GPM ir tuo atveju, jei akcijos būtų įsigytos po 1999 m. sausio 1 d., tačiau svarbu, kad tokios akcijos atitiktų iki 1999 m. sausio 1 d. turėtą kapitalo dalį arba iki 1999 m. sausio 1 d. įsigytas akcijas, tačiau įstatymų leidėjo tikslas pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 22 punktą buvo prie neapmokestinamųjų pajamų priskirti tik tokias pajamas, kurios gautos už parduotas akcijas, įsigytas iki 1999 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, jog mokesčių administratorius GPMĮ komentare netinkamai aiškino minėtas nuostatas, todėl toks mokesčių administratoriaus aiškinimas pripažintinas klaidinančiu, dėl ko MGK atleido pareiškėją nuo GPM baudos mokėjimo MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu.

21Teismas nurodė, jog pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad visos akcijos buvo įsigytos iki 1999 m. sausio 1 d. Pažymėjo, jog atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas iki 1999 m. sausio 1 d. nuosavybės teise turėjo 50 vnt. UAB „Ekotermijos servisas“ akcijų, o 2 450 vnt. akcijų įsigijo po 1999 m. sausio 1 d., tai visas akcijas pardavus, neapmokestinamosiomis pajamomis pripažįstama būtent 50 vnt. akcijų pardavimo pajamos, t. y. 60 000 Lt akcijų pardavimo pajamų suma atitinkanti iki 1999 m. sausio 1 d. pareiškėjo turėtų akcijų kiekį. Likusi 2 450 vnt. akcijų pardavimo pajamų suma galėtų būti priskirta neapmokestinamosioms pajamoms tik tuo atveju, jei būtų tenkinami visi GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 23 punkto reikalavimai: 1) akcijos parduodamos ne ankščiau negu po 366 dienų nuo jų įsigijimo dienos, ir 2) gyventojas 3 metus iki mokestinio laikotarpio, per kurį akcijos buvo parduotos, pabaigos nebuvo savininkas daugiau kaip 10 procentų vieneto, kurio akcijos yra parduodamos, akcijų ir 3) akcijos parduodamos ne šias akcijas išleidusiam vienetui. Kadangi pareiškėjas nuo 1998 m. sausio 26 d. iki 2007 m. birželio 1 d., t. y. 3 ir daugiau metų iki mokestinio laikotarpio pabaigos nuosavybės teise valdė daugiau kaip 10 proc. UAB „Ekotermijos servisas“ akcijų, tai mokesčių administratorius pagrįstai ir teisėtai pareiškėjo po 1999 m. sausio 1 d. įsigytų akcijų pardavimo pajamas (2 940 000 Lt) priskyrė apmokestinamosioms pajamoms ir, vadovaudamasis GPMĮ 6 straipsnio 2 dalimi, taikė 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. Teismas taip pat pažymėjo, jog mokestiniai teisiniai santykiai, iš kurių kilęs ginčas yra viešieji teisiniai santykiai, jie yra savarankiški civilinės (privatinės) teisės atžvilgiu, todėl pareiškėjo skundo argumentai, kad remiantis CK nuostatomis pareiškėjo teisių apimtis priklauso ne nuo jo turimų akcijų skaičiaus, o nuo akcininko turimos įmonės įstatinio kapitalo dalies, atmestini.

22IV.

23Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 77 – 87), kuriuo prašo panaikinti: 1) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą; 2) MGK 2011 m. gegužės 17 d. sprendimo dalį, kuria patvirtinta Vilniaus AVMI paskaičiuota mokėtina GPM suma; 3) VMI 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimo dalį, kuria patvirtinta Vilniaus AVMI paskaičiuota mokėtina GPM suma bei bauda; 4) Vilniaus AVMI Sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo.

24Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

251. Vilniaus AVMI, atlikdama mokestinį patikrinimą išsamiai neįvertino UAB „Ekotermijos servisas“ įstatinio kapitalo padidinimo iš bendrovės lėšų 2005 m. birželio 15 d. aplinkybių. Dėl to Vilniaus AVMI, VMI, MGK bei teismas neteisingai kvalifikavo pareiškėjui dėl bendrovės įstatinio kapitalo didinimo nemokamai suteiktas bendrovės akcijas ir klaidingai taikė tuo metu galiojusios GPMĮ redakcijos 17 straipsnio 1 dalies 22 punkto nuostatas. Nei VMI, nei MGK, nei teismas neįvertino, kad, padidinus bendrovės įstatinį kapitalą iš bendrovės lėšų, bendrovės vertė, pareiškėjo turėtų turtinių bei neturtinių teisių bendrovėje apimtis ir pareiškėjo valdytos Bendrovės kapitalo dalies (akcijų paketo) vertė nepasikeitė. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus dėl šiam ginčui svarbių CK ir ABĮ nuostatų, reglamentuojančių akcijų suteikiamų turtinių bei neturtinių teisių apimtį, įstatinio kapitalo didinimo būdus ir pasekmes.

262. GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 22 punkto nuostata, kuria savo sprendime rėmėsi pirmosios instancijos teismas, neaptaria, kaip turėtų būti traktuojamos dėl bendrovės įstatinio kapitalo padidinimo akcininkams neatlygintinai suteiktos akcijos, o šios GPMĮ nuostatos komentaras teismo sprendime buvo pripažintas klaidinančiu bei netaikytinu. Be to, GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 22 punkto nuostatos turėtų būti vertinamos kartu su GPMĮ 2 straipsnio 14 dalies 1 punktu, kuriame teigiama, kad dėl įstatinio kapitalo didinimo akcininkams proporcingai jų turimų akcijų skaičiui nemokamai išduotos akcijos nelaikomos pajamomis, dėl ko naujų akcijų išleidimas didinant bendrovės įstatinį kapitalą apskritai negalėjo turėti įtakos vėlesnio akcijų pardavimo apmokestinimui.

273. Net jei didinant bendrovės įstatinį kapitalą pareiškėjui išleistų akcijų pardavimui nebūtų taikoma GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 22 punkto nuostata, nei Vilniaus AVMI, nei VMI, nei MGK, nei teismas skundžiamuose sprendimuose neatsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo praktiką dėl įmonės ir akcijų vertės nustatymo metodikos. Be to, Vilniaus AVMI pasirinktas vienos akcijos pardavimo kainos ir apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo metodas prieštarauja Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatoms ir nustatytiems turto vertinimo principams.

284. Vilniaus apygardos administracinis teismas savo sprendime pripažino, kad VMI patvirtintas GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 22 punkto nuostatos komentaras yra klaidinantis, tačiau pirmosios instancijos teismas savo sprendime vis tiek rėmėsi GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 22 punkto nuostatomis, nors ši nuostata neaptaria atvejų, kuomet akcijos yra įgyjamos po 1999 m. sausio 1 d. didinant įmonės įstatinį kapitalą. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas nesilaikė MAĮ 8 straipsnyje įtvirtinto teisingumo principo bei MAĮ 3 straipsnio nuostatos, kad visi Lietuvos Respublikos mokesčių teisės aktų prieštaravimai ar neaiškumai yra aiškinami mokesčių mokėtojo naudai. Be to, nei VMI, nei MGK, nei teismas nevertino pareiškėjo teisinių santykių turinio, o savo išvadas pagrindė formaliu pareiškėjo teisinių santykių neatitikimu GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 22 punkto reikalavimams, ir taip nesilaikė MAĮ 10 straipsnyje įtvirtinto turinio viršenybės prieš formą principo.

29Atsakovas VMI atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 124 – 126) prašo šį apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti nepakeistu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą.

30Atsiliepime VMI, akcentuodama, jog skundžiami sprendimai yra visiškai pagrįsti ir teisingi, priimti išsamiai bei objektyviai išnagrinėjus visas su byla susijusias aplinkybes, iš esmės pakartoja tuos pačius argumentus, jau išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateiktą skundą.

31Teisėjų kolegija

konstatuoja:

32V.

33Apeliacinis skundas atmestinas.

34Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus AVMI papildomai apskaičiuoto 441 055 Lt GPM ir 43 785 Lt GPM baudos, kurių apskaičiavimas buvo grindžiamas tuo, jog pareiškėjas V. L. 2007-2008 m. gavo akcijų pardavimo pajamų iš UAB „Axis Industries“. MGK atleido pareiškėją nuo baudos mokėjimo, todėl ginčas kyla dėl 441 055 Lt GPM sumos.

35Byloje nustatyta ir nėra ginčijama, jog pareiškėjas 1998 m. sausio 26 d. įsigijo 60 vienetų (arba 60 proc.) 100 litų nominalios vertės UAB „Ekotermijos servisas“ akcijų už 60 000 Lt. 2002 m. birželio 17 d. pareiškėjas pardavė 10 vienetų akcijų ir nuo 2002 m. birželio 17 d. pareiškėjas nuosavybės teise valdė 50 proc. bendrovės akcijų. 2005 m. birželio 15 d. visuotinio akcininkų susirinkime UAB „Ekotermijos servisas“ iš nepaskirstytojo pelno padidino įstatinį kapitalą iki 500 000 Lt, naujai išleisdama 4 900 (100 Lt nominalios vertės akcijų), iš kurių jas nemokamai paskirsčius akcininkams, proporcingai priklausančių akcijų vertei, pareiškėjo turimų akcijų skaičius padidėjo nuo 50 vienetų iki 2500 vienetų, kas sudarė 50 proc. bendrovės akcijų. 2007 m. birželio 1 d. pareiškėjas, kaip minėta, pasirašė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pardavė UAB „Axis Industrines“ visas 2 500 akcijas už 3 000 000 litų, ir 2007 m. ir 2008 m. iš jų pardavimo gautas pajamas deklaravo kaip neapmokestinamąsias pajamas.

36Ginčui aktualiu laikotarpiu (akcijų pardavimo sandorio sudarymo metu) galiojo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) (originali 2002 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. IX-1007 redakcija) 17 straipsnio 1 dalies 22 punktas, nustatantis, jog pajamos už parduotus arba kitaip perleistus nuosavybėn vertybinius popierius, įsigytus iki 1999 m. sausio 1 d., yra priskiriamos prie neapmokestinamųjų pajamų. Nurodytojo straipsnio 1 dalies 23 punktas nustatė, jog prie neapmokestinamųjų pajamų yra priskiriamos ir pajamos už parduotus arba kitaip perleistus nuosavybėn vertybinius popierius, įsigytus po 1999 m. sausio 1 d., jeigu vertybiniai popieriai yra parduodami arba kitaip perleidžiami nuosavybėn ne anksčiau negu po 366 dienų nuo jų įsigijimo dienos (parduodant dalį to paties emitento tos pačios rūšies ir klasės vertybinių popierių, kiekvienu atveju laikoma, kad pirmiausia parduodami arba kitaip perleidžiami nuosavybėn anksčiausiai įsigyti vertybiniai popieriai) ir gyventojas 3 metus iki mokestinio laikotarpio, kuriame vertybiniai popieriai buvo parduoti arba kitaip perleisti nuosavybėn, pabaigos nebuvo savininkas daugiau kaip 10 procentų vieneto, kurio vertybiniai popieriai yra parduodami arba kitaip perleidžiami nuosavybėn, akcijų (dalių, pajų). Ši lengvata netaikoma tuo atveju, kai akcininkas akcijas parduoda arba kitaip perleidžia nuosavybėn šių akcijų emitentui, taip pat tais atvejais, kai vertybiniai popieriai laikomi parduotais pagal šio įstatymo 11 straipsnį.

37Taigi, iš išdėstytųjų įstatymo nuostatų yra akivaizdu, kad prie gyventojų pajamų mokesčių neapmokestinamųjų pajamų priskiriamos tik tos pajamos, kurios yra gautos už parduotus vertybinius popierius, įsigytus iki 1999 m. sausio 1 d. (pirmasis atvejis), arba už parduotus vertybinius popierius, įsigytus po 1991 m. sausio 1 d., jeigu yra tenkinamos dvi įstatyme numatytos sąlygos: vertybiniai popieriai parduodami ne anksčiau negu po 366 dienų nuo jų įsigijimo dienos ir gyventojas 3 metus iki mokestinio laikotarpio, kurį vertybiniai popieriai buvo parduoti, pabaigos nebuvo daugiau kaip 10 proc. vieneto, kurio vertybiniai popieriai parduodami, akcijų savininkas (antrasis alternatyvus atvejis). Byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjo atliktų sandorių su vertybiniais popieriais (UAB „Ekotermijos servisas“ akcijomis) aplinkybės neatitinka antrojo įstatyme įtvirtinto atvejo sąlygų dėl šių sandorių pagrindu gautų pajamų priskyrimo gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamoms pajamoms. Vadinasi tik nuo nustatytos aplinkybės, ar akcijos buvo įgytos iki 1999 m. sausio 1 d. ar po 1999 m. sausio 1 d., priklauso, ar pajamos, gautos pardavus akcijas, priskirtinos ar nepriskirtinos pareiškėjos gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinamosioms pajamoms.

38Mokesčių administratorius, vadovaudamasis GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 22 ir 23 punktais, iš sandorio gautus 60 000 Lt, atsižvelgdamas į tai, kad už tokią sumą akcijas jis įsigijo 1998 m. sausio 26 d., priskyrė neapmokestinamosioms pareiškėjo pajamoms, o likusią sumą 2 940 000 Lt – apmokestinamosioms, remdamasis tuo, kad akcijos buvo įgytos jau po 1999 m. sausio 1 d. Pareiškėjas su tokiu sprendimu nesutinka, argumentuodamas iš esmės tuo, jog mokesčių administratorius neatsižvelgė į tai, jog jis akcijas įgijo neatlygintinai, dėl įstatinio kapitalo padidinimo, o jo turtinių ir neturtinių teisių bendrovėje apimtis bei valdomo bendrovės kapitalo (akcijų paketo) dalis nepakito, tačiau teismas į įstatinio kapitalo bei akcijos sampratą civilinėje teisėje neatsižvelgė, nepagrįstai atmetė ginčui svarbias Civilinio kodekso (toliau – ir CK) bei Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) nuostatas. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo taipogi suprastina, jog pareiškėjas naujų akcijų įsigijimą traktuoja kaip techninį ABĮ 51 straipsnyje nustatytų procedūrų laikymąsi, akcentuodamas, jog dėl bendrovės įstatinio kapitalo padidinimo metu įgytos akcijos nėra laikomos pajamomis.

39Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, tokią pareiškėjo poziciją vertina kritiškai ir sprendžia, kad mokesčių administratorius pagrįstai iš 2007 m. birželio 1 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties su UAB „Axis Industrines“ dalį gautų pajamų 2 940 000 Lt įvertino kaip apmokestinamąsias pareiškėjo pajamas. Pirmiausia, teisėjų kolegija pažymi, jog kaip minėta anksčiau, iš GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 22 ir 23 punktų matyti, kad įstatymų leidėjas pajamų, gautų už parduotus vertybinius popierius, (ne)apmokestinamumą diferencijuoja tik pagal tai (neskaitant lengvatinių sąlygų, kurių kriterijų pareiškėjas neatitinka), ar minėti vertybiniai popieriai buvo įgyti iki 1999 m. sausio 1 d. ar po 1999 m. sausio 1 d. Tuo tarpu to, kokiu būdu ir pagrindu šie vertybiniai popieriai yra įgyjami, ši teisinė norma nekonkretizuoja, t. y. ji vertybinių popierių įgijimo fakto, kaip sąlygos apmokestinti vėliau iš šių vertybinių popierių pardavimo gautas pajamas, nepadaro priklausomu nuo papildomų kriterijų – sandorių formos, atlygintinumo ar pan., todėl manytina, jog konkrečiu atveju svarbu yra pats vertybinių popierių įgijimo faktas, siejant jį su atitinkamu laiko momentu ir vėlesniu pajamų iš šių vertybinių popierių pardavimo gavimu. Akivaizdu, jog minėtoji akcijų dalis (2450 vnt.), iš kurių pardavimo pareiškėjas gavo 2 940 000 Lt, įgyta po 1999 m. sausio 1 d., todėl minėtos pajamos pagrįstai buvo apmokestintos gyventojų pajamų mokesčiu, o tai, kad ją pareiškėjas įgijo didinant įstatinį bendrovės kapitalą iš bendrovės lėšų (ABĮ 51 straipsnis) teisinės reikšmės neturi. Teisėjų kolegija nesutinka su tuo, jog bendrovės įstatinio kapitalo padidinimas akcininkams neatlygintinai suteikiant akcijas yra traktuotinas kaip techninė procedūra, sąlygota ABĮ nuostatų. Šiuo aspektu pažymėtina, jog net jeigu ir įvertintume minėtą įstatinio kapitalo didinimą akcininkams neatlygintai suteikiant akcijas kaip techninę procedūrą, tai nepakeistų paties akcijų įgijimo (perėjimo pareiškėjo nuosavybėn) fakto, be to, teigti minėtas veiksmas yra techninė procedūra nebūtų visiškai tikslu, nes iš ABĮ 15 straipsnio 3 dalies ir 51 straipsnio 4 dalies inter alia matyti, kad akcininkai įstatinio kapitalo didinimo iš bendrovės lėšų atveju „turi teisę“ nemokamai gauti akcijų <...> t. y. akcijų gavimas nėra techninė procedūra, bet priešingai – ji priklauso nuo visuotiniame akcininkų susirinkime išreikštos akcininkų valios.

40Pažymėtina, kad kapitalo koncentracija akcinėje bendrovėje yra vykdoma arba skolinto kapitalo lėšomis arba didinant bendrovės įstatinį kapitalą (pvz., akcijų emisija). Įstatinio kapitalo didinimas yra brangi finansinė operacija, kuri ne visais atvejais gali pavykti, todėl tai nėra tik formalus veiksmas, nekeičiantis akcininkų, gavusių naujai išleistas akcijas, padėties. Nesant konkrečių nuostatų dėl mokesčių lengvatos gavus akcijas, išleistas dėl įstatinio kapitalo didinimo, šių akcijų pardavimo pajamos vertinamos kaip apmokestinamosios pajamos, o šių akcijų įgijimo momentas siejamas su akcijų emisijos ir nemokamo paskirstymo akcininkams laiku.

41Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos baigčiai reikšmės nedaro ir ta aplinkybė, jog įstatinio kapitalo padidinimo metu įgytos akcijos nėra laikomos pajamomis. Šiuo aspektu pažymėtina, jog mokesčių administratorius, apskaičiuodamas pareiškėjui papildomai mokėtiną mokestį, mokesčio objektu laikė tas pajamas, kurias pareiškėjas gavo iš savo nuosavybėje buvusių vertybinių pardavimo (2 940 000 Lt už 2450 vnt. akcijų pardavimą), o ne apmokestino pačias įstatinio kapitalo didinimo bendrovės lėšų pareiškėjo nuosavybėn perėjusias akcijas, kurios pagal GPMĮ 2 straipsnio 14 dalies 1 punktą, kaip teisingai nurodo pareiškėjas, nėra laikomos pajamomis. Galiausiai, nepagrįsta teigti ir tai, jog pareiškėjo pajamos neturėjo būti priskiriamos apmokestinamosioms GPMĮ prasme, nes jo turtinių ir neturtinių teisių (ABĮ 15-16 straipsniai) bendrovėje apimtis bei valdomo bendrovės kapitalo (akcijų paketo) dalis nepasikeitė, t. y. išliko tokia pati, kas sudaro prielaidą visas iš pareiškėjo sudarytos akcijų pirkimo-pardavimo sutarties gautas pajamas vertinti kaip neapmokestinamąsias. Teisėjų kolegija mano, jog turtinių ir neturtinių teisių apimties nekitimas ar valdomo kapitalo santykio išlaikymas bendrovėje per se nepaneigia akcijų vienetų įgijimo po įstatymo nustatyto momento – 1999 m. sausio 1 d. fakto ir iš jų vėliau, sudarant pirkimo-pardavimo sutartimi gautų pajamų, kurios turėjo būti apmokestinamos, bei nesudaro pagrindo GPMĮ nuostatų aiškinti plečiamai, t. y. priskirti visas pareiškėjo iš akcijų pardavimo gautas pajamas neapmokestinamosioms, neatsižvelgiant į tai, kad dalis jų buvo įgyta po 1999 m. sausio 1 d. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nusakė mokesčių teisės ir civilinės (privatinės) teisės santykį – pastaroji šiems santykiams taikoma tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai (CK 1.1 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju GPM apskaičiavimą ir sumokėjimą pardavus vertybinius popierius reglamentuoja GPMĮ ir MAĮ nuostatos, todėl pareiškėjo argumentai dėl įstatinio kapitalo niuansų civilinėje teisėje atmestini ir šiuo pagrindu. Papildomai pabrėžtina, jog vertybinių popierių pardavimo apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimą reglamentuoja GPMĮ 16 straipsnio 1 dalis bei 19 straipsnio 1 dalis, t. y. iš gautų vertybinių popierių pardavimo pajamų atimama vertybinių popierių įsigijimo kaina bei su vertybinių popierių pardavimu/įsigijimu susiję komisiniai, mokesčiai bei rinkliavos. Todėl konkrečiu atveju nėra pagrindo remtis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme įtvirtintais turto vertinimo principais.

42Apeliaciniame skunde pareiškėjas taip pat nesutinka su tuo, jog pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 22 punkto mokesčių administratoriaus pateiktas komentaras yra klaidinantis, vis tiek rėmėsi šia nuostata. Šiuo bylos aspektu pritartina pirmosios instancijos teismo išdėstytai pozicijai, jog apibendrintas mokesčio įstatymo paaiškinimo mokesčių mokėtojui neturi įstatymo galios ir tik išreiškia kompetentingos valstybės institucijos nuomonę mokesčių įstatymų reglamentuojamais klausimais (MAĮ 12 straipsnis), o ta aplinkybė, kad dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais, mokesčių mokėtojas pažeidžia mokesčio įstatymą, sudaro pagrindą jį atleisti nuo baudų ir delspinigių (MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 141 straipsnio 1 dalies 4 punktas) (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556‑26/2011), kas šiuo atveju ir buvo padaryta Vilniaus AVMI nusprendus atleisti pareiškėją nuo 149 514 GPM delspinigių mokėjimo, tačiau nesudaro pagrindo iš viso nesivadovauti šia mokesčių teisės norma.

43Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog mokesčių administratorius pagrįstai ir teisėtai pareiškėjo po 1999 m. sausio 1 d. įsigytų akcijų pardavimo pajamas (2 940 000 Lt) priskyrė apmokestinamosioms pajamoms ir, vadovaudamasis GPMĮ 6 straipsnio 2 dalimi, taikė 15 proc. pajamų mokesčio tarifą bei paskaičiavo atitinkamą GPM mokestį, ir skyrė su tuo susijusią baudą, o pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog 2005 m. birželio 15 d. iš bendrovės lėšų didinant įstatinį kapitalą pareiškėjui suteiktos akcijos negalėjo turėti įtakos vėlesniam jo valdytų bendrovės akcijų pardavimo apmokestinimui. Pirmosios instancijos teismui nagrinėjant šį mokestinį ginčą, buvo visapusiškai ištirtos ir įvertintos ginčui reikšmingos aplinkybės, ir pagrįstai buvo patvirtinti nurodymai pareiškėjui sumokėti mokesčių administratoriaus apskaičiuotą GPM sumą. Tuo tarpu kvalifikuoti visas iš pareiškėjo sudarytos akcijų pirkimo-pardavimo sutarties gautas pajamas kaip neapmokestinamąsias nagrinėjamu atveju nėra pagrindo, todėl jo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas.

44Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

45Pareiškėjo V. L. apeliacinį skundą atmesti.

46Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

47Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Vilniaus... 5. Patikrinimo metu Vilniaus AVMI nustatė, jog pareiškėjas 1998 m. sausio 26 d.... 6. Vilniaus AVMI 2010 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. (21.26)-256-238 nusprendė... 7. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo, su... 8. VMI 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. 68-274 (toliau – ir VMI 2010 m.... 9. Pareiškėjas, nesutikdamas su VMI 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimo dalimi dėl... 10. MGK 2011 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. S-108(7-19/2011) (toliau – ir MGK... 11. II.... 12. Pareiškėjas, nesutikdamas su MGK 2011 m. gegužės 17 d. sprendimu, su skundu... 13. Skunde paaiškino, kad Inspekcija, atlikdama mokestinį patikrinimą, išsamiai... 14. Nurodė, jog nesutinka, kad 2005 m. birželio 15 d. iš bendrovės lėšų... 15. Atsakovas VMI atsiliepimu į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti... 16. Paaiškino, kad pagal 2005 m. birželio 15 d. visuotinio akcininkų susirinkimo... 17. III.... 18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu... 19. Teismas apžvelgė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir rėmėsi GPMĮ 17... 20. Teismas taip pat apžvelgė MAĮ 2 straipsnio 1 dalį ir 12 straipsnį bei... 21. Teismas nurodė, jog pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad visos akcijos buvo... 22. IV.... 23. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011... 24. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:... 25. 1. Vilniaus AVMI, atlikdama mokestinį patikrinimą išsamiai neįvertino UAB... 26. 2. GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 22 punkto nuostata, kuria savo sprendime... 27. 3. Net jei didinant bendrovės įstatinį kapitalą pareiškėjui išleistų... 28. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas savo sprendime pripažino, kad... 29. Atsakovas VMI atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 124 –... 30. Atsiliepime VMI, akcentuodama, jog skundžiami sprendimai yra visiškai... 31. Teisėjų kolegija... 32. V.... 33. Apeliacinis skundas atmestinas.... 34. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus AVMI papildomai apskaičiuoto... 35. Byloje nustatyta ir nėra ginčijama, jog pareiškėjas 1998 m. sausio 26 d.... 36. Ginčui aktualiu laikotarpiu (akcijų pardavimo sandorio sudarymo metu) galiojo... 37. Taigi, iš išdėstytųjų įstatymo nuostatų yra akivaizdu, kad prie... 38. Mokesčių administratorius, vadovaudamasis GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 22 ir... 39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, tokią... 40. Pažymėtina, kad kapitalo koncentracija akcinėje bendrovėje yra vykdoma arba... 41. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos baigčiai reikšmės nedaro ir ta... 42. Apeliaciniame skunde pareiškėjas taip pat nesutinka su tuo, jog pirmosios... 43. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog... 44. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 45. Pareiškėjo V. L. apeliacinį skundą atmesti.... 46. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą... 47. Nutartis neskundžiama....