Byla A-1638-502/2016
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. P. skundą atsakovei Kretingos rajono savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemei tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Kretingos rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas A. A. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracini teismą su skundu prašydamas: 1) panaikinti 2015 m. birželio 16 d. Kretingos rajono savivaldybės mero sprendimą Nr. (4.1.14)-D3-2528; 2) įpareigoti Kretingos rajono savivaldybę patikslinti 2009 m. birželio 30 d. Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-193 patvirtintą Kretingos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemą, įtraukiant ( - ) kelią, kuris įtrauktas į neprivatizuojamų objektų sąrašą, pateikiant Kretingos rajono savivaldybės tarybai patvirtinti; 3) įpareigoti Kretingos rajono savivaldybės merą priimti naują sprendimą dėl kelio ( - ) įrengimo nuo pagrindinio kelio Darbėnai – Vaineikiai iki pareiškėjo žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), esančio ( - ), ir jame esančio gyvenamojo namo bei ūkinių pastatų.

5Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kadastro Nr. ( - ), esantis ( - ), bei jame esantys pastatai. Kretingos rajono Darbėnų seniūnijos Kašučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, patvirtintu Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 355, privažiavimui iki pareiškėjo žemės sklypo yra suprojektuotas ( - ) kelias, kuris įtrauktas į neprivatizuojamų objektų sąrašą. Pareiškėjo teigimu, jis negali privažiuoti nei prie žemės sklypo, nei prie ūkinių pastatų, tai apriboja teisę verstis ūkininkavimu, todėl 2015 m. gegužės 21 d. su prašymu kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybės merą priimti sprendimą dėl kelio ( - ) įrengimo nuo pagrindinio kelio Darbėnai-Vaineikiai iki pareiškėjo žemės sklypo. Ginčijamu 2015 m. birželio 16 d. sprendimu Nr. (4.1.14)-D3-2528 atsakovas atsisakė įrengti kelią ( - ), nes jis nėra pažymėtas Kretingos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemoje, patvirtintoje 2009 m. birželio 30 d. Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-193.

6Pareiškėjas skunde teigia, kad kelias ( - ) yra viešasis, todėl turėtų būti įtrauktas į Kretingos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemą. Be to, aplinkybę, jog pareiškėjas turi galimybę prie savo žemės sklypo privažiuoti ( - ) keliu patvirtino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gegužės 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-265-261/2015. Tvirtino, kad ginčijamas administracinis aktas yra nemotyvuotas ir neatitinka kitų individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Pareiškėjas akcentavo, kad neturi kito kelio privažiuoti prie savo gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir žemės sklypo, nes kelias ( - ) yra panaikintas, tokiu būdu pažeistas pareiškėjo teisėtas lūkestis minėtu keliu privažiuoti prie savo gyvenamojo namo.

7Atsakovė Kretingos rajono savivaldybė ir trečiasis suinteresuotas asmuo Kretingos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8Atsiliepime nurodė, kad A. A. P. 2015 m. gegužės 21 d. kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybės merą dėl kelio ( - ) įrengimo nuo pagrindinio kelio Darbėnai – Vaineikiai, prašymą motyvuodamas įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-265-261/2015, kurioje konstatuota, jog pareiškėjas turi galimybę privažiuoti prie jo valdomo žemės sklypo kitu keliu, kuris 1999 m. žemės sklypo plane yra pažymėtas indeksu ( - ) ir kaimyninio žemės sklypo plane bei jo formavimo ir pertvarkymo projekte 6 metrų kelias pažymėtas ties sklypo riba, pažymėta posūkio taškais 5-6. Paaiškino, kad 2009 m. birželio 30 d. Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-193 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos tvirtinimo“ patvirtintoje vietinės reikšmės viešųjų kelių žemėtvarkos schemoje šis kelias nepažymėtas. Rengiant Kretingos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemą, buvo vadovaujamasi tokiais kriterijais kaip keliai, jungiantys kitus viešuosius arba rajoninius kelius, keliai, jungiantys gyvenamąsias vietoves, keliai į sąvartynus, keliai į lankomus gamtos ir kultūros paveldo objektus, keliai į rekreacijos objektus, keliai, nutiesti prie gyvenamųjų vietovių, jei jie veda prie 3-jų ar daugiau sodybų, realiai naudojami keliai. Pabrėžė, kad dėl nurodytų priežasčių ginčo kelias nebuvo pažymėtas Kretingos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemoje, nebuvo inventorizuotas, todėl šio kelio įrengti savivaldybė neturi galimybės.

9Atkreipė dėmesį, kad A. A. P. nuosavybės teise pastatus įgijo 2012 metais pirkimo-pardavimo sutartimi ir nėra aišku, kodėl ankstesnis namų valdos savininkas nekėlė klausimo dėl ginčo kelio įtraukimo į Kretingos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymo schemą. Atsakovės teigimu, pagal VĮ Registrų centro kadastro duomenis prie pareiškėjo žemės sklypo privažiavimo klausimas yra išspręstas Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1252 nustatytais kelio servitutais – teise važiuoti transporto priemonėmis per K. K. ir J. B. nuosavybės teise priklausančius žemės ūkio paskirties žemės sklypus, žemėtvarkos projektu suprojektuotas pravažiavimas tarp toliau esančių žemės ūkio paskirties sklypų iki pat pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Pažymėjo, kad savivaldybei priskirtų funkcijų vykdymas yra neatsiejamas nuo finansinių išteklių, o ginčo atveju, kelias, kurį prašoma įrengti, neatitinka kriterijų, pagal kuriuos tam skiriamos lėšos. Mano, jog pareiškėjo asmeninis interesas dėl kelio įrengimo, pažeistų visos Kretingos rajono bendruomenės interesą turėti tinkamai sutvarkytas, suremontuotas Kretingos rajono pagrindines gatves.

10Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius (toliau – ir NŽT prie ŽŪM Kretingos skyrius) pateiktame atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

11Atsiliepime nurodė, kad Klaipėdos apskrities viršininkas 1999 m. balandžio 4 d. sprendimais Nr. 5642, Nr. 5645, Nr. 5646, Nr. 5647 ir Nr. 5644 bendrosios dalinės nuosavybės teise P. V., J. V., E. P., P. V. ir A. J. atkūrė nuosavybės teises natūra į žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ), esantį ( - ). Pagal nuosavybės teisių atkūrimo bylos duomenis – grąžinamos natūra žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo 1998 m. spalio 1 d. aktą, žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) planą ir žemės naudmenų plotų skaičiavimo lentelę, privažiuoti prie minėto žemės sklypo buvo suprojektuoti du privažiuojamieji keliai. Pažymėjo, kad A. A. P. 2,6 ha žemės sklypo dalį įsigijo 2012 m. spalio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. JD-2145, 0,06 ha žemės sklypo dalį – 2012 m. spalio 1 d. dovanojimo sutartimi Nr. JD-2063. Klaipėdos apskrities viršininkas 1998 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. 2009 „Dėl valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planų patvirtinimo Kretingos rajone ir Palangos miestui po 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje“ 2 punkto 2 papunkčiu patvirtino valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planus, kuriuose rengiant dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo suprojektuotas kelias ( - ). Klaipėdos apskrities viršininkas 2000 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 355 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Kretingos rajone“ patvirtino Kretingos rajono Darbėnų seniūnijos Kašučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir jame suformuotas žemės sklypų ribas, nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas bei kelius. Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. 4-8371-(1.3) „Dėl A. V., K. K., I. G., V. K. V., V. Š. privataus žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), esančio ( - ), kadastro duomenų pakeitimo, atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus“ 2 punktu patvirtintas 203 – kelio servitutas teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas) – plotas – 0,1140 ha (esamas privataus žemės sklypo kadastro Nr. ( - )). Pažymėjo, kad kelias ( - ) suprojektuotas taip, jog fiziniai ir juridiniai asmenys galėtų privažiuoti prie nekilnojamojo turto objektų, t. y. nuosavybės teise valdomų, naudojamų ar nuomojamų žemės sklypų, tam nurodytas kelias ir naudojamas.

12II.

13Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

14Teismas, remdamasis byloje esančiais rašytinias įrodymais nustatė, kad A. A. P. nuo 2012 m. spalio 10 d. nuosavybės teise valdo 26000/47900 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esančio ( - ). Pareiškėjui nuo 2012 m. spalio 3 d. taip pat priklauso pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), bei pastatas-tvartas, unikalus Nr. ( - ), esantys minėtame žemės sklype. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gegužės 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-265-261/2015 konstatavo, kad pareiškėjas A. A. P. turi galimybę privažiuoti prie jo valdomo žemės sklypo keliu, kuris 1999 m. žemės sklypo plane yra pažymėtas indeksu ( - ) ir kaimyninio žemės sklypo plane bei jo formavimo ir pertvarkymo projekte 6 metrų kelias pažymėtas ties sklypo riba, pažymėta posūkio taškais 5-6. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartimi, su prašymu 2015 m. gegužės 21 d. kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybės merą, prašydamas priimti sprendimą dėl kelio ( - ) įrengimo nuo pagrindinio kelio Darbėnai-Vaineikiai iki pareiškėjo žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ). Ginčijamu 2015 m. birželio 16 d. sprendimu Nr. (4.1.14)-D3-2528 „Kelio ( - ) įrengimo nuo kelio Darbėnai-Vaineikiai“ Kretingos rajono savivaldybės meras atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, motyvuodamas tuo, jog kelias ( - ) nėra įtrauktas į 2009 m. birželio 30 d. Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintą vietinės reikšmės viešųjų kelių žemėtvarkos schemą.

15Teismas pažymėjo, kad ginčo kelio ( - ) juridinį ir faktinį egzistavimą patvirtina, ne tik aukščiau nurodyta įsiteisėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, bet ir bylos rašytiniai įrodymai, inter alia Klaipėdos apskrities Kretingos rajono Kašučių vietovės Valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinių planas bei Neprivatizuojamų žemių (kelių) duomenys Kašučių kad. Vietovėje. Kaip atsiliepime į skundą nurodė NŽT prie ŽŪM, kelias ( - ) buvo suprojektuotas Klaipėdos apskrities viršininko 1998 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. 2009 2 punkto 2 papunkčiu. Kadangi nei Kretingos rajono savivaldybė, nei NŽT prie ŽŪM neginčija paties kelio buvimo fakto, todėl byloje sprendė ginčą ne dėl paties kelio ( - ) kaip galimybės privažiuoti prie pareiškėjui priklausančio žemės sklypo ir pastatų, bet dėl jo įrengimo. Vertino, jog pareiškėjas šioje byloje siekia, kad ginčo keliu rūpintųsi savivaldybė ir būtų užtikrinti jo interesai savivaldybės prižiūrimu keliu patekti į naudojamą žemės sklypą.

16Teismas, remdamasis ginčui aktualiu teisiniu reglamentavimu, pažymėjo, kad keliai suformuoti teisės aktų nustatyta tvarka yra numeruojami ir pavadinimai jiems suteikiami sudarant kelių sąrašus ir tokius vietinės reikšmės kelių sąrašus tvirtina savivaldybių tarybos. Nors konkretūs kriterijai, kuriais remiantis, keliai įtraukiami į savivaldybės vietinės reikšmės sąrašus, teisės aktais nėra nustatyti, tačiau Kelių įstatymo, Vietos savivaldos įstatymo sisteminis aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog šis klausimas yra priskirtas spręsti išimtinai savivaldybės tarybos diskrecijai ir turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į savivaldos tikslus, principus, savivaldybių ūkinės ir finansinės veiklos pagrindus, finansinius išteklius (Vietos savivaldos įstatymo 2 str., 3 str., 4 str.). Kelių įstatymas nenumato imperatyvaus reguliavimo dėl atitinkamo kelių nutiesimo laikotarpio, kadangi tokių veiksmų atlikimas, be kita ko, yra susijęs su šiems veiksmams atlikti skirtomis finansinėmis lėšomis, su tam tikrų prioritetų įvertinimu. Konstitucijoje yra įtvirtintas savivaldybių savarankiškumo ir veiklos laisvės pagal Konstitucijoje ir įstatymuose apibrėžtą kompetenciją principas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) taip pat yra aiškinęs, jog Konstitucijoje įtvirtinti savivaldybių veiklos savarankiškumo pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją bei savivaldybių ir valstybės interesų derinimo principai suponuoja tai, kad savivaldybių savarankiškumo laipsnis vykdant įvairias įstatymuose nustatytas funkcijas gali būti skirtingas. Kadangi visos savivaldybių funkcijos yra vykdomos pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją, šiuo atžvilgiu jos visos yra priskirtos savivaldybėms vykdyti; nė viena jų nereiškia savivaldybių absoliutaus savarankiškumo atitinkamoje srityje. Pati savivaldos teisės prigimtis suponuoja tai, kad savivaldybės savo funkcijas turi vykdyti atsižvelgdamos į vietos sąlygas ir aplinkybes, tačiau visais atvejais jos privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų (žr. Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimą). Vadinasi, nors šioje srityje atsakovas turi tam tikrą diskreciją, tačiau ji nėra absoliuti, sprendinių vykdymas gali priklausyti nuo viešojo intereso didesnio buvimo, finansinių išteklių buvimo, juos gali lemti kitos objektyvios aplinkybės, tačiau ne išimtinai subjektyvus vertinimas ir (ar) delsimas.

17Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog Kretingos rajono savivaldybės meras, įgyvendindamas jam suteiktą diskrecijos teisę elgėsi subjektyviai ar šališkai pareiškėjo atžvilgiu. Priešingai – ginčijamame 2015 m. birželio 16 d. sprendime Nr. (4.1.14.)-D3-2528 pabrėžiama, kokiais kriterijais vadovaujantis vietinės reikšmės keliai įtraukiami į Kretingos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemą, t. y. keliai, jungiantys kitus viešuosius arba rajoninius kelius; keliai, jungiantys gyvenamąsias vietoves; keliai į sąvartynus; keliai į lankomus gamtos ir kultūros paveldo objektus;, keliai į rekreacijos objektus; keliai nutiesti prie gyvenamųjų vietovių, jei jie veda prie 3-jų ar daugiau sodybų; realiai naudojami keliai. Iš ginčijamo akto turinio spręstina, jog buvo remtasi Kelių įstatymo nuostatomis ir Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintais vietos savivaldos tikslais, principais, atsižvelgta į viešo ir privataus interesų pusiausvyrą, gyventojų poreikius. Kadangi 2015 m. birželio 16 d. sprendime Nr. (4.1.14.)-D3-2528 atsisakymo tenkinti prašymą faktinės aplinkybės išdėstytos, todėl toks administracinis aktas iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus ir skunde nurodyti trūkumai nesudaro pagrindo jo panaikinimui.

18Teismo vertinimu, kriterijai, kuriais remiantis buvo rengiama ir 2009 m. birželio 30 d. Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-193 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos tvirtinimo“ patvirtinta vietinės reikšmės viešųjų kelių žemėtvarkos schema, yra objektyvūs, nepažeidžia Kretingos rajono savivaldybės gyventojų lygiateisiškumo principą. Kadangi kelias ( - ) neatitinka Kretingos rajono savivaldybės pasirinktų prioritetų, todėl priėjo prie išvados, kad įstatyme nesant įtvirtintos pareigos ir nustatyto termino įrengti visus vietinės reikšmės kelius, Kretingos rajono savivaldybės meras 2015 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. (4.1.14.)-D3-2528 pagrįstai (kaip neatitinkantį kriterijų) ir teisėtai (nepažeidžiant Kelių bei Vietos savivaldos įstatymų normų) atsisakė tenkinti pareiškėjo 2015 m. gegužės 21 d. prašymą.

19Teismas nurodė, kad byloje nepateikta duomenų, jog kaip nors pareiškėjui būtų trukdoma naudotis keliu ( - ) ar kitokiu būdu ribojamos pareiškėjo teisės naudojantis ginčo keliu jo neįtraukus į sąrašą. Be to, pareiškėjas į jam priklausantį žemės sklypą turi galimybę pateikti ir kitu keliu – per K. K. ir J. B. nuosavybės teise priklausančius žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kuriems nustatytas kelio servitutas.

20Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, nenustatęs jokių ginčijamo administracinio akto panaikinimo ir atsakovo įpareigojimo patikslinti 2009 m. birželio 30 d. Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-193 patvirtintą Kretingos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemą, įtraukiant ( - ) kelią, pagrindų, A. A. P. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

21III.

22Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

23Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad ginčijamas sprendimas yra be motyvų, teismas netinkamai taikė ir išaiškino materialines ir teisės normas, dėl to yra pagrindas panaikinti sprendimą. Pareiškėjo teigimu, vadovaujantis Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, todėl atsakovas pripažindamas, kad kelias ( - ) laikytinas viešuoju keliu, būdamas savininku atsisako vykdyti užsakovo funkcijas dėl ( - ) kelio (vietinės reikšmės kelio) projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros.

24Nagrinėjamu atveju atsakovas ginčijamu sprendimu vadovaujantis Kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 9 straipsniu nustatęs, jog ( - ) kelias yra viešasis kelias, todėl jis turi būti įtrauktas Kretingos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schema, nes šis kelias pažymėtas Kretingos rajono Kašučių pirmajame ir jų papildymo žemėtvarkiniuose projektuose, kurie suderinti su Kretingos rajono savivaldybę ir kitomis institucijomis bei įregistruoti teritorinių planavimo dokumentų registre. Pareiškėjo reikalavimas nėra finansiškai nepakeliamas atsakovui, prašomi darbai gali būti atliekami palaipsniui ir savivaldybės funkcijų įgyvendinimas nebūtų nutrauktas. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog tokios aplinkybės kaip lėšų stygius negali būti laikomos pagrindu atsisakyti atlikti savo pareigas. Atsakovas tiek pareiškėjo, tiek ir kitų su ( - ) keliu besiribojančių asmenų žemės sklypų savininkų interesus ignoruoja. Kitos šio kvartalo gatvės dalis, ir kitos gatvės - yra nutiestos (tik be asfalto dangos). Taigi šiuo aspektu įžvelgtinas akivaizdus ne tik mažiau svarbiose (pagalbinėse) gatvėse, bet ir nenutiestoje ir nesutvarkytoje gatvės dalyje esančių žemės sklypų ir gyvenamųjų namų savininkų, jų tarpe ir pareiškėjo, interesų diskriminavimas. Tokia atsakovo pozicija iš esmės prieštarauja Konstitucijos preambulėje ir jos 29 straipsnyje įtvirtintiems teisinės valstybės, visų asmenų lygybės prieš įstatymą principams, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1, 2 punktuose įtvirtintiems įstatymų viršenybės ir objektyvumo principams, Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintiems vietos savivaldos principams, įskaitant ir 12 punkte numatytą žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo ir gerbimo principą.

25Atsakovo vilkinimas patikslinti Kretingos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemą, kuri patvirtinta 2009 m. birželio 30 d. Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-193 įtraukiant ( - ) kelią, kuris įtrauktas į neprivatizuojamų objektų sąrašą pateikiant Kretingos rajono savivaldybės tarybai patvirtinti gatves, pažeidžia teisėtus pareiškėjo interesus - teisę į teisėtą lūkestį privažiuoti, prieiti prie savo žemės sklypo, jame esančio gyv. namo ūkinio pastato, užsiimti ūkine veikla, išvežti produkciją, atlikti pastatų remonto darbus.

26Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neanalizavo ir iš esmės nieko nepasisakė apie pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą. Atsakovas ginčijamu sprendimu ignoruoja mažesnės visuomenės narių grupės, tame tarpe ir pareiškėjo, teisėtus lūkesčius ir interesus, kuriuos suteikė ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. priimta nutartis administracinėje byloje Nr. A-265-261/2015, kurioje nustatyta, jog pareiškėjas turi paskutinę galimybę privažiuoti prie savo žemės sklypo, gyv. namo ir ūkinių pastatų būtent šiuo ( - ) keliu, kuris įtrauktas į neprivatizuojamų objektų sąrašą, suprojektuotas laisvam valstybinės žemės fonde, kuris priklauso valstybei išimtine teise. Nesant nutiesto ( - ) kelio, pareiškėjui neteisėtai apribota susisiekimo galimybė patekti į jo žemės sklypą gyv. namą, ūkinį pastatą, vykdyti ūkinę veiklą. Prie pareiškėjo žemės sklypo negalima nei privažiuoti transporto priemonėmis, nes kelias neįrengtas, nėra net provėžų, aplink vien privatūs žemės sklypai.

27Pareiškėjas taip pat nurodo, kad atsakovo ginčijamas sprendimas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra pagrįstas ginčo teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės aktų normomis, todėl priimtas pažeidžiant tiek Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, tiek įstatymo viršenybės, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, gero administravimo principus. Teismas ginčijamame sprendime pažymėjo, kad prie pareiškėjo ir bendraturčiams priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) yra kelias, tačiau realiai jo nėra ir niekada nebuvo.

28Atsakovė Kretingos rajono savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

29Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino materialines ir procesines teisės normas, todėl naikinti sprendimą nėra pagrindo. Pareiškėjas procesiniuose dokumentuose remiasi teisės aktais, įtvirtinančiais savivaldybės funkciją tiesti kelius, bet juose nėra numatyta jokių konkrečių terminų dėl kelių tiesimo, nenumato jokio laiko momento, iki kada nurodyti veiksmai turi būti atliekami, kuriam praėjus būtų galima teigti, kad savivaldybė nevykdė jai priskirtų funkcijų. Atsakovės teigimu, teisės aktai nesukuria pareiškėjui subjektinės teisės reikalauti konkrečiu metu nutiesti konkretų kelią. Savivaldybė savo atsakymu nesukūrė pareiškėjui teisėto lūkesčio, nežadėjo nutiesti prašomo kelio pareiškėjui įsigijus sodybą. Kelias nėra pažymėtas patvirtintoje vietinės reikšmės viešųjų kelių žemėtvarkos schemoje. Teisiškai nepagrįstu laiko ir pareiškėjo teiginį, kad į schemą turi būti įtraukti visi žemėtvarkos projektuose pažymėti keliai.

30Pažymėjo, kad Kretingos rajonu savivaldybės teritorijos bendrajame plane akivaizdžiai matyti, kad pareiškėjo sodyba yra įterpusi tarp žemės ūkio paskirties sklypų, aplink nėra daugiau gyvenamųjų namų. Kelio būvimo faktas nėra ginčijamas, klausimas keliamas dėl kelio įrengimo. Privažiavimo prie žemės ūkio paskirties sklypų klausimas yra išspręstas, kiti žemės sklypų savininkai pretenzijų dėl privažiavimo prie žemės sklypų nekelia. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimai prieštarauja viešajam interesui, nes jis reikalauja nutiesti kelią iki jam nuosavybės teise priklausančių pastatų. Turėdama ribotas finansines galimybes savivaldybė privalo tikslingai panaudoti lėšas, nepažeisti viešo intereso, neignoruoti Kretingos rajono bendruomenės interesų turėti sutvarkytas pagrindines gatves.

31Atsakovė taip pat nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad skundžiamas individualus administracinis aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų, įstatymo viršenybės, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, gero administravimo principus bei yra nemotyvuotas. Savivaldybė, atsakydama į pareiškėjo prašymą, nurodė juridinį pagrindą, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų.

32Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT prie ŽŪM atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

33Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad A. A. P. savo pažeistas teises sieja su negalėjimu privažiuoti prie nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo bei ūkinių pastatų, nurodo, kad dėl negalėjimo privažiuoti prie namų valdos, esančios ( - ), negali gyventi, remontuoti žemės sklype, kadastro Nr. ( - ), esančius pastatus.

34Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Klaipėdos apskrities viršininkas 1998 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. 2009 „Dėl valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planų patvirtinimo Kretingos rajone ir Palangos miestui po 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje” 2 punkto 2 papunkčiu patvirtino valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planus, kuriame rengiant dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir buvo suprojektuotas ( - ) kelias. Klaipėdos apskrities viršininkas 2000 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 355 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Kretingos rajone" patvirtino Kretingos rajono Darbėnų seniūnijos Kašučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir jame suformuotas žemės sklypų ribas, nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas bei kelius. Klaipėdos apskrities viršininkas 2003 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 13.6-276 „Dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 1998 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. 2009 „Dėl valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planų patvirtinimo Kretingos rajone ir Palangos miestui po 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje” patikslinimo”, patikslino Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 1998 m. lapkričio 24 d. įsakymą Nr. 2009, kuriuo ir buvo patikslinti neprivatizuojami objektai, t. y. keliai. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gegužės 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-265-261/2015, konstatavo, kad pareiškėjas A. A. P. turi galimybę privažiuoti priėjo valdomo žemės sklypo keliu, kurį 1999 metais žemės sklypo plane pažymėtas indeksu ( - ) ir kaimyninio žemės sklypo plane bei jo formavimo pertvarkymo projekte 6 metrų kelias pažymėtas ties sklypo riba, pažymėta posūkio taškais 5-6. Kretingos rajono savivaldybė teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymo schemą patvirtino 2009 metais. Iš teismui pateiktų VĮ Registrų centro kadastro žemėlapių, ištraukų iš Kašučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektų, papildymo projektų, Valstybės išperkamos ir neprivatizuojamų žemės planų aiškiai matyti, kad pareiškėjo sodyba įsiterpusi tarp žemės ūkio paskirties sklypų, būtent šiuo nustatytu 1999 metais žemės sklypo plane pažymėtu ( - ), 6 metrų keliu, pažymėtu posūkio taškais 5-6, vežama žemės ūkio produkcija iš gretimybėje esančių žemės ūkio paskirties žemės sklypų.

35Remiantis Kelių įstatymo ir Savivaldos įstatymo nuostatomis, savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas išimtinai priskirtas spręsti savivaldybės tarybos diskrecijai ir turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į savivaldos tikslus, principus, savivaldybių ūkinės ir finansinės veiklos pagrindus bei finansinius išteklius. Šiuo konkrečiu ginčo atveju Kretingos rajono savivaldybė, priimdama 2015 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. (4.1.14.)-D3-2528, rėmėsi Kelių įstatyme, Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintais vietos savivaldos tikslais, principais buvo atsižvelgta į viešo ir privataus interesų pusiausvyrą, gyventojų poreikius.

36Sutinka su Klaipėdos apygardos administracinio teismo nustatytų aplinkybių vertinimu ir padarytomis išvadomis.

37Teisėjų kolegija

konstatuoja:

38IV.

39Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byla išnagrinėta vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).

40Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kretingos rajono savivaldybės 2015 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. (4.1.14)-D3-2528, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą ir įrengti ( - ) kelią iki jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio ( - ), teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti atsakovę patikslinti Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. T2-193 patvirtintą Kretingos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemą, įtraukiant ( - ) kelią, t. y. iš esmės inicijuoti specialiuoju planu patvirtintos Kretingos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos pakeitimą.

41Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

42Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu pažymėdamas, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, pareiškėjas yra diskriminuojamas, skundžiamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

43Teisėjų kolegija pirmiausiai atkreipia dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, iš naujo jų nekartoja, o tik juos papildo, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus.

44Bylos medžiaga nustatyta, kad A. A. P. nuo 2012 m. spalio 10 d. nuosavybės teise priklauso 26000/47900 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esančio adresu: ( - ) (toliau – ir Žemės sklypas), taip pat šiame žemės sklype esantys statiniai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gegužės 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-265-261/2015 konstatavo, kad pareiškėjas A. A. P. turi galimybę privažiuoti prie jo valdomo žemės sklypo keliu, kuris 1999 m. žemės sklypo plane yra pažymėtas indeksu ( - ) ir kaimyninio žemės sklypo plane bei jo formavimo ir pertvarkymo projekte 6 metrų kelias pažymėtas ties sklypo riba, pažymėta posūkio taškais 5-6.

45Pareiškėjas, remdamasis minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, su prašymu 2015 m. gegužės 21 d. kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybės merą, prašydamas priimti sprendimą dėl ( - ) kelio įrengimo nuo pagrindinio kelio Darbėnai-Vaineikiai iki pareiškėjo Žemės sklypo. Kretingos rajono savivaldybės meras ginčijamu 2015 m. birželio 16 d. sprendimu Nr. (4.1.14)-D3-2528 „Kelio ( - ) įrengimo nuo kelio Darbėnai-Vaineikiai“ atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą motyvuodamas tuo, jog kelias ( - ) nėra įtrauktas į Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 30 d. sprendimu patvirtintą vietinės reikšmės viešųjų kelių žemėtvarkos schemą.

46Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra paneigta faktinė aplinkybė, jog ( - ) kelias yra ir pareiškėjas juo gali patekti į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą bei jame esančius statinius. Šią aplinkybę be jau minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutarties, patvirtina Klaipėdos apskrities Kretingos rajono Kašučių vietovės Valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinių planas, kuriame nurodytas ( - ) kelias (I tomas, b. l. 28-29), taip pat Neprivatizuojamų žemių (kelių) duomenys Kašučių kadastrinėje vietovėje (I tomas, b. l. 30). Pareiškėjas taip pat nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad į jam priklausantį žemės sklypą jis gali patekti ir per K. K. ir J. B. nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, kuriems yra nustatytas kelio servitutas.

47Atsižvelgusi į nurodytas faktines aplinkybes teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjo teisė patekti prie jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir jame esančių pastatų niekaip nėra ribojama, o kelių priežiūra, taisymas, tiesimas, kaip pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, yra išimtinė savivaldybės kompetencija. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju neįrodė, jog šiuo atveju Kretingos rajono savivaldybės, kurios kompetencijai priklauso vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas, saugaus eismo organizavimas, veiksmais yra pažeidžiamos pareiškėjo teisės ar įstatymų saugomi interesai, o ginti viešąjį interesą ar atstovauti kitų asmenų pareiškėjas nėra įgaliotas ir jam tokia teisė nėra suteikta.

48Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas įpareigoti Kretingos rajono savivaldybę patikslinti Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. T2-193 patvirtintą Schemą, neįrodė, kad jo teisės, įtraukus ( - ) kelią į Schemą, bus apgintos.

49Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2016 m. birželio 6 d. pateiktame prašyme teigia, kad ( - ) kelias į Schemą visgi yra įtrauktas, tačiau ši aplinkybė nagrinėjamu atveju nėra reikšminga, kadangi bylos medžiaga nustatyta faktinė aplinkybė, jog kelias ( - ) yra, pareiškėjo teisės juo naudotis nėra ribojamos.

50Teisėjų kolegija dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų dėl skundžiamo sprendimo neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog skundžiamas sprendimas yra teisėtas, jame yra išdėstytos atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą faktinės aplinkybės ir teisinis pagrindas. Aplinkybė, kad pareiškėjo netenkina atsakovės atsakymas, kuriuo atsisakoma atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, nesudaro pagrindo teigti, kad jis neatitinka Viešojo administravimo įstatyme individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Šių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pažeidimo.

51Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

52Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

53Pareiškėjo A. A. P. apeliacinį skundą atmesti.

54Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

55Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas A. A. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Klaipėdos... 5. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės... 6. Pareiškėjas skunde teigia, kad kelias ( - ) yra viešasis, todėl turėtų... 7. Atsakovė Kretingos rajono savivaldybė ir trečiasis suinteresuotas asmuo... 8. Atsiliepime nurodė, kad A. A. P. 2015 m. gegužės 21 d. kreipėsi į... 9. Atkreipė dėmesį, kad A. A. P. nuosavybės teise pastatus įgijo 2012 metais... 10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės... 11. Atsiliepime nurodė, kad Klaipėdos apskrities viršininkas 1999 m. balandžio... 12. II.... 13. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimu... 14. Teismas, remdamasis byloje esančiais rašytinias įrodymais nustatė, kad A.... 15. Teismas pažymėjo, kad ginčo kelio ( - ) juridinį ir faktinį egzistavimą... 16. Teismas, remdamasis ginčui aktualiu teisiniu reglamentavimu, pažymėjo, kad... 17. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog... 18. Teismo vertinimu, kriterijai, kuriais remiantis buvo rengiama ir 2009 m.... 19. Teismas nurodė, kad byloje nepateikta duomenų, jog kaip nors pareiškėjui... 20. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, nenustatęs jokių ginčijamo... 21. III.... 22. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Klaipėdos... 23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad ginčijamas sprendimas yra be... 24. Nagrinėjamu atveju atsakovas ginčijamu sprendimu vadovaujantis Kelių... 25. Atsakovo vilkinimas patikslinti Kretingos rajono savivaldybės teritorijos... 26. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neanalizavo ir iš esmės nieko... 27. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad atsakovo ginčijamas sprendimas ir pirmosios... 28. Atsakovė Kretingos rajono savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą... 29. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 30. Pažymėjo, kad Kretingos rajonu savivaldybės teritorijos bendrajame plane... 31. Atsakovė taip pat nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad skundžiamas... 32. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT prie ŽŪM atsiliepime į apeliacinį... 33. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad A. A. P. savo pažeistas teises... 34. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Klaipėdos apskrities... 35. Remiantis Kelių įstatymo ir Savivaldos įstatymo nuostatomis, savivaldybių... 36. Sutinka su Klaipėdos apygardos administracinio teismo nustatytų aplinkybių... 37. Teisėjų kolegija... 38. IV.... 39. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byla išnagrinėta vadovaujantis... 40. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kretingos rajono savivaldybės 2015 m.... 41. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.... 42. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 43. Teisėjų kolegija pirmiausiai atkreipia dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių... 44. Bylos medžiaga nustatyta, kad A. A. P. nuo 2012 m. spalio 10 d. nuosavybės... 45. Pareiškėjas, remdamasis minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo... 46. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra paneigta faktinė aplinkybė,... 47. Atsižvelgusi į nurodytas faktines aplinkybes teisėjų kolegija sutinka su... 48. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog... 49. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2016 m. birželio... 50. Teisėjų kolegija dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų dėl... 51. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 52. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 53. Pareiškėjo A. A. P. apeliacinį skundą atmesti.... 54. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimą... 55. Nutartis neskundžiama....