Byla A2-611-605/2008

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės, kolegijos teisėjų Antano Burdulio, Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. U. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 12 d. nutarties panaikinimo pagal pareiškėjos N. U. prašymą suinteresuotam asmeniui Kauno miesto savivaldybei dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr.2-1407/2003 pagal ieškovo Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovei N. U. dėl iškeldinimo ir atsakovės N. U. priešieškinį ieškovui Kauno miesto savivaldybei dėl pripažinimo šeimos nare ir įpareigojimo sudaryti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Teisėjų kolegija Nustatė

2Pareiškėja N. U. prašė teismo (b.l.3-4) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-1407/2003; panaikinti Kauno apygardos teismo 2004 m. sausio 26 d. sprendimą ir ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti.

3Pareiškėja nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. kovo 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-1407/2003 ieškovo Kauno miesto savivaldybės ieškinys dėl pareiškėjos iškeldinimo iš buto J. Ž. g. 28-2, Kaune buvo atmestas, o pareiškėjos priešieškinis buvo patenkintas ir pripažinta, kad tarp N. U. ir Kauno miesto savivaldybės yra susiformavę gyvenamosios patalpos faktiniai nuomos santykiai. Kauno miesto savivaldybė buvo įpareigota sudaryti su pareiškėja neterminuotą nuomos sutartį butui J. Ž. g. 28-2, Kaune. Ieškovo apeliacinis skundas buvo patenkintas, panaikintas Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas ir priimtas naujas sprendimas – iškeldinti pareiškėją iš nurodyto buto su visa jai priklausančia manta, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Pareiškėjos priešieškinis buvo atmestas. Kauno apygardos teismas nurodė, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtino aplinkybių, nurodytų priešieškinyje, t.y. pareiškėja neįrodė giminystės ryšių, gyvenimo ginčo bute šeimos nario teisėmis. Pareiškėja nurodė, jog civilinė byla turėtų būti atnaujinta dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Nagrinėjant bylą jai nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kad yra įrodymai apie tai, jog namai, esantys žydų kapinių teritorijoje, priklausė būtent Žydų bendruomenei. Pareiškėjai nebuvo žinoma, kad yra liudytojai, žinantys, kaip ir kam buvo suteiktas ginčo butas bei kiti butai, esantys žydų kapinių teritorijoje, bei kitos aplinkybės, kurios bylos nagrinėjimo metu buvo, tačiau pareiškėja jų nežinojo, kadangi santuoka su Urbonu nutraukta. Tik šiuo metu pareiškėjai buvo nurodytos tikrosios aplinkybės kokiu būdu bute apsigyveno buvusio vyro seneliai P. ir M. U., nurodytos aplinkybės, kada bute apsigyveno buvęs pareiškėjos vyras R. U., pateikti giminystę įrodantys dokumentai, apie kuriuos, nutrūkus santuokai, ji nežinojo ir negalėjo žinoti. Paaiškėjo, kad butas P. U. ir M. U. buvo suteiktas, kaip ir kitiems žydų kapinėse esančių namų gyventojams, 1948 m. Šiame bute jie bei jų vaikai J. U. ir D. U. (Vilutienė) pastoviai gyveno vienoje šeimoje nuo buto suteikimo. R. U. bute pastoviai apsigyveno, jam sukakus pilnametystei, 1975 m., kadangi seneliais reikėjo rūpintis, jiems padėti. Gyvendamas kartu su seneliais, teta, jis sudarė vieną šeimą. O mirus P. U. (1979-02-20) ir M. U. (1978-08-19), bute liko toliau gyventi vienoje šeimoje su D. U. – Vilutiene. Pas vyrą, jo nuomojamame bute, jo šeimos narės teisėmis pareiškėja apsigyveno 1979 m. kovo mėnesį. Bute gyveno trise – pareiškėja, jos vyras ir D. U. -Vilutienė. Visi sudarė vieną šeimą, vedė bendrą ūkį. Minėtas butas nuo 1979 m. yra pastovi ir vienintelė pareiškėjos gyvenamoji vieta. Į ginčo butą ji savavališkai neįsikėlė, todėl ir iškeldinta negalėjo būti. Butas, pareiškėjai gyvenant jame, 1999 m. lapkričio 16 d., 2000 m. rugpjūčio 21 d. priėmimo perdavimo aktais buvo perduotas Kauno miesto savivaldybės tarybai ir įregistruotas teisiškai jos vardu. Tai paaiškėjo tik pastaruoju metu. Perėmus Kauno miesto savivaldybei žydų kapinių teritorijoje esančius namus, su jų gyventojais nebuvo sudarytos nuomos sutartys. Visi gyventojai buvo priversti teismine tvarka įrodyti nuomininkų teises. Tačiau su visais gyventojais, kaip šiuo metu paaiškėjo, nuomos sutartys buvo sudarytos, išskyrus pareiškėją. Pareiškėjai buvo nežinomos aplinkybės, kad žydų kapinių teritorijoje esančių namų gyventojai gavo Seimo kontrolierės N. Š. 1999 m. vasario 8 d. patikrinimo pažymą, kurioje buvo nurodyta miesto savivaldybei spręsti šių namų perėmimo klausimus, gyventojų klausimus. Nebuvo žinoma, kad SĮ „Panemunės butų ūkis“ tarpininkavo miesto savivaldybėje dėl nuomos sutarčių su gyventojais sudarymo. Visa tai pateikė O. L. 2007 m. spalio 18 d., kurios tarpininkavimu ir gerais norais paaiškėjo ir kitos esminės aplinkybės, kurios nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu 2003 m.

4Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. kovo 12 d. nutartimi (b.l.118-120) pareiškėjos N. U. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr.2-1407/2003 atmetė; priteisė iš pareiškėjos valstybei 7,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

5Teismas nutartyje nurodė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalis nustato, kad procesas gali būti atnaujinamas, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėja esminėmis naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis laikė Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. liepos 8 d. sprendimą Nr.2-9845, kuriuo Kauno miesto savivaldybės valdyba įpareigota sudaryti neterminuotą rašytinę nuomos sutartį butui J. Ž. g. 30-1, Kaune A. J. vardu bei 2001 m. birželio 14 d. sprendimą Nr.2-1043, kuriuo Kauno miesto savivaldybė įpareigota sudaryti buto, esančio J. Ž. g. 28-1, Kaune nuomos sutartį su O. I.. Pareiškėjos nurodyti teismo sprendimai kitose civilinėse bylose ir tai, kad Kauno miesto savivaldybė buvo įpareigota sudaryti su fiziniais asmenimis gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, negali būti laikomi naujai paaiškėjusiomis esminėmis aplinkybėmis civilinėje byloje Nr. 2-1407/2003, nes tose civilinėse bylose yra skirtingas ieškinio pagrindas ir dalykas, skirtingi pagrindai ieškinio patenkinimui. Šie teismo sprendimai netgi negalėtų turėti absoliučios prejudicinės reikšmės nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1407/2003, o pareiškėja neprašė pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis šiuose įsiteisėjusiuose sprendimuose nustatytų faktų – ji naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis įvardijo pačius teismo sprendimus. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pareiškėja nenurodė kokią esminę reikšmę civilinės bylos Nr. 2-1407/2003 nagrinėjimui turi įsiteisėję teismo sprendimai ir tų aplinkybių neįrodė (CPK 178 straipsnis). Pareiškėjos nurodytos aplinkybės nei savo procesiniu pobūdžiu, nei pagal savo esmę negalėtų būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, todėl prašymą atnaujinti procesą teismas atmetė (CPK 370 str. 3 d. ir 371 str. 1 d. 1 p.).

6Pareiškėja atskiruoju skundu prašo teismo (b.l.123) panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartį, išsprendžiant klausimą iš esmės, patenkinant pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo.

7Skunde nurodyta, kad jau beveik dešimtmetis pareiškėja gyvena nurodytame bute be nuomos sutarties. Minėtame bute iš viso pareiškėja gyvena dvidešimt devynerius metus. Butas yra pastoviai remontuojamas, prižiūrimas, namas 105 metų senumo, daugiau kaip 50 metų avarinės būklės. Teismas neteisingai įvertino jos pateiktus dokumentus, kurie aiškiai įrodo, kad pareiškėja bute gyvena šeimos nario teisėmis, kai tapo Urboniene. Teismas visai neatsižvelgė į Seimo kontrolieriaus pateiktas išvadas, jog nuomos sutartis nebuvo sudaryta ne dėl pareiškėjos kaltės, bei kad savivaldybė neturi teisės išvaryti pareiškėjos į gatvę ir palikti be nieko. Pareiškėja stovi eilėje būstui gauti 634 numeriu, tai patvirtina aplinkybę, kad savivaldybė turi sudaryti nuomos sutartį.

8Atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l.126-127) Kauno miesto savivaldybė nurodė, kad su atskiruoju skundu nesutinka. Teismo nutartis yra pagrįsta ir jos naikinti nėra pagrindo. Pareiškėja savo prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje grindė CPK 366 str. 1 d. 2 p. nurodytu proceso atnaujinimo pagrindu, t.y. naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėja esminėmis naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis laikė Kauno miesto apylinkės teismo 2002-07-08 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-9845/2002, kuriuo Kauno miesto savivaldybė įpareigota sudaryti neterminuotą rašytinę nuomos sutartį butui J. Ž. g. 30-1, Kaune, A. J. vardu bei 2001-06-14 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1043/2001, kuriuo Kauno miesto savivaldybė įpareigota sudaryti buto, esančio J. Ž. g. 28-1, Kaune, nuomos sutartį su O. I.. Pareiškėjos nurodyti teismo sprendimai kitose civilinėse bylose ir tai, kad Kauno miesto savivaldybė buvo įpareigota sudaryti su fiziniais asmenimis gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, negali būti laikomi naujai paaiškėjusiomis esminėmis aplinkybėmis, nes tose civilinėse bylose yra skirtingas ieškinio pagrindas ir dalykas, skirtingi pagrindai ieškinio patenkinimui. Teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, pažymėdamas, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės nei savo procesiniu pobūdžiu, nei pagal savo esmę, negalėtų būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008-03-12 nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.

9Atskirasis skundas atmestinas.

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

11Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisėje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis. Vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą gali būti peržiūrėti tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (pareiškimo Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (pareiškimo Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (pareiškimo Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (pareiškimo Nr. 8564/02).

12Nagrinėjant proceso atnaujinimo klausimą svarbu išsiaiškinti du dalykus: ar yra bent vienas iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų atnaujinti procesą; jeigu toks pagrindas yra, ar jis turėjo įtakos priimto teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kiek jis reikšmingas pačiam procesui. Pareiškėja procesą civilinėje byloje prašo atnaujinti remdamasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu (dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu, pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios turi visus šiuos požymius: buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti žinomos dėl objektyvių priežasčių; pareiškėjai tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Naujai paaiškėję faktai (aplinkybės) ar įrodymai turi esminę reikšmę bylai tuomet, kai jie turi neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, ir tai nulemia tokio sprendimo ydingumą.

13Pareiškėja esminėmis naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis laikė Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. liepos 8 d. sprendimą Nr.2-9845, kuriuo Kauno miesto savivaldybės valdyba įpareigota sudaryti neterminuotą rašytinę nuomos sutartį butui J. Ž. g. 30-1, Kaune A. J. vardu, bei 2001 m. birželio 14 d. sprendimą Nr.2-1043, kuriuo Kauno miesto savivaldybė įpareigota sudaryti buto, esančio J. Ž. g. 28-1, Kaune nuomos sutartį su O. I.. Prašydama atnaujinti procesą, pareiškėja nurodė ne naujai paaiškėjusias aplinkybes, o pateikė naują byloje jau buvusių nustatytų aplinkybių aiškinimą. Tai susiję su šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nauju ir iš esmės kitokiu vertinimu, prieštaraujančiu išdėstytam įsiteisėjusiame teismo sprendime šioje byloje. Toks jau ištirtų ir įvertintų įrodymų vertinimas prašant atnaujinti procesą negalimas dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo įgytų privalomumo ir nenuginčijamumo savybių (CPK 18 str., 279 str. 4 d.), todėl negali būti pripažintas pagrindu atnaujinti procesą. Pritariant pirmosios instancijos teismo motyvams, teisėjų kolegija konstatuota, jog pareiškėjos nurodyti teismų sprendimai kitose civilinėse bylose ir tai, kad Kauno miesto savivaldybė buvo įpareigota sudaryti su fiziniais asmenimis gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, negali būti laikomi naujai paaiškėjusiomis esminėmis aplinkybėmis civilinėje byloje Nr. 2-1407/2003, nes sprendimai kitose civilinėse bylose neturi jokios prejudicinės reikšmės nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1407/2003. Formuota praktika kitoje civilinėje byloje negali būti pagrindu atnaujinti procesą išspręstoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Paprastai tokiems teismo priimtiems sprendimams nebūdingas grįžtamasis galiojimas – jis siejamas tik su ateitimi. CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu įsiteisėjusio teismo akto teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas ne pagal tai, ar atitinka esamą byloje ir papildomai pristatytą medžiagą, bet dėl naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių. Nustačius tai, kad prašydama atnaujinti procesą, pareiškėja nurodė ne naujai paaiškėjusias aplinkybes, o pateikė teismo sprendimus kitose bylose, tuo pagrindu teismui atmetant pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą, neįrodžius proceso atnaujinimo pagrindo, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Kauno miesto apylinkės teismas tinkamai taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias CPK normas ir jas taikydamas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu suformuotos praktikos.

14Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

15Teisėjų kolegija daro išvadą, kad 2008-03-12 Kauno miesto apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

17Atskirąjį skundą atmesti.

18Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai