Byla A-662-1407-09

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei dalyvaujant pareiškėjui G. A. pareiškėjo atstovei advokatei Agnei Bilotaitei viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. A. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai dėl įsakymo ir įsakymo dalies panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas G. A. skundu (b. l. 2-9, I t.) ir patikslintu skundu (b. l. 137-150, I t.) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio 2008 m. liepos 8 d. įsakymo Nr. 400-ĮVK-231 dalį, kurioje pareiškėjui, Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio pavaduotojui G. A., paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba; panaikinti Seimo kanclerio 2008 m. rugsėjo 5 d. įsakymą Nr. 400-ĮVK-288, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda - papeikimas.

5Nurodė, kad Seimo kanclerio 2006 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 460-P-497 jis yra paskirtas eiti Seimo kanclerio pavaduotojo pareigas nuo 2006 m. gruodžio 18 d. Paaiškino, kad Seimo kancleris Seimo valdybos 2008 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. 2246 buvo išvykęs į komandiruotę nuo 2008 m. gegužės 22 d. iki 2008 m. gegužės 24 d., todėl jis šiomis dienomis laikinai ėjo Seimo kanclerio pareigas. Seimo kancleris 2008 m. liepos 8 d. įsakymu G. A. paskyrė tarnybinę nuobaudą - pastabą - už tarnybinį nusižengimą, kurį jis tariamai padarė, eidamas Seimo kanclerio pareigas. 2008 m. liepos 8 d. tarnybinio nusižengimo ir darbo drausmės pažeidimo tyrimo išvadoje (toliau – ir Išvada) nurodyta, kad G. A. tarnybinis nusižengimas pasireiškė tuo, jog jis pasirašė teisės aktų reikalavimų neatitinkančius Seimo kanclerio 2008 m. gegužės 22 d. įsakymus Nr. 400ĮVK-169 ir Nr. 400ĮVK-170. Paaiškino, kad šioje išvadoje nurodyta, jog pareiškėjo pasirašytais Seimo kanclerio 2008 m. gegužės 22 d. įsakymais Nr. 400ĮVK-169 ir Nr. 400ĮVK-170 sudarant konkurso komisijas, į jų sudėtį nebuvo įtraukti Seimo kanceliarijos profesinių sąjungų atstovai ir tokiu būdu buvo pažeista Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 patvirtinto Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Konkursų tvarkos aprašas) 25 punkto norma, pagal kurią, jeigu įstaigoje veikia profesinė sąjunga, komisijos nariu turi būti skiriamas ir tos įstaigos profesinės sąjungos atstovas. Pabrėžė, kad į minėtų konkurso komisijų sudėtį profesinių sąjungų atstovai buvo įtraukti, o Išvada yra nepagrįsta, nes: 1) į konkurso komisijų sudėtį buvo įtraukti Seimo kanceliarijos darbuotojų profesinės sąjungos nariai; 2) prierašo, jog minėti komisijų nariai yra profesinės sąjungos atstovai, nebuvimas pareiškėjo pasirašytuose įsakymuose nėra teisės aktų pažeidimas, nes reikalavimas nurodyti, kuris konkurso komisijos narys yra profesinės sąjungos atstovas, teisės aktuose nėra įtvirtintas; 3) jokiame teisės akte jokia tvarka, nustatanti profesinių sąjungų atstovo skyrimą į konkurso komisijas Seimo kanceliarijoje, nėra nustatyta, be to, jokiame dokumente nėra įtvirtinta tariamai egzistuojanti profesinių sąjungų atstovų skyrimo praktika profesinės sąjungos atstovo skyrimą į konkurso komisiją derinti žodžiu; 4) pareiškėjas operatyviai reagavo į Seimo kanceliarijos darbuotojų profesinės sąjungos komiteto 2008 m. birželio 11 d. rašte Nr. 7/V-2008-2242 išdėstytą siūlymą ir į tai, kad nėra nustatyta jokia profesinių sąjungų atstovo skyrimo į konkurso komisijas tvarka, 2008 m. birželio 12 d. raštu Nr. V-2008-2265 pasiūlė Seimo kanceliarijos personalo skyriui, prieš rengiant atitinkamo įsakymo projektą, paprašyti abiejų profesinės sąjungos pirmininkų ar jų įgaliotų atstovų, kad jie skiriamą (-us) atstovą (-us) į kiekvieną komisiją patvirtintų bendru raštu arba parašais vizuodami Seimo kanclerio įsakymo projektą, taip pat, ėmėsi visų būtinų priemonių nustatyti rekomendacinę profesinių sąjungų atstovų skyrimo į konkurso komisijas tvarką tam, kad tokių atstovų skyrimas būtų aiškus ir skaidrus. Paaiškino, kad Seimo kanceliarijos reglamento, patvirtinto Seimo valdybos 2007 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. 1961 (toliau – ir Reglamentas), 119 punkte nustatyta, jog Seimo kanclerio įsakymų projektus rengia Seimo kanceliarijos padaliniai. Priėjo prie išvados, kad pareigą užtikrinti, jog parengtų įsakymų projektų forma (naudojamos sąvokos, nurodomos datos ir pan.) atitiktų teisės aktų reikalavimus, turi įsakymo projektą rengiančio padalinio tarnautojai, todėl atsakomybė už tai, kad Seimo kanclerio 2008 m. gegužės 22 d. įsakymas Nr. 400ĮVK-169 buvo parengtas likus tik dviem darbo dienoms iki konkurso, tenka personalo skyriaus tarnautojams, turėjusiems pareigą veikti atitinkamu būdu. Nurodė Reglamento 120 punkto nuostatą, pagal kurią atsakomybė už administracinio akto neatitikimą teisės aktams, nustatantiems formalius tokio dokumento reikalavimus (sąvokos, terminai, datos ir pan.), turi būti taikoma šią pareigą turėjusiam Seimo kanclerio biuro atsakingam darbuotojui, tačiau toks atsakingas tarnautojas Seimo kanclerio įsakymu Nr. 400ĮVK-239 buvo paskirtas tik 2008 m. liepos 17 d. Konstatavo, kad Seimo kanclerio 2008 m. gegužės 22 d. įsakymai Nr. 400ĮVK-169 ir Nr. 400ĮVK-170 neprieštaravo Konkursų tvarkos aprašo 25 punktui, kadangi profesinių sąjungų atstovai į šiais įsakymais sudarytas konkurso komisijas buvo įtraukti; dėl formalaus minėtų įsakymų prieštaravimo Konkursų tvarkos aprašo 20 punktui jokių pasekmių apskritai nekilo; profesinių sąjungų nepasitenkinimas apskritai negali būti laikomas tarnybinio nusižengimo padariniu, nes tokiam nepasitenkinimui nebuvo pagrindo. Atkreipia dėmesį, kad išdėstytos aplinkybės paneigia ir jo kaltę, o nesant kaltės, tarnybinė atsakomybė jam negalėjo būti taikoma.

6Pažymėjo, jog dėl tarnybinio nusižengimo, padaryto asmeniui einant Seimo kanclerio pareigas, tarnybinio nusižengimo tyrimas galėjo būti pradedamas Seimo kanclerį į pareigas skiriančios institucijos, t. y. Seimo, iniciatyva. Atkreipė dėmesį, kad Išvadoje neteisėtai konstatuota, jog, pasirašydamas tariamai teisės aktų reikalavimų neatitinkančius Seimo kanclerio 2008 m. gegužės 22 d. įsakymus Nr. 400ĮVK-169 ir Nr. 400ĮVK-170, G. A. pažeidė Seimo kanclerio pavaduotojo pareigybės aprašymo, patvirtinto Seimo kanclerio 2006 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. 460-PA-22, 6 punktą. Pareiškėjo manymu, G. A. laikinai einant Seimo kanclerio pareigas, jo, kaip Seimo kanclerio, teises, pareigas bei atsakomybę reglamentuoja ne Seimo kanclerio pavaduotojo, bet Seimo kanclerio pareigybės aprašymo nuostatos. Nurodė, kad tarnybinė nuobauda jam skirta neteisėtai dar ir todėl, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo pažeistos teisės normos, reglamentuojančios tyrimo trukmę, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas G. A., P. Š. ir V. G. atžvilgiu. Pažymi, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijai buvo pavesta per 10 dienų ištirti Seimo kanceliarijos profesinių sąjungų 2008 m. rugpjūčio 6 d. rašte nurodytus teiginius ir pateikti Seimo kancleriui motyvuotą išvadą. Seimo kanclerio 2008 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 400 ĮVK-204 tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos darbo laikas buvo pratęstas iki 2008 m. liepos 8 d., motyvuojant tuo, kad P. Š. buvo suteiktos kasmetinės atostogos. Pareiškėjo manymu, šiuo pagrindu tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos darbo laikas galėjo būti pratęstas tik dėl galimo P. Š. padaryto tarnybinio nusižengimo, tačiau tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos darbo laikas buvo pratęstas ir G. A. atžvilgiu.

7Paaiškino, kad Seimo kanclerio 2008 m. gegužės 20 d. rezoliucija jis kartu su kitomis institucijomis buvo įpareigotas pateikti išvadą ir siūlymus, parengti sprendimų projektus dėl problemų, susijusių su lankytojų patekimu į Seimo rūmus. Tik vėliau šalia rezoliucijos atsirado prierašas „Per savaitę“. Atsižvelgiant į pavedimo pobūdį, per savaitę jį įvykdyti buvo neįmanoma dėl objektyvių priežasčių. Todėl pavedimas buvo įvykdytas 2008 m. rugpjūčio 8 d. Pavedimo vykdymo metu Seimo kancleris buvo nuolat informuojamas apie jo vykdymo eigą. Nepaisant nurodytų aplinkybių, Seimo kancleris 2008 m. rugsėjo 5 d. įsakymu paskyrė G. A. tarnybinę nuobaudą - papeikimą - už laiku neįvykdytą Seimo kanclerio pavedimą. Vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir konstatavo, jog, nepaisant to, kad pavedimą jis įvykdė vėliau nei nurodyta Seimo kanclerio rezoliucijoje, tarnybinė nuobauda už šiuos veiksmus jam buvo paskirta nepagrįstai, nes jo veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties. Pabrėžė, kad Seimo kanclerio pavedimas, kurio vykdymo organizatoriumi, vadovaujantis Reglamento 187 punktu, buvo G. A., buvo įvykdytas tinkamai. Be to, atsižvelgiant į Seimo kanclerio 2008 m. gegužės 20 d. pavedimo pobūdį, per savaitę jį įvykdyti buvo neįmanoma dėl objektyvių priežasčių, t. y., vykdant šį pavedimą, reikėjo gauti Bendrųjų reikalų departamento, Ryšių su visuomene skyriaus, komitetų biurų pasiūlymus, juos išanalizuoti bei apibendrinti, taip pat reikėjo aptarti pateiktus pasiūlymus su Seimo kanceliarijos padalinių vadovais, išanalizuoti, apibendrinti visą turimą medžiagą, parengti preliminarius pasiūlymus, įvertinti bei suplanuoti leidimų posto pirmuose Seimo rūmuose įrengimo galimybes ir, atlikus šiuos veiksmus, parengti galutinius pasiūlymus Seimo kancleriui. Teigė, kad įvykdyti šį pavedimą neturėjo galimybės dar dėl ypač didelio darbo krūvio ir pateikė išsamų sąrašą darbų, kuriuos jam buvo pavesta atlikti tame (ir vėlesniuose) laikotarpiuose. Pažymėjo, kad Seimo kancleris G. V. 2007 m. gruodžio 6 d. tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo išvadoje yra nurodęs, jog pareiškėjo darbo krūvis yra didelis. Akcentavo, kad pratęsti pavedimo vykdymo terminą Seimo kanclerio neprašė, tačiau pavedimo vykdymo metu Seimo kancleris buvo nuolat informuojamas apie jo vykdymo eigą. Atkreipė dėmesį, kad Seimo kanceliarijoje nesama praktikos raštu prašyti pratęsti pavedimų įvykdymo terminus. Pažymėjo, kad 2008 m. rugsėjo 4 d. Išvadoje nurodoma, jog, skiriant tarnybinę nuobaudą, buvo atsižvelgta į jo ankstesnę veiklą. Atkreipė dėmesį, kad ankstesnė veikla šioje išvadoje nėra aptariama, todėl neaišku, kokiu pagrindu jam buvo paskirta antra pagal griežtumą tarnybinė nuobauda - papeikimas. Pareiškėjo nuomone, Seimo kanclerio 2008 m. rugsėjo 5 d. įsakymu tarnybinė nuobauda jam buvo paskirta už tai, kad jo pateikti pasiūlymai dėl lankytojų patekimo į Seimo rūmus problemos sprendimo nesutapo su Seimo kanclerio G. V. nuomone šiuo klausimu.

8II.

9Atsakovė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija atsiliepimu į skundą (b. l. 77-84, I t.) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

10Nurodė, kad į pretendentų atrankos komisijų sudėtį įtrauktieji profesinių sąjungų nariai negali būti laikomi profesinių sąjungų atstovais, nes jie šiuo atveju nebuvo įgalioti profesinių sąjungų atstovauti profesines sąjungas šiose komisijose. Pabrėžė, jog, sudarant komisijas, nebuvo kreiptasi į profesinių sąjungų vadovus, kad jie paskirtų savo atstovus į komisijas. Pažymėjo, jog pagal prieš tai Seimo kanceliarijoje susiklosčiusią praktiką, sudarant konkurso komisijas, buvo kreipiamasi į profesinių sąjungų vadovus, kurie paskirdavo tam tikrus profesinių sąjungų narius savo atstovais komisijose. Akcentavo, kad įsakymą pasirašantis asmuo negali būti laikomas tik formaliai jį pasirašančiu pareigūnu, neturinčiu pareigos suvokti teisės akto turinio ir jo rengimo taisyklių (Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p. ir 3 str. 2 d. 6 p., Seimo kanclerio pavaduotojo pareigybės aprašymo 6 p., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika). Atkreipė dėmesį, kad parengti įsakymų projektai nebuvo derinti su Seimo kanclerio biuro atsakingu tarnautoju, Personalo skyriaus tarnautojai pateikė šiuos projektus tiesiogiai G. A. pasirašyti. Atsakovės teigimu, neigiamos pasekmės kilo, nes buvo pažeistos profesinių sąjungų teisės skirti savo atstovus į komisijas, įsakymai neatitiko kitiems teisės aktų nustatytiems reikalavimams.

11Atsakovės manymu, Seimo kancleris G. V. tuo laikotarpiu, kai buvo komandiruotėje, de jure išliko Seimo kancleriu, tačiau praktiškai negalėjo atlikti Seimo kanclerio pareigų, todėl jo pareigas, vykdydamas Seimo kanclerio pavaduotojo pareigybės aprašyme nurodytą funkciją, de facto vykdė Seimo kanclerio pavaduotojas G. A.. Kadangi funkcija pavaduoti Seimo kanclerį yra tiesiogiai nurodyta Seimo kanclerio pavaduotojo pareigybės aprašyme, konstatavo, kad eiti Seimo kanclerio pareigas G. A. nepavedė Seimas. Seimo kanclerio pavaduotojas yra pavaldus Seimo kancleriui, todėl, priėjo prie išvados, kad Seimo kancleris turėjo teisę pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl G. A. veiksmų. Atkreipė dėmesį, kad Seimo valdybos 2008 m. gegužės 14 d. sprendime Nr. 2246, kuriuo Seimo kancleris G. V. buvo komandiruotas į Strasbūrą, nebuvo atskiro pavedimo Seimo kanclerio pavaduotojui G. A. laikinai eiti Seimo kanclerio pareigas. Tai, atsakovės manymu, patvirtina, kad Seimo kanclerio pavaduotojui pareiga laikinai eiti Seimo kanclerio pareigas kyla tiesiogiai iš Seimo kanclerio pavaduotojo pareigybės aprašymo 28 punkto nuostatų.

12Paaiškino, kad nusižengimo tyrimo terminas buvo pratęstas visų trijų asmenų atžvilgiu, nes negalima buvo išskirti šių asmenų padarytų nusižengimų. Be to, tyrimo termino pratęsimas neturėjo jokios įtakos nuobaudos paskyrimo terminui. Seimo kanclerio sudaryta tyrimo komisija savo išvadą pateikė Seimo kancleriui 2008 m. liepos 8 d., tą pačią dieną Seimo kancleris išleido įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo G. A. ir kitiems asmenims.

13Nurodė, kad 2008 m. gegužės 20 d. rezoliucija Seimo kancleris įpareigojo G. A. kartu su kitais Seimo kanceliarijos padaliniais per savaitę pateikti išvadas ir siūlymus, parengti sprendimų projektus patekimo į Seimo rūmus klausimais. Šį pavedimą G. A. iš dalies įvykdė tik 2008 m. rugpjūčio 8 d., pateikęs apibendrintas išvadas ir pasiūlymus dėl patekimo į Seimo rūmus. Pažymėjo, kad sprendimų projektai šiuo klausimu iki šiol nėra pateikti Seimo kancleriui. Atsakovės teigimu, jei pavedimo laiku nebuvo įmanoma įvykdyti dėl objektyvių priežasčių (kitų padalinių nuomonių gavimo, susitikimų su kitų padalinių atstovais ir pan.) ar dėl per didelio darbo krūvio, G. A. turėjo kreiptis į Seimo kanclerį su prašymu pratęsti pavedimo įvykdymo terminą, tačiau to nepadarė. Atsakovė pastebėjo, jog netiesa, kad Seimo kanceliarijoje nesama praktikos raštu prašyti pratęsti pavedimų įvykdymo terminus, nes tokia praktika yra susiformavusi ir ja neretai naudojasi Seimo kanceliarijos tarnautojai. Atkreipė dėmesį, jog Seimo kancleris iki 2008 m. rugpjūčio 8 d. nebuvo nei žodžiu, nei raštu informuojamas apie nagrinėjamo pavedimo vykdymo eigą. Paaiškino, kad dėl pareiškėjo laiku neįvykdyto pavedimo Seimo kanceliarijai buvo padaryta žalos, kadangi 2008 m. liepos 16 d. Seimo valdybos posėdyje nebuvo svarstomas klausimas dėl lėšų Seimo elektroninės leidimų sistemos įdiegimui, kas tiesiogiai įtakotų Seimo lankytojų srautus, pagreitintų jų patekimą į Seimą bei leistų kontroliuoti lankytojų judėjimą Seime. Nurodė, kad Seimo kanclerio 2008 m. rugsėjo 5 d. įsakymu skiriant G. A. tarnybinę nuobaudą - papeikimą, buvo atsižvelgta ir į ankstesnę G. A. veiklą, t. y. į tai, kad Seimo kanclerio 2008 m. liepos 8 d. įsakymu jam jau buvo paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba.

14III.

15Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą.

16Teismas konstatavo, jog byloje esantis Seimo kanceliarijos darbuotojų profesinės sąjungos narių sąrašas patvirtina, kad 2008 m. gegužės 22 d. G. A. priimtais įsakymais Nr. 400ĮVK-169 ir Nr. 400ĮVK-170 į pretendentų atrankos komisijų sudėtį buvo įtraukti Seimo kanceliarijos profesinių sąjungų nariai, tačiau pabrėžė, kad šis faktas nepaneigia G. A. dėl Konkursų tvarkos aprašo 25 punkto pažeidimo kilusios atsakomybės, kadangi Seimo kanceliarijos profesinių sąjungų narių įtraukimas į pretendentų atrankos komisijos sudėtį nepatvirtina įtrauktų narių atstovavimo profesinei sąjungai, nes įtrauktieji profesinių sąjungų nariai nebuvo įgalioti profesinių sąjungų (vadovų) atstovauti jas šiose komisijose. Nurodė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.132 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 7 d. nutartį Nr. 3K-3-276/2001 ir priėjo prie išvados, kad pareiškėjo G. A. 2008 m. gegužės 22 d. įsakymais Nr. 400ĮVK-169 ir Nr. 400ĮVK-170 į pretendentų atrankos komisijų sudėtį įtraukti profesinių sąjungų nariai negali būti laikomi profesinių sąjungų atstovais CK 2.132 straipsnio prasme. Konstatavo, kad nepaisant nesančios patvirtintos tvarkos, kuri nustatytų profesinių sąjungų atstovų skyrimą į konkurso komisijas, G. A. privalėjo užtikrinti tinkamą Konkursų tvarkos aprašo 25 punkte nustatyto reikalavimo vykdymą į pretendentų atrankos komisijų sudėtį įtraukiant profesinių sąjungų atstovus, kurių atstovavimas turėjo būti suderintas su profesinių sąjungų vadovais.

17Teismas nurodė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalį, kurioje įtvirtintos valstybės tarnautojo pareigos, ir pabrėžė, kad vienas iš pagrindinių valstybės tarnautojo veiklos etikos principų yra atsakomybė, kuris reiškia, jog valstybės tarnautojas asmeniškai atsako už savo sprendimus ir atsiskaito už juos visuomenei (3 str. 2 d. 6 p.). Nurodė Seimo kanclerio pavaduotojo pareigybės aprašymo 6, 10 punktus ir sistemiškai aiškindamas paminėtus teisės aktus priėjo prie išvados, kad G. A. yra aukštas pareigas einantis valstybės tarnautojas (pareigybės lygis A, pareigybės kategorija - 19), todėl privalo žinoti valstybės tarnautojo veiklos etikos principus ir jų laikytis, jam turėtų būti žinoma, kad valstybės tarnautojas asmeniškai atsako už savo paties priimtus sprendimus ir net neturėtų kilti abejonių dėl to, ar jis atsako už formalius teisės aktų reikalavimų pažeidimus, padarytus rengiant sprendimą, teisės aktą, raštą ar kitą dokumentą, kurį jis pasirašė. Pažymėjo, jog valstybės tarnautojas, pasirašantis individualius administracinius aktus (net ne paties parengtus), be išimties visais atvejais už juos atsako, nes, prieš pasirašydamas, turi teisę ir pareigą patikrinti kito valstybės tarnautojo parengtą administracinį aktą ir, radęs jame neatitikimų ar klaidų, pataisyti jas pats ar grąžinti administracinį aktą pataisyti jį rengusiam asmeniui.

18Teismas, vertindamas pareiškėjo G. A. skundo argumentą, kad Reglamento 120 punkto pažeisti jis negalėjo todėl, jog Seimo kanclerio biuro atsakingas tarnautojas buvo paskirtas tik 2008 m. liepos 17 d., t. y. tokio tarnautojo priimant 2008 m. gegužės 22 d. įsakymus Nr. 400ĮVK-169 ir Nr. 400ĮVK-170 dar nebuvo, konstatavo, kad G. A. nepateikė teismui jokių šį faktą pagrindžiančių įrodymų. Akcentavo, jog G. A. patikslintame skunde nurodytas faktas, kad Seimo kanclerio atsakingas valstybės tarnautojas buvo paskirtas tik Seimo kanclerio 2008 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 400ĮVK-239 (b. l. 54, I t.) neįrodo, jog Seimo kanclerio biuro patarėjui R. V. ar kitam Seimo kanclerio biuro tarnautojui iki 2008 m. liepos 17 d. nebuvo pavesta vizuoti visų Seimo kanclerio įsakymų projektų, t. y. eiti Seimo kanclerio biuro atsakingo tarnautojo pareigas. Konstatavo, jog Išvadoje nustatyti G. A. tarnybiniai nusižengimai pasirašant teisės aktų reikalavimus neatitinkančius Seimo kanclerio 2008 m. gegužės 22 d. įsakymus Nr. 400ĮVK-169 ir Nr. 400ĮVK-170, sukėlė neigiamas pasekmes, nes į G. A. 2008 m. gegužės 22 d. įsakymais Nr. 400ĮVK-169 ir Nr. 400ĮVK-170 sudarytų komisijų sudėtį nebuvo įtraukti valstybės tarnautojų kaip profesinių sąjungų atstovai; įsakymai neatitiko teisės aktų nustatytiems reikalavimams dėl G. A. kaltės, kuri pasireiškė aplaidumu ir nerūpestingumu, priimant minėtus įsakymus.

19Nurodė Seimo kanclerio pavaduotojo pareigybės aprašymo 28 punktą ir priėjo prie išvados, kad pareiškėjas, laikinai eidamas Seimo kanclerio pareigas, de jure išliko Seimo kanclerio pavaduotoju, t. y. tik vykdė Seimo kanclerio pavaduotojo pareigybės aprašymo 28 punkte nustatytą pareigą. Atkreipė dėmesį į Seimo valdybos 2008 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. 2246, kuriuo Seimo kancleris G. V. buvo komandiruotas į Strasbūrą, tačiau atskiro pavedimo Seimo kanclerio pavaduotojui G. A. laikinai eiti Seimo kanclerio pareigas nebuvo. Teismas konstatavo, jog Seimo kancleris G. V. turėjo teisę inicijuoti tarnybinio nusižengimo tyrimą ir skirti tarnybinę nuobaudą Seimo kanclerio pavaduotojui G. A.. Nurodė Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 9 punktą ir priėjo prie išvados, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas G. A. atžvilgiu buvo atliktas nepažeidžiant teisės normų, reglamentuojančių tarnybinio nusižengimo tyrimo trukmę. Konstatavo, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijai buvo pavesta ištirti ne tik G. A., bet P. Š. galimai padarytą tarnybinį nusižengimą, taip pat, V. G. galimai padarytą darbo drausmės pažeidimą, Seimo kanclerio 2008 m. gegužės 22 d. įsakymais Nr. 400ĮVK-169 ir Nr. 400ĮVK-170 sudarant pretendentų atrankos komisijas. Kadangi tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas atskirų subjektų atžvilgiu, bet dėl to paties dalyko, todėl buvo logiška pratęsti tarnybinio nusižengimo tyrimą ne tik P. Š., bet ir kitų asmenų, tame tarpe ir G. A., atžvilgiu. Atkreipė dėmesį, kad nepaisant pratęsto termino tarnybiniam tyrimui atlikti, tarnybinio nusižengimo tyrimas, atmetus P. Š. suteiktas kasmetinių atostogų ir nedarbo dienas, buvo atliktas per 10 darbo dienų, tarnybinio nusižengimo tyrimo termino pratęsimas neturėjo jokios įtakos tarnybinės nuobaudos G. A. paskyrimo terminui, nes tarnybinė nuobauda jam paskirta, nepažeidžiant Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies.

20Teismas nurodė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnį, Seimo kanclerio pavaduotojo pareigybės aprašymo 8, 13, 14, 27, 29 punktus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. A4-678/2004 ir priėjo prie išvados, kad vertinant, ar teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda, svarbu nustatyti, ar G. A. veiksmuose esama tarnybinio nusižengimo sudėties: ar nustatytas pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, tarnautojo kaltė. Teismas, vertindamas, ar prieš skiriant tarnybinę nuobaudą pareiškėjui buvo nustatytas pažeidimo padarymo faktas, konstatavo, kad G. A. padarytas tarnybinis nusižengimas aiškiai ir konkrečiai buvo įvardintas Personalo skyriaus vedėjos 2008 m. rugsėjo 4 d. Išvadoje nurodant, kad G. A. įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, nes laiku neįvykdė Seimo kanclerio 2008 m. gegužės 20 d. pavedimo. Nurodė, jog G. A. minėto pažeidimo fakto neginčijo. Pažymėjo, kad tarnybinio nusižengimo pasekmės pasireiškė padaryta žala, kadangi 2008 m. liepos 16 d. vykusiame Seimo valdybos posėdyje nebuvo svarstomas klausimas dėl lėšų Seimo elektroninės leidimų sistemos įdiegimui. Pabrėžė, kad yra priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių - dėl pareiškėjo laiku neįvykdytos Seimo kanclerio jam paskirtos užduoties, Seimo kancleris reikiamu laiku neturėjo parengtų išvadų ir pasiūlymų, parengto sprendimo projekto, dėl ko kilo pasekmės – 2008 m. liepos 16 d. vykusiame Seimo valdybos posėdyje nebuvo svarstomas klausimas dėl lėšų Seimo elektroninės leidimų sistemos įdiegimui. Priėjo prie išvados, kad tiek 2008 m. rugsėjo 4 d. Išvadoje, tiek ir 2008 m. rugsėjo 5 d. įsakyme yra aiškiai ir konkrečiai apibrėžta, kokias konkrečiai teisės normas, įtvirtintas konkrečiuose teisės aktuose, G. A. pažeidė. Pabrėžė, kad tarnybinio nusižengimo sudėties nebuvimo aplinkybėmis šiuo atveju negali būti laikoma paties pavedimo tinkamas įvykdymas ar negalėjimas įvykdyti pavedimo laiku dėl per didelio darbo krūvio. Esmine G. A. įvykdyto tarnybinio nusižengimo aplinkybe teismas laikė termino įvykdyti pavedimą nesilaikymą, t. y. G. A. nerūpestingumą, neatsakingą ir netinkamą pareigų vykdymą. Atkreipė dėmesį, kad byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog iš Seimo kanceliarijos Bendrųjų reikalų departamento, iš Seimo kanceliarijos departamento Ryšių su visuomene skyriaus ir kitų Seimo kanceliarijos komitetų biurų atsakymai buvo gauti kur kas anksčiau (vėliausias buvo gautas 2008-05-30, b. l. 156-169, I t.) nei Seimo kanclerio pavaduotojas įvykdė jam pavestą užduotį (2008-08-08). Pažymėjo, kad Seimo kanclerio pavaduotojas yra aukštas pareigas einantis valstybės tarnautojas, kurio pareigos reikalauja turėti organizacinių gebėjimų, reikalauja gebėti savarankiškai planuoti ir organizuoti savo veiklą, būti atsakingam, pareigingam ir laiku atlikti pavedimus, todėl atmetė pareiškėjo skundo argumentą, kad laiku pavedimo nebuvo įmanoma įvykdyti dėl ypač didelio darbo krūvio. Nurodė, jog net jei ir nesama Seimo kanceliarijoje praktikos kreiptis dėl termino vienai ar kitai užduočiai atlikti pratęsimo, tai nepaneigia pareiškėjo G. A. teisės bandyti raštu kreiptis su prašymu pratęsti terminą. Pažymėjo, kad niekuo nepagrįstas pareiškėjo skundo argumentas, jog Seimo kancleris G. V. buvo nuolat informuojamas apie esamą situaciją.

21IV.

22Pareiškėjas G. A. apeliaciniu skundu (b. l. 113-123, II t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą patenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

231) Seimo kanceliarijos darbuotojų profesinės sąjungos ir Seimo kanceliarijos valstybės tarnautojų profesinės sąjungos 2008 m. birželio 6 d. rašte Nr. 4 (toliau – ir Raštas) neužsimenama apie tariamai egzistuojančią profesinių sąjungų atstovų skyrimo, suderinant jų skyrimą žodžiu, praktiką, šis raštas tik patvirtina faktą, jog profesinės sąjungos išreiškė nepasitenkinimą dėl jų įgaliotų atstovų nedalyvavimo pretendentų atrankos komisijų veikloje, todėl teismo išvada dėl profesinių sąjungų atstovų skyrimo praktikos, pagrįsta klaidingomis prielaidomis. Tai, jog anksčiau profesinės sąjungos apskritai nesidomėjo savo teisės skirti atstovus į pretendentų atrankos komisijas įgyvendinimu, patvirtina tai, kad profesinės sąjungos nebuvo pateikusios Seimo kanceliarijai savo narių sąrašų, šiuos sąrašus pateikė tik 2008 m. birželio 11 d., be to, iki to laiko nesiūlė patvirtinti rašytinės savo atstovo skyrimo į pretendentų atrankos komisijas tvarkos ar pasirašyti tarpusavio susitarimą su Seimo kanceliarija. Profesinių sąjungų 2008 m. birželio 6 d. rašte išdėstytas teiginys „norėtume pabrėžti, kad Seimo kanceliarijoje veikiančios profesinės sąjungos neatsisako savo teisių dalyvauti pretendentų atrankos komisijose“ patvirtina aplinkybę, jog profesinių sąjungų atstovai kurį laiką nedalyvavo pretendentų atrankos komisijų veikloje, tačiau nusprendė, jog nuo šiol norėtų aktyviai naudotis tokia savo teise. Atkreipia dėmesį, kad profesinės sąjungos nė karto nepareiškė savo nepasitenkinimo, kai į pretendentų atrankos komisijas nebūdavo įtraukiamas nei vienas profesinių sąjungų narys (2007-10-31 įsakymas Nr. 400 ĮVK-324; 2007-03-20 įsakymas Nr. 400 ĮVK-78; 2007-04-03 įsakymas Nr. ĮVK-96; 2007-10-25 įsakymas Nr. 400 ĮVK-295;

242) bendrasis teisės principas nullum crimen sine lege įtvirtina, kad tarnybinė atsakomybė gali būti taikoma tik už teisinės pareigos neįvykdymą. Teisinės pareigos viešosios teisės srityje įtvirtinamos teisės aktuose. Pabrėžia, kad jis nebuvo informuotas apie tariamai egzistuojančią profesinių sąjungų atstovų skyrimo į pretendentų atrankos komisijas praktiką, todėl negalėjo žinoti apie jos egzistavimą ir jos laikytis. Teismas, nevertindamas šios aplinkybės, pažeidė teisėtumo principą;

253) net jei profesinių sąjungų atstovų skyrimo į pretendentų atrankos komisijas praktika egzistavo, pareigą suderinti profesinių sąjungų atstovų kandidatūras į pretendentų atrankos komisijas turėjo įsakymo rengėjas. Nurodo, kad įsakymo projekto pateikimas pasirašyti reiškia, jog jis buvo nustatyta tvarka suderintas su visais asmenimis jų kompetencijos ribose, todėl įsakymo rengėjui turėtų būti taikoma atsakomybė už savo pareigų (jeigu egzistavo minėta praktika) nevykdymą;

264) Konkursų tvarkos aprašo 25 punktas negalėjo būti tinkamai įgyvendinamas, nes jame įtvirtintos teisinės pareigos turinys nebuvo pakankamai aiškus, kadangi nesant profesinių sąjungų atstovų įtraukimo į pretendentų atrankos komisijas tvarkos, nebuvo aišku, kokiu būdu institucijoje veikiančių profesinių sąjungų paskirtas asmuo turi būti laikomas oficialiu profesinių sąjungų atstovu;

275) įsakymo rengėjų klaida 2008 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. 400 ĮVK-170 4 punkte nurodant neegzistuojančią Parlamentinių tyrimų departamento Audito komiteto biuro patarėjo pareigybę, nelaikytina tarnybiniu nusižengimu. Paryškintu šriftu išspausdintas pareigybės pavadinimas yra nurodytas tinkamai, o antrąkart nurodant šį pavadinimą išspausdinti tik pertekliniai žodžiai, nekeičiantys įsakymo esmės ir neiškreipiantys jame esančios informacijos turinio;

286) „konkurso komisijos“ sąvoka nėra įtraukta į Valstybės tarnybos įstatymo pagrindinių sąvokų sąrašą, Konkursų tvarkos aprašo 18 punkte nustatyta, kad konkursui vykdyti sudaroma pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisija, toliau vadinama – konkurso komisija, komisija. Prieina prie išvados, kad Seimo kanclerio 2008 m. gegužės 22 d. įsakymuose Nr. 400ĮVK-169 ir Nr. 400ĮVK-170 vartojama „pretendentų atrankos komisijos“ sąvoka yra tinkama. Atkreipia dėmesį, kad tokia sąvoka vartojama tiek ankstesniuose, tiek vėlesniuose Seimo kanclerio G. V. pasirašytuose įsakymuose, pirmosios instancijos teismo sprendime;

297) pagal bendrąjį teisės principą, įrodinėjimo našta tenka tam, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, todėl negalima iš asmens reikalauti įrodyti, kad tam tikros aplinkybės neegzistuoja, nes tai yra objektyviai neįmanoma. Atkreipia dėmesį, kad atsakovė niekada neginčijo aplinkybės, jog Seimo kanclerio biuro atsakingas tarnautojas iki 2008 m. liepos 17 d. nebuvo paskirtas;

308) tai, kad komisija buvo sudaryta ne prieš 3, o prieš 2 darbo dienas iki konkurso yra formalus ir mažareikšmis pažeidimas, niekaip nepažeidęs konkurso dalyvių teisių, nes komisijos sudarymo data neturėjo jokios įtakos konkurso eigai ir jo rezultatams. Taikant tarnybinę atsakomybę už mažareikšmius nusižengimus, tarnybinė atsakomybė būtų naudojama susidoroti su valstybės tarnautojais dėl subjektyvių priežasčių;

319) dokumentą pasirašantis asmuo atsako už sprendimo esmę, bet ne už jo įforminimą. Taikant tarnybinę atsakomybę administracinį aktą pasirašančiam asmeniui už kitų asmenų netinkamą savo pareigų vykdymą, šiurkščiai pažeidžiamas teisėtumo principas;

3210) profesinių sąjungų narių teisės skirti savo atstovus į komisijas nebuvo pažeistos, nes profesinės sąjungos niekada ir nesiekė jų tinkamo įgyvendinimo, nebuvo įgaliojusios savo atstovų dalyvauti konkurso komisijų veikloje ar informavusios Seimo kanclerį, kokie asmenys laikytini profesinių sąjungų atstovais;

3311) įsakymų neatitikimas teisės aktų nustatytiems reikalavimams negali būti tarnybinio nusižengimo pasekmė, nes tai yra neteisėtų veiksmų požymis. Įsakymo neatitikimas teisės aktais nustatytiems reikalavimams pats savaime pasekmių nesukėlė;

3412) Seimo statuto 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Seimo kancleris yra Seimui bei Seimo valdybai atsakingas ir atskaitingas valstybės tarnautojas – įstaigos vadovas. Pagal šio straipsnio 2 dalį, Seimo kanclerį įstatymų nustatyta tvarka 5 metams skiria ir iš pareigų atleidžia Seimas Seimo Pirmininko siūlymu. Nurodo Taisyklių 6 punktą, Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 5 dalį ir konstatuoja, kad dėl tarnybinio nusižengimo, padaryto asmeniui einant Seimo kanclerio pareigas, tarnybinio nusižengimo tyrimas galėjo būti pradedamas Seimo kanclerį į pareigas skiriančios institucijos, t. y. Seimo, iniciatyva. Pažymi, kad pareiga Seimo kanclerio pavaduotojui laikinai eiti Seimo kanclerio pareigas atsiranda ne iš Seimo kanclerio pareigybės aprašymo, bet iš Seimo kanceliarijos nuostatų, patvirtintų Seimo valdybos 2003 m. spalio 13 d. sprendimu Nr. 1767 (toliau – ir Nuostatai), 14 punkto, todėl laikinai einantis Seimo kanclerio pareigas Seimo kanclerio pavaduotojas vykdo Seimo statuto 31 straipsnyje bei Seimo kanceliarijos nuostatuose įtvirtintas funkcijas;

3513) Taisyklių 9 punkte nustatyta, kad už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo dienos. Taisyklėse nenumatyta jokių išimčių, kad atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą kelių asmenų atžvilgiu, tyrimą visų asmenų atžvilgiu būtų galima pratęsti dėl su vienu iš jų susijusių aplinkybių;

3614) nurodo Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalį ir pažymi, kad 2008 m. liepos 8 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje aiškiai nurodoma, jog tariamai padaryti tarnybiniai pažeidimai paaiškėjo 2008 m. birželio 6 d. Kadangi tarnybinė nuobauda buvo paskirta 2008 m. liepos 8 d., akivaizdu, kad nuo tarnybinių pažeidimų paaiškėjimo dienos iki tarnybinės nuobaudos skyrimo dienos praėjo daugiau nei vienas mėnuo;

3715) priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, 2008 m. liepos 16 d. vykusio Seimo valdybos posėdžio metu buvo svarstomas klausimas dėl lėšų Seimo elektroninės leidimų sistemos įdiegimui. Tai patvirtina 2008 m. liepos 16 d. Seimo valdybos posėdžio protokolas Nr. 330, Seimo valdybos 2008 m. liepos 16 d. sprendimas Nr. 2376 ir Programos 1.1 išlaidų detalizuotas aprašymas;

3816) Seimo kanceliarijos Bendrųjų reikalų departamento, Ryšių su visuomene skyriaus, komitetų biurų pasiūlymų gavimas buvo tik pirmas žingsnis vykdant pavedimą, nes dar reikėjo gautus pasiūlymus išanalizuoti bei apibendrinti, aptarti pateiktus pasiūlymus su Seimo kanceliarijos padalinių vadovais, parengti paklausimus kitoms Vadovybės apsaugos departamento saugomoms institucijoms, sulaukti jų atsakymo, apibendrinti visą turimą medžiagą, parengti preliminarius pasiūlymus, įvertinti bei suplanuoti leidimų posto pirmuose Seimo rūmuose įrengimo galimybes ir atlikus šiuos veiksmus parengti galutinius pasiūlymus Seimo kancleriui. Atkreipia dėmesį, kad net ir Seimo kanceliarijos padaliniai pateikė pasiūlymus jau pasibaigus nustatytam pavedimo įvykdymo terminui, todėl akivaizdu, kad visi minėti veiksmai niekaip negalėjo būti atlikti per savaitę. Mano, kad tinkamas pavedimo vykdymas buvo svarbesnis nei griežtas pavedimo įvykdymo termino laikymasis;

3917) teismas nevertino jo išdėstytų aplinkybių dėl ypač didelio darbo krūvio;

4018) Seimo kancleris G. V. apie pavedimo vykdymo eigą buvo nuolat informuojamas žodžiu, todėl Seimo kanceliarijoje nesant praktikos raštu kreiptis dėl pavedimo įvykdymo termino pratęsimo, tai ir nebuvo padaryta. Seimo valdybos 2008 m. liepos 16 d. posėdžio protokolas Nr. 330 patvirtina, kad svarstant klausimą dėl 2009 metų valstybės biudžeto asignavimų Seimo kanceliarijai, Seimo elektroninės leidimų sistemos diegimui, kalbėjo tiek pareiškėjas, tiek ir Seimo kancleris G. V., todėl akivaizdu, kad Seimo kancleris negalėjo nežinoti apie pavedimo vykdymo eigą.

41V.

42Atsakovė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 126-133, II t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

431) nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 7 d. nutartį Nr. 3K-3-276/2001 ir pažymi, kad pagal Seimo kanceliarijoje susiklosčiusią praktiką, sudarant konkurso komisijas buvo kreipiamasi į profesinių sąjungų vadovus, kurie paskirdavo tam tikrus profesinių sąjungų narius savo atstovais komisijose. Pažymi, kad Konkursų tvarkos aprašas nereikalauja, jog institucijoje būtų patvirtinta profesinių sąjungų atstovų įtraukimo į komisijas tvarka, tačiau bet kokiu atveju, priimant įsakymus turėjo būti užtikrintas Konkursų tvarkos aprašo 25 punkto įgyvendinimas. Pabrėžia, kad Raštas patvirtina kilusį Seimo kanceliarijos profesinių sąjungų nepasitenkinimą, ir nėra įrodymų, kad anksčiau toks nepasitenkinimas dėl Seimo kanclerio G. V. priimamų įsakymų būtų kilęs;

442) parenkant nuobaudos rūšį buvo įvertintos visos aplinkybės ir atsižvelgta į visus aspektus, nuobauda paskirta ne už atskirą pažeidimą, o už jų visumą;

453) nurodo Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 3 straipsnio 2 dalies 6 punktą, Seimo kanclerio 2006 m. spalio 31 d. įsakymą Nr. 460-PA-22 ir konstatuoja, kad įsakymą pasirašantis asmuo negali būti laikomas tik formaliai jį pasirašančiu pareigūnu, neturinčiu pareigos suvokti teisės akto turinio ir jo rengimo taisyklių. Atkreipia dėmesį, kad tam tikriems Personalo skyriaus tarnautojams taip pat buvo paskirtos nuobaudos;

464) Seimo kancleris G. V. būdamas komandiruotėje de jure išliko Seimo kancleriu, tačiau praktiškai negalėjo atlikti Seimo kanclerio pareigų, todėl jo pareigas vykdydamas Seimo kanclerio pavaduotojo pareigybės aprašyme nurodytą funkciją, de facto vykdė Seimo kanclerio pavaduotojas G. A.. Kadangi funkcija pavaduoti Seimo kanclerį tiesiogiai nurodyta Seimo kanclerio pavaduotojo pareigybės aprašyme, nėra pagrindo teigti, kad eiti Seimo kanclerio pareigas G. A. pavedė Seimas. Atkreipia dėmesį, kad Seimo valdybos 2008 m. gegužės 14 d. sprendime Nr. 2246, nebuvo atskiro pavedimo Seimo kanclerio pavaduotojui laikinai eiti Seimo kanclerio pareigas;

475) nusižengimo tyrimo terminas buvo pratęstas visų trijų asmenų atžvilgiu, nes negalima buvo išskirti šių asmenų padarytų pažeidimų – visi jie buvo įtariami netinkamai parengę (pasirašę) du tuos pačius įsakymus. Atkreipia dėmesį, kad tyrimo termino pratęsimas neturėjo jokios įtakos nuobaudos paskyrimo terminui;

486) atsiradus kliūtims įvykdyti pavedimą, G. A. turėjo kreiptis į Seimo kanclerį su prašymu pratęsti pavedimo įvykdymo terminą. Pabrėžia, kad Seimo kanceliarijoje yra susiklosčiusi praktika raštu prašyti pratęsti pavedimų įvykdymo terminus, ja dažnai naudojasi Seimo kanceliarijos tarnautojai. Atkreipia dėmesį, kad Seimo kancleris iki 2008 m. rugpjūčio 8 d. nebuvo nei žodžiu, nei raštu informuojamas apie nagrinėjamo pavedimo vykdymo eigą;

497) Seimo valdybos 2008 m. liepos 16 d. posėdyje buvo svarstytas klausimas dėl 2009 m. valstybės biudžeto asignavimų Seimo kanceliarijai, kuriame buvo nutarta skirti lėšų tik naujai I ir III Seimo rūmų įėjimo kontrolės įrangai, tačiau naujos kontrolės įrangos įsigijimas yra tik Seimo infrastruktūros atnaujinimo dalis, kuri neturi įtakos lankytojų praleidimo į Seimą gerinimui. Dėl G. A. laiku neįvykdyto pavedimo Seimo kanceliarijai buvo padaryta žala, kadangi Seimo valdybos 2008 m. liepos 16 d. posėdyje nebuvo svarstomas klausimas dėl lėšų Seimo elektroninės leidimų sistemos įdiegimui, kas tiesiogiai įtakotų Seimo lankytojų srautus, pagreitintų jų patekimą į Seimą ir leistų kontroliuoti lankytojų judėjimą Seime.

50Teisėjų kolegija

konstatuoja:

51IV.

52Dėl Seimo kanclerio 2008 m. liepos 8 d. įsakymo Nr. 400-ĮVK-231 dalies neteisėtumo ir nepagrįstumo

53Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas G. A. Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio 2006 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 460-P-497 (b. l. 10, I t.) buvo paskirtas eiti Seimo kanclerio pavaduotojo pareigas nuo 2006 m. gruodžio 18 d. Kadangi Seimo kancleris Seimo valdybos 2008 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. 2246 (b. l. 11, I t.) buvo išvykęs į komandiruotę 2008 m. gegužės 22-24 dienomis, todėl šiomis dienomis G. A. ėjo Seimo kanclerio pareigas. Seimo kancleris G. V. 2008 m. birželio 9 d. įsakymu „Dėl komisijos sudarymo“ Nr. 400ĮVK-191 (b. l. 18, I t.) sudarė komisiją dėl galimo G. A., P. Š. ir V. G. darbo drausmės pažeidimo, Seimo kanclerio 2008 m. gegužės 22 d. įsakymais Nr. 400ĮVK-169 ir Nr. 400ĮVK-170 sudarant pretendentų atrankos komisijas. 2008 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 400ĮVK-204 (b. l. 19, I t.) Seimo kancleris pratęsė 2008 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 400ĮVK-191 komisijai nustatytą 10 dienų pavedimo vykdymo terminą iki 2008 m. liepos 8 d. 2008 m. liepos 8 d. tarnybinio nusižengimo ir darbo drausmės pažeidimo tyrimo išvadoje (b. l. 13-17, I t.) nurodyta, kad šie įsakymai neatitiko teisės aktų reikalavimų, kadangi į konkurso komisijų, sudarytų minėtais įsakymais, sudėtį tariamai nebuvo įtraukti Seimo kanceliarijos profesinių sąjungų atstovai; Seimo kanclerio 2008 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 400ĮVK-169 sudaryta komisija buvo sudaryta ne prieš tris, bet prieš dvi darbo dienas iki konkurso; Seimo kanclerio 2008 m. gegužės 22 d. įsakyme Nr. 400ĮVK-170 buvo padaryta klaida šio įsakymo 4 punkte nurodant nesančią Parlamentinių tyrimų departamento Audito komiteto biuro patarėjo pareigybę; Seimo kanclerio 2008 m. gegužės 22 d. įsakymai Nr. 400ĮVK-169 ir Nr. 400ĮVK-170 nebuvo suderinti su Seimo kanclerio biuro atsakingu tarnautoju; šiuose įsakymuose vartojama netinkama sąvoka – „pretendentų atrankos komisija“, nors turėtų būti vartojama „konkurso komisijos“ sąvoka. Komisija 2008 m. liepos 8 d. išvadoje (b. l. 13-17, I t.) nurodė, kad G. A., pasirašydamas teisės aktų reikalavimų neatitinkančius Seimo kanclerio 2008 m. gegužės 22 d. įsakymus Nr. 400ĮVK-169 ir Nr. 400ĮVK-170, pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktus, Konkursų tvarkos aprašo 20 ir 25 punktus, Reglamento 120 punktą, Seimo kanclerio pavaduotojo pareigybės aprašymo 6 punktą. Seimo kancleris 2008 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 400ĮVK-231 G. A. paskyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą – už tarnybinį nusižengimą, kuris pasireiškė tuo, jog G. A. pasirašė teisės aktų reikalavimų neatitinkančius Seimo kanclerio 2008 m. gegužės 22 d. įsakymus Nr. 400ĮVK-169 (b. l. 21, I t.) ir Nr. 400ĮVK-170 (b. l. 22, I t.).

542008 m. liepos 8 d. tarnybinio nusižengimo ir darbo drausmės pažeidimo tyrimo išvadoje nurodyta, kad pareiškėjo pasirašytais Seimo kanclerio 2008 m. gegužės 22 d. įsakymais Nr. 400ĮVK-169 ir Nr. 400ĮVK-170 sudarant konkurso komisijas, į jų sudėtį nebuvo įtraukti Seimo kanceliarijos profesinių sąjungų atstovai, todėl buvo pažeistas Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 patvirtinto Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo 25 punktas. Šiame punkte įtvirtinta norma, nurodo, kad jeigu įstaigoje veikia profesinė sąjunga, komisijos nariu turi būti skiriamas ir tos įstaigos profesinės sąjungos atstovas. Apeliantas neneigia, jog 2008 m. gegužės 22 d. įsakymais Nr. 400ĮVK-169 ir Nr. 400ĮVK-170 sudarant konkurso komisijas, buvo pažeistas Konkursų tvarkos aprašo 25 punktas, tačiau pabrėžia, kad ši norma negalėjo būti tinkamai įgyvendinama, nes yra nepakankamai aiški. Pažymėtina, kad Konkursų tvarkos apraše nėra nustatytas reikalavimas, jog institucijoje būtų patvirtinta profesinių sąjungų atstovų įtraukimo į komisijas tvarka. Tokia tvarka Seimo kanceliarijoje nebuvo patvirtinta. Tačiau byloje nėra duomenų, kad iki 2008 m. gegužės 22 d. sudarinėjant komisijas būtų pažeidinėjamas Konkursų tvarkos aprašo 25 punktas. Seimo kanceliarijos darbuotojų profesinės sąjungos Seimo kanceliarijos valstybės tarnautojų profesinės sąjungos 2008 m. birželio 6 d. rašte Nr. 4 (b. l. 104, I t.) Seimo kanceliarijos darbuotojų profesinės sąjungos atstovai nepasitenkinimą kelia tik dėl Seimo kanclerio 2008 m. gegužės 22 d. įsakymų Nr. 400ĮVK-160 ir Nr. 400ĮVK-170, kuriuos pasirašė G. A., todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad iš šio rašto matyti, jog profesinės sąjungos kurį laiką nedalyvavo pretendentų atrankos komisijų veikloje, bet nusprendė, jog norėtų aktyviai naudotis šia savo teise. Byloje nėra duomenų, kad profesinės sąjungos atstovai būtų reiškę nepasitenkinimą dėl anksčiau priimtų Seimo kanclerio D. V. įsakymų, sudarant pretendentų atrankos komisijas. To neneigia ir apeliantas, nurodydamas konkrečius Seimo kanclerio įsakymus, dėl kurių profesinės sąjungos nereiškė nepasitenkinimo. Rašte pareikštas teiginys, kad Seimo kanceliarijoje veikiančios profesinės sąjungos neatsisako savo teisių dalyvauti pretendentų atrankos komisijose, tik patvirtina, kad įstaigoje egzistavo Konkursų tvarkos aprašo 25 punkto žodinė įgyvendinimo tvarka ir jokių neaiškumų tinkamai įgyvendinant Konkursų tvarkos aprašo 25 punktą nekilo. Todėl apelianto argumentas dėl šios Konkursų tvarkos aprašo 25 punkte įtvirtintos normos nepakankamo aiškumo atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju konstatuojant Konkursų tvarkos aprašo 25 punkto pažeidimą neturi reikšmės profesinės sąjungos narių sąrašo pateikimo Seimo kanceliarijai data. Taip pat nėra reikšmingas ir kitas apelianto argumentas dėl jo neinformavimo apie profesinių sąjungų atstovų skyrimo į pretendentų atrankos komisijas praktiką. Pabrėžtina, kad pareiškėjas, priimdamas įsakymus, neatliko jokių veiksmų, kuriais būtų siekta užtikrinti Konkursų tvarkos aprašo 25 punkto įgyvendinimą. Stengdamasis tinkamai atlikti jam laikinai pavestas eiti Seimo kanclerio pareigas, G. A. net jei ir nežinojo apie teisės aktuose neįtvirtintą, tačiau įstaigoje susiklosčiusią Konkursų tvarkos aprašo 25 punkto įgyvendinimo tvarką, turėjo imtis veiksmų, kad jo priimamais įsakymais sudaromos komisijos nariu būtų skiriamas profesinės sąjungos atstovas. Šio teisės akto reikalavimo laikymosi tinkamam užtikrinimui neturi reikšmės apelianto nurodytos aplinkybės dėl tariamai profesinės sąjungos narių neveiklumo jų produktyvaus naudojimosi savo teisėmis atžvilgiu.

55Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad valstybės tarnautojas privalo tinkami atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Šios dalies 6 punkte reglamentuota, kad valstybės tarnautojas privalo laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių. Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų. To paties įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad valstybės tarnautojas asmeniškai atsako už savo sprendimus ir atsiskaito už juos visuomenei. Seimo kanclerio pavaduotojo pareigybės aprašymo (b. l. 178-179, I t.) 6 punkte nustatyta, kad šias pareigas užimantis asmuo, be kita ko, turi išmanyti įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, darbo santykių reguliavimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad G. A., eidamas aukštas valstybės tarnautojo pareigas, privalo žinoti valstybės tarnautojo veiklos etikos principus ir jų laikytis. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad valstybės tarnautojas, pasirašantis net ne paties rengtus individualius administracinius aktus, visais atvejais taip pat už juos atsako, nes, prieš pasirašydamas, turi teisę ir pareigą patikrinti kito valstybės tarnautojo parengtą administracinį aktą, o radęs jame neatitikimų, klaidų, jas pataisyti ar grąžinti pataisyti jį rengusiam asmeniui. Įvertinus tai, kas išdėstyta, apeliacinio skundo teiginys, jog pareigą suderinti profesinių sąjungų atstovų kandidatūras į pretendentų atrankos komisijas turėjo įsakymo projekto rengėjas, todėl pareiškėjui negali būti taikoma atsakomybė, atmestinas kaip nepagrįstas. Remiantis šia sistemine teisės aktų analize taip pat atmestinas kaip nepagrįstas apelianto teiginys, jog dokumentą pasirašantis asmuo atsako tik už sprendimo esmę.

56Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad G. A., priimdamas 2008 m. gegužės 22 d. įsakymus Nr. 400ĮVK-169 ir Nr. 400ĮVK-170, privalėjo užtikrinti tinkamą Konkursų tvarkos aprašo 25 punkte įtvirtinto reikalavimo vykdymą, į komisijų sudėtį įtraukiant profesinių sąjungų atstovus, todėl to nepadarius, 2008 m. liepos 8 d. tarnybinio nusižengimo ir darbo drausmės pažeidimo tyrimo išvadoje teisėtai ir pagrįstai konstatuotas Konkursų tvarkos aprašo 25 punkto pažeidimas.

57Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda – pastaba, paskirta ne tik dėl Konkursų tvarkos aprašo 25 punkto pažeidimo, bet ir dėl eilės kitų pažeidimų. 2008 m. liepos 8 d. tarnybinio nusižengimo ir darbo drausmės pažeidimo tyrimo išvadoje nurodyta, kad Seimo kanclerio 2008 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 400ĮVK-169 sudaryta komisija buvo sudaryta ne prieš tris, bet prieš dvi darbo dienas iki konkurso; Seimo kanclerio 2008 m. gegužės 22 d. įsakyme Nr. 400ĮVK-170 buvo padaryta klaida šio įsakymo 4 punkte nurodant nesančią Parlamentinių tyrimų departamento Audito komiteto biuro patarėjo pareigybę; Seimo kanclerio 2008 m. gegužės 22 d. įsakymai Nr. 400ĮVK-169 ir Nr. 400ĮVK-170 nebuvo suderinti su Seimo kanclerio biuro atsakingu tarnautoju; šiuose įsakymuose vartojama netinkama sąvoka – „pretendentų atrankos komisija“, nors turėtų būti vartojama „konkurso komisijos“ sąvoka.

58Konkursų tvarkos aprašo 20 punkte nurodyta, kad Komisija sudaroma ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki konkurso. Apeliantas neneigia, kad komisija buvo sudaryta ne prieš 3, o prieš 2 darbo dienas iki konkurso. G. A. nurodo, kad tai mažareikšmis pažeidimas, nepažeidęs konkurso dalyvių teisių, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta ne vien tik už šio pažeidimo padarymą, o už eilės padarytų pažeidimų visumą.

59Seimo kanclerio pavaduotojo pareigybės aprašymo 6 punkte numatyta, kad šias pareigas užimantis asmuo, be kita ko, turi išmanyti įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, darbo santykių reguliavimą. Nors apeliantas nurodo, kad 2008 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. 400ĮVK-170 4 punkte neegzistuojančios pareigybės nurodymas nekeičia įsakymo esmės, pažymėtina, kad įsakymo, kuriame netinkamai nurodytas pareigybės pavadinimas, priėmimas ne tik pažeidžia teisės aktų reikalavimus, bet ir rodo valstybės tarnautojo, priimančio tokį įsakymą, atidumo ir kompetentingumo stoką. Vėl gi, atkreiptinas dėmesys, kad tokio pažeidimo padarymas sudaro tik dalį visumos pažeidimų, už kuriuos pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda. Todėl apelianto argumentas, kad aptarto pažeidimo padarymas nelaikytinas tarnybiniu nusižengimu, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingas.

60Konkursų tvarkos aprašo 18 punkte nurodyta, kad konkursui vykdyti sudaroma pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisija (toliau vadinama – konkurso komisija, komisija). Nei šiame teisės akte, nei Valstybės tarnybos įstatyme nėra vartojama sąvoka, kuri minima G. A. priimtuose įsakymuose - „pretendentų atrankos komisija“. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad vartojama „pretendentų atrankos komisijos“ sąvoka yra tinkama, atmestinas kaip nepagrįstas. Kituose Seimo kanclerio pasirašytuose įsakymuose vartojamos sąvokos nagrinėjamu atveju reikšmės neturi.

61Reglamento 120 punkte įtvirtintas reikalavimas, kad Seimo kanclerio įsakymų projektai turi būti suderinti ir su Seimo kanclerio biuro atsakingu tarnautoju. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Seimo kanclerio 2008 m. gegužės 22 d. įsakymai Nr. 400ĮVK-169 ir Nr. 400ĮVK-170 su Seimo kanclerio biuro atsakingu tarnautoju nebuvo suderinti. G. A. tvirtina, kad Seimo kanclerio biuro atsakingas tarnautojas iki 2008 m. liepos 17 d. nebuvo paskirtas. Tačiau ši aplinkybė neįrodo, kad Seimo kanclerio biuro atsakingo tarnautojo pareigų iki 2008 m. liepos 17 d. joks kitas Seimo kanceliarijos tarnautojas neturėjo. G. A., 2008 m. gegužės 22 d. priimdamas įsakymus Nr. 400ĮVK-169 ir Nr. 400ĮVK-170, neatliko jokių veiksmų, kad būtų užtikrintas Reglamento 120 punkte įtvirtinto reikalavimo įgyvendinimas, todėl konstatuotina, kad 2008 m. liepos 8 d. tarnybinio nusižengimo ir darbo drausmės pažeidimo tyrimo išvadoje padaryta išvada dėl Reglamento 120 punkto pažeidimo yra teisėta ir pagrįsta.

62Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjas, 2008 m. gegužės 22 d. priimdamas įsakymus Nr. 400ĮVK-169 ir Nr. 400ĮVK-170, pažeidė Konkursų tvarkos aprašo 20 ir 25 punktus, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4, 6 punktus, Reglamento 120 punktą, Seimo kanclerio pavaduotojo pareigybės aprašymo 6 punktą, tuo sukeldamas neigiamas pasekmes – Konkursų tvarkos aprašo 25 punkto pažeidimas lėmė, kad profesinės sąjungos atstovai nebuvo įtraukti į sudaromų komisijų sudėtį. Kiti priimamų įsakymų neatitikimai teisės aktų reikalavimams patvirtina G. A. atmestiną ir nerūpestingą požiūrį į 2008 m. gegužės 22 d. priimtų įsakymų kokybę bei menkina Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, kaip aukščiausios valstybės atstovaujamosios institucijos – Lietuvos Respublikos Seimo, struktūrinio padalinio autoritetą ir patikimumą.

63Dėl procedūrinių tarnybinės nuobaudos skyrimo pažeidimų

64Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tarnybines nuobaudas skiria valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo. Seimo kanceliarijos kanclerio pavaduotojo pareigybės aprašymo 28 punkte nustatyta Seimo kanclerio pavaduotojo funkcija Seimo kancleriui išvykus, sergant ar dėl kitų priežasčių negalint eiti pareigų arba iki įstatymų nustatyta tvarka bus paskirtas kitas Seimo kancleris, laikinai eiti Seimo kanclerio pareigas. Tokia funkcija yra tiesiogiai nurodyta Seimo kanclerio pavaduotojo pareigybės aprašyme, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad pavaduoti Seimo kanclerį jam pavedė Seimas. Atkreiptinas dėmesys, kad Seimo valdybos 2008 m. gegužės 14 d. sprendime Nr. 2246, kuriuo Seimo kancleris G. V. buvo komandiruotas į Strasbūrą, nebuvo jokio atskiro pavedimo Seimo kanclerio pavaduotojui G. A. laikinai eiti Seimo kanclerio pareigas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo prie išvados, kad pareiškėjas 2008 m. gegužės 22-24 d. laikinai eidamas Seimo kanclerio pareigas tik vykdė Seimo kanclerio pavaduotojo pareigybės aprašymo 28 punkte nustatytą funkciją. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Seimo kancleris turėjo teisę skirti tarnybinę nuobaudą Seimo kanclerio pavaduotojui G. A..

65Taisyklių 9 punkte nustatyta, kad už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo dienos. Tarnybinio nusižengimo tyrimo laikas pratęsiamas valstybės tarnautojo, įtariamo padarius tarnybinį nusižengimą, laikinojo nedarbingumo, komandiruotės ir atostogų laikui. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Seimo kanclerio 2008 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 400ĮVK-191 buvo pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas G. A., P. Š. ir V. G. atžvilgiu. Seimo kanclerio 2007 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 400ĮVK-204 tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos darbo laikas buvo pratęstas iki 2008 m. liepos 8 d., kadangi P. Š. buvo suteiktos kasmetinės atostogos. Iš 2008 m. liepos 8 d. tarnybinio nusižengimo ir darbo drausmės pažeidimo tyrimo išvados matyti, kad tyrimas buvo pradėtas trijų tarnautojų atžvilgiu dėl galimai padaryto pažeidimo Seimo kanclerio 2008 m. gegužės 22 d. įsakymais Nr. 400ĮVK-169 ir Nr. 400ĮVK-170 sudarant komisijas, kuriuo siekta ištirti, ar teisingi ir pagrįsti įtarimai, jog šie trys darbuotojai parengė (pasirašė) du tuos pačius įsakymus, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pažeidimų padarymo konstatavimas atliekamo tyrimo metu lėmė visų trijų tarnautojų kaltės konstatavimą, todėl tyrimas negalėjo būti atliekamas kiekvieno iš trijų tarnautojų atžvilgiu atskirai. Jei tyrimo komisijos darbo laikas būtų pratęstas tik dėl galimo P. Š. padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimo, būtų pažeidžiama nuostata, jog tarnybinio nusižengimo tyrimo laikas pratęsiamas valstybės tarnautojo atostogų laikui, kadangi priėjus prie išvados, jog du iš trijų tarnautojų padarė ar nepadarė pažeidimus nepasibaigus trečiojo tarnautojo atostogoms, automatiškai būtų prieita prie išvados ir dėl šio tarnautojo pažeidimų atitinkamai padarymo ar nepadarymo fakto. Kadangi tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos darbo laikas buvo pratęstas teisėtai, atmetus P. Š. suteiktas kasmetinių atostogų ir nedarbo dienas, matyti, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas per 10 darbo dienų, o tarnybinė nuobauda paskirta nepažeidžiant Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyto 1 mėnesio termino, skaičiuojant nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, t. y. 2008 m. liepos 8 d., kai buvo surašyta tarnybinio nusižengimo ir darbo drausmės pažeidimo tyrimo išvada.

66Dėl Seimo kanclerio 2008 m. rugsėjo 5 d. įsakymo Nr. 400-ĮVK-288 teisėtumo ir pagrįstumo

67Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Seimo kancleris 2008 m. gegužės 20 d. rezoliucija (b. l. 152-153, I t.) įpareigojo G. A. kartu su kitais Seimo kanceliarijos padaliniais per savaitę pateikti išvadas ir siūlymus, parengti sprendimų projektus patekimo į Seimo rūmus klausimais. Šį pavedimą G. A. įvykdė praleidęs Seimo kanclerio nustatytą terminą pavedimui įvykdyti, t. y. tik 2008 m. rugpjūčio 8 d. (b. l. 154-155, I t.). 2008 m. rugsėjo 4 d. Seimo kanclerio pavaduotojo G. A. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje (b. l. 170-173, I t.) konstatuota, kad G. A., laiku neįvykdęs Seimo kanclerio pavedimo, pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktus, Reglamento 186 ir 187 punktus, Seimo kanclerio pavaduotojo pareigybės aprašymo 8, 13, 14, 27 ir 29 punktus, bei pasiūlyta G. A. už dėl aplaidumo padarytą tarnybinį nusižengimą skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Seimo kancleris 2008 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 400-ĮVK-288 (b. l. 151, I t.) pareiškėjui paskyrė tarnybinę nuobaudą – papeikimą, už Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktų pažeidimus.

68Apeliantas neneigia laiku neįvykdęs pavedimo, tačiau tvirtina, kad įvykdyti Seimo kanclerio įpareigojimo laiku objektyviai negalėjo dėl atliktinų veiksmų gausos vykdant įpareigojimą. Taip pat atkreipia dėmesį į ypač didelį jo turimą darbo krūvį. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Seimo kanclerio pavaduotojas, žinodamas jam skirtų pavedimų kiekį ir jų atlikimo terminus, privalėjo organizuoti savo veiklą taip, kad visi pavedimai būtų įvykdyti laiku ir tinkamai. Atsiradus kliūtims laiku įvykdyti pavedimą, G. A. turėjo kreiptis į Seimo kanclerį su prašymu pratęsti pavedimo įvykdymo terminą. Nesiimdamas jokių veiksmų, kad nebūtų pažeistas Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktas, nustatantis valstybės tarnautojo pareigą laiku atlikti pavedamas užduotis, G. A. veikė nerūpestingai. Apeliantas tvirtina, kad Seimo kancleris apie pavedimo vykdymo eigą buvo nuolat informuojamas žodžiu, ką įrodo Seimo valdybos 2008 m. liepos 16 d. posėdžio protokolas Nr. 330 (b. l. 50, II t.). Iš šio posėdžio protokolo matyti, kad jo metu buvo svarstytas klausimas dėl 2009 m. valstybės biudžeto asignavimų Seimo kanceliarijai, kuriame nutarta skirti lėšų tik naujai I ir III Seimo rūmų ėjimo kontrolės įrangai (b. l. 50; 51; 52, II t.). Šiame posėdyje nebuvo svarstomas klausimas dėl lėšų Seimo elektroninės leidimų sistemos įdiegimui, kas tiesiogiai įtakotų Seimo lankytojų srautus, pagreitintų jų patekimą į Seimą, leistų kontroliuoti lankytojų judėjimą Seime, todėl šis posėdis neįrodo Seimo kanclerio informavimą žodžiu apie pavedimo vykdymą. Priešingai, klausimų, susijusių su 2008 m. gegužės 20 d. pavedimo davimu, nesvarstymas Seimo valdybos 2008 m. liepos 16 d. posėdyje, rodo, kad dėl laiku neįvykdyto įpareigojimo, Seimo kancleris neturėjo parengtų išvadų ir pasiūlymų, dėl ko negalėjo būti svarstomas klausimas dėl lėšų Seimo elektroninės leidimų sistemos įdiegimui.

69Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Seimo kanclerio 2008 m. liepos 8 d. įsakymo Nr. 400ĮVK-231 dalis, kuria pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, ir Seimo kanclerio 2008 m. rugsėjo 15 d. įsakymas Nr. 400-ĮVK-288, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, yra teisėti ir pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir motyvuotą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

70Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

71Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o G. A. apeliacinį skundą atmesti.

72Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas G. A. skundu (b. l. 2-9, I t.) ir patikslintu skundu (b. l.... 5. Nurodė, kad Seimo kanclerio 2006 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 460-P-497 jis... 6. Pažymėjo, jog dėl tarnybinio nusižengimo, padaryto asmeniui einant Seimo... 7. Paaiškino, kad Seimo kanclerio 2008 m. gegužės 20 d. rezoliucija jis kartu... 8. II.... 9. Atsakovė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija atsiliepimu į skundą (b. l.... 10. Nurodė, kad į pretendentų atrankos komisijų sudėtį įtrauktieji... 11. Atsakovės manymu, Seimo kancleris G. V. tuo laikotarpiu, kai buvo... 12. Paaiškino, kad nusižengimo tyrimo terminas buvo pratęstas visų trijų... 13. Nurodė, kad 2008 m. gegužės 20 d. rezoliucija Seimo kancleris įpareigojo G.... 14. III.... 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimu... 16. Teismas konstatavo, jog byloje esantis Seimo kanceliarijos darbuotojų... 17. Teismas nurodė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalį, kurioje... 18. Teismas, vertindamas pareiškėjo G. A. skundo argumentą, kad Reglamento 120... 19. Nurodė Seimo kanclerio pavaduotojo pareigybės aprašymo 28 punktą ir priėjo... 20. Teismas nurodė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnį, Seimo kanclerio... 21. IV.... 22. Pareiškėjas G. A. apeliaciniu skundu (b. l. 113-123, II t.) prašo pirmosios... 23. 1) Seimo kanceliarijos darbuotojų profesinės sąjungos ir Seimo kanceliarijos... 24. 2) bendrasis teisės principas nullum crimen sine lege įtvirtina, kad... 25. 3) net jei profesinių sąjungų atstovų skyrimo į pretendentų atrankos... 26. 4) Konkursų tvarkos aprašo 25 punktas negalėjo būti tinkamai... 27. 5) įsakymo rengėjų klaida 2008 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. 400 ĮVK-170... 28. 6) „konkurso komisijos“ sąvoka nėra įtraukta į Valstybės tarnybos... 29. 7) pagal bendrąjį teisės principą, įrodinėjimo našta tenka tam, kuris... 30. 8) tai, kad komisija buvo sudaryta ne prieš 3, o prieš 2 darbo dienas iki... 31. 9) dokumentą pasirašantis asmuo atsako už sprendimo esmę, bet ne už jo... 32. 10) profesinių sąjungų narių teisės skirti savo atstovus į komisijas... 33. 11) įsakymų neatitikimas teisės aktų nustatytiems reikalavimams negali... 34. 12) Seimo statuto 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Seimo kancleris yra... 35. 13) Taisyklių 9 punkte nustatyta, kad už įstaigos personalo tvarkymą... 36. 14) nurodo Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalį ir pažymi, kad... 37. 15) priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, 2008 m. liepos 16... 38. 16) Seimo kanceliarijos Bendrųjų reikalų departamento, Ryšių su visuomene... 39. 17) teismas nevertino jo išdėstytų aplinkybių dėl ypač didelio darbo... 40. 18) Seimo kancleris G. V. apie pavedimo vykdymo eigą buvo nuolat informuojamas... 41. V.... 42. Atsakovė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija atsiliepimu į apeliacinį... 43. 1) nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 7 d. nutartį Nr.... 44. 2) parenkant nuobaudos rūšį buvo įvertintos visos aplinkybės ir... 45. 3) nurodo Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 3... 46. 4) Seimo kancleris G. V. būdamas komandiruotėje de jure išliko Seimo... 47. 5) nusižengimo tyrimo terminas buvo pratęstas visų trijų asmenų... 48. 6) atsiradus kliūtims įvykdyti pavedimą, G. A. turėjo kreiptis į Seimo... 49. 7) Seimo valdybos 2008 m. liepos 16 d. posėdyje buvo svarstytas klausimas dėl... 50. Teisėjų kolegija... 51. IV.... 52. Dėl Seimo kanclerio 2008 m. liepos 8 d. įsakymo Nr. 400-ĮVK-231 dalies... 53. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas G. A. Lietuvos Respublikos... 54. 2008 m. liepos 8 d. tarnybinio nusižengimo ir darbo drausmės pažeidimo... 55. Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad... 56. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad G.... 57. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda – pastaba,... 58. Konkursų tvarkos aprašo 20 punkte nurodyta, kad Komisija sudaroma ne vėliau... 59. Seimo kanclerio pavaduotojo pareigybės aprašymo 6 punkte numatyta, kad šias... 60. Konkursų tvarkos aprašo 18 punkte nurodyta, kad konkursui vykdyti sudaroma... 61. Reglamento 120 punkte įtvirtintas reikalavimas, kad Seimo kanclerio įsakymų... 62. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjas, 2008 m.... 63. Dėl procedūrinių tarnybinės nuobaudos skyrimo pažeidimų... 64. Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tarnybines... 65. Taisyklių 9 punkte nustatyta, kad už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas... 66. Dėl Seimo kanclerio 2008 m. rugsėjo 5 d. įsakymo Nr. 400-ĮVK-288 teisėtumo... 67. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Seimo kancleris 2008 m. gegužės 20 d.... 68. Apeliantas neneigia laiku neįvykdęs pavedimo, tačiau tvirtina, kad įvykdyti... 69. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 70. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140... 71. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimą... 72. Nutartis neskundžiama....