Byla Iv-1921-426/2011
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Anatolijaus Baranovo ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė),

2sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

3dalyvaujant pareiškėjai D. D.,

4pareiškėjos atstovui advokatui Arvydui Milučiui,

5viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus miesto socialinės paramos centro, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7I.

8Pareiškėja D. D. skundu (b.l. 1) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama jai iš Vilniaus miesto socialinės paramos centro (toliau – ir Centras) priteisti 70 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

9Nurodė, jog ji yra socialiai remtina, Centras jai moka 315 Lt dydžio pašalpą, kuri yra vienintelis jos pragyvenimo šaltinis, todėl savalaikis pašalpos mokėjimas jai yra gyvybiškai svarbus. Pažymėjo, jog dėl jai nežinomų priežasčių Centras nuolat du mėnesius vėluoja jai išmokėti pašalpą. Tuo metu, kai laukia jai priklausančios pašalpos, yra priversta badauti, nes pragyvena tik iš jos neįgaliam tėvui mokamos 200 Lt pensijos. Nurodė, kad kelis kartus raštu ir žodžiu kreipėsi į Centro vedėją, tačiau jokių išvadų padaryta nebuvo. Pareiškėjos teigimu, tokiais savo veiksmais Centras jai padarė nepataisomą žalą, nes nežinodama, ar turės ką valgyti kiekvieną dieną, pareiškėja nuolat patyrė psichologinę įtampą, depresiją, pašlijo jos sveikata, ji priversta nuolat vartoti vaistus, kuriems įsigyti taip pat reikalingos lėšos.

10Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Centro, atsiliepimu į skundą (b.l. 41–43) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

11Nurodė, jog pagal pareiškėjos 2009 m. rugpjūčio 25 d. pateiktą prašymą piniginei socialinei paramai gauti, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyrius (toliau – ir Skyrius) 2009 m. rugsėjo 7 d. priėmė sprendimą skirti jai socialinę pašalpą nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. lapkričio 1 d. nepinigine forma ir tos pačios dienos pranešimu informavo pareiškėją apie minėtos pašalpos pervedimą 2009 metų spalio mėnesį į UAB Maxima LT socialinę kortelę. Pareiškėja vėliau pakartotinai dėl socialinės pašalpos skyrimo į Skyrių kreipėsi reguliariai kas tris mėnesius, visada buvo priimamai sprendimai išmokėti pašalpą pareiškėjai ir pašalpa būdavo išmokama kitą mėnesį po sprendimo išmokėti pašalpą priėmimo dienos. Teigė, kad veikė, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 20 straipsnio 1 dalimi, 21 straipsnio 6 dalimi bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. 1-296 patvirtinto Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims skyrimo ir teikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 17 ir 18 punktais, todėl pareiškėjos skundo argumentai nepagrįsti ir atmestini.

12II.

13Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 27 d. sprendimu (b.l. 96–99) skundą atmetė.

14Nurodė, jog byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjai, o žalos atsiradimą pareiškėja kildina iš neteisėtų Centro, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmų, kurie, pareiškėjo teigimu, pasireiškia nuolatiniu vėlavimu išmokėti jai socialinę pašalpą. Pažymėjo, kad D. D. yra socialiai remtinas asmuo, kuriam pagal Įstatymą Centro sprendimu mokama socialinė parama. Nustatė, jog pagal D. D. 2009 m. rugpjūčio 25 d. Skyriui pateiktą prašymą piniginei socialinei paramai gauti, Skyrius 2009 m. rugsėjo 7 d. priėmė sprendimą Nr. 171712 skirti pareiškėjai socialinę pašalpą nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. lapkričio 1 d. po 315 Lt bei tos pačios dienos pranešimu informavo D. D. apie minėtos pašalpos pervedimą (nepinigine forma) 2009 metų spalio mėnesį į UAB Maxima LT socialinę kortelę. Pakartotinai dėl socialinės pašalpos skyrimo nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2010 m. vasario 1 d. D. D. kreipėsi 2009 m. lapkričio 5 d. Sprendimas Nr. 189455 dėl socialinės pašalpos skyrimo nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2010 m. vasario 1 d. pinigine forma priimtas 2009 m. lapkričio 13 d. Paskirta 315 Lt socialinė pašalpa už 2009 metų lapkričio mėnesį D. D. buvo išmokėta 2009 metų gruodžio mėnesį, už 2009 metų gruodžio mėnesį – 2010 metų sausio mėnesį ir už 2010 metų sausio mėnesį – 2010 metų vasario mėnesį. Pareiškėja 2010 m. vasario 9 d. kreipėsi dėl socialinės pašalpos skyrimo nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2010 m. gegužės 1 d. Sprendimas Nr. 15787 dėl socialinės pašalpos D. D. skyrimo nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2010 m. gegužės 1 d. buvo priimtas 2010 m. kovo 8 d. Paskirtoji socialinė pašalpa už 2010 metų vasario ir kovo mėnesius išmokėta 2010 metų balandžio mėnesį, už 2010 metų balandžio mėnesį – 2010 metų gegužės mėnesį. Pareiškėja 2010 m. gegužės 3 d. kreipėsi dėl socialinės pašalpos skyrimo nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 1 d. Sprendimas Nr. 40944 dėl socialinės pašalpos skyrimo pareiškėjai nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 1 d. buvo priimtas 2010 m. birželio 3 d. Socialinė pašalpa už 2010 metų gegužės ir birželio mėnesius išmokėta 2010 metų liepos mėnesį, už 2010 metų liepos mėnesį – 2010 metų rugsėjo mėnesį. Pareiškėja 2010 m. rugsėjo 13 d. kreipėsi dėl socialinės pašalpos skyrimo nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 1 d. Sprendimas Nr. 76300 dėl socialinės pašalpos skyrimo nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 1 d. priimtas 2010 m. spalio 6 d. Socialinė pašalpa D. D. išmokėta 2010 metų lapkričio mėnesį už 2010 metų rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesius. Pakartotinai dėl socialinės pašalpos skyrimo pareiškėja kreipėsi 2010 m. lapkričio 26 d., o Sprendimas Nr. 749 skirti pašalpą nuo 2010 m. lapkričio 1 d. iki 2011 m. vasario 1 d. priimtas 2011 m. sausio 4 d., pašalpa išmokėta 2011 metų vasario mėnesį. Pagal D. D. 2011 m. vasario 11 d. pateiktą prašymą skirti socialinę pašalpą nuo 2011 metų vasario mėnesio, Sprendimas Nr. 21742 skirti D. D. socialinę pašalpą nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2011 m. gegužės 1 d. priimtas 2011 m. kovo 9 d. Socialinė pašalpa už 2011 metų vasario ir kovo mėnesius išmokėta 2011 metų balandžio mėnesį. Dėl socialinės pašalpos nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 1 d. pagal D. D. 2011 m. gegužės 12 d. pateiktą prašymą skyrimo Sprendimą Nr. 45931 skirti socialinę pašalpą Socialinių išmokų skyrius priėmė 2011 m. gegužės 23 d. Byloje nėra duomenų apie tai, kada šios pašalpos buvo išmokėtos D. D.

15Teismas, remdamasis Įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, 20 straipsnio 1, 2, 11 dalimis, Tvarkos aprašo 17 ir 18 punktais, nurodė, jog, sprendžiant pareiškėjos reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, esminę reikšmę įgyja nustatymas aplinkybės, ar Centras atliko neteisėtus veiksmus ir/ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal teisės aktų nuostatas. Tik teismui konstatavus, kad Centras neveikė taip, kaip jį įpareigoja veikti teisės aktai, būtina nustatyti, ar esama visų kitų civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų (elementų). Teismas, spręsdamas kilusį ginčą, rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis (6.271, 6.246 – 6.249 str., 6.250 str. 1 d.). Pabrėžė, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2009 metų sprendimus dėl socialinės pašalpos skyrimo D. D. Skyrius priima, nepažeisdamas Įstatyme ir Tvarkos apraše nustatytų terminų, t. y. sprendimai priimami ne vėliau, nei kitą mėnesį nuo prašymo skirti socialinę pašalpą pateikimo dienos. Be to, ir pati pareiškėja prašomą atlyginti neturtinę žalą kildina ne iš Centro vėlavimo priimti sprendimus dėl socialinės pašalpos jai skyrimo, o iš vėlavimo išmokėti priimtais sprendimais jai skirtas pašalpas. Pažymėjo, kad pareiškėja skunde nenurodė konkrečių terminų, datų, kada konkrečiai Centras vėlavo išmokėti jai skirtą pašalpą ir skundą grindė tik abstrakčiomis frazėmis, kad Centras „nuolat vėluoja“ išmokėti jai skirtas pašalpas. Pabrėžė, jog pateikti įrodymai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2009 metų Centras vieną kartą vėlavo išmokėti D. D. skirtą socialinę pašalpą, t. y. pašalpa už 2009 metų liepos mėnesį turėjo būti išmokėta rugsėjo mėnesį, tačiau išmokėta ji buvo tik spalio mėnesį. Centras šio fakto neginčijo, tačiau nurodė, kad vėluojama buvo dėl prasidėjusios ekonominės krizės ir didelio besikreipiančiųjų dėl pašalpos skyrimo skaičiaus, o lėšų pašalpoms išmokėti skirta nebuvo. Tokius paaiškinimus Centras yra pateikęs ir D. D.. Padarė išvadą, kad pareiškėja savo skundo teiginių pagrįstumo neįrodė, o Centro pateikti įrodymai paneigia pareiškėjos kaltinimus Centro atžvilgiu. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad Centras nuolat vėlavo išmokėti jai skirtas pašalpas, o faktas, kad Centras vieną kartą vieną mėnesį pavėlavo išmokėti pareiškėjai D. D. skirtą pašalpą, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, negali būti laikomas pakankamu įrodymu, kad pareiškėja dėl to patyrė labai stiprius išgyvenimus ir kad jos skundo reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Centro, 70 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, yra pagrįstas. Be to, pareiškėja nepateikė teismui jokių įrodymų (medicininių dokumentų apie pablogėjusią sveikatą, emocinę būseną ar pan.), kurie patvirtintų, kad Centro vėlavimas vieną mėnesį išmokėti jai skirtą pašalpą sukėlė jai labai stiprius emocinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, kad dėl to jai pablogėjo sveikata ar kilo kitos pasekmės, kurioms esant gali būti atlyginama neturtinė žala. Konstatavo, kad pareiškėjos reikalavimas atlyginti jai 70 000 Lt neturtinę žalą atmestinas, nenustačius Centro veiksmuose ne tik neteisėtos veikos, bet ir neįrodžius, kad pareiškėja realiai patyrė neturtinę žalą. Nenustačius dviejų iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, Lietuvos valstybei, kurią atstovauja Centras, civilinė atsakomybė nekyla, todėl nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą ir jos naudai priteisti prašomą neturtinę žalą.

16III.

17Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą (b.l. 101–102) (papildomai pateikti dar du apeliaciniai skundai, b.l. 108–110, 119–121), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir patenkinti jos skundo reikalavimus. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui.

18Papildomai pažymi, jog pirmosios instancijos teismui pateikė rašytinius įrodymus, kad dėl Centro veiksmų (dėl nesavalaikio pašalpos jai išmokėjimo) jai ne vieną kartą teko badauti, nuolat patirti pažeminimą, ji jautėsi labai įžeista, jautė ir tebejaučia stresą, tačiau pirmosios instancijos teisme į šiuos įrodymus nebuvo atsižvelgta. Be to, teismas neatsižvelgė ir į jos prašymą išreikalauti iš Vilnius miesto 9-ojo ir 41-ojo pašto skyrių jai skirtos pašalpos įteikimo datą patvirtinančius įrodymus, kurie pagrįstų jos teiginius, kad pašalpa nuolat vėluodavo 2 – 3 mėnesius. Teismas taip pat nepasisakė dėl aplinkybės, jog dėl vienos pašalpos ji kreipėsi 2009 metų liepos mėnesį, o ši pašalpa jai buvo išmokėta tik 2011 metų balandžio mėnesį. Pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovo atstovė pripažino, kad pašalpos mokėjimas vieną kartą vėlavo, taip iš dalies patvirtindama pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, jos skundo pagrįstumą. Teigia, jog sprendimas dėl pašalpos skyrimo gali būti priimamas ir greičiau nei per 30 dienų, o ji ne kartą Centrui buvo nurodžiusi, kad kuo greitesnis pašalpos gavimas jai yra gyvybiškai svarbus.

19Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 134) prašo apeliacinio skundo netenkinti.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV.

22Apeliacinis skundas netenkintinas.

23Pareiškėja skundu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovo 70 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Pareiškėja neturtinės žalos padarymą siejo su Centro neteisėtais veiksmais, nuolat vėluojant jai sumokėti socialinę pašalpą.

24Bendrai valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (pavyzdžiui, bylos Nr. A5-665/2005, A525-1355/2010, A62-932/2011).

25Pabrėžtina, jog, kaip yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (byla Nr. A556-1639/2008), pareiškėjas pats pasirenka, kokiais ABTĮ 57 straipsnyje išvardintais įrodymais grįs skundo dalyką. Įrodinėjimo naštą įrodymų instituto kontekste sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta, pirmiausia, apima pareigą pateikti įrodymus, ši pareiga, pagal bendrąją taisyklę, tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta, nenaudai. Be to, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A4-180/2007), bylose dėl valstybės institucijų ar pareigūnų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos žalą (nuostolius) privalo įrodyti pareiškėjas.

26Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėja privalėjo pateikti įrodymus, kurių pagrindu teismas galėtų nustatyti būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų egzistavimą. Tokių įrodymų nepateikus ir teismui nenustačius, kad šios sąlygos egzistuoja, pareiškėjos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.

27Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėja, prašydama priteisti jai neturtinės žalos atlyginimą ir neturtinės žalos atsiradimą siedama su nesavalaikiu pašalpos jai sumokėjimu, privalėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad Centras nurodytu aspektu neveikė taip, kaip privalėjo veikti.

28Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus, sprendžia, jog pareiškėja neįrodė, kad Centras neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti, ir kad dėl Centro neteisėtų veiksmų pareiškėjai atsirado neturtinė žala.

29Pažymėtina, jog bylos išsprendimui aktualios Įstatymo redakcijos 20 straipsnio 2 dalies 11 punktas nustatė, kad sprendimas dėl socialinės pašalpos skyrimo ir (ar) kompensacijų skaičiavimo bei teikimo priimamas ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo-paraiškos ir visų reikalingų dokumentų gavimo dienos savivaldybės administracijos nustatyta tvarka.

30Nurodyta teisės norma nustatė pareigą savivaldybės administracijai per vieną mėnesį nuo būtinų dokumentų sprendimui dėl socialinės pašalpos skyrimo priimti gavimo priimti sprendimą dėl socialinės pašalpos skyrimo ir (ar) kompensacijų skaičiavimo bei teikimo. Pažymėtina, jog nors Įstatymas nustatė maksimalų vieno mėnesio terminą, suteikdamas galimybę įgaliotai institucijai minėtą sprendimą priimti anksčiau nei per mėnesį, tai nereiškia, jog tuo atveju, jei įgaliota institucija, laikydamasi Įstatyme nustatytos tvarkos, sprendimą priima per mėnesį nuo reikiamų dokumentų gavimo, ji pažeidžia teisės aktų reikalavimus. Atitinkamai viešosios atsakomybės sąlygų nustatymo požiūriu būtų nepagrįsta vertinti, kad teisės aktams nustatant maksimalius sprendimo priėmimo terminus ir įgaliotoms institucijoms jų nepažeidžiant, šios institucijos veikė ne taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti, t. y. nėra pagrindo konstatuoti, kad nustatyta viena iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų – neteisėti veiksmai.

31Byloje neginčijamai nustatyta, kad Centras iš esmės tinkamai laikėsi Įstatyme nustatytos tvarkos ir sprendimus dėl socialinės pašalpos pareiškėjai skyrimo priimdavo, nepažeisdamas Įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 11 punkte nustatytų terminų, todėl atmestini pareiškėjos argumentai, jog sprendimai dėl pašalpos jai skyrimo nebuvo priimami laiku.

32Kaip matyti iš pacituotų Įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 11 punkto nuostatų, nurodytas sprendimas priimamas savivaldybės administracijos nustatyta tvarka. Tvarkos aprašo 17 punktas nustatė, jog sprendimas dėl socialinės pašalpos skyrimo ir (ar) neskyrimo priimamas ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo-paraiškos ir visų reikalingų dokumentų gavimo dienos, t. y. įtvirtino nuostatas, analogiškas Įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 11 punkto nuostatoms. Remiantis 18 punktu, socialinė pašalpa išmokama kitą mėnesį po sprendimo priėmimo už kiekvieną praėjusį mėnesį, už kurį socialinė pašalpa paskirta.

33Byloje Centro pateikti įrodymai patvirtina, jog nagrinėjamu atveju, pareiškėjai išmokant pašalpą, buvo laikytasi nurodytos tvarkos. Tuo tarpu pareiškėja nepateikė įrodymų, kurie paneigtų šias teismo įvertintais įrodymais pagrįstas išvadas. Tiesa, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, neginčijamai nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2009 metų Centras vieną kartą vėlavo išmokėti D. D. skirtą socialinę pašalpą, t. y. pašalpa už 2009 metų liepos mėnesį turėjo būti išmokėta rugsėjo mėnesį, tačiau išmokėta ji buvo tik spalio mėnesį. Vertinant, ar ši aplinkybė sudaro pagrindą priteisti pareiškėjai neturtinės žalos atlyginimą, turi būti nustatyta, ar tokiais Centro veiksmais jai buvo padaryta jos prašoma priteisti neturtinė žala.

34Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjos pateiktus įrodymus, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, jog byloje nenustatyta, kad Centrui vieną kartą pavėlavus pareiškėjai išmokėti socialinę pašalpą, pastaroji patyrė jos nurodomus išgyvenimus, buvo priversta nuolat badauti. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog dėl minėtos aplinkybės pareiškėja patyrė tokius neigiamus išgyvenimus, kurie sudarytų pagrindą pripažinti, kad yra visos būtinosios viešosios atsakomybės sąlygos ir priteisti pareiškėjai neturtinės žalos atlyginimą. Atitinkamai nėra pagrindo konstatuoti, jog CK nuostatų prasme egzistuoja visos būtinosios viešosios atsakomybės sąlygos.

35Apeliaciniame skunde pareiškėja taip pat teigia, jog vieną kartą pašalpa jai buvo išmokėta praėjus beveik 2 metams nuo prašymo pateikimo, tačiau nepateikia tokius teiginius patvirtinančių įrodymų, o byloje nenustatytos pareiškėjos teiginį, kad jai dėl neteisėtų Centro veiksmų nebuvo laiku išmokėta socialinė pašalpa, patvirtinančios aplinkybės. Pastebėtina ir tai, jog atsakovo atstovo pateikti įrodymai pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertinti kaip patvirtinantys tinkamą pareigos laiku išmokėti pareiškėjai socialinę pašalpą įvykdymą, todėl, pareiškėjai nepateikus priešingas išvadas pagrindžiančių įrodymų, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, kad teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo dėl papildomų įrodymų išreikalavimo.

36Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog byloje nenustatyta, kad viešojo administravimo institucijos nagrinėjamu atveju neveikė taip, kaip privalėjo veikti, ir juo labiau nenustatyta, kad pareiškėjai neteisėtais viešojo administravimo institucijų veiksmais buvo padaryta žala, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo negali būti tenkinamas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, įvertino visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

37Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

38pareiškėjos D. D. apeliacinį skundą atmesti.

39Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

40Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,... 3. dalyvaujant pareiškėjai D. D.,... 4. pareiškėjos atstovui advokatui Arvydui Milučiui,... 5. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 6. Teisėjų kolegija... 7. I.... 8. Pareiškėja D. D. skundu (b.l. 1) kreipėsi į Vilniaus apygardos... 9. Nurodė, jog ji yra socialiai remtina, Centras jai moka 315 Lt dydžio... 10. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Centro, atsiliepimu į skundą (b.l.... 11. Nurodė, jog pagal pareiškėjos 2009 m. rugpjūčio 25 d. pateiktą prašymą... 12. II.... 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 27 d. sprendimu (b.l.... 14. Nurodė, jog byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo... 15. Teismas, remdamasis Įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, 20 straipsnio 1, 2, 11... 16. III.... 17. Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą (b.l. 101–102) (papildomai pateikti... 18. Papildomai pažymi, jog pirmosios instancijos teismui pateikė rašytinius... 19. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 134) prašo apeliacinio... 20. Teisėjų kolegija... 21. IV.... 22. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 23. Pareiškėja skundu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovo... 24. Bendrai valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji... 25. Pabrėžtina, jog, kaip yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis... 26. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėja privalėjo pateikti įrodymus, kurių... 27. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėja, prašydama... 28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios... 29. Pažymėtina, jog bylos išsprendimui aktualios Įstatymo redakcijos 20... 30. Nurodyta teisės norma nustatė pareigą savivaldybės administracijai per... 31. Byloje neginčijamai nustatyta, kad Centras iš esmės tinkamai laikėsi... 32. Kaip matyti iš pacituotų Įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 11 punkto... 33. Byloje Centro pateikti įrodymai patvirtina, jog nagrinėjamu atveju,... 34. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjos... 35. Apeliaciniame skunde pareiškėja taip pat teigia, jog vieną kartą pašalpa... 36. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog byloje nenustatyta, kad... 37. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 38. pareiškėjos D. D. apeliacinį skundą atmesti.... 39. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 27 d. sprendimą... 40. Nutartis neskundžiama....