Byla A-556-2839-11

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės, sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei, dalyvaujant pareiškėjai V. D., pareiškėjos atstovui advokatui Zenonui Juknevičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo

22011 m. vasario 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. D. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Marijampolės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėja V. D. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (T 1, b. l. 1-3) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti: 1) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) 2010 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 68-254, kuriuo buvo patvirtintas Marijampolės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimas Nr. (15.11.-15)-T3-25; 2) Inspekcijos

62010 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. (15.11.-15)-T3-25.

7Pareiškėja nurodė, jog nesutinka su patikrinimo akte, kuris skundžiamu sprendimu yra patvirtintas, atliktais gyventojų pajamų mokesčio ir gyventojų pajamų mokesčio delspinigių apskaičiavimais. Pareiškėjos teigimu, darant išvadas akte, visiškai nesilaikyta Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 6 straipsnyje deklaruotų apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo pagrindinių principų, t. y. teisingumo, apmokestinimo aiškumo ir turinio viršenybės prieš formą. Pareiškėja taip pat nurodė, jog apskaičiuojant gyventojų pajamų mokesčius už 2006 m., VMI prie FM Patikrinimo skyriaus vyriausioji specialistė vadovavosi MAĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostata ir mokesčio sumą apskaičiavo pagal atliekamą įvertinimą, nes konstatavo, kad 2006 m. pareiškėja su vyru J. D. patyrė daugiau išlaidų, negu gavo pajamų, nepateikė visų išlaidų dokumentų, nurodė nerealiai mažas vartojimo išlaidas, todėl tiesioginiais metodais tikrintoja esą negalėjo nustatyti mokesčių mokėtojų bazės. Taip pat, anot pareiškėjos, rėmėsi Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės internetiniame puslapyje nurodytomis vidutinėmis vartojimo išlaidomis vienam namų ūkio nariui per mėnesį. Tačiau, pasak pareiškėjos, MAĮ 70 straipsnio 1 dalis nustato, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčių sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, pasirinkdamas savo nustatytus metodus, atitinkančius protingumo kriterijų. Pareiškėjos teigimu, ji su vyru nevengė jokių savo prievolių kaip mokesčių mokėtojai. Todėl padaryta neteisinga išvada, kad jos su vyru kaip sutuoktinių pajamos, gautos iš žemės ūkio, yra nepagrįstos, nes neturėjo žemės, nebuvo užregistruotas ūkininko ūkis. Akte nepažymėta, kokiais dokumentais buvo galima pagrįsti pajamas iš žemės ūkio, nors akte pripažįstama, kad pajamų, gautų už parduotą pieną, pagrindimui buvo pateiktos pieno supirkimo knygelės. Pareiškėja pažymėjo, kad Lietuvos Respublikoje nustatytas minimalus gyvenimo lygis (MGL) yra 130 litų, vadinasi žmogus Lietuvoje už tokią sumą gali pragyventi, tačiau apskaičiuojant mokesčius išlaidos vertinamos pagal statistinius rodiklius. Toks vertinimas rodo, kad nebuvo atsižvelgta į protingumo ir teisingumo kriterijus. Pareiškėjos teigimu, patikrinimo akto dalyje „Pajamų ir išlaidų analizė“ (tas pat atkartojama ir skundžiamame sprendime dėl minėto akto patvirtinimo) cituojamas jos 2009 m. gegužės 21 d. paaiškinimas apie gautas pajamas ir turimas lėšas ne banke iki tikrinimo pradžios – 2004 m. sausio 1 d. Pagrįsti tokio senumo pajamas ir turėtas santaupas, pasak pareiškėjos, pagal MAĮ nereikalaujama. Tad patikrinimo akte Inspekcijos specialistė mokesčius už 2006 m. paskaičiavo nepagrįstai. Pareiškėja, be kita ko, nurodė, jog priskaičiuotos mokesčių sumos už 2007 m. yra nepagrįstos, neatsižvelgus į jos ir vyro ne kartą teiktus paaiškinimus, pateikiant pastabas dėl patikrinimo akto, juos be argumentų atmetant. Pareiškėjos teigimu, šiuo atveju taip pat buvo vadovaujamasi tikrintojos nuomone, kad grynųjų pinigų 2007 m. sausio 1 d. pareiškėja su vyru negalėjo turėti, kadangi 2006 m. patirtos išlaidos faktiškai viršijo gautas pajamas. Dėl 186 451,20 Lt (54 000 EUR) įnešimo į pareiškėjos asmeninę sąskaitą AB „Swedbank“ 2007 m. kovo 7 d., kurie buvo pervesti į O. S. banko sąskaitą už automobilį „Daimler Chrysler S 320 CDI“, pareiškėja nurodė, jog akte pažymėta, kad ši pinigų suma yra iš mokesčių administratoriui nežinomų, nenustatytų šaltinių gautų pajamų, todėl ji apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu, vadovaujantis MAĮ 70 straipsnio 1 dalimi, tačiau, pasak pareiškėjos, akto 2.1.10 d. pažymėta, kad šis automobilis buvo parduotas UAB „SEB lizingas“ už 186 000 Lt ir bankas už perkamą automobilį apskaičiavo ir sumokėjo į biudžetą 15 procentų gyventojų pajamų mokestį – 27 900 Lt. Taigi tikrintojas, net ir neišsiaiškinęs pajamų šaltinio, antrą kartą jų apmokestinti neturi teisės. Pareiškėja skunde pažymėjo, jog sprendžiant apie įplaukų, gautų iš S. N. ir L. C. H. bei Ultimate Velocyti, LTD, panaudojimą, be jos ir G. D. duotų paaiškinimų, reikia remtis ir VMI prie FM apklaustų fizinių asmenų A. V., J. K., Ž. V., A. A. paaiškinimais. Pasak pareiškėjos, akte pažymėta, kad Jungtinės Karalystės mokesčių administratoriaus atsiųstame atsakyme nurodyta, jog įmonės Ultimate Velocity steigėjai yra L. D. S. ir R. N. S.. Įmonė veikė iki bankroto 2008 m. sausio 4 d. Pareiškėjos teigimu, ta aplinkybė, kad po įmonės bankroto į jos sąskaitą tam tikrą sumą pervedė S. N., įtarimų kelti neturėtų, nes pavardė tokia pati. Pažymėjo, jog tai, kad įmonės likvidatoriui nepavyko gauti reikiamos informacijos apie pareiškėjos sandorius su įmone Ultimate Velocity, LTD, ir tai, kad įmonės 2007 m. sausio 10 d. pasirašytame dokumente dėl naudojimosi pareiškėjos sąskaita nurodytas pasenęs PVM kodas (toks kodas buvo), bei tai, kad tikrintojams nepavyko tarp įmonės darbuotojų ar atstovų aptikti Kęsto, negali būti pagrindu taikyti MAĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatas ir visas šias sumas, kurios buvo išmokėtos konkretiems asmenims, pripažinti pareiškėjos ir sutuoktinio pajamomis, kadangi, pareiškėjos teigimu, tai nebuvo jos ir vyro pajamos, todėl jų ir nereikėjo deklaruoti.

8Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į pareiškėjos skundą (T 1, b. l. 21-24) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

9Atsakovas paaiškino, kad Inspekcija atliko pareiškėjos gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2004 m. sausio 1 d. iki

102007 m. gruodžio 31 d., ir 2010 m. gegužės 24 d. surašė patikrinimo aktą Nr. A10-13. Atsakovas nurodė, jog ginčas tarp Inspekcijos ir pareiškėjos vyksta dėl to, ar atitinkamais mokestiniais laikotarpiais pareiškėja turėjo pakankamai juridinę galią turinčiais įsigijimo šaltiniais pagrįstų (apmokestintų) pajamų, kurios buvo panaudotos jos (jos šeimos) išlaidoms. Taip pat mokestinis ginčas vyksta dėl to, ar pagrįstai pareiškėjos 2007 m. gautos pinigų sumos priskirtos pareiškėjos gautoms pajamoms, nesusijusioms su darbo santykiais, ir apmokestintos GPM. Pažymėjo, jog vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.88 straipsnio nuostatomis bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinių profesinei veiklai. Atsakovo teigimu, remiantis CK 3.88 straipsnio nuostatomis, preziumuota, kad sutuoktinių pareiškėjos V. D. ir J. D. tikrinamuoju laikotarpiu disponuotos lėšos ir patirtos išlaidos buvo ne asmeninės, o bendros šeimos. Atsakovo teigimu, remiantis Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, visi nuolatiniai Lietuvos gyventojai privalėjo deklaruoti 2003 m. gruodžio 31 d. turėtą turtą, t. y. pinigines lėšas, turimas bankuose ir kitose kredito įstaigose ir ne bankuose ir kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 50 000 litų. Minėto įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas Vienkartinio gyventoju turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka turto nedeklaravo, šiuo turtu negali būti pagrindžiami kito turto įsigijimo šaltiniai. Atsakovo teigimu, atsižvelgiant į minėtas įstatymo nuostatas, į pareiškėjos teiktą paaiškinimą apie gyventojo (šeimos) apytiksles vartojimo bei kitas išlaidas, į patikrinimo metu nustatytas pareiškėjos ir jos sutuoktinio išlaidas, bei į tai, kad nei pareiškėja, nei jos sutuoktinis nėra teikę vienkartinės gyventojo 2003 m gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijos, Inspekcija pagrįstai pripažino, jog 2004 m. sausio 1 d. pareiškėjos ir jos sutuoktinio turima piniginių lėšų bankuose ir ne bankuose suma sudarė po 50 000 Lt kiekvienam sutuoktiniui. Atsakovas nurodė, jog iš bylos medžiagos matyti, kad Inspekcija įvertinusi pareiškėjos ir jos sutuoktinio piniginių lėšų likutį

112004 m. sausio 1 d. (100 000 Lt), pareiškėjos ir jos sutuoktinio 2004 m. laikotarpiu gautas pajamas, bei patirtas išlaidas nustatė, jog pareiškėja ir jos sutuoktinis 2004 m. gruodžio 31 d. turėjo 97 231,13 Lt piniginių lėšų likutį. Bei Inspekcija pareiškėjai už 2004 m. apskaičiavo grąžintiną 139 Lt GPM. Taip pat atsakovas teigė, jog iš bylos medžiagos matyti, kad Inspekcija įvertinusi pareiškėjos ir jos sutuoktinio piniginių lėšų likutį 2005 m. sausio 1 d. (97 231,13 Lt), pareiškėjos ir jos sutuoktinio 2005 m. laikotarpiu gautas pajamas, bei patirtas išlaidas nustatė, jog pareiškėja ir jos sutuoktinis 2005 m. gruodžio 31 d. turėjo 164 876,43 Lt piniginių lėšų likutį. Iš patikrinimo akto taip pat matyti, kad Inspekcija pareiškėjai už 2005 m. GPM neapskaičiavo. Be to, nurodė, jog iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad Inspekcija įvertinusi pareiškėjos ir jos sutuoktinio piniginių lėšų likutį 2006 m. sausio 1 d. (164 876,43 Lt), pareiškėjos ir jos sutuoktinio 2006 m. laikotarpiu gautas pajamas bei patirtas išlaidas, 2006 m. laikotarpio pabaigai piniginių lėšų likutį banke nustatė, jog pareiškėjos ir jos sutuoktinio 2006 m. gruodžio 31 d. patirtos išlaidos 63 252 Lt viršijo pajamas. Atsakovas rėmėsi MAĮ 70 straipsnio 1 bei 2 dalimis, Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 (toliau – ir Taisyklės), 4, 6.1 punktais. Atsakovo teigimu, pareiškėjai nepateikus juridinę galią turinčių dokumentų, pagrindžiančių piniginių lėšų, panaudotų išlaidoms padengti šaltinius, Inspekcija padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėja patirtoms išlaidoms padengti turėjo kitų pajamų gautų iš nenustatytų šaltinių, kurios vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 27 straipsnio nuostatomis turėjo būti deklaruotos bei nuo jų turėjo būti apskaičiuotas ir sumokėtas į biudžetą GPM (iki 2007 m. gegužės 2 d.). Atsakovo teigimu, įvertinus patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, matyti, kad jos iš esmės atitinka MAĮ 70 straipsnio nuostatas, kuriomis remiantis mokesčiai apskaičiuojami pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, o iš patikrinimo akto matyti, kad už 2006 m. pareiškėjos mokesčių bazės nustatymas atitinka Taisyklių 6.3.3. ir 6.3.4. punktuose numatytus išlaidų ir grynosios vertės metodą. Į pareiškėjos teiginį, jog Inspekcijos pasirinktas išlaidų vertinimas neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų, atsakovas pažymėjo, jog, VMI prie FM vertinimu, vietos mokesčių administratorius neturėjo galimybės pareiškėjos mokestinės prievolės dydžio nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, todėl pareiškėjos vartojimo išlaidos pagrįstai nustatytos naudojantis statistiniais duomenimis, kaip tai numatyta Taisyklių 16 punkte. Atsakovas nurodė, kad patikrinimo medžiagoje surinktų faktinių duomenų visuma patvirtina, jog vietos mokesčių administratorius tam turėjo pagrindą, o pareiškėjos skunde išdėstyti teiginiai nėra argumentuoti ir nepaneigia patikrinimo akto duomenų pagrįstumo. Pažymėjo, jog pareiškėjai nepateikus juridinę galią turinčių dokumentų, pagrindžiančių piniginių lėšų, panaudotų išlaidoms padengti šaltinius, patikrinimo metu taikant MAĮ 70 straipsnio ir Taisyklių nuostatas, t. y. įvertinus pareiškėjos ir jos sutuoktinio 2006 m. pajamų ir išlaidų balansą bei nustačius, kad pareiškėjos patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas, nustatytas 31 626 (63252/2) Lt skirtumas pagrįstai priskirtas prie kitų pajamų, kurios 2006 m. mokestiniu laikotarpiu apmokestintos vadovaujantis GPMĮ nuostatomis ir pareiškėjai papildomai apskaičiuota 8 281 Lt GPM. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja taip pat buvo pateikusi metinę pajamų mokesčio deklaraciją už 2006 m., kurioje deklaravo grąžintiną 211 Lt GPM sumą, kuri pareiškėjai grąžinta 2009 m., t. y. 2009 m. vasario 3 d. grąžinta 92 Lt ir

122009 m. kovo 13 d. – 119 Lt. Todėl Inspekcija pareiškėjai už 2006 m. apskaičiavo 8 492 Lt GPM. Atsakovas nurodė, jog patikrinimo metu, pagal pareiškėjos asmeninės sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB „Swedbank“, išrašus nustatyta, kad 2007 m. S. N. į minėtą sąskaitą pervedė 284 619,94 Lt, o L. C. H. į minėtą sąskaitą pervedė

1320 278,39 Lt, taigi 2007 m. į pareiškėjos sąskaitą pervesta 304 898,33 Lt. Taip pat nustatyta, kad į tą pačią banko sąskaitą pareiškėja gavo užmokestį, nedarbo draudimo išmokas, atkurtas rublines santaupas bei minėtoje sąskaitoje esančias pinigines lėšas naudojo vartojimo išlaidoms dengti (pirkiniams, mokėjo už buitinių atliekų išvežimą, telefoninius pokalbius). Pareiškėja 2009 m. gegužės 20 d. paaiškinime apie turto įsigijimo ir (ar) pajamų gavimo šaltinius ir pagrindimą nurodė, jog 303 479 Lt piniginių lėšų suma nėra jos pajamos, buvo pasinaudota jos sąskaita. 2009 m. gegužės 21 d. paaiškinime pareiškėja pakartotinai nurodė, jog 303 479 Lt piniginiai nėra jos pajamos. Pareiškėja vietos mokesčių administratoriui pateikė:

142007 m. sausio 10 d. dokumentą, pasirašytą su Ultimate Velocity, LTD (PVM mokėtojo kodas 793066015), kuriame nurodyta, kad Ultimate Velocity, LTD ir V. D. sutinka, kad bendrovė galėtų naudotis jos banko sąskaita Nr. ( - ) siunčiant pinigus bendrovės tiekėjams Lietuvoje; bei dokumentą, kuriame nurodyta, kad Ultimate Velocity, LTD nuo 2007 m. kovo mėnesio iki 2008 m. kovo mėnesio siuntė pinigus, pasinaudodama

15V. D. sąskaita, šiems fiziniams asmenims: A. V. – 18 975 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (toliau – ir GBP), J. K. – 14 250 GBP, Ž. V. – 20 750 GBP, A. A. – 18 000 GBP. Dokumente nurodyta, kad pinigai buvo siunčiami apmokėti už navigacijos įrenginius. V. D. sąskaita buvo naudojama tik kaip tarpinė sąskaita norint sutaupyti už tarptautinius banko pavedimus. Atsakovo teigimu, vietos mokesčių administratorius teisingai pažymėjo, jog abu pareiškėjos dokumentai pasirašyti, tačiau nei viename iš jų nenurodytas bendrovės Ultimate Velocity, LTD atstovo, pasirašiusio dokumentus, vardas bei pavardė. Pareiškėjos pateiktuose dokumentuose nenurodytos nei piniginių lėšų pervedimo datos, nei piniginių lėšų gavėjų banko sąskaitų numeriai. Atsakovo teigimu, mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad iš minėtos pareiškėjos sąskaitos buvo pervestos šios pinigų sumos: A. V. – 51 500 Lt (apie 10 092 GBP), J. K. – 22 700 Lt (apie 4 595 GBP), Ž. V. – 57 200 Lt (apie 11 407 GBP), A. A. – 29 000 Lt (apie 5 767 GBP). Taigi, atsakovo teigimu, vietos mokesčių administratorius nustatė, kad faktiškai pareiškėjos pervestos piniginių lėšų sumos neatitiko jos pateiktame dokumente Ultimate Velocity, LTD nurodytų sumų. Be to, mokėjimo paskirtyje nenurodyta, kad pareiškėja pinigines lėšas fiziniams asmenims perveda kaip Ultimate Velocity, LTD tarpininkė, priešingai mokėjimo paskirtyje nurodyta: skolos grąžinimas arba sąskaitos papildymas. Atsakovo teigimu, mokestinio patikrinimo metu buvo apklausti minėti asmenys, į kurių sąskaitą pareiškėja pervedė pinigus, tačiau nei vienas iš apklaustų asmenų nenurodė, kad juos būtų sieję kokie nors ryšiai su pareiškėja, S. N. ar Ultimate Velocity, LTD. Iš apklaustų asmenų paaiškinimų turinio, išskyrus A. A. paaiškinimą, matyti, kad jie į savo sąskaitą gautas piniginių lėšų sumas siejo su atsiskaitymais už parduotą audio aparatūrą fiziniam asmeniui K., tačiau nei vienas iš jų negalėjo nurodyti duomenų leidžiančių identifikuoti asmenį vardu K.. A. A. savo paaiškinime nurodė, jog leido pasinaudoti savo sąskaita, kad fizinis asmuo K. galėtų išsigryninti pinigus. Atsakovas pažymėjo, jog mokestinio patikrinimo metu buvo kreiptasi į Jungtinės Karalystės vidaus pajamų tarnybą su tikslu gauti informaciją apie pareiškėjos sandorius su Ultimate Velocity, LTD bei informaciją apie S. N. pervedamas pinigines lėšas, kuri 2010 m. kovo 12 d. raštu informavo, jog Ultimate Velocity, LTD įsteigta 2005 m. sausio 27 d., tačiau duomenų bazėje nurodoma, kad nuo 2008 m. sausio 14 d. turi likviduojamos bendrovės statusą. Jungtinės Karalystės mokesčių administratorius kreipėsi į bendrovės likvidatorius su tikslu gauti informaciją apie šios bendrovės sandorius su pareiškėja, tačiau tokios informacijos jie suteikti negalėjo. Patikrinimo akte nurodyta, kad S. N. pinigus į pareiškėjos sąskaitą pervedė ir po 2008 m. sausio 14 d. Taip pat, kaip nurodo atsakovas, mokestinio patikrinimo metu buvo gautas dar vienas raštas iš Jungtinės Karalystės mokesčių administratoriaus, kuriame nurodoma, jog PVM mokėtojo kodas 793066015 (minėtas kodas nurodytas pareiškėjos pateiktame dokumente vietos mokesčių administratoriui) buvo išregistruotas 2005 m. vasario 1 d., kai Ultimate Velocity, LTD pakeitė savo statusą į ribotos atsakomybės bendrovę, ir PVM mokėtojo kodas pakeistas į GB 855261616. 2008 m. liepos 24 d. šis kodas buvo išregistruotas, kai Ultimate Velocity, LTD sustabdė prekybą. Jungtinės Karalystės mokesčių administratorius nurodė, kad pagal jų turimus duomenis Ultimate Velocity, LTD turi tik vieną banko sąskaitą – 32657749. Taigi, atsakovo teigimu, byloje nustatyta, kad pareiškėjos vietos mokesčių administratoriui pateiktame 2007 m. sausio 10 d. dokumente nurodytas nuo 2005 m. vasario 1 d. negaliojantis PVM mokėtojo kodas. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai pinigai buvo pervedami ne iš Ultimate Velocity, LTD sąskaitos. Taip pat byloje nėra duomenų leidžiančių vienareikšmiškai teigti, jog S. N. yra Ultimate Velocity, LTD atstovas. Taigi nėra aišku, ar S. N. apskritai yra susijęs su bendrove Ultimate Velocity, LTD. Taip pat, kaip pažymėjo atsakovas, nei vienas iš patikrinimo metu apklaustų asmenų, kuriems pareiškėja pervedė pinigus neva kaip tarpininkė, nenurodė, jog juos būtų sieję kokie nors ryšiai su S. N., Ultimate Velocity, LTD ar L. C. H.. Be to, atsakovo teigimu, byloje nėra duomenų leidžiančių identifikuoti pareiškėjos bei fizinių asmenų, į kurių sąskaitas pareiškėja pervedė pinigus, neva kaip tarpininkė, minimo asmens K.. Taigi remiantis bylos medžiaga, be pačios pareiškėjos ir jos sūnaus paaiškinimų nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, jog tariamas asmuo K. veikė kaip Ultimate Velocity, LTD atstovas. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad, nors pareiškėja teigia, jog pinigus ji pervedė kaip tarpininkė bendrovės tiekėjams, tai nurodyta ir jos pateiktame dokumente, tačiau apklausus fizinius asmenis, A. A. savo paaiškinime nurodė, jog į jos sąskaitą buvo pervesti pinigai, kadangi leido pasinaudoti savo sąskaita, kad fizinis asmuo K. galėtų išsigryninti pinigus. Pasak atsakovo, iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja pervedė ženklias pinigų sumas A. V., J. K., Ž. V.,

16A. A., tačiau nei vienas iš jų pareiškėjos nepažįsta. Be to, atsakovo teigimu, nėra logiškai paaiškinama, kad asmuo už ženklią pinigų sumą parduotų prekes ir lauktų atlygio, pinigų pervedimo į sąskaitą, nežinant nei kam pardavė prekes, nei kas, nei kada atsiskaitys. Atsakovo teigimu, byloje, be pačių apklaustų asmenų paaiškinimų, nėra jokių įrodymų, jog asmenys, į kurių sąskaitą pareiškėja pervedė pinigus, apskritai kam nors būtų pardavę prekes. Atsakovo vertinimu, bylos medžiaga nepatvirtina pareiškėjos teiginių, jog ji veikė kaip tarpininkė ir 304 898,33 Lt nėra jos pajamos. Nurodė, jog, remiantis išdėstytais argumentais bei mokestinio patikrinimo metu surinkta medžiaga, centrinio mokesčių administratoriaus vertinimu, vietos mokesčių administratorius nepagrįstai konstatavo, jog 160 400 Lt nėra pareiškėjos pajamos ir nuo minėtos sumos nepagrįstai papildomai neapskaičiavo GPM ir su juo susijusių sumų. Tačiau centrinis mokesčių administratorius laikosi pozicijos, kad mokestinio ginčo ribos yra apibrėžtos mokestinio ginčo dalyku – skundžiamu priskaičiuotų papildomų mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžiu bei, kad mokestinio ginčo metu mokesčių mokėtojo padėtis negali būti sunkinama, todėl VMI prie FM 2010 m. lapkričio 10 d. sprendime Nr. 68-254 nekeitė pačios mokestinės prievolės dydžio, t. y. neapskaičiavo papildomai mokėtinos mokesčio ir su juo susijusios sumos. Atsakovo teigimu, įvertinus patikrinimo metu nurodytas aplinkybes, prieštaraujančias pareiškėjos teiginiams, nesant įrodymų, jog į jos asmeninę sąskaitą banke pervesti pinigai nėra jos pajamos, nustačius, jog pareiškėja į asmeninę sąskaitą gautus pinigus naudojo savo nuožiūra asmeniniams ir šeimos narių poreikiams tenkinti, vietos mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, jog 72 249 Lt pervesti į pareiškėjos sąskaitą yra jos pajamos, nesusijusios su darbo santykiais, kurios nebuvo deklaruotos ir nuo jų nesumokėti mokesčiai. Be kita ko, atsakovas nurodė, jog patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad pareiškėja 2007 m. kovo 5 d. į savo sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB „Swedbank“, įnešė 186 451,20 Lt. Atsakovo teigimu, pareiškėja dėl šių į sąskaitą įneštų grynųjų pinigų

172009 m. rugpjūčio 10 d. paaiškinime nurodė, kad įnešti pinigai yra iš uždirbtų ir sutaupytų pinigų, kurie buvo pakeisti į eurus, įnešti į banką ir tą pačią dieną pravesti už automobilį MERCEDES. Tačiau pareiškėjos 2006 m. išlaidos viršijo pajamas, taigi, priešingai nei teigia pareiškėja, į sąskaitą įnešti 186 451,20 Lt negalėjo būti jos šeimos santaupos. Atsakovas nurodė, kad įvertinus patikrinimo metu nurodytas aplinkybes, prieštaraujančias pareiškėjos teiginiams, pareiškėjai nepateikus į banko asmeninę sąskaitą įneštų piniginių lėšų kilmę patvirtinančių dokumentų, Inspekcija pagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjos 2007 m. įneštos į asmeninę banko sąskaitą pajamos priskirtinos minėtu laikotarpiu Lietuvoje gautoms pajamoms, nesusijusioms su darbo santykiais, kurios nebuvo deklaruotos ir nuo jų nesumokėti mokesčiai. Atsakovas vadovaudamasis GPMĮ 36 straipsnio 2 dalimi bei MAĮ 40 straipsnio nuostatomis nurodė, jog pareiškėja neskaičiavusi ir nemokėjusi GPM dėl savo ar kitų asmenų kaltės pažeidė įstatymą ir padarė žalą valstybės biudžetui, kadangi į valstybės biudžetą įstatymo nustatytu terminu nebuvo sumokėtas GPM. Tad atsakovas padarė išvadą, jog Inspekcija pagrįstai nuo papildomai apskaičiuoto GPM apskaičiavo 19 010 Lt GPM delspinigius. Taip pat atsakovas vadovaudamasis MAĮ 139 straipsnio 1 dalimi nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta nei baudą didinančių, nei mažinančių aplinkybių, Inspekcija pagrįstai pareiškėjai skyrė 30 procentų (15 899 Lt) dydžio baudą nuo papildomai apskaičiuoto GPM.

18Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepimu į skundą (T 2, b. l. 150) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

19Inspekcija paaiškino, kad mokestinis ginčas vyksta dėl to, ar visos pareiškėjos

202004 m. sausio 1 d. turėtos ir 2004-2007 m. gautos piniginės lėšos pagrįstos juridinę galią turinčiais įsigijimo šaltiniais, ar pagrįstai ir teisėtai patikrinimo metu buvo nustatyta mokestinė prievolė atliekant mokesčių administratoriaus įvertinimą bei dėl to, ar pagrįstai pareiškėjos

212007 m. gautos pinigų sumos priskirtos gautoms pajamoms, nesusijusioms su darbo santykiais, ir apmokestintos GPM. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, patikrinimo metu įvertinus surinktus duomenis apie pareiškėjos ir jos sutuoktinio J. D. gautas pajamas ir patirtas išlaidas, bei tai, kad sutuoktiniai nedeklaravo 2003 m. gruodžio 31 d. turimo turto, buvo pagrįstai pripažinta, jog 2004 m. sausio 1 d. sutuoktinių turima piniginių lėšų bankuose ir ne bankuose suma sudaro po 50 000 Lt kiekvienam sutuoktiniui, pareiškėjos vartojimo išlaidos pagrįstai nustatytos naudojantis statistiniais duomenimis, kadangi nebuvo galimybės mokestinės prievolės nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka. Inspekcijos teigimu, patikrinimo metu pareiškėjos ir jos sutuoktinio pajamos bei patirtos išlaidos nustatytos pagal jų pateiktų dokumentų duomenis, patikrinimo metu surinktą bei iš bankų gautą informaciją, todėl gautos pajamos ir patirtos išlaidos už 2004-2007 metus laikomos teisingomis. Pažymėjo, jog pareiškėja ir sutuoktinis 1993-2003 m. suvestinėje nurodo 100 210 Lt pajamų, gautų iš gyvulininkystės veiklos, 1992-2003 m. suvestinėje nurodo 127 990 Lt pajamų, gautų iš augalininkystės veiklos, bei 20 936 Lt pajamų, gautų iš pieno pardavimo. Inspekcijos teigimu, patikrinimo metu nustatyta, kad iki 2004 m. sutuoktiniams nuosavybės teise priklausė tik

220,3056 ha žemės sklypas (naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos), kuriame sutuoktiniai 1982 m. pasistatė gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais. Žemės ūkio paskirties sklypus sutuoktiniai įsigijo tik 2004 m. rugsėjo 3 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi ir 2004 m. spalio 8 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, o J. D. ūkininko ūkį įregistravo 2004 m. rugsėjo 20 d. Taip pat sutuoktiniai nepateikė juridinę galią turinčių dokumentų, pagrindžiančių pajamų, gautų iš žemės ūkio veiklos. Pajamos iš žemės ūkio veiklos yra užfiksuotos sąsiuviniuose, kuriuose nurodytos kiekvienais metais gautos pajamos iš šios veiklos, tačiau nepateikia jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad sutuoktiniai galėjo verstis žemės ūkio veikla ir uždirbti tam tikras pajamas. Be to, kaip nurodo atsiliepime Inspekcija, nėra žinomas suvestinėse nurodomų pinigų sumų įrašymo pagrindas. Todėl patikrinimo metu pripažinta, kad pareiškėja su sutuoktiniu nepagrindė dalies nurodytų pajamų iš žemės ūkio veiklos. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjos skunde išdėstyti nesutikimo motyvai nepaneigia pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą nustatytos mokesčio bazės teisingumo, todėl, Inspekcijos teigimu, mokesčio bazė už 2006 ir 2007 metus nustatyta teisingai. Be kita ko, Inspekcija nurodė, jog atlikus mokesčių administratoriaus įvertinimą pagrįstai ir teisingai pareiškėjai nustatyta apmokestinama bazė už 2006 m. – 31 626 Lt, ir už 2007 m. – 93 226 Lt. Inspekcija pažymėjo, jog sutinka su atsakovo 2010 m. lapkričio 10 d. sprendime išdėstytais argumentais ir nurodytais motyvais dėl pareiškėjos iš S. N. ir L. C. H. dalies gautų 284 619,94 Lt ir

2320 278,39 Lt sumų apmokestinimo GPM.

24II.

25Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 3 d. sprendimu (T 3, b. l. 19-34) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

26Teismas konstatavo, kad ginčas byloje kilęs dėl mokesčių administratoriaus pareiškėjui apskaičiuotų mokestinių sumų pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą pagrįstumo, dėl to, ar atitinkamais mokestiniais laikotarpiais pareiškėja turėjo pakankamai juridinę galią turinčiais įsigijimo šaltiniais pagrįstų (apmokestintų) pajamų, kurios buvo panaudotos jos (jos šeimos) išlaidoms, taip pat, ar pagrįstai pareiškėjos 2007 m. gautos pinigų sumos priskirtos pareiškėjos gautoms pajamoms, nesusijusioms su darbo santykiais, ir apmokestintos GPM. Teismas vadovavosi MAĮ 70 straipsnio 1, 2 dalimis, Taisyklių 4 ir 4.1, 6.1 punktais, GPMĮ 27 straipsnio 1 dalimi (iki 2008 m. gruodžio 30 d. galiojusi redakcija), Lietuvos Respublikos vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 straipsnio 2 dalimi. Teismo vertinimu, vadovaujantis aukščiau išdėstytomis įstatymo nuostatomis, pareiškėjos teiktais paaiškinimais apie gyventojo (šeimos) apytiksles vartojimo bei kitas išlaidas, į patikrinimo metu nustatytas pareiškėjos ir jos sutuoktinio išlaidas, taip pat įvertinant aplinkybę, kad nei pareiškėja, nei jos sutuoktinis nebuvo pateikę vienkartinės gyventojo

272003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijos, Inspekcija pagrįstai pripažino, jog

282004 m. sausio 1 d. pareiškėjos ir jos sutuoktinio turima piniginių lėšų bankuose ir ne bankuose suma sudarė po 50 000 Lt kiekvienam sutuoktiniui, o 2004 m. gruodžio 31 d. pareiškėja ir jos sutuoktinis turėjo 97 231,13 Lt piniginių lėšų likutį. Teismas pasisakydamas dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės vadovavosi CK 3.88 straipsniu. Teismo vertinimu, vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK nuostatomis atsakovas pagrįstai padarė išvadą, kad sutuoktinių pareiškėjos V. D. ir J. D. tikrinamuoju laikotarpiu disponuotos lėšos ir patirtos išlaidos buvo ne asmeninės, o bendros šeimos. Byloje taip pat nustatyta, kad Inspekcija, įvertinusi pareiškėjos ir jos sutuoktinio piniginių lėšų likutį 2005 m. sausio 1 d.

29(97 231,13 Lt), pareiškėjos ir jos sutuoktinio 2005 m. laikotarpiu gautas pajamas, bei patirtas išlaidas nustatė, jog pareiškėja ir jos sutuoktinis 2005 m. gruodžio 31 d. turėjo 164 876,43 Lt piniginių lėšų likutį. Iš patikrinimo akto taip pat matyti, kad Inspekcija pareiškėjai už 2005 m. GPM neapskaičiavo. Taip pat nustatyta, kad Inspekcija, įvertinusi pareiškėjos ir jos sutuoktinio piniginių lėšų likutį 2006 m. sausio 1 d. (164 876,43 Lt), pareiškėjos ir jos sutuoktinio 2006 m. laikotarpiu gautas pajamas, bei patirtas išlaidas, 2006 m. laikotarpio pabaigai piniginių lėšų likutį banke nustatė, jog pareiškėjos ir jos sutuoktinio 2006 m. gruodžio 31 d. patirtos išlaidos 31 626 (63252/2) viršijo pajamas. Pastarosios apmokestintos vadovaujantis GPMĮ nuostatomis ir pareiškėjai papildomai apskaičiuota 8 281 Lt GPM. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja taip pat buvo pateikusi metinę pajamų mokesčio deklaraciją už 2006 m., kurioje deklaravo grąžintiną 211 Lt GPM sumą, kuri pareiškėjai grąžinta 2009 m., t. y. 2009 m. vasario 3 d. grąžinta 92 Lt, ir 2009 m. kovo 13 d. – 119 Lt, todėl Inspekcija pareiškėjai už 2006 m. apskaičiavo 8 492 Lt GPM. Teismas nustatė, kad patikrinimo metu pareiškėjos ir jos sutuoktinio pajamos bei patirtos išlaidos nustatytos pagal jų pateiktų dokumentų duomenis, patikrinimo metu surinktą bei iš bankų gautą informaciją, todėl, teismo vertinimu, gautos pajamos ir patirtos išlaidos už 2004-2007 metus pagrįstai laikomos teisingomis. Nustatyta, kad pareiškėja ir sutuoktinis 1993-2003 m. suvestinėje nurodo 100 210 Lt pajamų, gautų iš gyvulininkystės veiklos, 1992-2003 m. suvestinėje nurodo 127 990 Lt pajamų, gautų iš augalininkystės veiklos, bei 20 936 Lt pajamų, gautų iš pieno pardavimo. Teismo vertinimu, nustatytų aplinkybių pagrindu buvo padaryta pagrįsta išvada, kad pareiškėja su sutuoktiniu nepagrindė dalies nurodytų pajamų iš žemės ūkio veiklos, o pareiškėjos skundo argumentai, kad Inspekcija nepagrįstai nepripažino pajamų gautų iš žemės ūkio, be pagrindo neatsižvelgė į jos bei sutuoktinio teiktus paaiškinimus, atmestini kaip nepagrįsti. Byloje pagal pareiškėjos asmeninės sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB „Swedbank“, išrašus nustatyta, kad

302007 m. S. N. į pareiškėjos nurodytą sąskaitą pervedė 284 619,94 Lt, o L. C. H. į minėtą sąskaitą pervedė 20 278,39 Lt, iš viso 2007 m. į pareiškėjos sąskaitą pervesta

31304 898,33 Lt. Taip pat nustatyta, kad į tą pačią banko sąskaitą pareiškėja gavo užmokestį, nedarbo draudimo išmokas, atkurtas rublines santaupas bei minėtoje sąskaitoje esančias pinigines lėšas naudojo vartojimo išlaidoms dengti (pirkiniams, mokėjo už buitinių atliekų išvežimą, telefoninius pokalbius). Teismas, įvertinęs įrodymus, padarė išvadą, kad pareiškėja neįrodė, jog 304 898,33 Lt nėra jos pajamos, tačiau, kaip nustatyta, centrinis mokesčių administratorius laikosi pozicijos, kad mokestinio ginčo ribos yra apibrėžtos mokestinio ginčo dalyku – skundžiamu priskaičiuotų papildomų mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžiu bei, kad mokestinio ginčo metu mokesčių mokėtojo padėtis negali būti sunkinama, todėl VMI prie FM 2010 m. lapkričio 10 d. sprendime Nr. 68-254 nekeitė pačios mokestinės prievolės dydžio, t. y. neapskaičiavo papildomai mokėtinos mokesčio ir su juo susijusios sumos. Teismas pažymėjo, jog byloje nustatyta, kad ir pareiškėjos sūnus G. D. pateikė patvirtinimą, kuriame nurodė, jog dalis pinigų, kurie buvo gauti į pareiškėjos banko sąskaitą iš užsienio gavėjų S. N., L. C. H., Ultimate Velocity, LTD, buvo naudojami jo reikmėms. Įvertinus patikrinimo metu nurodytas aplinkybes, prieštaraujančias pareiškėjos teiginiams, nesant įrodymų, jog į jos asmeninę sąskaitą banke pervesti pinigai nėra jos pajamos, nustačius, jog pareiškėja į asmeninę sąskaitą gautus pinigus naudojo savo nuožiūra asmeniniams ir šeimos narių poreikiams tenkinti, teismo vertinimu, vietos mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, jog 72 249 Lt pervesti į pareiškėjos sąskaitą yra jos pajamos, nesusijusios su darbo santykiais, kurios nebuvo deklaruotos ir nuo jų nesumokėti mokesčiai. Taip pat nustatyta, kad pareiškėja 2007 m. kovo 5 d. į savo sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB „Swedbank“ įnešė 186 451,20 Lt. Teismas, įvertinęs tai, jog pareiškėjos paaiškinimai yra prieštaringi, be to, pateikti paaiškinimai nepagrįsti jokiais dokumentais, taip pat nustatytas aplinkybes, kad pareiškėjos 2006 m. išlaidos viršijo pajamas, nurodė, kad neturi pagrindo padaryti išvadą, jog į sąskaitą įnešti 186 451,20 Lt galėjo būti pareiškėjos šeimos santaupos. Todėl, teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai konstatavo, kad įvertinus patikrinimo metu nurodytas aplinkybes, prieštaraujančias pareiškėjos teiginiams, pareiškėjai nepateikus į banko asmeninę sąskaitą įneštų piniginių lėšų kilmę patvirtinančių dokumentų, Inspekcija pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjos 2007 m. įneštos į asmeninę banko sąskaitą pajamos priskirtinos minėtu laikotarpiu Lietuvoje gautoms pajamoms, nesusijusioms su darbo santykiais, kurios nebuvo deklaruotos ir nuo jų nesumokėti mokesčiai. Teismo vertinimu, pareiškėjai nepateikus juridinę galią turinčių dokumentų, pagrindžiančių piniginių lėšų, panaudotų išlaidoms padengti šaltinius, Inspekcija padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėja patirtoms išlaidoms padengti turėjo kitų pajamų gautų iš nenustatytų šaltinių, kurios vadovaujantis GPMĮ 27 straipsnio nuostatomis turėjo būti deklaruotos bei nuo jų turėjo būti apskaičiuotas ir sumokėtas į biudžetą GPM (iki 2007 m. gegužės 2 d.). Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

322007 m. kovo 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A17-301/2007, 2008 m. sausio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-765-76/2008, 2011 m. sausio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-261-1755-10, kuriose pasisakyta dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo. Teismas konstatavo, kad vietos mokesčių administratorius neturėjo galimybės pareiškėjos mokestinės prievolės dydžio nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, todėl pareiškėjos vartojimo išlaidos pagrįstai nustatytos naudojantis statistiniais duomenimis, kaip tai numatyta Taisyklių 16 punkte. Įvertinus patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, matyti, kad jos iš esmės atitinka MAĮ 70 straipsnio nuostatas, kuriomis remiantis mokesčiai apskaičiuojami pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, o iš patikrinimo akto matyti, kad už 2006 m. pareiškėjos mokesčių bazės nustatymas atitinka Taisyklių 6.3.3. ir 6.3.4. punktuose numatytus išlaidų ir grynosios vertės metodą. Patikrinimo medžiagoje surinktų faktinių duomenų visuma patvirtina, kad vietos mokesčių administratorius tam turėjo pagrindą, o pareiškėjos skunde išdėstyti teiginiai nėra argumentuoti ir nepaneigia patikrinimo akto duomenų pagrįstumo, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Teismas nurodė, kad, neskaičiavusi ir nemokėjusi GPM dėl savo asmenų kaltės, pareiškėja pažeidė įstatymą ir padarė žalą valstybės biudžetui, kadangi į valstybės biudžetą įstatymo nustatytu terminu nebuvo sumokėtas GPM, todėl Inspekcija pagrįstai nuo papildomai apskaičiuoto GPM apskaičiavo 19 010 Lt GPM delspinigius (GPMĮ 36 str. 2 d., MAĮ 40 str.). Atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta nei baudą didinančių, nei mažinančių aplinkybių, teismo vertinimu, pareiškėjai pagrįstai buvo paskirta 30 procentų

33(15 899 Lt) dydžio bauda nuo papildomai apskaičiuoto GPM (MAĮ 139 str. 1 d.). Teismas konstatavo, kad pareiškėjos skundas dėl mokesčių administratorių skundžiamų sprendimų panaikinimo atmetamas kaip nepagrįstas.

34III.

35Pareiškėja apeliaciniu skundu (T 3, b. l. 37-39) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

361. Teismas rėmėsi tik VMI prie FM, kaip dominuojančios bylos šalies, išvadomis, nepagrįstai priskirdamas pareiškėjai pareigą įrodinėti, kad į jos sąskaitą įplaukę pinigai nebuvo jos pajamos, nors byloje yra konkrečių asmenų paliudijimai, jog jie pinigus gavo.

372. MAĮ nustato, kad mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti ar perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus. Šiuo požiūriu reikia įvertinti ir mokesčių administratoriaus reikalavimą pagrįsti pajamas iki 2004 metų, kadangi nebuvo pateikusi deklaracijos.

383. Teismas netinkamai įvertino įrodymus.

39Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 3, b. l. 44-47) prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

40Atsakovas atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius argumentus išdėstytus atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui.

41Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 3, b. l. 49) prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

42Inspekcija nurodo, kad pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kurie buvo pateikti nagrinėjant šį mokestinį ginčą VMI prie FM bei teisme. Teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir priėmė argumentais pagrįstą bei teisėtą sprendimą.

43Teisėjų kolegija

konstatuoja:

44IV.

45Apeliacinis skundas atmestinas.

46Nagrinėjamoje byloje mokestinis ginčas kilo dėl to, ar atitinkamais mokestiniais laikotarpiais pareiškėja turėjo pakankamai juridinę galią turinčiais įsigijimo šaltiniais pagrįstų (apmokestintų) pajamų, kurios buvo panaudotos jos (jos šeimos) išlaidoms, ar pagrįstai ir teisėtai patikrinimo metu buvo nustatyta mokestinė prievolė atliekant mokesčių administratoriaus įvertinimą bei dėl to, ar pagrįstai pareiškėjos 2007 m. gautos pinigų sumos priskirtos gautoms pajamoms, nesusijusioms su darbo santykiais, ir apmokestintos GPM.

47Pareiškėja apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnio taikymu ir pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu.

48MAĮ 70 straipsnio 1 dalis numato, jog tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus. Vadovaujantis šio įstatymo 70 straipsnio 2 dalimi, detalią šio straipsnio įgyvendinimo tvarką pagal savo kompetenciją nustato centrinis mokesčių administratorius, suderinęs su finansų ministru. Tokia tvarka yra nustatyta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 patvirtintose Mokesčių apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklėse, kurių 4 ir 4.1 punktai numato, jog įvertinimas gali būti atliekamas, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, nes mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuojant mokesčius: nepateikia mokesčio deklaracijos, nustatytąja tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento, į mokesčio deklaraciją įrašo neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis, mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir / ar asmeninės išlaidos per atitinkamą laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas ir kitais atvejais.

49Byloje nustatyta, kad mokesčių administratorius įvertino pareiškėjos ir jos sutuoktinio 2006 m. pajamų ir išlaidų balansą bei nustatė, kad pareiškėjos ir jos sutuoktinio

502006 m. gruodžio 31 d. patirtos išlaidos 63 252 Lt viršijo pajamas. Mokesčių administratorius, atsižvelgęs į visas nustatytas aplinkybes, pareiškėjai nepateikus juridinę galią turinčių dokumentų, pagrindžiančių piniginių lėšų, panaudotų išlaidoms padengti šaltinius, pagrįstai taikė MAĮ 70 straipsnio ir Taisyklių nuostatas. Pareiškėjai priklausančią mokėti GPM sumą mokesčių administratorius apskaičiavo, taikydamas išlaidų ir grynosios vertės metodą. Kadangi mokesčių administratorius neturėjo galimybės pareiškėjos mokestinės prievolės dydžio nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, todėl pareiškėjos vartojimo išlaidos pagrįstai nustatytos naudojantis statistiniais duomenimis kaip tai numatyta Taisyklių nuostatose.

51Teisėjų kolegija sutinka su mokesčių administratoriaus pozicija, jog pareiškėjos argumentai nepaneigia patikrinimo akto duomenų pagrįstumo. Nustačius, kad pareiškėjos patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas, nustatytas 31 626 (63252/2) Lt skirtumas pagrįstai priskirtas prie kitų pajamų, kurios 2006 m. mokestiniu laikotarpiu apmokestintos vadovaujantis GPMĮ nuostatomis ir pareiškėjai papildomai apskaičiuotas GPM.

52Byloje taip pat nustatyta, kad į pareiškėjos asmeninę sąskaitą, esančią AB „Swedbank“, 2007 m. pervesta 304 898,33 Lt (S. N. pervedė 284 619,94 Lt, o L. C. H. -

5320 278,39 Lt). Į tą pačią banko sąskaitą pareiškėja taip pat gavo užmokestį, nedarbo draudimo išmokas, atkurtas rublines santaupas bei minėtoje sąskaitoje esančias pinigines lėšas naudojo vartojimo išlaidoms dengti. Pareiškėja nurodė, kad 303 479 Lt piniginių lėšų suma nėra jos pajamos, buvo pasinaudota jos sąskaita.

54Teisėjų kolegijos nuomone, galutinio teismo sprendimo šiuo klausimu išvados betarpiškai susijusios su surinktų faktinių duomenų įvertinimu, kas neatsiejama nuo įrodymų instituto taikymo mokestinių ginčų bylose. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Mokestinėse bylose nagrinėjamose administraciniuose teismuose ši nuostata taip yra taikytina turint omenyje ir MAĮ 67 straipsnio (Mokesčio apskaičiavimo teisingumo pagrindimas) 1 dalį, pagal kurią mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Pagal šiame MAĮ straipsnyje įtvirtintas taisykles, įrodinėjimo pareiga (onus probandi) yra paskirstyta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo. Mokesčių administratorius turi turėti atitinkamus įrodymus priimdamas ir grįsdamas savo sprendimus, nes priešingu atveju tokie sprendimai būtų niekiniais bei nulemti besąlyginiam naikinimui. Tačiau, kai mokesčių administratorius yra surinkęs atitinkamus faktinius duomenis ir jais grindžia apskaičiuotus papildomus mokesčius bei su jais susijusias sumas, mokesčių mokėtojui apsiginti galimybė atsiranda, kai jis savo ruožtu teikia kitokius faktinius duomenis, suponuojančius priešingą nei mokesčių administratoriaus padarytą išvadą. Jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo šios pareigos, tai nustačius, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotą mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė.

55Teisėjų kolegija pabrėžia, jog pareiškėja nepateikė objektyvių įrodymų, galinčių paneigti mokesčių administratoriaus išvadų pagrįstumą, kad pareiškėja neveikė kaip tarpininkė ir

56304 898,33 Lt yra jos pajamos.

57Analizuojant byloje esančius faktinius duomenis, atkreiptinas dėmesys į tokias bylai svarbias aplinkybes kaip: pareiškėjos vietos mokesčių administratoriui pateikti dokumentai, kuriuose nurodyta, kad Ultimate Velocity, LTD siuntė pinigus fiziniams asmenims pasinaudodama pareiškėjos sąskaita, pasirašyti, tačiau nei viename iš jų nenurodytas bendrovės Ultimate Velocity, LTD atstovo, pasirašiusio dokumentus, vardas bei pavardė; pareiškėjos pateiktuose dokumentuose nenurodytos nei piniginių lėšų pervedimo datos, nei piniginių lėšų gavėjų banko sąskaitų numeriai; faktiškai pareiškėjos pervestos piniginių lėšų sumos neatitiko jos pateiktame dokumente Ultimate Velocity, LTD nurodytų sumų, be to, mokėjimo paskirtyje nenurodyta, kad pareiškėja pinigines lėšas fiziniams asmenims perveda kaip Ultimate Velocity, LTD tarpininkė; mokestinio patikrinimo metu buvo apklausti minėti asmenys, į kurių sąskaitą pareiškėja pervedė pinigus, tačiau nei vienas iš apklaustų asmenų nenurodė, kad juos būtų sieję kokie nors ryšiai su pareiškėja, S. N., Ultimate Velocity, LTD ar L. C. H.; mokestinio patikrinimo metu buvo kreiptasi į Jungtinės Karalystės vidaus pajamų tarnybą su tikslu gauti informaciją apie pareiškėjos sandorius su Ultimate Velocity, LTD bei informaciją apie S. N. pervedamas pinigines lėšas, kuri 2010 m. kovo 12 d. raštu informavo, jog Ultimate Velocity, LTD įsteigta 2005 m. sausio 27 d., tačiau duomenų bazėje nurodoma, kad nuo

582008 m. sausio 14 d. turi likviduojamos bendrovės statusą. Jungtinės Karalystės mokesčių administratorius kreipėsi į bendrovės likvidatorius su tikslu gauti informaciją apie šios bendrovės sandorius su pareiškėja, tačiau tokios informacijos jie suteikti negalėjo; pareiškėjos vietos mokesčių administratoriui pateiktame 2007 m. sausio 10 d. dokumente nurodytas nuo

592005 m. vasario 1 d. negaliojantis PVM mokėtojo kodas; byloje nėra duomenų leidžiančių vienareikšmiškai teigti, jog S. N. yra Ultimate Velocity, LTD atstovas.

60Teisėjų kolegija, remdamasi byloje surinktų įrodymų visuma, kaip jau minėta, sutinka su mokesčių administratoriaus pozicija, kad bylos medžiaga nepatvirtina pareiškėjos teiginių, jog ji veikė kaip tarpininkė.

61Centrinis mokesčių administratorius, įvertinęs patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, nesant įrodymų, jog į pareiškėjos asmeninę sąskaitą banke pervesti pinigai nėra jos pajamos, nustačius, jog pareiškėja į asmeninę sąskaitą gautus pinigus naudojo savo nuožiūra asmeniniams ir šeimos narių poreikiams tenkinti, pagrįstai konstatavo, jog 72 249 Lt pervesti į pareiškėjos sąskaitą yra jos pajamos, nesusijusios su darbo santykiais, kurios nebuvo deklaruotos ir nuo jų nesumokėti mokesčiai. Taip pat patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja 2007 m. kovo 5 d. į savo sąskaitą, esančią AB „Swedbank“, įnešė 186 451,20 Lt. Kadangi pareiškėjos 2006 m. išlaidos viršijo pajamas, priešingai nei teigia pareiškėja, į sąskaitą įnešti 186 451,20 Lt negalėjo būti jos šeimos santaupos.

62Taigi surinktų faktinių duomenų visuma neabejotinai buvo įvertinta tinkamai, t. y. ne besikreipusio teisminės gynybos asmens naudai. Teisėjų kolegija sutinka su mokesčių administratoriaus pozicija, kad pareiškėjos 2007 m. įneštos į asmeninę banko sąskaitą pajamos priskirtinos minėtu laikotarpiu Lietuvoje gautoms pajamoms, nesusijusioms su darbo santykiais, kurios nebuvo deklaruotos ir nuo jų nesumokėti mokesčiai.

63Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjant šį mokestinį ginčą buvo visapusiškai ištirtos ir įvertintos ginčui reikšmingos aplinkybės, ir pagrįstai buvo patvirtinti nurodymai pareiškėjai sumokėti apskaičiuotas mokesčių sumas. Tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl šis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas.

64Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

65Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos V. D. apeliacinį skundą atmesti.

66Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. 2011 m. vasario 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V.... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėja V. D. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (T 1, b. l. 1-3)... 6. 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. (15.11.-15)-T3-25.... 7. Pareiškėja nurodė, jog nesutinka su patikrinimo akte, kuris skundžiamu... 8. Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į pareiškėjos skundą (T 1, b. l. 21-24)... 9. Atsakovas paaiškino, kad Inspekcija atliko pareiškėjos gyventojų pajamų... 10. 2007 m. gruodžio 31 d., ir 2010 m. gegužės 24 d. surašė patikrinimo aktą... 11. 2004 m. sausio 1 d. (100 000 Lt), pareiškėjos ir jos sutuoktinio 2004 m.... 12. 2009 m. kovo 13 d. – 119 Lt. Todėl Inspekcija pareiškėjai už 2006 m.... 13. 20 278,39 Lt, taigi 2007 m. į pareiškėjos sąskaitą pervesta 304 898,33 Lt.... 14. 2007 m. sausio 10 d. dokumentą, pasirašytą su Ultimate Velocity, LTD (PVM... 15. V. D. sąskaita, šiems fiziniams asmenims: A. V. – 18 975 Didžiosios... 16. A. A., tačiau nei vienas iš jų pareiškėjos nepažįsta. Be to, atsakovo... 17. 2009 m. rugpjūčio 10 d. paaiškinime nurodė, kad įnešti pinigai yra iš... 18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepimu į skundą (T 2, b. l.... 19. Inspekcija paaiškino, kad mokestinis ginčas vyksta dėl to, ar visos... 20. 2004 m. sausio 1 d. turėtos ir 2004-2007 m. gautos piniginės lėšos... 21. 2007 m. gautos pinigų sumos priskirtos gautoms pajamoms, nesusijusioms su... 22. 0,3056 ha žemės sklypas (naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos),... 23. 20 278,39 Lt sumų apmokestinimo GPM.... 24. II.... 25. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 3 d. sprendimu (T 3,... 26. Teismas konstatavo, kad ginčas byloje kilęs dėl mokesčių administratoriaus... 27. 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijos, Inspekcija pagrįstai... 28. 2004 m. sausio 1 d. pareiškėjos ir jos sutuoktinio turima piniginių lėšų... 29. (97 231,13 Lt), pareiškėjos ir jos sutuoktinio 2005 m. laikotarpiu gautas... 30. 2007 m. S. N. į pareiškėjos nurodytą sąskaitą pervedė 284 619,94 Lt, o... 31. 304 898,33 Lt. Taip pat nustatyta, kad į tą pačią banko sąskaitą... 32. 2007 m. kovo 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A17-301/2007, 2008 m.... 33. (15 899 Lt) dydžio bauda nuo papildomai apskaičiuoto GPM (MAĮ 139 str. 1... 34. III.... 35. Pareiškėja apeliaciniu skundu (T 3, b. l. 37-39) prašo panaikinti Vilniaus... 36. 1. Teismas rėmėsi tik VMI prie FM, kaip dominuojančios bylos šalies,... 37. 2. MAĮ nustato, kad mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius... 38. 3. Teismas netinkamai įvertino įrodymus.... 39. Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 3, b. l. 44-47)... 40. Atsakovas atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius argumentus išdėstytus... 41. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą... 42. Inspekcija nurodo, kad pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo iš esmės tuos... 43. Teisėjų kolegija... 44. IV.... 45. Apeliacinis skundas atmestinas.... 46. Nagrinėjamoje byloje mokestinis ginčas kilo dėl to, ar atitinkamais... 47. Pareiškėja apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su Mokesčių... 48. MAĮ 70 straipsnio 1 dalis numato, jog tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas... 49. Byloje nustatyta, kad mokesčių administratorius įvertino pareiškėjos ir... 50. 2006 m. gruodžio 31 d. patirtos išlaidos 63 252 Lt viršijo pajamas.... 51. Teisėjų kolegija sutinka su mokesčių administratoriaus pozicija, jog... 52. Byloje taip pat nustatyta, kad į pareiškėjos asmeninę sąskaitą, esančią... 53. 20 278,39 Lt). Į tą pačią banko sąskaitą pareiškėja taip pat gavo... 54. Teisėjų kolegijos nuomone, galutinio teismo sprendimo šiuo klausimu išvados... 55. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog pareiškėja nepateikė objektyvių... 56. 304 898,33 Lt yra jos pajamos.... 57. Analizuojant byloje esančius faktinius duomenis, atkreiptinas dėmesys į... 58. 2008 m. sausio 14 d. turi likviduojamos bendrovės statusą. Jungtinės... 59. 2005 m. vasario 1 d. negaliojantis PVM mokėtojo kodas; byloje nėra duomenų... 60. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje surinktų įrodymų visuma, kaip jau... 61. Centrinis mokesčių administratorius, įvertinęs patikrinimo metu nustatytas... 62. Taigi surinktų faktinių duomenų visuma neabejotinai buvo įvertinta... 63. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjant šį mokestinį ginčą... 64. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 65. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 3 d. sprendimą... 66. Nutartis neskundžiama....