Byla e2-939-464/2018
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo bankrutavusi akcinė bendrovė ,,Vingriai”

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės akcinės bendrovės SEB banko atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-46-431/2018 pagal ieškovės akcinės bendrovės SEB banko ieškinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Technometalas“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo bankrutavusi akcinė bendrovė ,,Vingriai”,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė AB SEB bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės BUAB ,,Technometalas” 221 621 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Teismo 2017-12-15 nutartimi ši civilinė byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2017-02-08 10 val. 30 min. Teismo 2017-02-08 protokoline nutartimi bylos nagrinėjimas atidėtas be datos, kol bus išspręstas bylų sujungimo klausimas. Teismo 2017-03-17 nutartimi nustatyta nauja posėdžio data – 2017-06-02 9 val., o 2017-06-02 protokoline nutartimi teismo posėdis atidėtas iki 2017-11-17 14 val. 30 min. Šis posėdis, įvertinus ieškovės 2017-11-15 prašymą jį atidėti dėl tarp šalių vykstančių derybų, buvo dar kartą atidėtas iki 2018-03-14 13 val.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus apygardos teismas 2018-03-14 nutartimi ieškovės AB SEB banko ieškinį atsakovei BUAB ,,Technometalas” dėl žalos atlyginimo paliko nenagrinėtą.
  2. Teismas nurodė, kad nė vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų į paskirtą teismo posėdį neatvyko, duomenų apie jų neatvykimo priežastis ar prašymų nagrinėti bylą joms nedalyvaujant nebuvo pateikta, todėl taikė CPK 246 straipsnio 4 dalies ir 296 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas.

7III. Atskirojo skundo argumentai

8

  1. Ieškovė AB SEB bankas atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018-03-14 nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Nepagrįsta teismo išvada, kad teisme nebuvo gauta duomenų apie šalių neatvykimo priežastis. Ieškovė 2018-03-14 12 val. 30 min. per EPP sistemą pateikė prašymą atidėti teismo posėdį. Be to, apie šį prašymą buvo informuota ir teismo raštinė. Toks prašymas bylą nagrinėjusio teismo laiku (iki teismo posėdžio) nepasiekė ne dėl ieškovės kaltės, o dėl vidinių teismo procesų.
    2. Prašyme buvo nurodyta, kad tarp šalių vis dar yra vedamos derybos dėl taikaus ginčo užbaigimo. Derybos užtruko, kadangi siekiama išspręsti visus ginčus kompleksiškai, nutraukti visas bylas inicijuotas dėl ginčo turto. Dėl banko vadovybės pokyčių, poreikio derinti sprendimus valdyboje bei kituose komitetuose, sprendimų derinimo su akcininkais Švedijoje, derybų procesas yra ilgas bei sudėtingas, ir dar nepasibaigęs. Šalių siekis išspręsti ginčą taikiai negali būti vertinama kaip nesvarbi priežastis atidėti bylos nagrinėjimą.

9Teismas

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11

  1. Pagal CPK bendrąsias nuostatas, neatvykus į teismo posėdį ieškovui, kuriam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, teismas gali priimti vieną iš šių procesinių sprendimų – arba atidėti bylos nagrinėjimą (CPK 155 str. 1 d., 156 str. 1 d.), arba palikti ieškinį nenagrinėtą, jei nebuvo ieškovo prašymo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, arba priimti sprendimą už akių (CPK 246 str. 1 d., 296 str. 1 d. 5 p.). Kai abi šalys neatvyksta į teismo posėdį, ir jeigu nėra duomenų apie šalių neatvykimo priežastis arba jeigu jos į teismo posėdį neatvyksta be svarbių priežasčių ir jeigu nė iš vienos jų negauta prašymo nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, teismas ieškinį palieka nenagrinėtu (CPK 246 str. 4 d.).
  2. Nustatyta, kad pirmasis teismo posėdis šioje byloje įvyko 2017-02-08, jame dalyvavo tiek apeliantės, tiek atsakovo atstovai. Protokoline nutartimi bylos nagrinėjimas buvo atidėtas be datos iki bus išspręstas klausimas dėl bylų, kuriose sprendžiami klausimai, susiję su ginčo patalpomis, sujungimo. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2017-03-16 nutartimi prašymas sujungti civilinės bylas atmestas. Išsprendus klausimą dėl bylų susijungimo, 2017-03-17 nutartimi paskirta nauja teismo posėdžio data – 2017-06-02. Šis teismo posėdis taip pat buvo atidėtas iki 2017-11-17 14 val. 30 min., atsižvelgiant į apeliantės ir atsakovės prašymus, kuriuose nurodyta, jog šalys veda derybas dėl ginčo užbaigimo taikiai. 2017-11-15 apeliantė pateikė dar vieną prašymą atidėti paskirtą teismo posėdį dėl vykstančių derybų, kuris 2017-11-17 protokoline teismo nutartimi patenkintas, posėdis data nustatyta 2018-03-14, 13 val.
  3. Byloje nėra ginčo, kad šalims buvo tinkamai pranešta bei žinoma apie 2018-03-14 teismo posėdį. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat matyti, kad apeliantė 2018-03-14 12 val. 41 min. per EPP sistemą pateikė teismui prašymą atidėti ir ši teismo posėdį dėl tų pačių priežasčių – šalių vedamų derybų. Šis prašymas byloje užregistruotas 2018-03-14 13 val. 04 min. Taigi, nors faktiškai prašymas buvo pateiktas likus kiek mažiau nei 20 min. iki paskirto teismo posėdžio, tačiau užregistruotas jis buvo jau po 13 val., t. y. prasidėjus teismo posėdžiui.
  4. Dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su galimai pavėluotu prašymo užregistravimu dėl vidinių teismo procesų, visų pirma pažymėtina, kad šalis, teikianti procesinį prašymą paskutiniu momentu, vos 20 min. iki teismo posėdžio pradžios, gali tikėtis, kad dėl klaidos ar kitų teismui pateiktų prašymų suregistravimo poreikio toks prašymas laiku gali ir nepasiekti bylą nagrinėjančio teisėjo. Kita vertus, negalima paneigti ir tokio fakto, kad prašymas į bylą vis tik buvo pateiktas dar iki teismo posėdžio pradžios, todėl skundžiamos nutarties motyvai, kad šalys neatvyko ir iš jų negauta prašymų apie neatvykimo priežastis, neatitinka realios situacijos, nors galbūt teismui į teismo posėdį toks prašymas ir nebuvo atneštas.
  5. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas iki nutarties palikti ieškinį nenagrinėtu surašymo galėjo ir nesužinoti šalių neatvykimo į teismą priežasčių, tačiau apdairus elgesys – LITEKO duomenų pasitikrinimas prieš priimant ir paskelbiant nutartį – būtų leidęs identifikuoti tokio prašymo pateikimą iki posėdžio, o apeliantei išvengti neigiamų procesinių padarinių atsiradimo, t. y. jos ieškinio palikimo nenagrinėtu (CPK 246 str. 4 d.).
  6. Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad proceso normos negali būti taikomos ir aiškinamos pernelyg formaliai, neatsižvelgiant į kiekvieno procesinio instituto taikymo tikslus. CPK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.). Šiam tikslui pasiekti CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanomai trumpesnį laiką. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nors šalys civiliniame procese turi daug teisių, tačiau procesui vadovauja teismas, teisėjas vienintelis gali nustatyti nuo šalių interesų nepriklausomą bylinėjimosi eigą. Teismo darbas turi būti racionalus ir veiksmingas, šalims negali būti leidžiama netinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis, vilkinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-30 nutartis byloje Nr. 3K-3-348/2010).
  7. CPK 246 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas institutas taip pat skirtas šalių nesąžiningam elgesiui užkardyti, kad jos nepiktnaudžiautų procesinėmis teisėmis. Ši norma skatina šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, laiku teikti informaciją apie negalėjimo atvykti į teismo posėdį priežastis, o tokiu atveju, kai šalies veiksmai neatitinka nurodytų kriterijų, ji patiria iš to kylančias neigiamas pasekmes.
  8. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios leistų įvertinti apeliantės elgesį kaip procesiškai netinkamą, ar, juo labiau, kaip piktnaudžiavimą, įskaitant ir prašymo dėl teismo posėdžio atidėjimo teise. Šalys nurodė vedančios derybas, siekdamos baigti šį ginčą taikai, o toks elgesys ir susitarimai tik skatintini, todėl jų įgyvendinimui turėtų būti sudarytos sąlygos. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad prioritetas turi būti teikiamas taikiam ginčo išsprendimui. Be to, kaip nurodyta atskirajame skunde, taikos sutarties sąlygų derinimas užtruko ne dėl to, kad šalys neranda kompromiso, o dėl apeliantės valdymo bei struktūros specifikos, kuomet priimami sprendimai turi būti derinami ne tik su banko valdyba, bet ir jos akcininkais. Tokiu atveju konstatuotina, kad šios bylos proceso eiga nesudaro pagrindo teigti, kad apeliantė būtų vilkinusi procesą ar veikusi prieš greitą bylos išnagrinėjimą.
  9. Kadangi ieškinio palikimas nenagrinėtu iš esmės yra sąlygotas klaidos (bylą nagrinėjančiam teismui laiku nepateiktas prašymas, kuris jau buvo įkeltas į EPP), o naujas apeliantės kreipimasis į teismą tik dar labiau užtęstų teisinės taikos tarp šalių atkūrimą, nors būtent toks ir yra viso civilinio proceso tikslas (CPK 2 str.), ieškinio palikimas nenagrinėtu negali būti pripažintas pagrįsta ir teisėta šio konkretaus proceso baigtimi.
  10. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

13Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai