Byla 2S-2550-658/2011
Dėl priverstinio skolos išieškojimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Nerijus Meilutis apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2S-2550-658/2011 pagal apeliantės (skolininkės ir įkeisto turto bendrasavininkės) - E. J. atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2011-09-07 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-17327-657/2011pagal kreditorės - E. P. pakartotinį prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo,

Nustatė

2skundžiama Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2011-09-07 nutartimi patenkintas kreditorės - E. P., a.k. ( - ) gyv. ( - ), reikalavimas bei nutarta priverstinai išieškoti iš E. J., a.k. ( - ) gyv. ( - ), 88579,16 Eur (aštuoniasdešimt aštuonis tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus, 16 ct) skolos ir 133 Lt (vieną šimtą trisdešimt tris litus) žyminio mokesčio, priverstinai parduodant iš varžytynių įkeistą E. J., a.k. ( - ) ir V. J., a.k. ( - ) gyv. ( - ), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – butą - kirpyklą su sandėliuku 5,57 kv.m., pažymėtu 16-9, 68,89 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. 1992-7002-2014:0001, esantį ( - ).

3Apeliantė (skolininkė ir įkeisto turto bendrasavininkė) E. J. šią nutartimi nesutinka ir atskiruoju skundu prašo ją panaikinti bei perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

4Nesutikimą su skundžiama nutartimi apeliantė (skolininkė ir įkeisto turto savininkė) motyvuoja, tuo, kad: 1. Iš skolininkės priteisti delspinigiai esantys aiškiai per dideli ir neprotingi. Priteisdamas 42202,16 Lt delspinigių, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos vieningos teisminės teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, kurioje reiškiama nuomonė, jog ne visais atvejais, kai netesybų (delspinigių) dydis yra nustatomas šalių susitarimu, galima reikalauti tokio dydžio netesybų priteisimo. Net jei šalys sutartyje ir nustatė tokio dydžio netesybas, jų dydis turi būti mažinamas iki sumos, kuri padengtų nukentėjusios šalies nuostolius. 2. Teismas nutarė priverstinai išieškoti skolą iš varžytynių parduodant įkeistą apeliantei E. J. ir V. J. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą. Apeliantės (skolininkės ir įkeisto turto bendrasavininkės) nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas bei nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos vieningos jurisdikcinės praktikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymima, kad sutuoktinių atsakomybė pagal prievoles gali būti tiek solidarioji, tiek ir asmeninė. Tačiau net ir esant solidariajai prievolei, jeigu jai įvykdyti nepakanka sutuoktinio, kuris yra atsakovas, asmeninio arba (ir) bendro sutuoktinių turto, nesant teismo sprendimo, nėra pagrindo nukreipti išieškojimo į kito sutuoktinio asmeninį turtą. Apeliantės (skolininkės ir įkeisto turto savininkės) nuomone pirmosios instancijos teismo nutartis esanti neteisėtą, nepagrįsta ir apeliacine tvarka naikintina, kadangi šiuo atveju sutuoktinio turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta ir nėra jokio teismo sprendimo išieškoti iš sutuoktiniui V. J. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje priklausančios dalies.

5Kreditorė E. P. pateiktu atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir nurodo, kad ji nesutinkanti su apeliantės (skolininkės) - E. J. argumentu, kad išieškomi delspinigiai yra neteisėti, nepagrįstai dideli ir todėl privalo būti mažinami. Kreditorės nuomone, mokėti tokio dydžio netesybas (delspinigius) skolininkė niekieno neverčiama įsipareigojo sutartimi, kuri sudaryta notarine forma.

6Apeliantės (skolininkės) E. J. atskirasis skundas netenkintinas.

7Atskirojo skundo argumentas, kad priverstinis skolos išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto yra negalimas, kadangi nenustatyta įkaito davėjo V. J. turto dalis įkeistame ir skolininkei bei įkaito davėjai E. J. ir įkaito davėjui V. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame turte, yra teisiškai nepagrįstas. Priverstinis išieškojimas vykdomas iš viso hipoteka įkeisto turto, nepriklausomai nuo to, kokios šio turto dalys nuosavybės teise priklauso skolininkui ir/ar įkeisto daikto savininkams.

8Nepagrįstu laikytinas ir atskirojo skundo motyvas, jog už tinkamą prievolės neįvykdymą skaičiuojami delspinigiai yra aiškiai per didelės netesybos, o tai, apeliantės manymu, prieštarauja LAT formuojamai praktikai ir yra baudinės netesybos, todėl turėtų būti sumažintos. Teismas įvertina tą faktinę aplinkybę, jog dėl delspinigių dydžio šalys susitarė sudarytoje paskolos sutartyje. Šioje sutartyje delspinigių dydis nurodytas šalių valia, todėl skolininkės pretenzijos dėl netesybų dydžio tuo metu, kai pati skolininkė pažeidė prievolę tinkamai vykdyti paskolos sutartį, vertintinos kaip sutartinės atsakomybės vengimas. Pagal LAT praktiką netesybos ne visada turi būti mažinamos netgi iki nuostolių dydžio, nes taip būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas – pacta sunt servanda (CK 1.2 str. 1 d., 6.156 str.). Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-12 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-304/2007).

9Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje taip pat yra reiškiama nuostata, kad tik bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymai dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimai dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) yra nagrinėjamos CPK XXXVI skyriuje nustatyta tvarka. Hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės. Jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – įsiskolinimo atsiradimo pagrindu, jo dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (CPK 542 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005, 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007).

10Nagrinėjamu atveju buvo visos sąlygos kreditorei kreiptis dėl priverstinio skolos išieškojimo į teismą, nes skolininkės skolinis įsipareigojimas buvo apsaugotas hipotekiniu įkeitimu, kreditorė pareiškime dėl priverstinio skolos išieškojimo nurodė visus būtinus nurodyti duomenis, todėl hipotekos teisėjas pagrįstai ir teisėtai priėmė LR CPK 558 straipsnio 1 dalyje numatytą nutartį. Atkreiptinas dėmesys, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2010-10-28 nutarties, kuria įkeistam turtui taikytas areštas ir skolininkei paskirtas vieno mėnesio terminas prievolei įvykdyti, nuorašus skolininkei ir įkaito davėjui įteikti per antstolį pavyko tik 2011-07-28 (b. l. 15, 16). Vadinasi, nuo šios datos prasidėjo termino minėtai nutarčiai apskųsti eiga. Kreditorė su pakartotiniu prašymu dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto į teismą kreipėsi 2011-09-01, o tai reiškia, kad minėtą prašymą ji padavė nepažeisdama LR CPK 558 str. 3 d. nustatyto dviejų mėnesių termino.

11Vadovaujantis šiomis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis byloje, darytina išvada, kad skolininkų atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nepagrįsti ir pripažintini nesudarančiais pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, dėl ko apeliacine tvarka skundžiama apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

12Teismas, vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str.,

Nutarė

13Apeliantės (skolininkės ir įkeisto turto bendrasavininkės) – E. J. atskirojo skundo netenkinti. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ryšiai