Byla A-442-2758-11

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei, rašytinio proceso tvarka tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. Z. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl sprendimų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas E. Z. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. S-266(7-217/2010), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) 2010 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. 68-167 ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI, Inspekcija) 2009 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr. (21.26)-256-396.

5Skunde (b. l. 1-6) paaiškino, kad nagrinėjamu atveju buvo atliekamas pakartotinis mokestinis patikrinimas remiantis Vilniaus AVMI 2009 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. (21.26)-256-160, kuriame Inspekcija konstatavo, kad vien faktas, jog tuo atveju, jeigu S. ir J. Z. nebūtų padovanoję sūnui (pareiškėjui) žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir patys šį turtą būtų pardavę, jiems būtų atsiradusi didesnė mokestinė prievolė, nei atsirado jų apdovanotam sūnui (pareiškėjui), nesudaro pakankamo pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir Mokesčių administravimo įstatymas, MAĮ) 69 straipsnio 1 dalies nuostatas. Anot Vilniaus AVMI, joks teisės aktas neįpareigoja mokesčio mokėtojo, esant galimybei pasirinkti vieną iš kelių elgesio variantų, rinktis tokį, pagal kurį jam atsirastų didžiausia mokestinė prievolė, priešingai, rūpestingas asmuo numato savo veiksmų mokestines pasekmes ir siekia vykdyti savo veiklą mažiausiomis išlaidomis. Kaip minėtame sprendime pažymėjo Vilniaus AVMI, ta aplinkybė, kad E. Z. ne iš karto visas lėšas panaudojo savo reikmėms ir laisvų lėšų nepaliko savo sąskaitoje banke, įvertinus tai, kad jis mokosi užsienyje, nesudaro pagrindo besąlygiškai teigti, kad už parduotą turtą gautos lėšos iš esmės buvo jo tėvų pinigai. Inspekcija nurodė, kad nors nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius laikosi pozicijos, jog būtent pareiškėjo tėvai dovanojimo sandoriu siekė mokestinės naudos, patikrinimo akte nėra jokių išsamesnių duomenų apie pareiškėjo tėvų vykdytos veiklos sąsajas su žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dovanojimo sandoriu bei pastarojo sandorio vieta bendroje sklypo su gyvenamuoju namu perleidimo sandorių grandinėje. Vilniaus AVMI taip pat pastebėjo, kad faktai, jog S. ir J. Z. 2004 – 2005 metais vykdė individualią prekybos nekilnojamuoju turtu veiklą, nėra pakankamas teigti, kad pareiškėjo tėvai negalėjo sudaryti nekilnojamojo turto perleidimo (dovanojimo) sandorio asmeniniais tikslais. Pakartotinio patikrinimo metu Inspekcija nenustatė naujų papildomų aplinkybių. Inspekcija netyrė, ar ginčo dovanojimo sandorio vienintelis tikslas buvo mokestinės naudos siekimas. Mokesčių administratoriai tiesiog preziumavo, kad dovanojimo sandorio sudarymo tikslas buvo mokestinė nauda. Inspekcija klaidingai citavo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Geža” akcininko G. Ž. paaiškinimus dėl ginčo turto įsigijimo aplinkybių. Tėvai stengiasi savo vaikams suteikti bei užtikrinti ne tik dvasinę-moralinę, bet ir finansinę-materialinę gerovę, padedančią vaikams greičiau bei lengviau integruotis visuomenėje bei pradėti savarankišką gyvenimą. Tuo tikslu ir buvo pareiškėjui padovanotas nekilnojamasis turtas. Dėl to, jog teisę disponuoti ginčo turtu jis įgijo iš karto po dovanojimo sutarties sudarymo, mokesčių mokėtojo sprendimas parduoti šį turtą negali būti laikomas neteisėtu, nes priešingu atveju būtų varžomos jo, kaip turto savininko, įstatymiškai garantuojamos ir ginamos teisės į nuosavybę. E. Z. nesutinka, kad jis ir jo tėvai, įsigydami nekilnojamąjį turtą, jau žinojo, kokios statybos gali vykti toje teritorijoje, nors 2004 m. lapkričio 1 d. dienraštyje „Respublika” ir 2004 m. lapkričio 6 d. dienraštyje „Lietuvos rytas” buvo informacija apie pradėtą rengti Vilniaus miesto savivaldybės bendrąjį planą. Pareiškėjo nuomone, ši aplinkybė negali būti traktuojama kaip įrodanti, jog jo tėvai privalėjo šią informaciją žinoti, ir yra tik hipotetinio pobūdžio. Nesupranta, kodėl mokesčių administratorius savo išvadoms pagrįsti nurodo, kad ginčo sandorio tikslą – mokestinės naudos siekimą, įrodo jo tėvų sudaromų turto pirkimo-pardavimo sandorių dažnumas ir pobūdis. Inspekcijos 2009 m. balandžio 14 d. sprendime Nr. (21.26)-256-160 aiškiai pripažinta, kad mokesčių mokėtojo tėvų vykdyta veikla nesudaro savarankiško pagrindo konstatuoti nagrinėjamu atveju buvus mokestinę naudą.

6Atsakovas VMI prie FM atsiliepime (b. l. 42-44) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7Nurodė, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas, GPMĮ) nuostatomis, UAB „Geža” iš pareiškėjo įsigijusi žemės sklypą, išskaitė ir sumokėjo į biudžetą 345 000 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM). Inspekcija, išanalizavusi patikrinimo metu nustatytus faktus ir aplinkybes, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo tik tarpininkas ir turto dovanojimo sandoris buvo sudarytas tam, kad nebūtų apskaičiuojamos turto vertės padidėjimo pajamos, t. y. mokesčio mokėjimo pareiga pareiškėjui buvo perkelta formaliai, siekiant išvengti turto vertės padidėjimo pajamų ir jų apmokestinimo. Šią išvadą pagrindžia patikrinimo metu nustatyti faktai ir aplinkybės, t. y. nuo momento, kai sklypą ir gyvenamąjį namą nuosavybės teise įsigijo pareiškėjo tėvai (2004 m. spalio 29 d.) iki momento, kai turtas buvo parduotas UAB „Geža” (2006 m. liepos 20 d.) nebuvo praėję 3 metai; nuo žemės sklypo ir gyvenamojo namo dovanojimo sandorio (2006 m. liepos 11 d.) iki šio turto pardavimo bendrovei praėjo tik 9 dienos; nors pareiškėjo tėvai paaiškinimuose yra nurodę, jog žemės sklypą su gyvenamuoju namu padovanojo sūnui norėdami užtikrinti jo ateitį (kad sūnus galėtų įsikurti ir pasistatyti nuosavą namą), tačiau tuo pačiu nurodė ir tai, kad jau dovanojimo sutarties sudarymo metu žinojo, jog sūnus šį sklypą parduos, nes paaiškėjo, kad toje vietoje, kur yra turtas, miesto detaliajame plane buvo projektuojamas daugiaaukščių namų gyvenamasis kvartalas, todėl pareiškėjas nuosavo gyvenamojo namo statytis neturės galimybės. Atsižvelgiant į tai, buvo pripažinta, kad: dovanojimo sandoris, su tikslu pasistatyti nuosavą namą, neturėjo prasmės; su žemės sklypu ir gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iki jų pardavimo UAB „Geža”, pareiškėjas jokių veiksmų neatliko ir šio turto nenaudojo, tik pareiškėjo tėvas S. Z. tvarkė reikalus su elektros tinklais ir sumokėjo buvusių namo šeimininkų įsiskolinimus už elektrą; nors pareiškėjas ir jo tėvai teigia, kad žemės sklypą ir gyvenamąjį namą įsigijo turėdami tikslą ateityje rekonstruoti ir palikti sūnui, S. ir J. Z. iš banko paimta paskola minėto gyvenamojo namo rekonstrukcijai faktiškai buvo panaudota ne namo rekonstrukcijai, bet įsigyjant sklypus (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., pareiškėjo ir jo sesers A. Z. vardu; išanalizavus sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, perleidimo sandorius, įvertinus pareiškėjo, jo tėvų, taip pat UAB „Geža” atstovų pateiktus paaiškinimus, teigtina, jog šio sklypo pardavimo sandorio iniciatoriai buvo būtent S. ir J. Z.; dar iki 2006 m. liepos 11 d. dovanojimo sutarties sudarymo, su UAB „Geža” buvo susitarta dėl turto pardavimo kainos (tarp pareiškėjo ir UAB „Geža” pasirašyta 2006 m. gegužės 10 d. sutartis ir gautas 20 000 Lt avansas); didžiąją dalį už parduotą sklypą ir gyvenamąjį namą gautų pinigų pareiškėjas pervedė savo tėvams.

8Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus AVMI su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 40) nurodė, kad palaiko atsakovo atsiliepime išdėstytus argumentus.

9II.

10Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 3 d. sprendimu (b. l. 53-59) atmetė pareiškėjo skundą.

11Teismas, nuosekliai įvertinęs faktinių bylos aplinkybių visumą, pripažino, kad: ginčo turto pardavimas buvo žinomas dar iki dovanojimo sandorio sudarymo; dovanojimo sandoris buvo sudarytas tarp pareiškėjo ir jo tėvų, t. y. tarp artimais giminystės ryšiais susijusių asmenų; 2006 m. liepos 11 d. dovanojimo sutartimi turtas buvo įvertintas 2 400 000 Lt, o vėliau parduotas už bendrą 2 300 000 Lt sumą; tarp dovanojimo ir pirkimo-pardavimo sandorių sudarymo praėjo labai trumpas laiko tarpas – 9 dienos, ir tuo buvo siekiama mokestinės naudos; pareiškėjui dovanojimo sutartimi perleistas turtas buvo tarpinė grandis, padėjusi nuslėpti tikruosius tikslus nemokėti GPM nuo turto pardavimo pajamų siekiant mokestinės naudos. Pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 19 punktą, pajamų mokesčiu neapmokestinamos pajamos, gautos dovanojimo būdu iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių) ir tėvų (įtėvių). Pareiškėjo tėvams dovanojimo sandoriu perleidus ginčo turtą sūnui ir tokiu būdu įteisinus didesnę turto vertę, po žemės sklypo dalies pardavimo neatsirado prievolė mokėti GPM, nes nesusidarius turto pardavimo ir pirkimo sumų skirtumui prievolė mokėti GPM neatsiranda. Todėl, teismo vertinimu, mokesčių administratorius padarė teisingas išvadas, kad 2006 m. liepos 11 d. sudarytu dovanojimo sandoriu buvo siekiama įteisinti didesnę turto įsigijimo kainą, sumažinti turto įsigijimo ir pardavimo kainų skirtumą, kad dovanojimo sandorio tikslas buvo gauti mokestinės naudos – nemokėti GPM nuo turto pardavimo pajamų ir, susidarius GPM permokai, ją susigrąžinti. Taigi tiek vietos ir centrinis mokesčių administratorius, tiek Komisija, vertindama ginčo dovanojimo sandorį, pagrįstai taikė MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atsisakė grąžinti pareiškėjui 345 000 Lt GPM permoką.

12III.

13Pareiškėjas E. Z. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 66-71), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

14Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodoma, kad visas mokesčių administratoriaus išvadas Vilniaus apygardos administracinis teismas patvirtino remdamasis tais pačiais mokesčių administratoriaus argumentais. Paviršutinišką mokestinio ginčo nagrinėjimo pobūdį patvirtina toks akivaizdus pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo pagrindas, kaip išvada, kad 345 000 Lt GPM permoka pareiškėjui negrąžintina, kuomet GPM permoka, į kurios negrąžinimą galėtų pretenduoti mokesčių administratorius, jeigu būtų teisus, yra daug mažesnė. Mokesčių administratorius, Komisija ir pirmosios instancijos teismas visiškai nekreipė dėmesio į tai, kad 15 procentų GPM buvo apskaičiuota nuo visos ginčo nekilnojamojo daikto pardavimo kainos – nuo 2 300 000 Lt, nors buvo privalu atimti nekilnojamojo daikto įsigijimo kainą – 210 000 Lt, kurią sumokėjo S. ir J. Z., jeigu jie, anot mokesčių administratoriaus, Komisijos ir teismo, yra apmokestinamieji asmenys. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju GPM permoka yra ne 345 000 Lt (2 300 000 Lt x 15 proc.), o 313 500 Lt ((2 300 000 Lt - 210 000 Lt) x 15 proc.), t. y. 31 500 Lt mažesnė. Todėl netgi esant patvirtintoms mokesčių administratoriaus išvadoms, jo pozicija dėl visos 345 000 Lt GPM permokos negrąžinimo yra neteisėta ir nepagrįsta, nes kaip ir nurodo teismas sprendime, iš gautų turto pardavimo pajamų gali būti atimamos šio turto įsigijimo išlaidos.

15Atsakovas VMI prie FM prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime pakartoja savo atsiliepimo pirmosios instancijos teismui argumentus (b. l. 82-84). Dėl pareiškėjo pastabos, jog turėjo būti įvertintos turto įsigijimo išlaidos, todėl negrąžintina GPM permoka turi būti mažesnė 31 500 Lt, pažymėjo, kad šios aplinkybės galės būti vertinamos atliekant pareiškėjo tėvų kontrolės veiksmus (nes pripažinta, kad būtent jie realiai gavo pajamas).

16Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus AVMI prašo pareiškėjo apeliacinio skundo netenkinti (b. l. 81).

17Teisėjų kolegija

konstatuoja:

18IV.

19Apeliacinis skundas atmestinas.

20Pareiškėjas pagal 2006 m. liepos 11 d. dovanojimo sutartį iš savo tėvų S. ir J. Z. gavo dovanų gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurie buvo įvertinti 2400000 Lt. 2006 m. liepos 20 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pareiškėjas minėtą nekilnojamąjį turtą už 2300000 Lt pardavė UAB „Geža“. Ši bendrovė, įgijusi iš pareiškėjo žemės sklypą, išskaitė ir sumokėjo į biudžetą 345000 Lt gyventojų pajamų mokesčio. Pareiškėjas 2008 m. rugpjūčio 11 d. pateikė metinę gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją už 2006 metus ir apskaičiavo joje grąžintiną 345000 Lt gyventojų pajamų mokesčio sumą, susidariusią dėl to, kad pareiškėjas UAB „Geža“ 2006 metais perleido ne anksčiau kaip prieš trejus metus įsigytą nekilnojamąjį turtą. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, atlikusi mokestinį patikrinimą, nustatė, kad pareiškėjo tėvai, siekdami mokestinės naudos, nekilnojamojo turto dovanojimo sandorį sudarė formaliai ir tokiu būdu nuslėpė arba iškreipė aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, todėl mokesčių administratoriai skundžiamais sprendimais nusprendė, kad pareiškėjas teisės į gyventojų pajamų mokesčio permokos grąžinimą neturi, nes gyventojų pajamų mokestis yra realiai išskaičiuotas ir sumokėtas nuo S. ir J. Z. gautų pajamų.

21Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.

22Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant šią teisės normą, pažymėta, kad joje kalbama apie mokesčio mokėtojo tikslą gauti mokestinę naudą ateityje, t. y. po sandorio, kuris gali būti tiriamas šios teisės normos taikymo aspektu, sudarymo. Tai reiškia, kad taikant šią teisės normą reikšmingomis gali būti pripažintos aplinkybės, kurios laiko aspektu atsirado po tiriamo (abejones keliančio) sandorio sudarymo, t. y. taikant šią teisės normą atliekamas retrospektyvus paties sandorio ir jo teisinių pasekmių vertinimas. Taikant nurodytą normą, yra būtina nustatyti joje nurodytą mokesčio mokėtojo tikslą (gauti šioje normoje apibūdintą mokestinę naudą). Tai reiškia, kad ši teisės norma taikytina tik tuo atveju, kai nustatoma, kad tiriamo (abejones keliančio) sandorio (ūkinės operacijos) tikslas yra vienintelis – gauti minėtą mokestinę naudą. Kai nustatoma, kad atitinkamas sandoris (ūkinė operacija) turėjo kitus, ekonomiškai arba kitaip pagrįstus tikslus, nurodyta norma negali būti taikoma net ir tuo atveju, kai mokesčio mokėtojas turėjo iš šio sandorio (ūkinės operacijos) atitinkamą mokestinę naudą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-719/2007; 2008 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A556-250/2008; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A438-493/2009).

23Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos tam tikros taisyklės, kaip turėtų būti vertinamos faktinės aplinkybės, sąlygojančios mokesčio apskaičiavimo pagrįstumą taikant turinio viršenybės prieš formą principą. Pažymima, kad pagal sandorių sudarymą laike to paties nekilnojamojo turto perleidimo iš vieno asmens kitam, o po to ir trečiam asmeniui vykimas sparčiu tempu leidžia teigti, jog nekilnojamojo turto likimas jau buvo pakankamai aiškus prieš dovanojimo sandorį. Atliktų veiksmų seka, atsižvelgiant į dokumentiškai kintančią turto vertę, suponuoja išvadą, kad tokiu būdu siekiama mokestinės naudos. Tokiu būdu vien trumpame laiko tarpe įvykusių sandorių daugetas, nesant kitų aplinkybių, patvirtinančių tokių sandorių būtinumą, pakankamas pagrindas taikyti turinio viršenybės prieš formą principą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-250/2008).

24Byloje nustatyta, kad dar iki dovanojimo sutarties sudarymo buvo žinoma aplinkybė, jog pareiškėjui padovanotas turtas bus parduotas. Tai patvirtina 2006 m. gegužės 10 d. sutartis, sudaryta tarp pareiškėjo ir UAB „Geža“ dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavimo, kuria pareiškėjas įsipareigojo parduoti turtą, kuris jam bus padovanotas. Šias aplinkybes patvirtina ir J. Z., S. Z., G. Ž. paaiškinimai (Mokestinių ginčų komisijos bylos t. 2, b. l. 12-13, 109-112, 113-115, 146-147). G. Ž. paaiškinime nurodyta, kad S. Z. su pareiškėju dalyvavo derybose dėl minėto nekilnojamojo turto pardavimo UAB „Geža“, o pasirašant sutartį kartu su pareiškėju dalyvavo ir jo tėvai. Dalį lėšų, kurias UAB „Geža“ sumokėjo už žemės sklypą, pareiškėjas pervedė savo tėvams.

25J. ir S. Z. nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2004 m. spalio 29 d. nutartimi įsigijo už 21000 Lt, 2006 m. liepos 11 d. dovanojimo sutartimi turtas buvo įvertintas 2400000 Lt, o 2006 m. liepos 20 d. pirkimo-pardavimo sutartimi turtas parduotas UAB „Geža“ už 2300000 Lt.

26Taigi minėtos aplinkybes patvirtina, kad pardavimo sandoris inicijuotas dar tada, kai nekilnojamasis turtas buvo pareiškėjo tėvų nuosavybė, o turtas buvo parduotas praėjus 9 dienoms po to, kai jis buvo padovanotas pareiškėjui. Be to, atsižvelgiant į tai, kad dovanojimo sandoris buvo sudarytas tarp pareiškėjo ir jo tėvų, t. y. tarp artimais giminystės ryšiais susijusių asmenų, kad dalį lėšų, gautų iš UAB „Geža“ už turto pardavimą, pareiškėjas pervedė tėvams, galima prieiti išvadą, kad sudarytu sandoriu buvo siekiama įforminti didesnę turto įsigijimo kainą ir tuo sumažinti turto įsigijimo ir pardavimo kainų skirtumą.

27Tokiu būdu siekta mokestinės naudos, nes tuo atveju, jeigu pirkimo-pardavimo sutartis būtų įforminta tarp pareiškėjo tėvų ir UAB „Geža“, reikėtų mokėti gyventojų pajamų mokestį nuo skirtumo tarp nekilnojamojo turto pardavimo ir šio turto įsigijimo kainos. Sudarius dovanojimo sandorį, buvo padidinta UAB „Geža“ parduoto nekilnojamojo turto vertė ir atsirado formalus pagrindas susigrąžinti sumokėtą gyventojų pajamų mokestį, nes dovanojimo būdu gautos pajamos iš tėvų yra neapmokestinamos, o turto pardavimo kaina, nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje, yra mažesnė negu jo vertė nurodyta, dovanojimo sutartyje (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 26 ir 28 punktai, 19 straipsnis, 32 straipsnis)

28Teisėjų kolegija konstatuoja, kad minėtų aplinkybių visuma leidžia teigti, jog dovanojimo sandoris buvo sudarytas siekiant gauti mokestinės naudos, todėl, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagrįstai nebuvo atsižvelgta į formalią mokesčio mokėtojo veiklos išraišką bei buvo atkurtos iškreiptos aplinkybės, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą. Mokestinę naudą gavusiu pagrįstai pripažintas ne pareiškėjas, o jo tėvai, todėl pagrįstai netenkintas pareiškėjo prašymas grąžinti 345000 Lt gyventojų pajamų mokesčio permoką.

29Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra mokesčių administratoriaus sprendimas, kuriuo buvo atsisakyta pareiškėjui sugrąžinti gyventojų pajamų mokesčio permoką. Todėl nustačius, kad šiuo atveju dovanojimo sandoris buvo sudarytas siekiant mokestinės naudos, t. y. realiai ginčo turtą pardavė pareiškėjo tėvai, o dovanojimo sutartis buvo naudojama tik kaip instrumentas siekiant dirbtinai padidinti ginčo turto įsigijimo kainą ir taip išvengti gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo, grąžintinos gyventojų pajamų mokesčio permokos dydžio klausimas sprendžiant šį ginčą nėra reikšmingas.

30Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė mokesčius bei mokesčių administravimą reglamentuojančias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą.

31Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

32Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

33Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas E. Z. kreipėsi į Vilniaus apygardos... 5. Skunde (b. l. 1-6) paaiškino, kad nagrinėjamu atveju buvo atliekamas... 6. Atsakovas VMI prie FM atsiliepime (b. l. 42-44) prašė pareiškėjo skundą... 7. Nurodė, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio... 8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus AVMI su pareiškėjo skundu nesutiko... 9. II.... 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 3 d. sprendimu (b. l.... 11. Teismas, nuosekliai įvertinęs faktinių bylos aplinkybių visumą,... 12. III.... 13. Pareiškėjas E. Z. pateikė apeliacinį skundą (b. l.... 14. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas... 15. Atsakovas VMI prie FM prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo... 16. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus AVMI prašo pareiškėjo apeliacinio... 17. Teisėjų kolegija... 18. IV.... 19. Apeliacinis skundas atmestinas.... 20. Pareiškėjas pagal 2006 m. liepos 11 d. dovanojimo sutartį iš savo tėvų S.... 21. Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais... 22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant šią... 23. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos... 24. Byloje nustatyta, kad dar iki dovanojimo sutarties sudarymo buvo žinoma... 25. J. ir S. Z. nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys... 26. Taigi minėtos aplinkybes patvirtina, kad pardavimo sandoris inicijuotas dar... 27. Tokiu būdu siekta mokestinės naudos, nes tuo atveju, jeigu pirkimo-pardavimo... 28. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad minėtų aplinkybių visuma leidžia... 29. Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra mokesčių administratoriaus sprendimas,... 30. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 31. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 32. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. sprendimą... 33. Nutartis neskundžiama....