Byla 2S-1308-823/2011

1Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės, kolegijos teisėjų Antano Rudzinsko ir Vytauto Zeliankos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovei O. J. ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ginčas byloje kilęs dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams.

5Ieškovas E. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei O. J. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, o atsakovė pateikė priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų.

6Atsakovė prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš ieškovo laikiną išlaikymą nepilnametėms dukroms S. J. ir A. J. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei nustatyti nepilnamečių dukrų laikiną gyvenamąją vietą kartu su atsakove. Nurodė, kad ieškovas pagal gaunamas pajamas teikia nepakankamą išlaikymą nepilnamečiams vaikams: ieškovo vidutinis darbo užmokestis yra 1 700 Lt, jis kas mėnesį teikia po 150 Lt išlaikymą kiekvienai dukrai. Tuo tarpu atsakovė gauna minimalų darbo užmokestį ir išlaiko tris nepilnametes dukras (viena iš ankstesnės santuokos) bei moka 50 procentų komunalinių mokesčių už butą. Kadangi šalių santuoka nėra nutraukta, atsakovė negali gauti socialinių išmokų, kurias galėtų panaudoti dukrų išlaikymui, nes apskaičiuojant šeimos pajamas įtraukiamas ir ieškovo darbo užmokestis, kurio realiai tik maža dalis tenka šeimos poreikiams. Nors vaikai gyvena viename bute su abiem tėvais, kasdieniu vaikų išlaikymu ir auklėjimu užsiima tik motina.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. vasario 28 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino, priteisė iš ieškovo laikiną išlaikymą nepilnametėms S. J. ir A. J. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo, pavedant šiomis lėšomis disponuoti nepilnamečio vaiko įstatyminei atstovei O. J. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.196 straipsnio 2 dalies 3.3 straipsnio bei 3.192 straipsnio nuostatomis bei nurodė, kad materialiai išlaikyti vaikus yra abiejų tėvų pareiga. Ši pareiga susijusi su gyvybiškai svarbių vaiko vystymosi poreikių patenkinimu, todėl ji išlaikymas turi būti teikiamas nuolat, be pertraukų ir reikiamo dydžio bei formos. Nustatydamas laikino išlaikymo dydį teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nustatytu orientaciniu nepilnamečio vaiko išlaikymo kriterijumi – teiktino iš abiejų tėvų vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą, t. y. 800 Lt (CK 6.461 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“).

  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8Atskiruoju skundu ieškovas prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartį panaikinti iš dalies ir laikinam S. J. ir A. J. išlaikymui priteisti iš jo po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas savo pareigą teikti dukroms išlaikymą vykdo. Be to, sprendžiant dėl ieškovo pareigos išlaikyti vaikus, neturi būti atsižvelgiama į atsakovės pareigą išlaikyti jos dukrą iš pirmos santuokos. Ieškovas kas mėnesį apmoka daugiau nei pusę išlaidų už buto komunalines paslaugas, internetą, perveda atsakovei 300 Lt vaikų išlaikymui, perka dukroms maistą bei daiktus. Per mėnesį šios išlaidos sudaro apie 700 Lt. Atsakovė nesistengia ieškoti geriau apmokamo darbo, iš dalies nemoka už butą ir sąmoningai kaupia skolas, draudžia dukroms dėvėti ieškovo nupirktus daiktus. Ieškovas pažymi, kad turi likti bent minimaliai pajamų ir jo paties būtinųjų poreikių tenkinimui. Ieškovas dalį pajamų skiria ir savo tėvams, kurie finansiškai padėjo ieškovo šeimai įsigyti butą. Ieškovo mama yra pensininkė, o tėvas netekęs darbingumo.

9Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad jos darbo užmokestis yra vos ne perpus mažesnis nei ieškovo. Ji nereikalauja, kad ieškovas teiktų išlaikymą jos dukrai iš pirmos santuokos, tačiau aplinkybė, kad šiai dukrai jos tėvas jokio išlaikymo neteikia, svarbi, nes atsakovės gaunamos pajamos skirtos išlaikyti visoms trims dukroms. Nors ieškovas gyvena tame pačiame bute, bendro ūkio šalys neveda ir ieškovas nei maisto, nei drabužių dukroms neperka, o jei ką nors ir perka, tai laiko savo kambaryje ir dukros tais daiktais nesinaudoja. Atsakovė apmoka 50 procentų buto išlaikymo išlaidų, todėl nesuprantama, kodėl yra skolų už butą, jeigu ieškovas (kaip jis teigia) apmoka pusę buto išlaikymo išlaidų. Butas yra bendroji jungtinė šalių nuosavybė, todėl už jį sutuoktiniai turi mokėti bent jau lygiomis dalimis. Ieškovas be pagrindo nurodo savo pareigą išlaikyti tėvus, kurių kiekvienas turi nekilnojamojo turto ir gyvena skyrium. Ieškovo tėvo turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei bylos šalių (be pensijos, ieškovo tėvas turi pajamų iš verslo). Ieškovas be pagrindo teigia, kad jo tėvai skyrė pinigų šalių butui įsigyti. Ieškiniu ieškovas prašo priteisti iš atsakovės didesnį nei po 200 Lt išlaikymą dukroms, taigi jis supranta, kad vaikams išlaikyti reikia daugiau lėšų nei jis skiria.

  1. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

10Atskirasis skundas netenkintinas.

11CK normos, reglamentuojančios išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį ir formą, numato, kad teismas gali priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus (CK 3.196 straipsnio 1 dalis). Laikinas išlaikymo priteisimas nepilnamečiams vaikams yra laikinoji apsaugos priemonė (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3.196 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas), skirta apsaugoti vaikų interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, nes vaikų išlaikymas iš esmės skirtas kasdieniams poreikiams tenkinti, tuo tarpu civilinės bylos nagrinėjimas, kurioje sprendžiamas išlaikymo priteisimo, jo dydžio pakeitimo klausimas, gali trukti tam tikrą laiką, kurio metu vaikų interesai turi būti apsaugoti. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus bylos nagrinėjimo metu, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų teisės. Laikinas išlaikymas gali būti priteisiamas ne tik tais atvejais, kai vienas iš tėvų apskritai nevykdo pareigos išlaikyti vaikus, bet ir tais atvejais, kai ši pareiga vykdoma netinkamai (pvz.: skiriant vaikų išlaikymui per mažai lėšų), kadangi išlaikymas turi užtikrinti minimalių vaikų poreikių patenkinimą.

12Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatomas ne pastovus vaikui teiktinas išlaikymas ateityje, o tik laikinas, t.y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės teisme, kadangi atsakovo finansines galimybes teikti tam tikro dydžio išlaikymą, vaikų tikruosius poreikius, išlaikymo dydžio proporcingumą tėvų turtinei padėčiai ir vaikų poreikiams, teismas įvertins tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, išklausęs šalių paaiškinimus, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, surinktą medžiagą.

13Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį ir priteisdamas iš atsakovo laikiną išlaikymą vaikams, šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrindų laikėsi. Pažymėtina, kad paties išlaikymo priteisimo pagrįstumo neginčija ir apeliantas, atskiruoju skundu prašydamas tik pakeisti priteisto laikino išlaikymo dydį (sumažinti jį nuo 400 Lt iki 200 Lt kiekvienam vaikui). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad teismų praktikoje nustatytas orientacinis vieno vaiko išlaikymo kriterijus yra minimali mėnesio alga (šiuo metu – 800 Lt). Kadangi pareiga išlaikyti vaikus tenka abiems tėvams, orientacinis iš vieno iš tėvų priteistinas išlaikymo dydis vienam vaikui yra 400 Lt. Kaip jau minėta, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas iš esmės nevertina bylos aplinkybių, susijusių su kiekvieno iš tėvų pareiga ateityje teikti tam tikro dydžio išlaikymą vaikams, todėl priteisto laikino išlaikymo dydis apeliacinės instancijos teismo galėtų būti keičiamas tik nustačius, jog šis dydis yra akivaizdžiai neproporcingas ir suvaržantis vieno iš tėvų, iš kurio toks išlaikymas priteistas, teises ir teisėtus interesus. Tokių aplinkybių, įvertinusi nagrinėjamos bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė. Byloje esantys duomenys patvirtina (tą atskiruoju skundu patvirtina ir pats apeliantas), kad apelianto gaunamos pajamos sudaro apie 1700 Lt per mėnesį. Atsižvelgiant į tai nėra pagrindo teigti, kad apeliantas nėra pajėgus teikti 800 Lt laikiną išlaikymą dviem savo dukterims. Tai, kad apeliantas prisideda prie šeimos būsto išlaikymo, taip pat tai, kad jis teikia paramą savo tėvams, nesudaro pagrindo mažinti vaikams skirto išlaikymo dydžio, kadangi vaikams skiriamo išlaikymo paskirtis – būtiniausių vaikų maisto, aprangos ir pan. poreikių tenkinimas, o siekiu materialiai padėti tėvams negali būti paneigiamas įstatyme įtvirtintos pareigos materialiai išlaikyti vaikus nevykdymas.

14Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją vadovaujantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis).

15Vadovaudamasi išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

16Atskirąjį skundą atmesti.

17Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai