Byla 2-491/2006

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Vinco Versecko ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. V. ir R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 16 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovų prašymas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio, civilinėje byloje Nr. 2-485-41/2006 pagal ieškovų L. V. ir R. V. ieškinį atsakovams: Simui Varanavičiui, V. K. , S. K. , A. P. , Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Teisingumo ministerijai, dalyvaujant tretiesiems asmenims: uždarajai akcinei bendrovei „Fabeta“, akcinei bendrovei „Vilniaus bankas“, antstolei D. Štrimaitienei, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai, valstybinės įmonės Registro centro Vilniaus filialui, notarei D. Petrauskienei, notarei O. Adomavičienei, dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3Vilniaus apygardos teismas 2006 m. balandžio 27 d. sprendimu atmetė ieškovų L. V. ir R. V. ieškinį.

4Ieškovai L. V. ir R. V. pateikė apeliacinį skundą dėl minėto teismo sprendimo. Pateikdami apeliacinį skundą apeliantai sumokėjo 616,68 Lt žyminio mokesčio ir prašė atleisti juos nuo likusios žyminio mokesčio dalies. Apeliantai nurodė, kad atsižvelgdamas į ieškovų turtinę padėtį Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas šioje byloje buvo įpareigojęs apeliantus sumokėti 616,68 Lt žyminio mokesčio, o nuo likusios dalies buvo atleidęs. Nurodė, kad jų turtinė padėtis nepagerėjo - apeliantų šeima yra daugiavaikė, abu apeliantai yra asmenys su negalia, pajamų neturi, todėl negali sumokėti likusios dalies žyminio mokesčio ir prašė atleisti nuo jos sumokėjimo.

5Vilniaus apygardos teismas 2006 m. birželio 16 d. nutartimi patenkino apeliantų L. V. ir R. V. prašymą iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą ir atleido apeliantus nuo 21 460 Lt žyminio mokesčio bei įpareigojo sumokėti 883,32 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą. Teismas nutartyje nurodė, kad apeliantai yra neįgalūs asmenys, L. V. gauna 334,38 Lt darbingumo netekimo pensiją iš kurios kas mėnesį yra išieškoma skolos pagal vykdomuosius raštus, R. V. gauna 813,83 Lt darbingumo netekimo pensiją iš kurios taip pat išieškomos skolos pagal vykdomuosius raštus. Apeliantų nekilnojamas turtas ir kitos piniginės lėšos yra areštuotos vykdant įsiskolinimus kreditoriams. Apeliantai augina tris vaikus, nedirba, kitų pajamų neturi. Todėl teismas konstatavo, jog apeliantų materialinė padėtis objektyviai yra sunki ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais atleido apeliantus nuo 21 460 Lt žyminio mokesčio. Tačiau teismas atsižvelgdamas į tai, kad ginčo suma yra labai didelė, mokėtino žyminio mokesčio suma taip pat yra didelė, bei remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais įpareigojo apeliantus sumokėti 1500 Lt žyminio mokesčio. Kadangi apeliantai 616,68 Lt buvo sumokėję, todėl nustatė terminą sumokėti likusiai žyminio mokesčio daliai - 883,32 Lt sumokėti (CPK 83 str. 3 d.).

6Ieškovai L. V. ir R. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 16 d. nutartį ir atleisti nuo likusios nesumokėtos žyminio mokesčio dalies. Apeliantai nurodė, kad teismo nutartis nepagrįsta, dėl šių motyvų:

  1. Pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį ginčo suma neturi reikšmės atleidimui nuo žyminio mokesčio dalies, reikšmę turi tik asmenų turtinė padėtis, todėl teismas negalėjo remtis ginčo suma ir įpareigoti sumokėti pakankamai didelę likusią žyminio mokesčio dalį.
  2. Apeliantų pajamos, gautos per 2006 metus sudarė apie 2000 Lt, t.y. po 66 Lt kiekvienam šeimos nariui per mėnesį. Todėl apeliantai neturi jokių finansinių galimybių sumokėti teismo nurodytą žyminio mokesčio dalį ir prarastų galimybę ginčyti pažeistas tesies teisme.
  3. Dėl teismo antstolio veiksmų yra iškelta baudžiamoji byla ir atliekamas ikiteisminis tyrimas, todėl pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktą apeliantai atleistini nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

7Atskirasis skundas atmestinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

9Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

10Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam klausimui, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).

11Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam esant pažeistas jo teises, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši įtvirtinta teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų ir yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.).

12Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Be to, CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Taigi, reikalavimas, sumokėti įstatyme įtvirtinto dydžio žyminį mokestį, negali būti traktuojamas kaip užkirtimas kelio teisme ginti pažeistas teises.

13Teisę kreiptis teisminės gynybos nepasiturintiems ar mažai pasiturintiems asmenims užtikrina tiek CPK 83 straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtinta galimybė asmenį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, tiek ir CPK 84 straipsnyje numatyta galimybė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Šių nuostatų tikslas – užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai, dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties, kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės susimokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio.

14Ieškovai yra sumokėję 616,68 Lt (IV T., b.l. 54) šio mokesčio ir, pasinaudodami CPK 83 straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtinta teise, prašė teismo atleisti nuo beveik viso mokėtino mokesčio. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad apeliaciniu skundu ginčijama suma yra didelė – 1 896 000 Lt ir mokėtino žyminio mokesčio suma yra 22 960 Lt. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į sunkią materialinę apeliantų padėtį atleido apeliantus nuo didžiosios dalies žyminio mokesčio ir įpareigojo sumokėti tik 6,53 procentus privalomo žyminio mokesčio, t.y. 1 500 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Taigi, atsižvelgdama į anksčiau paminėtą žyminio mokesčio esmę bei tikslus, į tai, kad teismas, visapusiškai įvertinęs apeliantų nurodytas aplinkybes, skundžiama nutartimi apeliantus jau atleido nuo 93 procentų žyminio mokesčio sumokėjimo, - teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai neduoda pagrindo kitaip vertinti bylos aplinkybes, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas (CPK 185 str.). Kadangi apeliantai yra sumokėję 616,68 Lt, tai likusi, teismo nustatyto mokėti, žyminio mokesčio dalis yra 883,32 Lt. Apeliantams nustatytinas terminas iki 2006 m. spalio 21 d. sumokėti žyminiam mokesčiui už pateikiamą apeliacinį skundą. Nustatytu laiku nesumokėjus žyminio mokesčio apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį pateikusiems asmenims (CPK 115 str. 3 d.).

15Apeliantų nurodo, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl antstolės veiksmų parduodant namą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dar nereiškia, kad buvo padarytas nusikaltimas ir dar nėra nustatyta, kad nusikaltimu buvo padarytai nuostoliai apeliantams šioje byloje. Todėl apeliantų argumentai, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas atleidžia juos nuo žyminio mokesčio CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta tvarka, yra nepagrįsti.

16Minėta, kad asmenys turi teisę kreiptis į teismą su prašymu atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą sprendimo priėmimo (CPK 84 str.). Minėtas klausimas nebuvo nagrinėtas, todėl ši nutartis neužkerta kelio apeliantams kreiptis į teismą su prašymu atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo.

17Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

18Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

19Įpareigoti apeliantus, L. V. ir R.V., sumokėti 883,32 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą iki 2006 m. spalio 21 d.

Proceso dalyviai