Byla I-4104-624/2012

Dėl įsakymo panaikinimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Dirvonas, dalyvaujant pareiškėjos J. B. atstovei advokatei Dianai Višinskienei, atsakovės Krašto apsaugos ministerijos atstovui Vincui Zaliauskui, trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos kariuomenės atstovui Andriui Ūsui, nedalyvaujant pareiškėjai J. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjos J. B. skundą atsakovei Krašto apsaugos ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos kariuomenei dėl įsakymo panaikinimo,

Nustatė

2Pareiškėja J. B. skunde, paduotame atstovės pagal pavedimą advokatės Dianos Višinskienės, teismo prašo panaikinti Lietuvos kariuomenės vado 2012-07-23 (skundo dalyke nurodyta įsakymo priėmimo data – 2012-07-12) įsakymą Nr. PK-907 „Dėl profesinės karo tarnybos sutarties su vyr. ltn. J. B. nutraukimo“. Nurodo, kad 2003-04-02 su Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – ir KAM, Krašto apsaugos ministerija) pasirašė Asmens, siunčiamo mokytis, sutartį ( - ), kurios 2.4. p. įsipareigojo, baigusi rezidentūros studijas, ištarnauti tikrojoje krašto apsaugos tarnyboje 5 metus. Sutarties 2.5. p. nustatyta, kad negalėdama dėl subjektyvių priežasčių ištarnauti 2.4. p. numatyto laiko, pareiškėja privalėtų atlyginti jos studijoms išleistas lėšas. KAM 2004-04-11 ir Kauno medicinos universitetas sudarė Rezidento rengimo sutartį Nr. 50, kuria Kauno medicinos universitetas įsipareigojo parengti rezidentūros studijose psichiatrijos specialybės gydytoją, t. y. pareiškėją, o KAM įsipareigojo sumokėti suderintą sumą už gydytojo rengimą. Pasibaigus ketverius metus trukusioms rezidentūros studijoms, pareiškėja su KAM 2007-12-05 sudarė Profesinės karo tarnybos sutartį Nr. ( - ), kuria susitarė, kad nuo 2008-01-02 pareiškėja priimama kaip karys į profesinę karo tarnybą 5 metų laikotarpiui. Šios sutarties 6 p. numatyta, kad Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka sutartis gali būti nutraukta nepasibaigus jos 1 p. nustatytam laikotarpiui. Pareiškėja 2012-06-19 pateikė prašymą dėl profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo prieš terminą, t. y. nuo 2012-08-01 dėl to, kad ketina 2012-09-01 susituokti su dabartiniu sužadėtiniu, kuris gyvena ir dirba ne Lietuvoje, todėl nebesieja savo ateities su Lietuva ir siekdama išlaikyti šeimos vientisumą, planuoja šeimą kurti užsienyje. Taip pat nurodė, kad profesinės karo tarnybos metu jai nesuteikiama galimybė dirbti pagal gydytojo profesiją - ji dirba administracinį darbą nors yra įgijusi gydytojo psichiatro kvalifikaciją. Pažymėjo, kad tiek tiesioginis vadovas - MPV Rolė 1 MPV vadas mjr. V. M., tiek aukštesnysis vadovas - MPVG vadas mjr. I. J., tiek KAS institucijos vadovas - pik. G. M. siūlė jos nurodytas priežastis pripažinti svarbiomis ir nutraukti tarnybos sutartį, tačiau Lietuvos kariuomenės vadas 2012-07-12 priėmė įsakymą Nr. PK-907, kuriuo nusprendė nepripažinti pareiškėjos 2012-06-19 prašyme nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį nurodytų priežasčių svarbiomis ir profesinės karo tarnybos sutarties nenutraukti. Mano, kad šis įsakymas yra nepagrįstas, neteisėtas, pažeidžiantis konstitucines asmens teises (teisę keisti gyvenamąją vietą laisvai pasirinkti darbą), todėl turi būti panaikintas. Profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimą kario iniciatyva prieš terminą reglamentuoja Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 37 str. Taigi, įstatymu nustatyta, kad karys turi galimybę nutraukti tarnybą prieš sutartyje įsipareigotą terminą, tačiau krašto apsaugos ministras turi nuspręsti, jog kario priežastys prieš terminą nutraukti tarnybą yra svarbios. Krašto apsaugos ministro 2012-03-06 įsakymu Nr. V-231 patvirtintas Profesinės karo tarnybos nutraukimo kario iniciatyva prieš terminą tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), kuriame patvirtinta krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka dėl profesinės karo tarnybos nutraukimo prieš sutartyje įsipareigotą terminą. Šis poįstatyminis aktas ne tik reglamentuoja pačias profesinės karo tarnybos nutraukimo prieš terminą procedūras, bet ir pateikia sąrašą svarbių priežasčių nutraukti tarnybą (Aprašo 2 p.). Aprašo 3 punkte numatyta, kad kariams, išskyrus nurodytus šios tvarkos aprašo 18 punkte, svarbiomis gali būti pripažįstamos ir kitos priežastys dėl kurių kariai savo iniciatyva gali nutraukti tarnybą prieš tarnybos sutartyje įsipareigotą terminą. Sistemiškai analizuojant Aprašo 2, 3 ir 18 punktus, akivaizdu, kad kariams, su kuriais tarnybos sutartis sudaryta laikotarpiui iki jiems sukaks Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 45 str. 4 d. nustatyti išleidimo į atsargą metai ir kurie nėra ištarnavę 5 metų bei kariams, tarnaujantiems pagal pirmą kartą sudarytą ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui tarnybos sutartį, ir ši sutartis nebuvo pratęsta, yra numatytas baigtinis sąrašas priežasčių, kurios pripažįstamos svarbiomis ir suteikiančiomis galimybę nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį prieš terminą. Aprašo 3 punktas, kuriame įtvirtinta nukreipiamoji norma į Aprašo 18 punktą, pažeidžia karių, neištarnavusių 5 metų laikotarpio, teises, jiems nesuteikiant galimybės pasinaudoti Aprašo 3 punkte įtvirtinta sąlyga, kad svarbiomis gali būti pripažįstamos ir kitos priežastys dėl kurių kariai savo iniciatyva gali nutraukti tarnybą prieš tarnybos sutartyje įsipareigotą terminą. Pažymėjo, kad „svarbios priežasties“ sąvoka yra vertinamoji, kurios turinys kiekvienu atveju turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į kiekvieno pareiškėjo individualias aplinkybes. Baigtinio svarbių priežasčių sąrašo pateikimas prieštarauja Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 37 str., kuriame neįvardijamos priežastys, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios priežastys pripažintinos svarbiomis. Išanalizavus minėtą normą, akivaizdu, kad krašto apsaugos ministras privalo nustatyti tvarką, kokios taikomos procedūros nutraukiant privalomosios karo tarnybos sutartį prieš terminą tačiau priežastis pripažinti svarbiomis krašto apsaugos ministras privalo kiekvienu konkrečiu atveju įvertinęs individualias kario gyvenimo aplinkybes. Rekomendacinio sąrašo pateikimas Apraše neprieštarautų Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo normoms, tačiau baigtinio sąrašo pateikimas prieštarauja tiek Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymui tiek Konstitucijai. Konstitucijos 23 str. įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas. Apraše įtvirtintas teisinis reguliavimas prieštarauja šiai konstitucinei normai, nes nepagrįstai ribojamos teisės tų karių, kurie nėra ištarnavę 5 tarnybos metų, nesuteikiant galimybės individualiai įvertinti kiekvieno kario individualios situacijos ir jo nurodytų priežasčių profesinei karo tarnybai nutraukti prieš terminą. Toks ribojimas kariams būtinai ištarnauti 5 tarnybos metus (išskyrus 6 atvejus, kuomet galima sutartį nutraukti prieš terminą), negali būti pateisinamas siekiu užtikrinti reikiamą kariuomenės komplektavimą bei tinkamą gynybinių pajėgumų parengimą. Terminuotos profesinės karo tarnybos sutarties sudarymas yra sąlygotas KAM investicijų į kario mokymą atsipirkimu kariui ištarnavus sutartą laikotarpį. Tokia praktika plačiai taikoma darbo teisėje, valstybės tarnyboje, kuomet būsimas darbdavys investuoja į būsimo darbuotojo kvalifikacijos tobulinimą, tačiau finansinėmis sankcijomis - užsitikrina tikimybę, kad darbuotojas išdirbs sutartimi sutartą laiką arba grąžins visas darbdavio investicijas. Tai patvirtina ir Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 44 str., kurio 2 dalyje nurodyta, kad iš kario, su kuriuo prieš terminą nutraukiama profesinės karo tarnybos sutartis, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartis jo iniciatyva <...>, įstatymų nustatyta tvarka išieškomos krašto apsaugos sistemos išlaidos, tiesiogiai susijusios su jo mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos tobulinimu. To paties įstatymo 44 str. 4 d. nurodyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytos išlaidos neišieškomos, jei karys krašto apsaugos ministro sutikimu nutraukia profesinės karo tarnybos sutartį prieš terminą dėl pripažintų svarbių ir nuo kario valios nepriklausančių bei nepašalinamų aplinkybių. Taigi, minėtas įstatymas akivaizdžiai diferencijuoja finansines sankcijas, nutraukus profesinės karo tarnybos sutartį prieš terminą: jeigu svarbios priežastys atsirado dėl nuo kario valios priklausančių priežasčių, tai karys privalo atlyginti visas dėl jo parengimo patirtas išlaidas; jeigu svarbios priežastys atsirado dėl nuo kario valios nepriklausančių bei nepašalinamų aplinkybių, tai netgi karys neprivalo atlyginti minėtų išlaidų. Taigi, nustačius svarbias priežastis profesinės tarnybos sutarčiai nutraukti prieš terminą, turėtų būti atsižvelgiama, ar jos atsirado dėl nuo kario valios priklausančių ar nepriklausančių priežasčių ir dėl to turėtų būti atitinkamai taikomos ar netaikomos finansinės sankcijos. Vis dėlto, Įstatymas nenumato jokių išimčių kariams, neištarnavusiems 5 metų profesinės tarnybos laikotarpio, todėl tokia išimtis yra akivaizdžiai diskriminacinė. Konstitucijos 32 str. numatyta, kad pilietis gali laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvoje, gali laisvai išvykti iš Lietuvos. Aprašo 2.1.3. punkte numatytas atvejis, kai svarbia nuo kario valios nepriklausančia ir nepašalinama priežastimi laikoma situacija, kai kario sutuoktinis valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje dirba, sprendimu privalo dėl darbo keisti nuolatinę gyvenamąją vietą ir išvyksta iš Lietuvos, o karys siekia šeimos vientisumo. Tačiau šiame Apraše nenurodyta situacija, kad karys sukuria šeimą su asmeniu, kuris jau yra išvykęs iš Lietuvos, o kariams, neištarnavusiems 5 metų tarnybos laikotarpio, užkertamas kelias įvertinti tokią situaciją, nes ji nėra numatyta baigtiniame Aprašo sąraše. Tokiu būdu yra nepagrįstai ribojamos karių, neištarnavusių 5 metų tarnybos laikotarpio, konstitucinės teisės laisvai kilnotis, laisvai išvykti iš Lietuvos. Konstitucijos 48 str. įtvirtinta, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Krašto apsaugos ministrei patvirtinus tokį Aprašą kuriuo kariams, neištarnavusiems 5 metų tarnybos laikotarpio, atimama teisė nutraukti tarnybos sutartį dėl kitų, Apraše nenumatytų svarbių priežasčių, pažeidžiama jų konstitucinė teisė pasirinkti darbą tuo tarpu Konstitucijoje aiškiai įtvirtinta, jog priverstinis darbas yra draudžiamas. Pažymėjo, kad Konstitucinio teismo doktrinoje išaiškinta, kad teisinis reguliavimas, susijęs su asmenų teisėmis ir pareigomis gali būti įtvirtintas tik įstatymuose, o ne poįstatyminiuose teisės aktuose. Aprašas, kaip minėta, yra Krašto apsaugos ministrės priimtas poįstatyminis norminis teisės aktas, varžantis karių, neištarnavusių 5 (penkerių) metų profesinės tarnybos laikotarpio, konstitucines teises. Administracinių bylų teisenos įstatymo 1 str. 2 d. numatyta, kad nagrinėdamas bylas, administracinis teismas vadovaujasi šio įstatymo normomis, taip pat Civilinio proceso kodekso normomis, kai šis įstatymas jas tiesiogiai nurodo. Teismas turėtų ištirti minėto teisės norminio akto atitiktį Įstatymui, o vadovaujantis CPK 3 str. 4 d., nustatęs, kad teisės norminis aktas ar jo dalis prieštarauja įstatymui, teismas, priimdamas sprendimą, negalėtų tokiu teisės aktu vadovautis. Atsižvelgiant į tai, prašo nesivadovauti Apraše nurodyta išimtimi, jog kariams, su kuriais tarnybos sutartis sudaryta laikotarpiui iki jiems sukaks Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 45 str. 4 d. nustatyti išleidimo į atsargą metai ir kurie nėra ištarnavę 5 metų bei kariams, tarnaujantiems pagal pirmą kartą sudarytą ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui tarnybos sutartį, ir ši sutartis nebuvo pratęsta, yra numatytas baigtinis sąrašas priežasčių, kurios pripažįstamos svarbiomis ir suteikiančiomis galimybę nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį prieš terminą. Taip pat nurodo, kad teikė prašymą nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį prieš terminą dėl nuo jos valios nepriklausančių bei nepašalinamų svarbių priežasčių, dėl kurių, nenutraukus tarnybos, būtų padaryta neproporcingai didelė žala kario asmeniniams ar visuomeniniams interesams. Prašymą grindė dviem argumentais: jos asmeninio gyvenimo pokyčiais - planuojama santuoka su vyru, kuris jau aštuonerius metus gyvena Jungtinėje Karalystėje. Lietuvos kariuomenės vadas nelaikė, kad santuokos sudarymas ir šeimos gyvenimas skirtingose šalyse padarytų didelę žalą jos asmeniniams interesams ir yra ne nuo pareiškėjos valios priklausanti aplinkybė, nors analogiška situacija, kai šeimos vientisumo siekia karys, kurio sutuoktinis kario tarnybos metu privalo dėl darbo ar kitų svarbių priežasčių keisti nuolatinę gyvenamąją vietą ir išvyksta iš Lietuvos, Apraše pripažinta svarbia priežastimi tarnybos sutarčiai nutraukti prieš terminą. Tokiu būdu pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumo principas, kadangi panašios situacijos nėra vertinamos vienodai ir labiau ribojamos teisės tų karių, kurie siekia sukurti šeimą su jau ne Lietuvoje nuolatinę gyvenamąją vietą turinčiu asmeniu. Be to, pareiškėjos individualios gyvenimo aplinkybės nevertinamos, nes ji patenka į tą subjektų ratą kuriems galioja tik tos svarbios priežastys, kurios yra nurodytos baigtiniame Aprašo sąraše. Prašyme ji taip pat nurodė, kad profesinė karo tarnyba neužtikrina jai galimybės tobulinti profesines žinias ir išlaikyti gydytojui būtiną kvalifikaciją. Ši aplinkybė yra susidariusi dėl Karo medicinos tarnyboje vykdomų pertvarkymų, struktūros reorganizavimo, personalo kiekio mažinimo. Pažymėjo, kad Seimo kontrolierių įstaigos 2012-02-27 pažymoje Nr. ( - ), išduotoje atlikus tyrimą dėl vilkinimo ištirti pareiškėjo prašymą nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį prieš terminą, nurodyta, jog Seimo kontrolierius buvo informuotas, kad „krašto apsaugos ministrė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymu ir siekdama tinkamai įgyvendinti įstatymines funkcijas - užtikrinti reikiamą kariuomenės komplektavimą bei tinkamą gynybinių pajėgumų parengimą - patvirtino profesinės karo tarnybos sutarčių nutraukimo kario iniciatyva tvarką numatant, jog kariai galėtų nevykdyti prisiimtų įsipareigojimų ir nutraukti sutartis anksčiau laiko tik dėl ypatingų priežasčių. Tokiu būdu buvo siekiama užkirsti kelią kariams nutraukti profesines karo tarnybos sutartis susiradus geriau apmokamą darbą“. Šiuo atveju, atsisakymas tenkinti prašymą nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį prieš terminą paneigia Aprašo tikslą - užtikrinti reikiamą kariuomenės komplektavimą bei tinkamą gynybinių pajėgumų parengimą Karo medicinos tarnyba yra reorganizuojama, pareiškėjai nesuteikiama galimybė dirbti pagal gydytojo psichiatro specialybę, dėl to jos kvalifikacija prastėja, o kariuomenėje jos, kaip psichiatro paslaugos, net nereikalingos, taigi, jos profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimas nepadarytų jokios žalos tinkamam gynybinių pajėgų parengimui. Pažymėjo, kad pareiškėjos teisėti lūkesčiai yra pažeidžiami, nes 2007-12-05 sudarydama Profesinės karo tarnybos sutartį Nr. ( - ) tikėjosi dirbti pagal psichiatro specialybę (kurios įgijimą finansavo KAM). Mano, kad ši priežastis nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį prieš terminą yra svarbi, nepriklausanti nuo jos valios ir nepašalinama pačios Lietuvos kariuomenės, dėl to yra daroma nepataisomai didelė žala jos asmeniniams profesiniams sugebėjimams, vis dėlto, dėl Aprašo ydingumo, į šią individualią aplinkybę net nėra galimybės atsižvelgti, nes ji nėra nurodyta baigtiniame Aprašo svarbių priežasčių sąraše. Iki 2012-03-16 galiojusioje Aprašo redakcijoje nebuvo numatytos jokios išimtys kariams, neištarnavusiems 5 metų profesinės karo tarnybos laikotarpio, jie nebuvo diskriminuojami ir galėjo būti vertinamos jų individualios situacijos (svarbių priežasčių sąrašas nebuvo baigtinis), tuo tarpu nuo 2012-03-16 minėtų karių padėtis ženkliai pabloginta. Dabartinis teisinis reglamentavimas, įsigaliojęs 2012-03-16 Aprašo pagrindu, užkerta kelią pareiškėjai įrodinėti svarbias aplinkybes, dėl kurių ji neturi galimybės tęsti profesinės karo tarnybos, kadangi minėtame Apraše yra įtvirtintas baigtinis sąrašas priežasčių kariams, neištarnavusiems 5 metų laikotarpio. Minėtas poįstatyminis reglamentavimas pažeidžia pareiškėjos teises, prieštarauja Įstatymui ir Konstitucijai, todėl šioje byloje neturėtų būti taikomas, o Teismas turėtų atsižvelgti į pareiškėjos individualią situaciją ir pareiškėjos nurodytas priežastis pripažinti svarbiomis profesinės karo tarnybos sutarčiai nutraukti prieš terminą (b. l. 1-8).

3Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remdamasi skunde išdėstytais argumentais.

4Pateiktame atsiliepime atsakovė KAM su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad profesinės karo tarnybos karių tarnybos santykius, profesinės karo tarnybos sutarčių sudarymo ir nutraukimo pagrindus, sąlygas, karių atleidimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas (toliau – ir KASOKTĮ). Pareiškėja krašto apsaugos ministrui 2007-07-05 pateikė prašymą priimti ją į profesinę karo tarnybą (toliau – ir PKT). Pareiškėja su KAM sudarė Profesinės karo tarnybos sutartį Nr. ( - ), kurioje šalys susitarė, kad nuo 2008-01-02 pareiškėja priimama į profesinę karo tarnybą 5 metų laikotarpiui. Pagal šios sutarties 3 p. pareiškėja (karys) įsipareigojo 5 metus tarnauti PKT KASOKTĮ, statutų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka bei vykdyti visas kario pareigas. Taip pat pareiškėja, pradėdama tikrąją tarnybą, kaip yra numatyta KASOKTĮ 23 ir 24 str., prisiekė Lietuvos valstybei ir pasirašė vardinį priesaikos lapą. Taigi, pareiškėja savanoriškai pasirašydama PKT sutartį Nr. ( - ) įgijo profesinės karo tarnybos kario statusą ir įsipareigojo tarnauti profesinėje karo tarnyboje 5 metus KASOKTĮ, statutų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis, todėl pareiškėjai tiesiogiai taikytinas KASOKTĮ 37 str., kuriame nustatyta, kad karys, sudaręs PKT sutartį, savo iniciatyva gali nutraukti tarnybą prieš sutartyje įsipareigotą terminą tik krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka ir jo sprendimu dėl pripažintų svarbių priežasčių. Vadovaudamasis KASOKTĮ 37 str. 1 d., krašto apsaugos ministras 2012-03-06 įsakymu Nr. V-231 patvirtino Aprašą, kuris reglamentuoja kario, sudariusio profesinės karo tarnybos sutartį, tarnybos nutraukimo savo iniciatyva prieš kario sutartyje įsipareigotą terminą priežastis ir procedūras. Todėl pareiškėjai taip pat taikytinos Aprašo nuostatos. Konstitucinis Teismas 2004-12-13 nutarime ir 2009-09-24 nutarime apie konstitucinę karo tarnybos sampratą yra išaiškinęs, kad ji apima šiuos svarbiausius aspektus: karo tarnyba yra skirta gynybinėms valstybės funkcijoms vykdyti, todėl ji yra viena iš valstybės tarnybos rūšių, tačiau atribota nuo civilinės tarnybos; karo tarnyba laiduoja vienų svarbiausių konstitucinių vertybių - valstybės nepriklausomybės, teritorijos vientisumo, konstitucinės santvarkos - apsaugą ir valstybės gynimą nuo užsienio ginkluoto užpuolimo; karo tarnybos subjektai turi specifinį teisinį statusą jiems yra keliami specialūs reikalavimai ir nustatyti draudimai. Konstitucijos 3, 139 str. nuostatuose yra įtvirtinti Lietuvos valstybės, jos nepriklausomybės, teritorijos vientisumo, konstitucinės santvarkos gynimo, krašto apsaugos principai ir su tuo susijusios piliečių teisės ir pareigos. Konstitucinis Teismas 1999-11-23 nutarime konstatavo, kad Lietuvos Respublikos konstitucinė santvarka grindžiama žmogaus ir piliečių teisių bei laisvių, kaip didžiausios vertybės prioritetu, taip pat principais, įtvirtinančiais Tautos suverenitetą valstybės nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą demokratiją valstybės valdymo formą - respubliką ir pan. Pareiškėjos skunde nurodytos asmeninės priežastys (t. y. planuojama santuoka su vyru ir ketinimas išvykti su juo gyventi užsienyje bei tai, kad profesinė karo tarnyba neužtikrina jai galimybės tobulinti profesines žinias ir išlaikyti gydytojui būtiną kvalifikaciją) ir pagal ją pažeistos Konstitucijos 32 str. (piliečio teisė laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą) ir 48 str. (teisė laisvai pasirinkti darbą bei verslą) įtvirtintos teisės, negali būti laikoma aukščiau už konstitucinius principus ir vertybes išdėstytus Konstitucijoje ir išaiškintus Konstitucinio Teismo nutarimuose. Pagal Konstitucinio Teismo doktriną įgyvendindamas Konstitucijos 139 str. 3 d. įtvirtintą gana plačią diskreciją reglamentuoti krašto apsaugos sistemos organizavimą įstatymų leidėjas privalo užtikrinti vienų iš pagrindinių konstitucinių vertybių - valstybės nepriklausomybės, teritorijos vientisumo, konstitucinės santvarkos - apsaugą ir tinkamą valstybės gynimą nuo užsienio ginkluoto užpuolimo. Atsižvelgdami į Konstitucinio Teismo išaiškinimus, mano, kad įstatymų leidėjas pagrįstai nustatė KASOKTĮ specifinį kario statusą (21 str.) ir apribojimus (draudimus) kariui savo iniciatyva nutraukti tarnybą prieš sutartyje įsipareigotą terminą Įstatymo leidėjas KASOKTĮ 37 str. 1 d. suteikė teisę krašto apsaugos ministrui nustatyti profesinės karo tarnybos nutraukimo kario iniciatyva prieš terminą tvarką ir svarbias priežastis dėl kurių karys gali nutraukti tarnybą prieš tarnybos sutartyje įsipareigotą terminą. Tai, kad krašto apsaugos ministras Aprašo 2 p. nustatė kariams, su kuriais tarnybos sutartis sudaryta laikotarpiui iki jiems sukaks KASOKTĮ 45 str. 4 d. nustatyti išleidimo į atsargą metai ir kurie nėra ištarnavę 5 metų bei kariams tarnaujantiems pagal pirmą kartą sudarytą ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui tarnybos sutartį, ir ši sutartis nebuvo pratęsta, baigtinį sąrašą priežasčių, kurios pripažįstamos svarbiomis ir suteikiančiomis galimybę nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį prieš terminą negali būti laikoma prieštaraujančia įstatymui ir Konstitucijai. Be to, KASOKTĮ 9 str. 3 d. 5 p. Krašto apsaugos ministerijai nustatytas vienas pagrindinių uždavinių - įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka administruoti krašto apsaugos personalą, karo tarnybą ir mobilizaciją. Pagal šio įstatymo 10 str. 1 d. krašto apsaugos ministras vadovauja KAM ir visos krašto apsaugos sistemos veiklai. Šio straipsnio 2 d., 3 p. ir 17 p. nustatyta, kad krašto apsaugos ministras nustato krašto apsaugos sistemos institucijų ir jų padalinių struktūrą bei pareigybių sąrašus, kad nustato krašto apsaugos sistemos personalo komplektavimo, mokymo ir valdymo bei kitų krašto apsaugos sistemos vidaus administravimo sričių politiką ir kad priima karius į profesinę karo tarnybą ir išleidžia juos į atsargą. Mano, kad šios įstatymo nuostatos krašto apsaugos ministrui suteikia diskrecinę teisę, atsižvelgus į įstatyme keliamus krašto apsaugos sistemai uždavinius ir nustatytas funkcijas, sistemos poreikius ir interesus, spręsti personalo komplektavimo klausimus ir tuo pačiu nuspręsti kokių kategorijų (pagal laipsnį, ištarnautą laiką specialybę ir kt. kriterijus) kariai šiuo metu yra reikalingi užtikrinti krašto apsaugai keliamus uždavinius. Taip pat mano, kad teismui nesuteikta teisė vertinti priimtų sprendimų dėl personalo komplektavimo ir tame tarpe svarbių priežasčių, dėl kurių karys (ištarnavęs iki 5 m. arba daugiau ir pan.) savo iniciatyva gali nutraukti tarnybą prieš tarnybos sutartyje įsipareigotą terminą tikslingumo, nes tai yra išimtinė ministro kompetencija, o teismas turi tik patikrinti ar ministras priimdamas tam tikrus sprendimus, nepažeidė teisės aktų nustatytų procedūrų. Įvertinus minėtas KASOKTĮ nuostatas, karo tarnyba yra organizuota ir teisiškai sureguliuota taip, kad atitiktų tokios tarnybos konstitucinę paskirtį - pasirengimo ginti valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą konstitucinę santvarką - apsaugą ir valstybės gynimą nuo užsienio ginkluoto užpuolimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas bylas, susijusias su profesinės karo tarnybos santykiais, yra ne kartą pažymėjęs, jog karo tarnyba yra specifinė karo tarnybos rūšis, reikalaujanti specialių ištikimybės ir pasiryžimo aukotis už valstybę ir jos piliečius santykius, todėl kario veikla, kaip ir krašto apsaugos sistemos veikla negali kelti abejonių valstybei ar visuomenei, dėl kurios ši sistema sukurta ir veikia, tai reiškia, kad kariai savanoriškai įsipareigoję tarnauti tam tikrą laikotarpį KASOKTĮ statutų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis vykdys visas kario pareigas ir užtikrins šiai sistemai keliamų tikslų ir uždavinių įgyvendinimą. Tokiu būdu ir šioje byloje pareiškėjos (kario) asmeninės priežastys, jeigu jos yra nenumatytos teisės akte, negali būti keliamos arba vertinamos aukščiau už valstybės ir visuomenės interesus. Taip pat nurodo, kad pareiškėjos 2012-06-19 prašyme nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį išdėstytos priežastys (t. y. planuojama santuoka su vyru ir ketinimas išvykti su juo gyventi užsienyje ir tai, kad profesinė karo tarnyba neužtikrina jai galimybės tobulinti profesines žinias ir išlaikyti gydytojui būtiną kvalifikaciją bei kt.) atsakovo 2012-07-23 sprendimu Nr. PK-907 buvo nepripažintos svarbiomis ir profesinės karo tarnybos sutartis su pareiškėja nenutraukta. Pareiškėjos minėtame prašyme nurodytos priežastys, Kariuomenės vado skiriamų į pareigas karių kandidatūroms siūlyti patariamosios komisijos siūlymu, įformintu 2012-07-02 protokolu Nr. KR-09 ir patvirtintu kariuomenės vado 2012-07-09 sprendimu Nr. RKP-9, pripažintos neatitinkančiomis Aprašo 2.1 p. ar 2.2 p. nustatytų svarbių priežasčių ir siūlyta nenutraukti profesinės karo tarnybos sutarties. Mano, kad pareiškėjos nurodyta aplinkybė - ketinimas 2012-09-01 sudaryti santuoką ir išvykti gyventi į užsienį kartu su sutuoktiniu yra labai subjektyvaus pobūdžio, kuri gali ir neįvykti. Todėl sprendimo priėmimo metu (2012-07-23) tokias galimas, t. y. nukreiptas į ateitį, faktines aplinkybes įvertinti kaip svarbias priežastis, kurios suponuotų profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimą prieš sutartyje įsipareigotą terminą nei teisės aktų pagrindu nei loginiu vertinimu neįmanoma. Taip pat nesutinka su pareiškėjos pozicija, kad nepripažinus šių aplinkybių (priežasčių) svarbiomis ir atsakovui priėmus sprendimą nenutraukti sutarties, buvo pažeistos jos konstitucinės teisės ir laisvės nustatytos Konstitucijos 32 str. ir 48 str., nes pareiškėjos minėtos aplinkybės net nebuvo įvykusios. Galima teigti, kad nebuvo teisės pažeidimo, nes santuoka nebuvo sudaryta ir tik po jos sudarymo buvo ketinimas išvykti gyventi ir dirbti į užsienį. Be to, šias teises pareiškėja galės įgyvendinti po profesinės karo tarnybos sutarties termino pasibaigimo - 2013-01-02 (nurodyta 2012-01-02). Pareiškėja nuo 2008-01-02 iki 2010-12-31 užėmė karo medicinos gydytojo psichiatro pareigas, nuo 2011-03-01 buvo perkelta į Karo medicinos tarnybos Medicininės paramos vienetų grupės Sausumos operacijų medicininės paramos vieneto Rolė 1 medicininės paramos vienetų II Rolė I medicininės paramos vienetų Gydymo skyriaus II grandies vado pareigas. Taigi, pareiškėja visą laiką užėmė gydytojo pareigas, turėjo galiojančią gydytojo licenciją ir tarnaudama profesinėje karo tarnyboje turėjo teisę teisės aktų nustatyta tvarka dirbti pagal turimą licenciją civilinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Todėl nesutinka su pareiškėjos pozicija, kad šios priežastys, t. y. kad profesinė karo tarnyba neužtikrina jai galimybės tobulinti profesines žinias ir išlaikyti gydytojui būtiną kvalifikaciją turėjo būti laikomos svarbiomis nutraukiant profesinės karo tarnybos sutartį. Taip pat nesutinka, kad pareiškėjos teisėti lūkesčiai yra pažeidžiami, nes 2007-12-05 sudarydama profesinės karo tarnybos sutartį Nr. ( - ) tikėjosi dirbti pagal psichiatro specialybę. Pažymėjo, kad su pareiškėja sudarytoje profesinėje karo tarnybos sutartyje Nr. ( - ) nėra numatyta atsakovui pareigos pareiškėją skirti į konkrečias psichiatro pareigas. Pagal šios sutarties 1 p., 3 p. ir 5 p. pareiškėja buvo priimta į profesinę karo tarnybą ir įsipareigojo joje tarnauti, o atsakovas įsipareigojo KASOKTĮ nustatytomis sąlygomis ir tvarka skirti ją į pareigas. Taigi akivaizdu, kad atsakovas neturėjo pareigos skirtį pareiškėją į psichiatro pareigas. Pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareiškėja turi įrodyti aplinkybes, kurios nurodytos kaip skundo pagrindas, t. y. faktus, patvirtinančius ginčijamo teisinio santykio buvimą ir faktus, liudijančius, kad jo teisės arba įstatymu saugomas interesas pažeistas. Pareiškėja skunduose nurodytais motyvais ir prie jo pridedamais dokumentais nepatvirtino įtikinamais įrodymais, tiesioginiais įrodymais, jog atsakovo Įsakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas (b. l. 50-53).

5Teismo posėdyje atsakovo atstovas su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti remdamasis atsiliepime išdėstytais argumentais.

6Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Lietuvos kariuomenės vado 2012-07-23 įsakymu Nr. PK-907 „Dėl profesinės karo tarnybos sutarties su vyr. ltn. J. B. nenutraukimo“ priimtas sprendimas nepripažinti vyr. ltn. J. B. 2012-06-19 prašyme nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį nurodytas priežastis svarbiomis ir nenutraukti profesinės karo tarnybos sutarties yra pagrįstas galiojančiais teisės aktais ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį naikinti. Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus ir jį priimant buvo laikomasi nustatytų procedūrų, taip pat nėra skundžiamo akto panaikinimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje. Visiškai nepagrįstas pareiškėjos skundo teiginys, kad Profesinės karo tarnybos nutraukimo kario iniciatyva prieš terminą tvarkos aprašas prieštarauja Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymui ar Konstitucijos 23 str. įtvirtintai konstitucinei normai. Ginčijamas įsakymas priimtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, tarp jų ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2012-03-06 įsakymu Nr. V-231 patvirtinu Profesinės karo tarnybos nutraukimo kario iniciatyva prieš terminą tvarkos aprašu. Šis aprašas parengtas ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro sprendimu patvirtintas vadovaujantis Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 37 str. 1 d. Šioje įstatymo normoje įstatymo leidėjas, apibrėždamas teisinį reguliavimą, susijusį su asmenų teisėmis ir pareigomis, suteikė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrui įgaliojimus pačiam nustatyti, kokia būtent tvarka karys, sudaręs profesinės karo tarnybos sutartį, savo iniciatyva gali nutraukti tarnybą prieš sutartimi įsipareigotą terminą, t. y. įstatymo leidėjas ministrui paliko dispozicijos teisę paties nustatyta tvarka, atsižvelgiant į siekį užtikrinti reikiamą kariuomenės komplektavimą ir tinkamą pajėgumų parengimą spręsti kokiu būdu, kada, kas bei dėl kokių pripažintų svarbių priežasčių profesinės karo tarnybos kariai savo iniciatyva gali nutraukti tarnybą prieš sutartyje įsipareigotą terminą. Profesinės karo tarnybos nutraukimo kario iniciatyva prieš terminą tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2012-03-06 įsakymu Nr. V-231, reglamentuoja kario, sudariusio profesinės karo tarnybos sutartį, tarnybos nutraukimo savo iniciatyva prieš kario sutartyje įsipareigotą terminą priežastis ir procedūras. Minėtu aprašu nustatytos svarbios priežastys, dėl kurių karys savo iniciatyva gali nutraukti tarnybą prieš tarnybos sutartyje įsipareigotą terminą. Jos skirstomos į svarbias nuo kario valios nepriklausančias ir nepašalinamas priežastis ir svarbias, tačiau dėl kario valios atsiradusias ir pašalinamas, priežastis. Pažymėjo, kad pareiškėja savo skunde nepagrindžia įrodymais, kaip Lietuvos kariuomenės vado 2012-07-23 įsakymas Nr. PK-907 nenutraukti profesinės karo tarnybos sutarties apribotų pareiškėjos laisvę laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą ar sukurti šeimą, t. y. Lietuvos kariuomenės vadas savo sprendimu nepripažinti pareiškėjos prašyme nurodytų aplinkybių svarbiomis ir nenutraukti anksčiau laiko profesinės karo tarnybos sutarties neužkirto kelio pareiškėjai sudaryti santuoką ar pasirinkti kitą nei šiuo metu turi pareiškėja, gyvenamąją vietą. Pareiškėja nepagrindžia įrodymais skunde nurodytų aplinkybių, jog ginčijamas Lietuvos kariuomenės vado sprendimas padarytų didelę žalą pareiškėjos asmeniniams interesams, kaip ir iš esmės klaidingai sieja Profesinės karo tarnybos nutraukimo kario iniciatyva prieš terminą tvarkos aprašo 2.1.3 p. nurodytą svarbią nuo kario valios nepriklausančią ir nepašalinamą priežastį - kario sutuoktinis valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje dirba, sprendimu privalo dėl darbo keisti nuolatinę gyvenamąją vietą ir išvyksta iš Lietuvos, o karys siekia šeimos vientisumo, su savo prašyme nutraukti profesinę karo tarnybą anksčiau termino nurodyta aplinkybe - nenutraukus sutarties negalima realizuoti prigimtinės teisės nevaržomai kurti ir turėti šeimą nes sužadėtinis gyvena ir dirba užsienyje, nes pareiškėja santuoką tik planuoja ir nėra kitų aplinkybių nurodytų tvarkos aprašo 2.1.3 p. Nesutinka su pareiškėjos skunde nurodytais teiginiais, kad Lietuvos kariuomenės vadas, priimdamas ginčijamą sprendimą nepripažinti prašyme nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį nurodytų priežasčių svarbiomis, pažeidė lygiateisiškumo principą. Profesinės karo tarnybos sutartis yra KAM ir Lietuvos Respublikos piliečio rašytinis susitarimas, kuriuo KAM priima pilietį į profesinę karo tarnybą, o pilietis savanoriškai įsipareigoja ją atlikti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka bei vykdyti visas kario pareigas. Be to, profesinės karo tarnybos sutartis sudaroma Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 31 str. 2 d. numatytiems terminams. Profesinė karo tarnyba grindžiama savanoriškumo, krašto apsaugos sistemą reglamentuojančių teisės aktų ir vadų (viršininkų) įsakymų laikymosi, lojalumo valstybei, savanoriškai prisiimtų įsipareigojimų laikymosi, diferencijuotų nuo kitų tarnybos valstybei rūšių teisinio reglamentavimo taip pat ir savanoriško sutikimo su tam tikrų konstitucinių laisvių ribojimu principais. Savanoriško sutikimo su tam tikrų konstitucinių laisvių ribojimu principas, įtvirtintas Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 21 str. 3 d. Taigi, profesinės karo tarnybos kariai, savanoriškai sudarydami profesinės karo tarnybos sutartis, savanoriškai sutinka ir su tam tikrų konstitucinių laisvių ribojimu, pvz., tarnybos vietos garantijų ribojimu - vykdant rotaciją (karininkams) Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 57 str. 1 ir 2 dalyse numatytais terminais ar perkeliant karį į kitas pareigas (kartu ir į kitą tarnybos vietą); laisvės pasirinkti kitą darbą ribojimu - draudžiant dirbti kitą darbą, gauti kitą atlyginimą ir t.t. Profesinės karo tarnybos organizavimo principai nenustato teisės laisvai kilnotis ar pasirinkti gyvenamąją vietą kurti šeimą turėti asmeninį gyvenimą bei realizuoti turimų profesinių įgūdžių ribojimų. Pareiškėja skunde nepagrindžia teiginio, kad jai tarnaujant profesinėje karo tarnyboje jos kaip gydytojo psichiatro kvalifikacija prastėja, nepateikia įrodymų, kad pažeisti jos teisėti lūkesčiai dirbti Lietuvos kariuomenėje pagal psichiatro specialybę. Priešingai, kai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2007-12-05 įsakymu Nr. P-1539 pareiškėja buvo priimta į profesinę karo tarnybą ir Lietuvos kariuomenės vado 2007-12-10 įsakymu Nr. PK-1964 paskirta Karo medicinos tarnybos vado žinion, ji, minėtos tarnybos vado 2007-12-19 įsakymu Nr. P-730, buvo paskirta į psichiatro pareigas. Pareiškėja psichiatro pareigas pagal įgytą specialybę Lietuvos kariuomenėje vykdė nuo 2008-01-02 iki 2011-01-01, todėl skunde pateikiami argumentai dėl teisėtų lūkesčių dirbti pagal psichiatro specialybę pažeidimo yra klaidinantys teismą. Nuo 2011-03-01 pareiškėjos perkėlimas į kitas pareigas įvykdytas atsižvelgiant į krašto apsaugos sistemos poreikius ir siekiant užtikrinti tarnybos interesus. Pažymėjo, kad nepagrįstas yra pareiškėjos argumentas, kad ji tarnaudama profesiniu karo tarnybos kariu negali realizuoti savo profesinių įgūdžių. Pareiškėjos užimamų pareigų pareiginiai nuostatai (19.4-5 p.) kaip tik įtvirtina pareiškėjos teisę tobulinti įgūdžius keliant kvalifikaciją mokymo įstaigose ar dirbant pagal turimą licenciją asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Taip pat pažymėjo, kad Profesinės karo tarnybos nutraukimo kario iniciatyva prieš terminą tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2012-03-06 įsakymu Nr. V-231, kuriuo vadovaujantis Lietuvos kariuomenės vadas priėmė ginčijamą sprendimą, priimtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintoms nuostatoms ir yra teisėtas. Atsižvelgiant į tai, kad profesinė karo tarnyba yra specifinė valstybės tarnybos rūšis, pagrįsta specialia ištikimybe valstybei, o kariuomenės organizavimas, atsižvelgiant į jos paskirtį bei funkcijas, yra pagrįstas griežtos drausmės principais, siekiant palaikyti kariuomenėje nustatytą tvarką, kad ji garantuotų tinkamą kariuomenės mokymą bei parengtį bei įgyvendinti jai paskirtus uždavinius, užtikrinant reikiamą kariuomenės komplektavimą ir tinkamą pajėgumų parengimą taip pat atsižvelgiant į pareiškėjos savanoriškai prisiimtus sutartinius įsipareigojimus ir esamą teisinį reglamentavimą svarbių priežasčių, dėl kurių gali būti anksčiau laiko nutraukiama profesinės karo tarnybos sutartis, mano, kad Lietuvos kariuomenės vado 2012-07-23 įsakymas Nr. PK-907 „Dėl profesinės karo tarnybos sutarties su vyr. ltn. J. B. nenutraukimo“, kuriuo nuspręsta nepripažinti vyr. ltn. J. B. 2012-06-19 prašyme nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį nurodytų priežasčių svarbiomis ir nenutraukti profesinės karo tarnybos sutarties yra pagrįstas galiojančiais teisės aktais, todėl teisėtas ir nėra pagrindo jo naikinti (b. l. 30-34).

7Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti remdamasis atsiliepime išdėstytais argumentais.

8Skundas netenkinamas.

9Pareiškėjos, atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovų paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja ir Krašto apsaugos ministerija 2003-04-02 sudarė asmens, siunčiamo mokytis, sutartį ( - ) (toliau – ir Sutartis), kurią vėliau papildė, pagal kurią pareiškėja J. B. įsipareigojo nuo 2003-08-01 iki 2007-07-01 studijuoti Kauno medicinos universitete rezidentūroje, o KAM įsipareigojo apmokėti už jos studijas bei, pareiškėjai įgijus specializuotą gydytojo licenciją, skirti ją į pareigas ir mokėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio tarnybinį atlyginimą. Pareiškėja šioje sutartyje, be kitų įsipareigojimų, įsipareigojo baigusi rezidentūros studijas ištarnauti tikrojoje krašto apsaugos tarnyboje 5 metus (Sutarties 2.4 p.), o negalėdama dėl subjektyvių priežasčių ištarnauti Sutarties 2.4 p. numatyto laiko – atlyginti studijoms išleistas lėšas Sutarties (2.5 p.) (b. l. 12-13, 14). KAM 2004-04-11 su Kauno medicinos universitetu sudarė Rezidento rengimo sutartį Nr. 50, kuria Kauno medicinos universitetas įsipareigojo parengti 4 metų trukmės rezidentūros studijose psichiatrijos specialybės gydytoją J. B., o KAM įsipareigojo sumokėti suderintą sumą už gydytojo rengimą (b. l. 15-16, 17). Pareiškėjai 2007-07-05 pateikus prašymą priimti ją į profesinę karo tarnybą (b. l. 58), KAM 2007-12-05 įsakymu Nr. P-1539 priėmė atsargos leitenantę J. B. nuo 2008-01-02 į profesinę karo tarnybą ir paskyrė kariuomenės vado žinion (b. l. 59). Krašto apsaugos ministerija 2007-12-05 su pareiškėja taip pat sudarė Profesinės karo tarnybos sutartį Nr. ( - ), kurioje susitarė, kad KAM nuo 2008-01-02 priima J. B. į profesinę karo tarnybą 5 metams bei įsipareigoja Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka skirti karį į pareigas, o J. B. įsipareigoja 5 metus tarnauti profesinėje karo tarnyboje Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo, statutų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka bei vykdyti visas kario pareigas. Šios sutarties 6 p. nustatyta, kad Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka sutartis gali būti nutraukta nepasibaigus 5 metų laikotarpiui (b. l. 18-19). Lietuvos kariuomenės vadas 2007-12-10 įsakymu Nr. PK-1964 nuo 2008-01-02 paskyrė pareiškėją J. B. Karo medicinos tarnybos vado žinion (b. l. 60). Lietuvos kariuomenės karo medicinos tarnybos vadas 2007-12-19 įsakymu Nr. P-730 paskyrė J. B. į Karo medicinos centro Poliklinikos gydymo skyriaus karo medicinos gydytojo psichiatro pareigas (b. l. 61). Vėliau pareiškėja Lietuvos kariuomenės vado įsakymais buvo perkeliama į kitų skyrių psichiatro pareigas, į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą (b. l. 62-67). Lietuvos kariuomenės vadas 2011-10-19 įsakymu Nr. PK-1376 nuo 2011-10-24 J. B. iš KMT Medicininės paramos vienetų grupės Sausumos operacijų medicininės paramos vienetų Rolė 1 medicininės paramos vienetų II Rolė 1 medicininės paramos vieneto Gydymo skyriaus II grandies vado pareigų perkėlė į KMT Medicininės paramos vienetų grupės Sausumos operacijų medicininės paramos vienetų Rolė 1 medicininės paramos vienetų V Rolė 1 medicininės paramos vieneto Gydymo skyriaus I grandies vado pareigas (b. l. 68).

10Pareiškėja J. B. 2012-06-19 Krašto apsaugos ministrui pateikė prašymą nuo 2012-08-01 nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį (įsigaliojo nuo 2008-01-02, baigiasi 2013-01-02) prieš tarnybos sutartyje įsipareigotą terminą ir išleisti ją į atsargą jos iniciatyva dėl svarbių, nuo jos valios nepriklausančių bei nepašalinamų krašto apsaugos ministro pripažintų svarbių priežasčių, dėl kurių nenutraukus tarnybos, būtų padaryta neproporcingai didelė žala jos asmeniniams ar visuomeniniams interesams. Ji nusprendė kurti šeimą, jos sužadėtinis gyvena ir dirba ne Lietuvoje, o ji nori būti su juo ir būtent jo gyvenamojoje vietoje kurti šeimą. Santuokos sudarymo data numatyta 2012-09-01. Nenutraukus sutarties, ji negalės realizuoti savo prigimtinės teisės nevaržomai kurti ir turėti asmeninį bei šeimyninį gyvenimą. Taip pat nurodė, kad ji taip pat galėtų tobulinti savo profesines žinias kitoje, ne Profesinėje karo tarnybos sferoje, nes šiuo metu tarnyboje tokių galimybių neturi, kadangi dirba administracinį darbą, kuris nesusijęs su jos profesija ir gydytojo kvalifikacija. Nepatenkinus jos prašymo, jai būtų padaryta didelė moralinė žala (b. l. 20-22). Lietuvos kariuomenės vadas 2012-07-23 įsakymu Nr. PK-907 nusprendė nepripažinti pareiškėjos 2012-06-19 prašyme nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį nurodytų priežasčių svarbiomis ir profesinės karo tarnybos sutarties su J. B. nenutraukti (b. l. 55).

11Ginčas byloje kilo dėl Lietuvos kariuomenės vado 2012-07-23 įsakymo Nr. PK-907, kuriuo nuspręsta nepripažinti pareiškėjos prašyme nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį nurodytų priežasčių svarbiomis ir nenutraukti profesinės karo tarnybos sutarties su pareiškėja J. B., teisėtumo ir pagrįstumo.

12Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo, kuris nustato krašto apsaugos sistemos organizavimo, valdymo ir kontrolės pagrindus, karo tarnybos atlikimo ir karių aprūpinimo tvarką, taip pat civilių tarnybos krašto apsaugos sistemoje ypatumus, 37 str., reglamentuojančio profesinės karo tarnybos, savanorių karo tarnybos ar kitos tarnybos aktyviajame rezerve nutraukimą kario iniciatyva prieš terminą, 1 ir 2 d. numato, kad karys, sudaręs profesinės karo tarnybos sutartį, karys savanoris ar kitas aktyviojo rezervo karys, sudaręs kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartį, savo iniciatyva gali nutraukti tarnybą prieš sutartyje įsipareigotą terminą tik krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka ir jo sprendimu dėl pripažintų svarbių priežasčių. Pažeidęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas ir savavališkai nutraukęs profesinės karo tarnybos sutartį anksčiau termino karys laikomas savavališkai pasišalinusiu iš tarnybos ir atsako pagal įstatymus. Iš tarnybos jis gali būti atleidžiamas pagal šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

13Pagal Profesinės karo tarnybos nutraukimo kario iniciatyva prieš terminą tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2012-03-06 įsakymu Nr. V-231, II skyriaus 2-3 p. normų nuostatas, svarbiomis priežastimis, dėl kurių karys savo iniciatyva gali nutraukti tarnybą prieš tarnybos sutartyje įsipareigotą terminą, pripažįstamos: 1) svarbios nuo kario valios nepriklausančios ir nepašalinamos priežastys: karys teisės aktų nustatyta tvarka paskirtas vieninteliu neveiksnaus asmens globėju ar ribotai veiksnaus asmens rūpintoju arba turi slaugyti neįgalų asmenį (sutuoktinį ar artimą giminaitį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir nėra kitų asmenų, galinčių neįgaliuoju pasirūpinti; mirus sutuoktiniui, karys vienas augina vaiką (įvaikį) iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki aštuoniolikos metų, arba turi slaugyti neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis; kario sutuoktinis valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje dirba, sprendimu privalo dėl darbo keisti nuolatinę gyvenamąją vietą ir išvyksta iš Lietuvos, o karys siekia šeimos vientisumo; 2) svarbios, tačiau dėl kario valios atsiradusios ir pašalinamos, priežastys: karys ūkininko ūkyje yra vienintelis darbingas asmuo; karys vienas augina nepilnametį vaiką (įvaikį); karys yra vienintelis pajamas gaunantis asmuo šeimoje ir šių pajamų dalis, tenkanti kiekvienam šeimos nariui, yra mažesnė už Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintą pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį atitinkamais metais; 3) kariams, išskyrus nurodytiems šio tvarkos aprašo 18 punkte, svarbiomis gali būti pripažįstamos ir kitos priežastys dėl kurių kariai savo iniciatyva gali nutraukti tarnybą prieš tarnybos sutartyje įsipareigotą terminą. Tvarkos aprašo 18 nurodyti kariai - su kuriais tarnybos sutartis sudaryta laikotarpiui iki jiems sukaks Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje nustatyti išleidimo į atsargą metai ir kurie nėra ištarnavę 5 metų bei tarnaujantys pagal pirmą kartą sudarytą ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui tarnybos sutartį, ir ši sutartis nebuvo pratęsta.

14Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą ir faktinę aplinkybę, kad pareiškėja J. B. tarnavo pagal pirmą kartą sudarytą ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui tarnybos sutartį, jos iniciatyva tarnyba prieš tarnybos sutartyje įsipareigotą terminą galėjo būti nutraukta tik dėl priežasčių, numatytų Tvarkos aprašo 2.1.1.-2.1.3. ir 2.2.1.-2.2.3. p. Kadangi J. B. 2012-06-19 prašymas nebuvo grindžiamas Tvarkos aprašo 2.1.1.-2.1.3. ir 2.2.1.-2.2.3 p. numatytomis priežastimis, Lietuvos kariuomenės vado sprendimas atsisakyti jį tenkinti priimtas tinkamai pritaikius galiojančių teisės aktų nuostatas, kuriomis turi būti pagrįsti tokio pobūdžio jo sprendimai.

15Pareiškėjos skundo teiginiai, kad Tvarkos aprašo nuostatos, pagal kurias karių, tarnaujančių pagal pirmą kartą sudarytą ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui tarnybos sutartį, profesinė karo tarnybos nutraukimo prieš terminą kario iniciatyva priežasčių sąrašas yra baigtinis, prieštarauja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms, pažeidžia pareiškėjos teises, todėl neturėtų būti taikomas, yra nepagrįsti: jeigu yra pagrindas manyti, kad teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, įstatymui ar Vyriausybės norminiams aktui, teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir administracinių teismų kompetenciją, sustabdo bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į kompetentingą teismą su prašymu spręsti, ar teisės aktas atitinka aukštesnės galios aktą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 2 d., 110-112 str.). Atsižvelgiant į tai, prašymas netaikyti minėtų, kaip teigiama, neteisėtų Tvarkos aprašo nuostatų negali būti tenkinamas. Be to, šiuo atveju teismas neturi locus standi kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Tvarkos aprašo nuostatų ištyrimo: aplinkybė, kad pagal Tvarkos aprašo nuostatas karių, tarnaujančių pagal pirmą kartą sudarytą ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui tarnybos sutartį, profesinė karo tarnybos nutraukimo prieš terminą priežasčių sąrašas yra baigtinis, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad ji prieštarauja aukštesnės galios teisės aktų nuostatoms – tokios abejonės galėtų kilti, jei būtų įvardintos Tvarkos aprašo 2.1.1.-2.1.3. ir 2.2.1.-2.2.3. p. nenumatytos priežastys, dėl kurių asmens sutartimi prisiimto įsipareigojimo tarnauti tam tikrą laiką krašto apsaugos sistemoje laikymasis būtų neadekvatus sutartimi siekiamam tikslui, itin ir nepagrįstai apsunkintų jos vykdymą, būtų neprotingas ar pan. Pareiškėjos skunde nurodytos priežastys – planuojama santuoka su užsienyje gyvenančiu asmeniu ir nepateisinti lūkesčiai dėl tarnybos metu atliekamo darbo – teismo vertinimu, nėra „svarios priežastys“ taip pat ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 37 str. 1 d. ir Tvarkos aprašo 3 p. prasme. Be to, byloje pateiktų įrodymų visuma kelia abejonių ir dėl tokių priežasčių realumo: planai sudaryti santuoką, kurių realumo nėra galima patikrinti, gali ir pasikeisti. Pažymėtina, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, kad 2012-09-01, kaip teigė atsakovui apie savo planus (b. l. 24), sudarė santuoką; teigdama, kad jos netenkina tarnybos metu atliekamas darbas, pareiškėja nereiškia atsakovei prašymo dėl jo pobūdžio pakeitimo, kas, atsižvelgiant į atsakovo organizacinius ypatumus, yra realu, bet iš karto prašo nutraukti sutartį, be to, savo profesines ambicijas gali realizuoti dirbdama civilinėje įstaigoje, ką jai leidžia Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 36 str. 10 d.

16Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005-04-19 priimtoje nutartyje administracinėje byloje Nr. A11-443/2005 pažymėjo, kad teisę kreiptis į administracinį teismą nustato ABTĮ 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardintos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdu. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu. Analogiškos minėtų normų taikymo praktikos laikomasi ir vėliau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimtose nutartyse (2008-12-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2027/2008).

17Kadangi, kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, nuo 2012-09-07 su pareiškėja J. B. sudaryta profesinės karo tarnybos sutartis yra nutraukta, pareiškėja iš tarnybos atleista (b. l. 94), ginčijamo įsakymo panaikinimas nebesukurtų jokių teisinių pasekmių, atitinkamai – pareiškėjos skundas dėl Lietuvos kariuomenės vado 2012-07-23 įsakymo Nr. PK-907 panaikinimo, nebesant pareiškėjos materialinio teisinio suinteresuotumo, nėra pagrįstas bei negali būti tenkinamas ir dėl šios priežasties.

18Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija atsakove byloje dėl Lietuvos kariuomenės vado 2012-07-23 įsakymo Nr. PK-907 panaikinimo įvardyta pagrįstai, kadangi pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nuostatas profesinės karo tarnybos sutarties šalis yra Krašto apsaugos ministerija, kuri ir priima sprendimus dėl jų sudarymo / nesudarymo ir nutraukimo / nenutraukimo, tuo tarpu Lietuvos kariuomenės vadas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2012-03-06 įsakymu Nr. V-231 2 p. yra tik Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įgaliotas priimti sprendimus dėl profesinės karo tarnybos sutarties nenutraukimo prieš terminą dėl karių iki majoro (komandoro leitenanto) imtinai.

19Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str.,

Nutarė

20Pareiškėjos J. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

21Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.