Byla eAS-93-438/2017
Dėl sprendimų panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos ir Lietuvos policijos profesinės sąjungos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos ir Lietuvos policijos profesinės sąjungos skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjai Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga ir Lietuvos policijos profesinė sąjunga skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti: Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2016 m. spalio 13 d. rašte Nr. 5-S-8065 „Dėl reikalavimo nagrinėjimo ir informacijos pateikimo“ ir 2016 m. spalio 3 d. posėdžio protokole Nr. 5-P1-489 išdėstytą sprendimą atsisakyti tenkinti pareiškėjų reikalavimą ir šiuos Lietuvos policijos generalinio komisaro sprendimus, kaip neteisėtus, priimtus pažeidžiant esmines procedūras: 2016 m. rugpjūčio 9 d. įsakymą Nr. 5-V-640 „Dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato steigiamų pareigybių sąrašų patvirtinimo“, kuriuo įsteigia naujas pareigybes visame Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate (Joniškio, Pakruojo, Radviliškio, Raseinių rajonų policijos komisariatuose); 2016 m. rugpjūčio 12 d. įsakymą Nr. 5-V-650 „Dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato steigiamų bei perkeltų ir pervardytų pareigybių sąrašų patvirtinimo“‚ kuriuo įsteigia naujas pareigybes visame Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate (Akmenės, Kelmės, Mažeikių rajonų policijos komisariatuose ir Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate); 2016 m. rugpjūčio 12 d. įsakymą Nr. 5-V-651 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato steigiamų pareigybių sąrašo patvirtinimo“, kuriuo įsteigia naujas pareigybes Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariate; 2016 m. rugpjūčio 25 d. įsakymą Nr. 5-V-675 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato steigiamų pareigybių sąrašo patvirtinimo“, kuriuo įsteigia naujas pareigybes Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtajame policijos komisariate; 2016 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą Nr. 5-V-685 „Dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato steigiamų pareigybių sąrašo patvirtinimo“, kuriuo įsteigia naujas pareigybes Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariate; 2016 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą Nr. 5-V-686 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato steigiamų pareigybių sąrašo patvirtinimo“, kuriuo įsteigia naujas pareigybes Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariate; 2016 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą Nr. 5-V-687 „Dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato steigiamų pareigybių sąrašų patvirtinimo“, kuriuo įsteigė naujas pareigybes, be kita ko, Skuodo rajono policijos komisariate; 2016 m. rugsėjo 5 d. įsakymą Nr. 5-V-697 „Dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato steigiamų pareigybių sąrašo patvirtinimo“, kuriuo įsteigė naujas pareigybes Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariate; 2016 m. rugsėjo 5 d. įsakymą Nr. 5-V-698 „Dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato steigiamų bei perkeltų ir pervardytų pareigybių sąrašų patvirtinimo“, kuriuo įsteigia naujas pareigybes Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariate; 2016 m. rugsėjo 15 d. įsakymą Nr. 5-V-732 „Dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato steigiamų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ tiek, kiek juo įsteigė naujas pareigybes Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos policijos komisariate; 2016 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 5-V-766 „Dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato steigiamų pareigybių sąrašų patvirtinimo“ tiek, kiek juo įsteigė naujas pareigybes Kazlų Rūdos ir Kalvarijų policijos komisariatuose.

6II.

7Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi pareiškėjų skundą atsisakė priimti.

8Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, 26 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio 1-3 dalimis, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, nustatė, kad pareiškėjai, pateikdami teismui skundą, nesilaikė Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnyje nustatytos kreipimosi į teismą procedūros. Skunde teismui pareiškėjai ginčija sprendimo, kuriuo atsisakyta patenkinti pareiškėjų kartu su kitomis pareigūnus atstovaujančiomis profesinėmis sąjungomis 2016 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos policijos generaliniam komisarui pateiktą reikalavimą „Dėl darbo įstatymų pažeidimų pašalinimo“ Nr. NP17-107(16) (toliau – ir Reikalavimas), kuriuo prašė atšaukti (sustabdyti vykdymą) Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-534 patvirtintų Apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų viešosios ir kriminalinės policijos veiklos organizavimo pakeitimo metmenų įgyvendinimą ir 2016 m. rugsėjo 8 d. įsakymo Nr. 5-V-713 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato steigiamų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ ir „analogiškų sprendimų dėl kitų apskričių“ įgyvendinimą bei Departamentui 2016 m. rugsėjo 28 d. pateiktą prašymą „Dėl reikalavimo nagrinėjimo ir informacijos pateikimo“ Nr. NP17-114(16) (toliau – ir Prašymas), kuriuo prašė išnagrinėti Reikalavimą teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais bei pateikti informaciją apie vykdomą policijos reformą. Taip pat pareiškėjai skunde teismui ginčija įsakymus, kuriais įsteigiamos naujos pareigybės Vilniaus, Šiaulių, Telšių, Marijampolės, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Utenos vyriausiuose policijos komisariatuose. Pareiškėjų teigimu, šie įsakymai priimti nesant faktinio ir teisinio pagrindo tokiems sprendimams priimti (sprendimai dėl steigiamų pareigybių grindžiami ne objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis, o patvirtintais nuostatais (pakeista struktūra) ir pavaldžios įstaigos pateiktais siūlymais, nenurodoma, kodėl tiek ir tokių pareigybių steigiama, kodėl vienus ar kitus pareigūnus siūloma perkelti į būtent vienas ar kitas pareigas ir kt.). Teismas darė išvadą, kad, vadovaujantis Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio nuostatomis, pareiškėjai, prieš kreipdamiesi su skundu į teismą dėl įsakymų panaikinimo, turėjo šiuos administracinius aktus ginčyti darbdaviui, t. y. Departamentui.

9Teismas pažymėjo, kad Reikalavimo ir Prašymo turinys patvirtina, jog pareiškėjai nesikreipė į Departamentą su reikalavimais panaikinti įsakymus. Aplinkybė, kad Reikalavime pareiškėjai, be kita ko, prašė sustabdyti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. rugsėjo 8 d. įsakymo Nr. 5-V-713 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato steigiamų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ ir „analogiškų sprendimų dėl kitų apskričių“ įgyvendinimą, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėjai teikė Departamentui konkrečius reikalavimus dėl skunde teismui ginčijamų įsakymų teisėtumo bei pagrįstumo. Teismas pažymėjo, kad tokią išvadą patvirtina ir Departamento 2016 m. spalio 10 d. protokolas Nr. 5-P1-489, iš kurio turinio matyti, jog 2016 m. spalio 3 d. Departamente įvykusio posėdžio, kuriame buvo nagrinėjamas Reikalavimo ir Prašymo pagrįstumo klausimas, metu posėdyje dalyvavę minėtus dokumentus pateikusių profesinių sąjungų atstovai įsakymų teisėtumo bei pagrįstumo klausimo nekėlė. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjai teismui pateiktame skunde neformuluoja jokių skundo reikalavimų nei vieno iš Reikalavime ginčytų administracinių aktų – Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-534 patvirtintų Apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų viešosios ir kriminalinės policijos veiklos organizavimo pakeitimo metmenų ir 2016 m. rugsėjo 8 d. įsakymo Nr. 5-V-713 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato steigiamų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ – atžvilgiu.

10Teismas konstatavo, kad pareiškėjai, prieš kreipdamiesi su skundu į teismą, Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka nepateikė Departamentui reikalavimo dėl įsakymų panaikinimo.

11Teismas rėmėsi ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjai, pateikdami skundą teismui, nesilaikė Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnyje nustatytos išankstinio skundų nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, pareiškėjų skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu.

12III.

13Pareiškėjai Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga ir Lietuvos policijos profesinė sąjunga atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti pareiškėjų skundą teisminiam nagrinėjimui.

14Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad Reikalavime išdėstė tris atskirus reikalavimus, iš kurių aiškiai įvardijo du įsakymus, o trečiu reikalavimu reikalavo naikinti analogiškus sprendimus. Kadangi atsakovas atsisakė tenkinti tokį reikalavimą, pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami naikinti tokį atsisakymą. Pareiškėjų manymu, teismo nutartis nėra motyvuota. Pareiškėjų vertinimu, 2016 m. rugsėjo 23 d. kreipimasis į atsakovą su reikalavimu pagal Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, nurodant vieną konkretų naikintiną įsakymą ir analogiškus įsakymus dėl kitų apskričių, yra pakankamas, nes buvo veikiama esant neapibrėžtai situacijai, dėl atsakovo padarytų teisės pažeidimų, pareiškėjams nebuvo žinomi konkretūs skundžiamų sprendimų rekvizitai, nors buvo aišku, kad sprendimai yra priimti, buvo aiškus jų esminis turinys, taip pat aišku, kad šie sprendimai, jų turinys, priėmimo būdas pažeidžia pareiškėjų subjektines teises ir atstovaujamų narių darbo ekonomines ir socialines teises. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad Reikalavimu prašė pateikti informaciją apie priimtus sprendimus, tačiau kartu reikalavo juos panaikinti. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad teismas nepasisakė dėl skundo reikalavimo naikinti atsakovo 2016 m. spalio 13 d. atsisakymą tenkinti 2016 m. rugsėjo 23 d. reikalavimą.

15Teisėjų kolegija

konstatuoja:

16IV.

17Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos ir Lietuvos policijos profesinės sąjungos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto (pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos) pagrindu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjai, prieš kreipdamiesi su skundu į teismą, Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka nepateikė Departamentui reikalavimo dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymų panaikinimo.

18Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

19Lietuvos įstatymų leidėjas teisės kreiptis į administracinį teismą ribojimus iš esmės įtvirtino ABTĮ 5, 24, 25, 29, 34 straipsniuose. Vienas iš tokių reikalavimų yra pasinaudojimas įstatymų nustatyta bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 3 p.). Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (pvz., 2009 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009). Pabrėžtina, jog skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010, 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1330-520/2015).

20Kaip matyti iš pareiškėjų skundo, jie į teismą kreipėsi siekdami ginti profesinių sąjungų narių teises ir teisėtus interesus Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnyje nustatytu pagrindu. Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad profesinės sąjungos turi teisę reikalauti iš darbdavio panaikinti jo sprendimus, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų numatytas darbo, ekonomines bei socialines profesinių sąjungų narių teises. Šiuos reikalavimus darbdavys turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 10 dienų, dalyvaujant juos pateikusios profesinės sąjungos atstovams (Profesinių sąjungų įstatymo 18 str. 2 d.).

21Kaip matyti iš Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio, jame numatyta speciali profesinių sąjungų teisės reikalauti panaikinti darbdavio sprendimus įgyvendinimo procedūra: profesinė sąjunga, visų pirma, turi kreiptis į darbdavį su reikalavimu panaikinti jo sprendimus, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų numatytas darbo, ekonomines bei socialines profesinių sąjungų narių teises, ir tik darbdaviui ne vėliau kaip per 10 dienų neišnagrinėjus profesinės sąjungos reikalavimo arba atsisakius jį tenkinti profesinė sąjunga gali kreiptis į teismą. Minėtame įstatyme nėra numatyta jokių išimčių, kuomet profesinė sąjunga galėtų kreiptis tiesiogiai į teismą, prieš tai nesikreipusi į darbdavį.

22Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, remiantis Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsniu, pareiškėjams prieš kreipiantis su skundu į teismą, yra numatyta privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, t. y. profesinė sąjunga, visų pirma, turi kreiptis į darbdavį su reikalavimu panaikinti jo sprendimus, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų numatytas darbo, ekonomines bei socialines profesinių sąjungų narių teises, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjai faktiškai tokia Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnyje numatyta tvarka nepasinaudojo.

23Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjai skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Departamento 2016 m. spalio 13 d. rašte Nr. 5-S-8065 ir 2016 m. spalio 3 d. posėdžio protokole Nr. 5-P1-489 išdėstytą sprendimą atsisakyti tenkinti pareiškėjų reikalavimą bei panaikinti Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymus, kuriais įsteigtos naujos pareigybės atitinkamuose komisariatuose.

24Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjai 2016 m. rugsėjo 23 d. reikalavimu Nr. NP17-107(16) kreipėsi į Lietuvos policijos generalinį komisarą, prašydami atšaukti (sustabdyti vykdymą) Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-534 patvirtintų Apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų viešosios ir kriminalinės policijos veikklos organizavimo pakeitimo metmenų įgyvendinimą, 2016 m. rugsėjo 8 d. įsakymo Nr. 5-V-713 dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato steigiamų pareigybių sąrašo patvirtinimo ir analogiškų sprendimų dėl kitų apskričių įgyvendinimą. Pareiškėjai taip pat prašė pateikti, be kita ko, sprendimus, kuriais yra steigiamos pareigybės apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų teritoriniuose policijos komisariatuose.

25Departamento 2016 m. spalio 10 d. posėdyje buvo nagrinėjamas, be kita ko, pareiškėjų Reikalavimas, nutariant siūlyti Lietuvos policijos generaliniam komisarui atmesti Reikalavimą. Departamento 2016 m. spalio 13 d. rašte Nr. 5-S-8065 pareiškėjai, be kita ko, informuojami, kad buvo priimtas sprendimas netenkinti Reikalavimo. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjai nepasinaudojo privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, yra nepagrįsta.

26Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundo priėmimo stadijoje nepagrįstai analizavo dėl Reikalavimo priimto sprendimo priežastis, t. y. iš esmės vertino pareiškėjų skundžiamo sprendimo pagrįstumą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju tik sprendžiant ginčą iš esmės teismas galės nustatyti, ar Departamentas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjų Reikalavimą, kadangi sprendžiant skundo priėmimo klausimą Departamento sprendimo turinys nevertintinas. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą šioje dalyje.

27Pažymėtina, kad pareiškėjai skunde teismui reiškė ne tik reikalavimus panaikinti Lietuvos policijos generalinio komisaro atitinkamus įsakymus, tačiau skunde taip pat kėlė reikalavimą panaikinti Departamento 2016 m. spalio 13 d. rašte Nr. 5-S-8065 ir 2016 m. spalio 3 d. posėdžio protokole Nr. 5-P1-489 išdėstytą sprendimą atsisakyti tenkinti pareiškėjų reikalavimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti šį pareiškėjo skundo reikalavimą visiškai dėl jo nepasisakydamas ir nenurodydamas jokių reikalavimo nepriėmimo motyvų. Tokia nemotyvuota pirmosios instancijos teismo nutartis nėra teisėta ir pagrįsta, todėl pareiškėjų skundas ir dėl šio reikalavimo priėmimo grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

28Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis naikintina. Kadangi būtina įvertinti, ar pareiškėjų skundas atitinka kitus ABTĮ nustatytus reikalavimus, panaikinus nutartį, skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 154 str. 4 p.).

29Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

30Pareiškėjų Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos ir Lietuvos policijos profesinės sąjungos atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

31Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

32Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjai Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė... 6. II.... 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi... 8. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 9. Teismas pažymėjo, kad Reikalavimo ir Prašymo turinys patvirtina, jog... 10. Teismas konstatavo, kad pareiškėjai, prieš kreipdamiesi su skundu į... 11. Teismas rėmėsi ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu, atsižvelgė į tai,... 12. III.... 13. Pareiškėjai Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė... 14. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad Reikalavime išdėstė tris atskirus... 15. Teisėjų kolegija... 16. IV.... 17. Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m.... 18. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė,... 19. Lietuvos įstatymų leidėjas teisės kreiptis į administracinį teismą... 20. Kaip matyti iš pareiškėjų skundo, jie į teismą kreipėsi siekdami ginti... 21. Kaip matyti iš Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio, jame numatyta... 22. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad,... 23. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjai skundu kreipėsi į teismą,... 24. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjai 2016 m. rugsėjo 23 d.... 25. Departamento 2016 m. spalio 10 d. posėdyje buvo nagrinėjamas, be kita ko,... 26. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pareiškėjų... 27. Pažymėtina, kad pareiškėjai skunde teismui reiškė ne tik reikalavimus... 28. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 29. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 30. Pareiškėjų Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės... 31. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartį... 32. Nutartis neskundžiama....