Byla 2-25904-566/2013
Dėl turtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė,

2sekretoriaujant Linai Matukaitei,

3dalyvaujant ieškovams A. T. ir R. T.,

4ieškovų atstovui advokatui Dainiui Tamošiūnui,

5atsakovo atstovui D. V.,

6viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. T. ir R. T. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl turtinės žalos atlyginimo, ir

Nustatė

7Ieškovai kreipėsi su ieškiniu į teismą, nurodydami, kad 2012-06-25 apie 0 val. 30 min. (tamsiu paros metu) kelio Vilnius-Panevėžys 118 km ieškovei R. T. vairuojant automobilį VW Bora, v/n ( - ), priklausantį ieškovui A. T., ne gyvenvietės ribose važiuojant automagistrale apie 110 km/h greičiu, staiga vairuotojai iš kairės pusės į kelio važiuojamąją dalį prieš pat artėjantį automobilį išbėgo šernas, kuris buvo kliudytas. Nurodo, kad minėto eismo įvykio metu automobilis buvo apgadintas. Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras išnagrinėjęs eismo įvykio aplinkybes, konstatavo, kad ieškovė kelių eismo taisyklių nepažeidė ir kad jos veikloje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl administracinės teisės pažeidimo byla buvo nutraukta. Nurodo, kad remiantis 2012-07-03 UAB „Verlita“ atliktu vertinimu, ieškovams padaryta žala sudaro 8242,00 Lt. Ieškovai nurodo, kad šernas yra laukinis gyvūnas, kuris nuosavybės teise priklauso valstybei, todėl valstybei Civilinio kodekso 6.267 str. 2 d. ir Laukinės gyvūnijos įstatymo 3 str. 1 d. pagrindu tenka pareiga atlyginti laukinių gyvūnų padarytą žalą. Nurodo, kad minėtame kelio ruože eismo įvykio metu nebuvo pastatytas kelio ženklas Nr. 131 „Laukiniai gyvūnai“, kas laikoma atsakovo neteisėtu neveikimu, kurio pasekoje įvyko eismo įvykis ir atsirado žala. Ieškovų manymu, valstybės civilinės atsakomybės sąlygos yra įrodytos, todėl valstybė privalo atlyginti ieškovams padarytą žalą. Ieškovai prašo ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo 8242,00 Lt žalos, 6 proc. metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas (b.l. 1-5).

8Bylos nagrinėjimo metu ieškovų atstovas D. Tamošiūnas ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais. Nurodė, kad eismo įvykio metu R. T. vairavimo stažas siekė 16 metų. Paaiškino, kad ginčo kelias ieškovams buvo žinomas, nes važiuodavo juo reguliariai ir ieškovei užteko patirties važiuoti 110 km/h greičiu, ji važiavo rūpestingai, ką patvirtina ir kelių policijos nutarimas, kuriuo nutraukta administracinės teisės pažeidimo byla. Taip pat nurodė, kad žala paskaičiuota atsižvelgiant į automobilio rinkos vertės ir likutinės vertės santykį, pridedant 500,00 Lt sumą už vertinimo ataskaitą. Nurodė, kad atsakovo atsakomybė kildinama iš neteisėto neveikimo, nes valstybė būdama kelių ir laukinių gyvūnų savininke netinkamai ženklino kelius ir neįrengė gyvūnų atitvarų. Paaiškino, jog tik 2012-10-16 minėtame kelio ruože buvo pastatytas kelio ženklas ribojantis greitį. Prašė ieškinį tenkinti visiškai (b.l. 89-95).

9Ieškovė R. T. teismo posėdžio ieškinį palaikė jame išdėstytais argumentais bei prašė ieškinį tenkinti (b.l. 89-95).

10Ieškovas A. T. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė jame išdėstytais argumentais. Paaiškino, jog automobilį jis remontavo pats ir šiuo metu jis jau yra suremontuotas. Automobilio remontas iš viso kainavo apie 6000,00 Lt, tačiau, kvitų , patvirtinančių remonto išlaidas, ieškovas neturi, patirta žala paskaičiuota pagal nepriklausomo vertintojo išvadas. Prašė ieškinį tenkinti (b.l. 89-95).

11Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutinka. Atsakovo nuomone, ieškovai, reikalaudami žalos atlyginimo iš valstybės, nenurodo konkrečių neteisėtų atsakovo veiksmų, kaltės, priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir žalos padarymo. Ieškovai neįrodinėja visų valstybės kaip atsakovo civilinės atsakomybės salygų, todėl atsakovui negali kilti atsakomybė dėl ieškovams padarytos žalos. Nurodo, kad nors ieškovės atžvilgiu administracinės teisės pažeidimo byla buvo nutraukta, tačiau jai, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojai, išlieka pareiga elgtis atidžiai, apdairiai ir rūpestingai. Transporto priemonės valdytojas, kaip protingas ir rūpestingas asmuo, privalo įvertinti savo automobilio technines galimybes, esamas eismo sąlygas, matomumą, savo vairavimo įgūdžius ir pasirinkti tokį važiavimo greitį ir būdą, kad nekeltų pavojaus sau, tretiesiems asmenims ir aplinkai. Todėl šiuo atveju sprendžiant dėl atsakovo atsakomybės sąlygų, turėtų būti atsižvelgta ir į ieškovės, kaip transporto priemonės valdytojos, elgesį. Atsakovas nesutinka su ieškovų reikalavimu priteisti 6 proc. metines palūkanas už prievolės termino pažeidimą, kadangi, pirmiausiai, tokios palūkanos numatytos tik santykiuose tarp juridinių asmenų, antra, Civilinio kodekso 6.210 str. įtvirtintos palūkanos taikomos tik esant sutartinei atsakomybei, o šiuo atveju valstybės atsakomybė kildinama iš delikto. Todėl ieškovų reikalavimas dėl Civilinio kodekso 6.210 str. nustatytų palūkanų priteisimo yra nepagrįstas. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 43-52).

12Atsakovo atstovas D. V. bylos nagrinėjimo metu su ieškiniu nesutiko atsiliepime išdėstytais motyvais. Nurodė, kad remiantis avaringų ruožų valstybiniuose keliuose nustatymo metodika, įspėjamasis kelio ženklas statomas, jeigu per 4 metus įvyksta 4 įvykiai 500 metrų slinkmenyje, savo ruožtu šiuo atveju valstybė pastatė ženklą po 1 įvykio, kas įrodo valstybės rūpestį ir turi būti vertinama kaip tinkamas pareigų vykdymas. Prašė ieškinį atmesti (b.l. 89-95).

13Ieškinys atmestinas.

14Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2012-06-25 apie 0 val. 40 min. kelio A2 Vilnius-Panevėžys 118,85 kilometre dėl staiga į važiuojamąją dalį iš kairės pusės išbėgusio šerno įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta ieškovams priklausanti transporto priemonė VW Bora, v/n ( - ) (b.l. 7). Eismo įvykio metu minėtą transporto priemonę vairavo ieškovė R. T.. Dėl įvykusio eismo įvykio administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (b.l. 6). Šio eismo įvykio metu buvo apgadinta minėta transporto priemonė, ieškovų nurodoma patirta žala sudaro 8242,00 Lt (b.l. 1-5). Žalos dydį ieškovai grindžia UAB „Verlita“ 2012-07-03 atlikta vertinimo ataskaita Nr. VER0423 (b.l. 12-33).

15Atsakomybės už gyvūnų padarytą žalą bendrasis reglamentavimas nustatytas CK 6.267 str. Šio straipsnio 2 d. nustatyta, kad laukinių žvėrių padaryta žala atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. Tokia įstatymo nuostata reiškia, kad laukinio žvėries padaryta žala pagal įstatymą turi būti atlyginama, tačiau CK nedetalizuota žalos atlyginimo tvarka. Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo (toliau – LGĮ) 3 str. 1 d. nustatyta, kad laisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai nuosavybės teise priklauso valstybei. Nuo 2010-07-10 galiojančio LGĮ 22 str. 4 d. nustato, kad laisvėje gyvenančių laukinių gyvūnų, nuosavybės teise priklausančių valstybei, padaryta žala atlyginama šio straipsnio 5, 6 ir 7 d. nurodytais atvejais. Pagal LGĮ 22 str. 6 d., valstybei nuosavybės teise priklausančių laukinių gyvūnų eismo įvykių metu padaryta žala atlyginama, jeigu įrodomi neteisėti valstybės veiksmai (neveikimas), kaltė ir priežastinis ryšys ir jeigu žala atsirado ne dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens veiksmų arba kitų CK 6.253 str. nurodytų veiksmų, ir išieškoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka. Analogišką poziciją, formuojant teismų praktiką dėl laukiniais gyvūnais padarytos žalos atlyginimo, išreiškė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar iki minėtų LGĮ pakeitimų įsigaliojimo. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad vasltybės atsakomybė už eismo įvykio metu laukinių gyvūnų padarytą žalą gali būti taikoma tik nustačius visas CK 6.246–6.249 str. įtvirtintas būtinąsias civilinei atsakomybei kilti sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2011; 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2012; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2012).

16Taigi už šerno, kaip laukinio žvėries, eismo įvykio metu padarytą žalą, nustačius visas būtinas civilinei atsakomybei kilti sąlygas, privalėtų atsakyti šio laukinio žvėries savininkė – valstybė. Pažymėtina, jog valstybės, kaip laukinių gyvūnų savininkės, veiksmų (neveikimo) neteisėtumą, kaip jos civilinės atsakomybės sąlygą, turi įrodyti ieškovas, reikalaujantis žalos atlyginimo (CPK 178 str.). Tik ieškovams pateikus pakankamus valstybės neteisėtų veiksmų (neveikimo) įrodymus, valstybei kiltų pareiga juos paneigti, t.y. įrodyti, jog jos veiksmai buvo teisėti.

17Ieškovai valstybės, kaip laukinės gyvūnijos savininkės, atsakomybę už laukinio gyvūno padarytą žalą grindžia ta aplinkybe, jog atsakovas nesiėmė visų įmanomų priemonių laukinių gyvūnų susidūrimams su transporto priemonėmis išvengti, t.y. kelio A2 Vilnius-Panevėžys 118 km ruože, kuriame įvyko minėtas eismo įvykis, neįrengė nuo laukinių gyvūnų apsaugančių kelio juostų skiriamųjų atitvarų ar apsauginių tvorų, taip pat nenustatė įspėjamojo kelio ženklo Nr. 131 „Laukiniai žvėrys“ (b.l. 10-11, 86), nors ginčo kelio ruože nuo 2009-10-16 iki 2012-06-25, neįskaitant byloje nagrinėjamo įvykio, įvyko penki eismo įvykiai, sukelti staiga į kelią išbėgusių laukinių gyvūnų.

18Pažymėtina, kad, vertinant valstybės, kaip laukinių gyvūnų savininkės, veiksmų teisėtumą, turi būti atsižvelgta į nuosavybės objekto ypatumus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad laukinių gyvūnų, kaip valstybės nuosavybės objekto, specifika lemia jų savininko ribotas galimybes juos valdyti, todėl į tai turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl gyvūnų savininko veiksmų, imantis priemonių žalai, sukeliamai laukinių gyvūnų, išvengti, pakankamumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2011; 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2012; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2012). Tam, kad būtų konstatuota valstybės, kaip laukinių gyvūnų savininkės, pareiga pastatyti įspėjamuosius kelio ženklus, taikyti technines (gyvūnus atbaidančias ir kt.) priemones laukinių gyvūnų daromai žalai išvengti, turi būti nustatyta objektyviai privaloma (kylanti iš įstatymo ar kito teisės akto arba pagrįsta bendra rūpestingumo bei atsakingumo pareiga) tokių priemonių panaudojimo būtinybė, nulemta konkrečios informacijos apie eismo įvykius būtent toje kelio atkarpoje, kurioje įvyko nagrinėjamas eismo įvykis, jų intensyvumą, priežastis, lyginamojo šio kelio ruožo ir bendros situacijos aplinkiniuose keliuose tyrimo rezultatų.

19Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-01-31 įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių 74 p. nustatyta, kad ženklas Nr. 131 „Laukiniai žvėrys“ turi būti įrengiamas prieš kelio ruožą, kuriame yra didelė tikimybė, kad per kelią gali eiti žvėrys. Pažymėtina, jog sąvoka „didelė tikimybė“ yra vertinamojo pobūdžio. Tam, kad nustatyti įspėjamojo kelio ženklo būtinumą atitinkamame kelio ruože, būtina atlikti tyrimą, tam tikrą laiką stebėti eismo situaciją, sąlygas ir pan. Pavieniai laukinių gyvūnų pasirodymai kelyje negali būti pagrindu statyti įspėjamąjį kelio ženklą, nes tokiu atveju nebūtų laikomasi tokių kelio ženklų statymo sistemos, kadangi laukiniai gyvūnai atskirais atvejais gali pasirodyti bet kurioje kelio atkarpoje. Bylos duomenys apie transporto priemonių susidūrimus su laukiniais gyvūnais kelio A2 Vilnius-Panevėžys ruože nuo 115,60 km iki 118,85 km (b.l. 9) patvirtina, kad prieš nagrinėjamą eismo įvykį laikotarpiu nuo 2009-10-16 iki 2012-06-25 įvyko 5 eismo įvykiai, t.y. vidutiniškai po 2 įvykius per metus, iš kurių 3 eismo įvykiai įvyko 115,60 km - 116,90 km ruože, o 2 – 117,50 km - 118,00 km ruože. Pažymėtina, jog minėtų eismo įvykių skaičius savaime nepatvirtina minėto kelio ruožo pavojingumo ar avaringumo, ar, kad per minėtą kelio ruožą eina laukinių gyvūnų migracijos keliai. Atsakovas pateikė teismui VU Ekologijos atlikto mokslinio tyriamojo darbo „Laukinių gyvūnų migracijos per valstybinės reikšmės magistralinius kelius tyrimas, probleminių ruožų identifikavimas, pasiūlymų įrengti aptvėtimus ir kitas prieomnes parengimas“ baigiamąją ataskaitą, kurios 1 lentelėje yra nuorodyti avaringiausi A2 kelio ruožai, išskirti pagal didžiausią avaringumo balą, ir pagal intensyviausios gyvūnų migracijos modelio duomenis (b.l. 80). Minėtoje lentelėje kaip avaringiausi A2 kelio ruožai, artimiausi kelio ruožui, kuriame įvyko nagrinėjamas eismo įvykis, nurodyti 116 km ir 120 km, t.y. lentelėje kaip avaringiausias nurodytas 116 km kelio ruožas, kuriame įvyko 3 iš 5 minėtų eismo įvykių ir kurio dešinėje ir kairėje kelio pusėje yra įrengtos tinklo tvoros, t.y. kelias apsaugotas nuo laukinių gyvūnų išbėgimo (b.l. 10-11, 86). Pažymėtina, jog minėtame darbe nėra jokių duomenų patvirtinančių, jog A2 kelio ruože, kuriame įvyko nagrinėjamas eismo įvykis, t.y. 118 km, vyktų kokie nors laukinių žvėrių migracijos keliai, kas sąlygotų pareigą valstybei tinkamai pasirūpinti, kad žvėrys nepatektų į kelio važiuojamąją dalį. Sprendžiant dėl laukinio gyvūno savininko atsakomybės, konkrečiai – dėl jo veiksmų, imantis priemonių žalai, sukeliamai laukinių žvėrių, išvengti, pakankamumo, turi būti atsižvelgiama į situaciją būtent toje kelio vietoje (įvykio vietoje, o ne visame kelyje), kuriame įvyko nagrinėjamai bylai išspręsti reikšmingas eismo įvykis, taip pat į šio eismo įvykio aplinkybes. Minėta, jog kelio ruože nuo 117,50 km iki 118,85 km, neskaitant nagrinėjamo eismo įvykio, įvyko tik 2 eismo įvykiai laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2012 m. Aplinkybė, jog prieš nagrinėjamą eismo įvykį ginčo kelio ruože nuo 117,50 km iki 118,85 km buvo 2 eismo įvykiai, yra vertinamoji, sprendžiant, ar toks eismo įvykių skaičius suponuoja valstybei pareigą imtis tam tikrų prevencinių veiksmų. Teismo įsitikinimu, remiantis teismų praktika, toks eismo įvykių, susijusių su laukiniais gyvūnais, skaičius neteikia pagrindo padaryti pagrįstą išvadą, kad jau iki nagrinėjamo eismo įvykio egzistavo būtinybė toje kelio vietoje atsakovui, imantis priemonių laukinių gyvūnų sukeliamai žalai išvengti, statyti specialius kelio ženklus, užtvarus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011).

20Kita vertus, sprendžiant dėl valstybės, kaip laukinės gyvūnijos savininkės, atsakomybės už laukiniais gyvūnais padarytą žalą, turi būti vertinama ir tai, jog apart įspėjamųjų ženklų ir kitų techninių priemonių, valstybė siekdama sumažinti transporto priemonių susidūrimo keliuose su laukiniais gyvūnais – šernais galimybes, ėmėsi ir kitų priemonių, kaip antai nuo 2005 m. panaikino sumedžiojamų šernų skaičiaus limitavimą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-09-30 įsakymo Nr. 511 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2000-06-27 įsakymu Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“, naujos redakcijos“ (toliau – Medžioklės taisyklės) 39 p. nustatyta, kad šernų medžioklė nelimituojama. Taip pat Medžioklės taisyklių 17.2 p. nustatyta, jog šernus iš esmės galima medžioti beveik visus metus, t.y. nuo gegužės 1 d. iki kovo 1 d. Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento pateiktų duomenų apie šernų populiaciją Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje, 2012-2013 m. minėtoje teritorijoje, kurioje randasi ir ginčo kelio ruožas, iš viso buvo apskaityta 2609 šernų, o sumedžiota – net 2057, t.y. sumedžiota beveik 80 proc. šernų (b.l. 72). Tokie valstybės veiksmai, valdant laukinę gyvūniją, patvirtina, kad nagrinėjamo eismo įvykio metu buvo imtasi aktyvių veiksmų konkrečiai šernų populiacijai kontroliuoti, o kartu ir eismo įvykių dėl susidūrimo su šernais užkirtimui minėtame kelio ruože. Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, jog valstybės veiksmai nagrinėjamoje situacijoje kontroliuojant laukinius žvėris, kad pastarieji neišbėgtų į kelio važiuojamąjį dalį, buvo tinkami ir atitiko minimalius rūpestingumo reikalavimus. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovams neįrodžius, kad per minėtą kelio atkarpą eitų laukinių žvėrių migracijos keliai, kas sąlygotų pareigą valstybei tinkamai pasirūpinti, kad žvėrys nepatektų į kelio važiuojamąją dalį, įvertinus tai, kad valstybė ėmėsi aktyvių veiksmų reguliuodama šernų populiaciją, be kita ko siekdama sumažinti ir jų išbėgimo į ginčo kelio ruožą tikimybę, vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais nurodyto kelio ženklo ar apsauginių atitvarų įrengimo keliuose sąlygas, nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju buvo objektyvi būtinybė įrengti įspėjamąjį kelio ženklą „Laukiniai žvėrys“ ar kitas apsaugos technines priemones ginčo kelio ruože (CPK 178 str., 185 str.). Byloje nenustačius aplinkybių, jog nagrinėjamo eismo įvykio metu ginčo kelio ruože egzistavo objektyvi būtinybė įrengti minėtą įspėjamąjį ženklą arba kitas apsaugos technines priemones, nėra teisinių prielaidų valstybės veiksmų neteisėtumui konstatuoti (CPK 185 str.). Pažymėtina, kad po nagrinėjamo eismo įvykio ginčo kelio ruože, t.y. ties 118 km, kelio ženklo Nr. 131 „Laukiniai žvėrys“ įrengimas (b.l. 86), savaime neįrodo aplinkybės, jog šio ženklo įrengimo būtinybė egzistavo ir nagrinėjamo eismo įvykio metu. Priešingai, tokio ženklo įrengimas ginčo kelio ruože, patvirtina valstybės, kaip laukinių gyvūnų savininkės, rūpestingumą, užtikrinant eismo saugumą ginčo kelio ruože. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju ieškovai neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) sudėties (CPK 178 str.). Kadangi neteisėti veiksmai yra viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, tai, jų neįrodžius, valstybės civilinė atsakomybė negalima. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo konstatuoti kaltės, priežastinio ryšio tarp atsiradusios žalos ir atsakovo veiksmų .

21Kita vertus, pažymėtina tai, jog net ir tuo atveju, jeigu įspėjamojo ženklo „Laukiniai žvėrys“ neįrengimas būtų traktuojamas kaip atsakovo neteisėtas neveikimas, tai to nepakaktų teisiškai reikšmingam priežastiniam tokio neveikimo ir ieškovo nuostolių ryšiui konstatuoti. Tokios nuomonės laikosi ir kasacinis teismas nagrinėdamas analogiškas bylas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2012). Atkreiptinas dėmesys, kad vairuotojas, vairuodamas automobilį, kaip padidinto pavojaus šaltinį, ir pats turi įvertinti eismo, kelio bei meteorologines sąlygas ir atsižvelgiant į tai pasirinkti saugų greitį bei būti pakankamai rūpestingas ir apdairus.

22Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 12 str. 5 d. nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat, siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Analogiška nuostata išdėstyta ir Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 9 p. KET 133 p. nustatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Pagal šį teisinį reglamentavimą vairuotojas yra įpareigotas važiuoti taip, kaip tai numatyta SEAKĮ 12 str. 5 d. ir KET 133 p., kad prireikus galėtų tinkamai suvaldyti automobilį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2012). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į minėtas vairuotojui nustatytas pareigas, įvertinus tai, jog ieškovė ginčo kelio ruožu važiavo tamsiu paros metu, t.y. apie 0 val. 30 min., esant stipriai ribotam matomumui, ieškovės elgesys prieš įvykus eismo įvykiui pasirenkant nors ir leistiną, tačiau, esant tokioms važiavimo sąlygoms, pakankami didelį 110 km/h greitį, teikia pagrindą konstatuoti, kad ieškovė, kaip automobilio vairuotoja, nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kokia turėjo būti, kad galėtų laiku pamatyti kliūtį kelyje ir laiku sustabdyti automobilį, kad galėtų išvengti susidūrimo su staiga kelyje atsiradusia kliūtimi – šernu. Pažymėtina, kad ieškovų nurodoma aplinkybė, jog Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro pareigūnai atlikę eismo įvykio aplinkybių tyrimą nenustatė ieškovės veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties ir tuo pagrindu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą, patvirtina tik tai, jog ieškovė nepadarė administracinio teisės pažeidimo, tačiau nepatvitina aplinkybės, jog ieškovė, kaip transporto priemonės valdytoja, prieš įvykstant eismo įvykiui ėmėsi visų saugumo priemonių, pasirenkant tokį vairavimo režimą, kad būtų užtikrintas SEAKĮ 12 str. 5 d. ir KET 133 p. nustatytų reikalavimų laikymasis.

23Taigi, nenustačius visų būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, darytina išvada, kad valstybės civilinės atsakomybės nagrinėjamu atveju nekilo, todėl ieškovų ieškinys dėl žalos atlyginimo nagrinėjamu atveju yra atmestinas.

24Kadangi ieškovų ieškinys atmestas, o atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, teismas šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų tarp šalių neskirsto.

25Remiantis CPK 92 str. ir 96 str. 2 d., valstybės naudai iš ieškovų lygiomis dalimis priteistina 30,54 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

26Vadovaudamasis CPK 259 str., 269-270, 271 str., 279 str., 307 str., teismas

Nutarė

27Ieškinį atmesti.

28Priteisti valstybės naudai lygiomis dalimis iš ieškovų A. T., a.k. ( - ), ir R. T., a.k. ( - ), 30,54 Lt (trisdešimt litų 54 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

29Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė,... 2. sekretoriaujant Linai Matukaitei,... 3. dalyvaujant ieškovams A. T. ir R. T.,... 4. ieškovų atstovui advokatui Dainiui Tamošiūnui,... 5. atsakovo atstovui D. V.,... 6. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 7. Ieškovai kreipėsi su ieškiniu į teismą, nurodydami, kad 2012-06-25 apie 0... 8. Bylos nagrinėjimo metu ieškovų atstovas D. Tamošiūnas ieškinį palaikė... 9. Ieškovė R. T. teismo posėdžio ieškinį palaikė jame išdėstytais... 10. Ieškovas A. T. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė jame išdėstytais... 11. Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutinka. Atsakovo nuomone, ieškovai,... 12. Atsakovo atstovas D. V. bylos nagrinėjimo metu su ieškiniu nesutiko... 13. Ieškinys atmestinas.... 14. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2012-06-25 apie 0... 15. Atsakomybės už gyvūnų padarytą žalą bendrasis reglamentavimas nustatytas... 16. Taigi už šerno, kaip laukinio žvėries, eismo įvykio metu padarytą žalą,... 17. Ieškovai valstybės, kaip laukinės gyvūnijos savininkės, atsakomybę už... 18. Pažymėtina, kad, vertinant valstybės, kaip laukinių gyvūnų savininkės,... 19. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-01-31 įsakymu Nr. 3-83... 20. Kita vertus, sprendžiant dėl valstybės, kaip laukinės gyvūnijos... 21. Kita vertus, pažymėtina tai, jog net ir tuo atveju, jeigu įspėjamojo... 22. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau –... 23. Taigi, nenustačius visų būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės... 24. Kadangi ieškovų ieškinys atmestas, o atsakovas nepateikė teismui jokių... 25. Remiantis CPK 92 str. ir 96 str. 2 d., valstybės naudai iš ieškovų lygiomis... 26. Vadovaudamasis CPK 259 str., 269-270, 271 str., 279 str., 307 str., teismas... 27. Ieškinį atmesti.... 28. Priteisti valstybės naudai lygiomis dalimis iš ieškovų A. T., a.k. ( - ),... 29. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus...