Byla 2A-73-945/2018

Dėl atsisakymo priimti į darbą

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Mindaugo Šimonio, Arvydo Žibo, sekretoriaujant Ievai Gegieckaitei, dalyvaujant ieškovui A. K., ieškovo atstovei advokatei Juzefai Brinevičienei, atsakovių UAB „Baltic Transline transport“ ir UAB „Baltic Transline“ atstovui advokatui Pauliui Vaicekauskui,

2žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovėms UAB „Baltic Transline transport“ ir UAB „Baltic Transline“ dėl atsisakymo priimti į darbą.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5

1. Ieškovas ieškiniu (b. l. 3–4) prašė vieną iš atsakovių pripažinti kalta pažeidus Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 96 straipsnio 1 dalį, įpareigoti priimti ieškovą į darbą, priteisti minimaliojo darbo užmokesčio dydžio kompensaciją už laikotarpį nuo atsisakymo priimti į darbą dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Ieškovas nurodė, kad Darbo biržos konsultantė suteikė jam informacijos, jog atsakovės ieško darbuotojų (vairuotojų–ekspeditorių) ir siūlo ieškovą tenkinantį darbo užmokestį (apie 2 000 Eur per mėnesį). 2016 m. gruodžio 5 d. ieškovas nuvyko pokalbiui dėl priėmimo į darbą. Ieškovas užpildė anketą, pateikė su profesiniu pasirengimu susijusius dokumentus ir buvo informuotas, kad apie sprendimą jam bus pranešta telefonu. Tą pačią dieną telefonu jam buvo pranešta, kad gavus neigiamos informacijos iš ankstesnių ieškovo darbdavių nuspręsta ieškovo neįdarbinti. Ieškovas išsiuntė atsakovėms prašymą atsisakymo priimti į darbą priežastis nurodyti raštu. Atsakymo į jo prašymą atsakovės nepateikė. Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija ieškovo skundo nenagrinėjo, todėl ieškovas pateikė ieškinį teismui. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovas patvirtino atsisakantis reikalavimo įpareigoti vieną iš atsakovių priimti ieškovą į darbą (b. l. 68).
2. Atsakovės atsiliepimais į ieškinį (b. l. 19–20, 21–22) prašė ieškinį atmesti. Atsakovės nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, kad ieškovo kreipimosi dėl darbo metu ieškovui pasiūlyti darbo atsakovės neturėjo galimybės. Pokalbio dėl darbo metu nebuvo pasiekta jokių susitarimų, atsakovės, kaip privatūs juridiniai asmenys, savo veiklą organizuoja taip, kad nepažeistų bendrų įmonės interesų ir esamų įmonės darbuotojų teisių, todėl tenkinti nepagrįstų ieškovo reikalavimų neturi galimybių.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 28 d. sprendimu (b. l. 78–81) bylą atsakovės UAB „Baltic Transline transport“ atžvilgiu ir bylos dalį dėl reikalavimo įpareigoti atsakovę UAB „Baltic Transline“ priimti ieškovą į darbą nutraukė, kitą ieškinio dalį atmetė, priteisė atsakovėms iš ieškovo po 200 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
2. Teismas nurodė, kad bylos dalis dėl reikalavimo priimti ieškovą į darbą nutraukiama ieškovui šio reikalavimo atsisakius. Be to, 2017 m. birželio 8 d. teismo posėdyje ieškovas savo reikalavimus patikslino ir nurodė, kad prašo priteisti kompensaciją (po 65 Eur už kiekvieną dieną) už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 5 d. iki 2017 m. kovo 9 d. iš atsakovės UAB „Baltic Transline“. Tokią ieškovo poziciją teismas įvertino kaip reikalavimų atsakovei UAB „Baltic Transline transport“ atsisakymą ir bylą šios atsakovės atžvilgiu nutraukė.
3. Teismas pažymėjo, kad ieškovas neįrodė jo teisių pažeidimo fakto. Ieškovas pripažino nežinantis, dėl kokios priežasties jį atsisakyta priimti į darbą, nepateikė jokių atsisakymo priimti į darbą priežastis patvirtinančių įrodymų. Teismo posėdyje ieškovas patvirtino, kad telefoninio pokalbio metu atsisakymo priimti į darbą priežastys jam nebuvo nurodytos. Ieškovas tvirtino manantis, kad įtakos tokiam sprendimui galėjo turėti informacija apie ankstesnius ieškovo ginčus su darbdaviais, tačiau nepateikė įrodymų, kad apie tokius ginčus atsakovėms buvo žinoma.
4. Teismas konstatavo, kad teisės aktai nesuteikia garantijų konkrečiam darbuotojui gauti konkretų pageidaujamą darbą. Nesant duomenų, kad ieškovas buvo diskriminuojamas su jo dalykinėmis savybėmis nesusijusiais pagrindais, tenkinti jo reikalavimus nėra pagrindo.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

1. Patikslintu apeliaciniu skundu (b. l. 116–119) atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – nustatyti, kad atsakovės pažeidė DK 96 straipsnio 1 dalyje numatytą priėmimo į darbą garantiją. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ginčijamu sprendimu buvo paneigtos ieškovo konstitucinės teisės. Teismas, nagrinėdamas bylą, nevykdė pareigos įrodymus rinkti savo iniciatyva, ignoravo ieškovo prašymą išreikalauti iš telefono ryšio operatoriaus ieškovo pokalbio su atsakovių atstovu išklotinę.
2. Nurodydamas, kad įstatymas suteikia darbdaviui teisę pasirinkti geriausią kandidatą, teismas nesiaiškino, kaip buvo nuspręsta, kad ieškovas darbo funkcijas vykdys blogiau. Be to, ieškovas tuo metu buvo vienintelis siekęs įsidarbinti asmuo.
3. Byloje buvo pateikti dokumentai, susiję su abiejų atsakovių atsisakymu priimti ieškovą į darbą, todėl teismas turėjo išnagrinėti ir reikalavimus atsakovei UAB „Baltic Transline transport“.
2. Atsiliepimu į patikslintą apeliacinį skundą (b. l. 130–131) atsakovė UAB „Baltic Transline“ prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė nurodo, kad Konstitucijoje nėra įtvirtinta teisės gauti konkretų darbą garantija. Įpareigojimas atsakovei sudaryti darbo sutartį su ieškovu pažeistų sutarties laisvės principą. Ieškovas nepateikė jokių diskriminaciją patvirtinančių įrodymų. Ieškovo prašymas išreikalauti telefoninio pokalbio išklotines atmestas pagrįstai, kadangi telefoninių pokalbių operatoriai neįrašinėja. Be to, pats ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, kad pokalbio metu atsisakymo priimti į darbą priežastis nebuvo nurodyta.

6Teisėjų kolegija

konstatuoja:

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
2. Apeliaciniu skundu ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nutraukta byla atsakovės UAB „Baltic Transline transport“ atžvilgiu. Vadovaujantis CPK 293 straipsnio 4 punktu, teismas gali nutraukti bylą, jeigu ieškovas atsisakė ieškinio ir atsisakymą teismas priėmė. Vadovaujantis CPK 140 straipsnio 1 dalimi, pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo gali būti pareikštas tiek raštu, tiek ir žodžiu teismo posėdžio metu. Teisėjų kolegija, ištyrusi pirmosios instancijos teisme vykusio teismo posėdžio garso įrašą (2017 m. birželio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 23 min. 45 sek. iki 28 min. 50 sek.), taip pat ieškovo teismo posėdžio metu pasirašytą pareiškimą dėl dalies ieškinio atsisakymo (b. l. 68) pažymi, kad ieškovas, kuris ieškiniu buvo prašęs pripažinti, jog atsakovės pažeidė jo teises, ir įpareigoti jo teises pažeidusią atsakovę priimti ieškovą į darbą, teismo posėdžio metu nurodė, kad jis jau įsidarbino, todėl savo reikalavimo priimti į darbą atsisako ir prašo priteisti jam kompensaciją. Teisėjai iškėlus klausimą, iš kurios atsakovės kompensacija turėtų būti priteisiama, ieškovas nurodė atsakovę UAB „Baltic Transline“. Tuomet ieškovas pateikė rašytinį patvirtinimą, kad atsisako reikalavimo dėl įdarbinimo. Nei raštu, nei žodžiu ieškovas nenurodė atsisakantis reikalavimo pripažinti, kad atsakovės pažeidė jo teises. Apibendrindama nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, kad byla UAB „Baltic Transline transport“ atžvilgiu buvo nutraukta nesant tam įstatyminio pagrindo, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti klausimą dėl bylos dalies dėl įpareigojimo, kad ši atsakovė priimtų ieškovą į darbą, nutraukimo (CPK 140 str. 1 d., 293 str. 4 p.). Toks aiškinimas atitinka ir CPK 414 straipsnio 2 dalies nuostatą, pagal kurią darbo byloje gali būti vertinami tie patys reikalavimai kelių atsakovų atžvilgiu. Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad ši apeliacinės instancijos teismo išvada pati savaime nesudaro teisinio pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimo dalį. Kaip matyti iš proceso eigos, ieškinio faktinis pagrindas abiejų atsakovių atžvilgiu sutapo, tiek šalių pozicijos, tiek ir teismo išvados yra nukreipti į šalių veiksmų vertinimą, neišskiriant specialių kiekvienos iš atsakovių elgesio aspektų. Be to, apeliacinės instancijos teisme vyko žodinis bylos nagrinėjimas, kuriame dalyvavo visi proceso dalyviai (jų atstovai), kuriems buvo suteiktos galimybės pasisakyti visais reikšmingais bylai klausimais. Dėl nurodytos priežasties netikslumas pirmosios instancijos teismui sprendžiant klausimą dėl bylos dalies nutraukimo pašalinamas patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį.
3. Byloje kilo ginčas dėl atsisakymo priimti ieškovą į darbą teisėtumo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens teisė laisvai pasirinkti darbą. Ši teisė detalizuojama DK (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) 2 straipsnyje įtvirtinant darbo santykių teisinio reglamentavimo principus, tarp jų ir darbo teisės subjektų lygybės nepaisant jų lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, ketinimo turėti vaiką (vaikų), santuokinės ir šeiminės padėties, amžiaus, įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir asociacijoms, aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis, principą (DK 2 str. 1 d. 4 p.). Šio principo įgyvendinimo darbo sutarties sudarymo metu garantija apibrėžta DK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkte, pagal kurį draudžiama atsisakyti priimti į darbą DK 2 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytais motyvais. Įvertinusi nurodytą teisinį reglamentavimą teisėjų kolegija sprendžia, kad įstatymas nesuteikia teisės asmeniui reikalauti, jog jam būtų suteiktas konkretus darbas, atsisakymas priimti į darbą gali būti vertinamas kaip neteisėtas tik tokį atsisakymą pripažinus diskriminacija įstatyme nurodytu pagrindu.
4. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nei ieškinyje, nei teikdamas paaiškinimus teismo posėdžio metu (2017 m. birželio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 45 min. 00 sek. iki 47 min. 00 sek., nuo 54 min. 10 sek. iki 54 min. 30 sek., nuo 1 val. 00 min. 20 sek. iki 1 val. 5 min. 00 sek.) neįvardijo jokių konkrečių aplinkybių, kurios, ieškovo nuomone, patvirtina, jog jis buvo diskriminuojamas. Ieškovo argumentą, kad atsisakymą jį priimti į darbą galėjo nulemti neigiamos ankstesnių darbdavių rekomendacijos, teisėjų kolegija vertina kaip įrodymais nepagrįstą prielaidą (CPK 178 str.). Ieškovas nurodė, kad šią atsisakymo priimti į darbą priežastį būtų atskleidusi ieškovo telefoninio pokalbio su atsakovių darbuotoju išklotinė, kurios pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišreikalavo. Prašantis išreikalauti įrodymą asmuo turi pateikti teismui duomenis, kurie leistų spręsti, kad subjektas, iš kurio prašoma įrodymą išreikalauti, šiuos duomenis turi, tačiau atsisako juos pateikti proceso dalyviui (CPK 198 str. 1 d., 199 str. 1 d. 2 p.). Ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad jis kreipėsi į telefono ryšio operatorių dėl jo nurodomų duomenų išreikalavimo, taip pat jokių įrodymų, jog operatorius tokius duomenis fiksuoja ir kaupia. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 61 straipsnio nuostatomis, duomenų klausymasis, įrašymas ir kaupimas be asmens sutikimo yra neteisėtas. Ieškovui neįrodžius, kad jo prašomas išreikalauti įrodymas egzistuoja, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti prašymo dėl tokio įrodymo išreikalavimo (CPK 199 str.).
5. Teisėjų kolegija ieškovo poziciją dėl jo nepriėmimo į darbą priežasčių vertina kaip nenuoseklią. Prie ieškinio pridėtame paties ieškovo rengtame rašte (b. l. 5) nurodoma, kad telefoninio pokalbio metu nebuvo įvardintos atsisakymo ieškovą priimti į darbą priežastys. Tą patį ieškovas patvirtino ir kreipimesi į darbo ginčų komisiją (b. l. 34–36) nurodydamas, kad į klausimą, kodėl jis į darbą nepriimtas, buvo atsakyta, jog direktorius atsisakymo priimti į darbą nemotyvavo. Tik teikdamas ieškinį ieškovas savo poziciją pakeitė ir nurodė, kad atsisakymą priimti į darbą nulėmė pokalbis su ankstesniais ieškovo darbdaviais, su kuriais jo santykiai buvo konfliktiški. Apibendrindama nurodytų aplinkybių ir įrodymų visumą teisėjų kolegija sprendžia, kad susieti atsisakymą ieškovą priimti į darbą su ankstesnių darbdavių neigiamomis rekomendacijomis nėra pagrindo (CPK 185 str.).
6. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad neigiamos ankstesnių darbdavių rekomendacijos, net jei jos ir būtų egzistavę, negali būti vertinamos kaip nesusijusios su darbuotojo dalykinėmis savybėmis aplinkybės DK 2 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme. Tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, tiek ir DK 93 straipsnyje apibrėžiama darbo sutarties sąvoka yra susiję su asmens valios sudaryti civilinį sandorį išraiška. Siekdamas įvertinti potencialų darbuotoją darbdavys gali prašyti rekomendacijų iš ankstesnių darbdavių. Be to, pats ieškovas ieškinyje nurodė teikęs duomenis apie ankstesnes darbovietes. Kaip ieškovas nurodė teismo posėdžio metu (2017 m. birželio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 28 min. 55 sek. iki 29 min. 05 sek., nuo 34 min. 45 sek. iki 35 min. 00 sek., nuo 46 min. 40 sek. iki 47 min. 00 sek.), jis buvo sudaręs su ankstesniais darbdaviais susitarimus, pagal kuriuos taikiai susitarus dėl darbo santykių nutraukimo darbdaviai įsipareigodavo neteikti neigiamų rekomendacijų. Ieškovas pripažino teisminį procesą iniciavęs tam, kad išsiaiškintų, kuris darbdavys teikė atsakovėms ieškovui nepalankią informaciją ir taip pažeidė su ieškovu pasiektą susitarimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks ieškovo tikslas yra nesuderinamas su nagrinėjamoje byloje reiškiamu reikalavimu, CPK 2, 5 straipsniuose įtvirtintais civilinio proceso tikslais, DK 285 straipsnyje apibrėžta individualaus darbo ginčo samprata, kadangi ieškovas iš esmės pripažino į teismą kreipęsis ne tam, kad apgintų atsakovių galimai pažeistas jo teises, bet tam, kad išsiaiškintų, kuris ankstesnis ieškovo darbdavys galėjo pažeisti su ieškovu sudarytą susitarimą.
7. Diskriminacijos bylose galioja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią darbuotojas privalo įvardinti faktines aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos. Darbuotojui įvykdžius šią pareigą, darbdaviui tenka įrodymų, kad vienodo požiūrio taikymo principas nebuvo pažeistas, pateikimo našta (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-969/2017). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų daryti prielaidą, jog jis buvo diskriminuojamas, nenurodė galimo diskriminavimo pagrindo, aplinkybių, kurias teismas turėtų tirti (CPK 178 str.).
8. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovių atstovas nurodė, kad darbo sutartis su ieškovu nebuvo sudaryta, nes tuo metu atsakovės neieškojo naujų darbuotojų. Į bylą surinkus duomenis apie atsakovių teiktus skelbimus dėl darbuotojų paieškos (b. l. 9–10), taip pat duomenis apie atsakovių įdarbintus darbuotojus (b. l. 128–129) paaiškėjo, kad 2016 m. gruodžio 5 d. galiojo skelbimai dėl naujų darbuotojų paieškos, mažiausiai vienas darbuotojas į vairuotojo–ekspeditoriaus pareigas įdarbintas 2016 m. gruodžio 6 d. Teismo posėdžio metu atsakovių atstovas paaiškino, kad 2016 m. gruodžio 6 d. į darbą buvo priimtas Ukrainos pilietis, su kuriuo dėl darbo buvo sutarta iki pokalbio su ieškovu, asmuo įdarbintas prieš tai sutvarkius sudėtingas kitos valstybės piliečio įdarbinimo procedūras. Šias aplinkybes paneigiančių įrodymų byloje nėra (CPK 178 str., 185 str. 1 d.).
9. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad šios nutarties 14 pastraipoje aptartas sutarties laisvės principas lemia potencialaus darbdavio teisę apsispręsti, ar sudaryti su konkrečiu asmeniu darbo sutartį. Ieškovas nurodė, kad jo teisės įrodyti susitarimo faktą buvo pažeistos pirmosios instancijos teismui nepriėmus ieškovo į bylą teiktų garso įrašų, kurių viename, ieškovo tvirtinimu, buvo užfiksuotas jo pokalbis telefonu su atsakovių darbuotoja dėl susitikimo pokalbiui dėl darbo, o kitame – įvykusio pokalbio dėl darbo ištrauka. Bylos medžiaga atskleidžia, kad įrašą atsisakyta priimti teismui kilus abejonių dėl jo autentiškumo (2017 m. birželio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 19 min. 40 sek. iki 20 min. 45 sek.). Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovių atstovas neginčijo fakto, jog ieškovas dalyvavo pokalbyje dėl darbo (2017 m. birželio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 35 min. 00 sek. iki 36 min. 30 sek.). Tiek teikdamas paaiškinimus pirmosios instancijos teismui (2017 m. birželio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 58 min. 00 sek. – 1 val. 00 min. 20 sek.), tiek ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad reikšmingas yra būtent įraše užfiksuotas pokalbis dėl darbo. Ieškovas pripažino, jog teismui pateikta tik pokalbio ištrauka, negalėjo įvardinti, su kuo pokalbio metu jis kalbėjosi (2017 m. birželio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 50 min. 50 sek. – 51 min. 10 sek.), atsakovių atstovo tvirtinimu, pokalbio faktas nebuvo niekaip įformintas. Dėl nurodytų aplinkybių nebuvo jokių galimybių patikrinti ieškovo teikiamo garso įrašo autentiškumo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė šį įrodymą priimti.
10. Vertindama ieškovo argumentus dėl jo susitarimo su darbdaviu dėl darbo sutarties sudarymo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į kelias reikšmingas aplinkybes. Pirma, darbo sutartis su ieškovu nebuvo sudaryta. Šią aplinkybę ieškovas pripažino teikdamas paaiškinimus pirmosios instancijos teisme (2017 m. birželio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 58 min. 00 sek. iki 1 val. 00 min. 20 sek.). Antra, ieškovo argumentas, kad pokalbio metu jo buvo klausiama, ar jis sutiktų dirbti su transporto priemone su tentu, taip pat kada jis galėtų pradėti dirbti, nepatvirtina, kad buvo pasiektas susitarimas, atitinkantis DK 93 straipsnio, 99 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Tokie asmens, vykdžiusio pokalbį dėl darbo, klausimai, net jeigu jų faktas ir pasitvirtintų, tegali būti vertinami kaip tam tikrų sąlygų pasitikslinimas, bet ne kaip diskusija su į darbą jau priimtu darbuotoju. Trečia, pats ieškovas nurodė neklausęs, kokias pareigas užima su juo kalbėjęs asmuo, pats jį įvardijo „kadrų skyriaus viršininku“ (2017 m. birželio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 50 min. 50 sek. – 51 min. 10 sek.)) bei nurodė, kad šis asmuo tą pačią dieną jam paskambino ir pasakė, kad direktorius priėmė sprendimą jo nepriimti į darbą (2017 m. birželio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 57 min. 00 sek. – 57 min. 50 sek.). Šie ieškovo paaiškinimai atskleidžia, kad jis aiškiai suprato kalbėjęsis ne su įmonės vadovu, kuris, veikdamas darbdavio vardu, būtų galėjęs sudaryti su ieškovu darbo sutartį (DK 93 str., 99 str. 1 d.). Ketvirta, kad susitarimas dėl darbo nebuvo pasiektas, leidžia spręsti ir faktas, jog ieškovas negalėjo įvardinti, kuri atsakovė jo teises pažeidė, t. y. negalėjo įvardinti darbovietės, kaip būtinosios darbo sutarties sąlygos (DK 95 str. 1 d.). Šių teisiškai reikšmingų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovas neįrodė susitarimo dėl darbo sutarties sudarymo fakto (CPK 178 str., 185 str.).
11. Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pripažinti, jog ieškovas buvo nediskriminuojamas ir darbo sutartis su juo nesudaryta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nėra pagrindo. Nutarties 10 pastraipoje aptartą netikslumą, kai pirmosios instancijos teismas be pagrindo nutraukė bylos dalį dėl visų reikalavimų UAB „Baltic Transline transport“ atžvilgiu, apeliacinės instancijos teismas ištaiso pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisdamas, nurodydamas, kad byla nutraukiama tik dėl reikalavimo priimti į darbą, o reikalavimas pripažinti, kad UAB „Baltic Transline transport“ pažeidė ieškovo teises, atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
12. Nors apeliacinis skundas buvo patenkintas iš dalies, teisėjų kolegija sprendžia, kad pakeitimai yra procesinio pobūdžio, neturintys įtakos bylos baigčiai. Byla baigta ieškovo nenaudai, joks ieškovo reikalavimas nebuvo patenkintas, todėl, vadovaujantis CPK 93, 98 straipsniais, ieškovui tenka pareiga atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Į bylą pateikti duomenys apie atsakovės UAB „Baltic Transline“ 600 Eur išlaidas atstovavimui apeliaciniame procese. Kadangi visi reikalavimai šios atsakovės atžvilgiu buvo atmesti, šių išlaidų atlyginimas priteisiamas atsakovei iš ieškovo.

7Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

8Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

9Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimą pakeisti.

10Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimo dalį, kuria nutraukta byla atsakovės UAB „Baltic transline transport“ atžvilgiu, šią dalį išdėstant taip:

11„Bylos dalį dėl reikalavimų įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Baltic transline transport“, juridinio asmens kodas ( - ), buveinė ( - ), ( - ) k. Kauno r., priimti ieškovą A. K., asmens kodas ( - ) gyv. ( - ), Kaune, į darbą, nutraukti.“

12Kitą Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

13Priteisti atsakovei UAB „Baltic Transline“, juridinio asmens kodas ( - ), iš ieškovo A. K., asmens kodas ( - ) 600 Eur (šešių šimtų eurų) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.

14Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.