Byla AS-146-242-12
Dėl įsakymo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys: A. S., J. J., J. A., D. B., S. V., Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Valstybinė miškų tarnyba)

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovui Druskininkų savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys: A. S., J. J., J. A., D. B., S. V., Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Valstybinė miškų tarnyba).

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4pareiškėjas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą (toliau – ir pareiškėjas), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą pareiškimu (I t., b. l. 1-8), kuriame prašė panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) direktoriaus 2010 m. kovo 31 d. įsakymą Nr. V35-193. Pareiškimą grindė tuo, kad ginčo žemės sklypo dalies, detaliajame plane pažymėtos Nr. 6, plotas sudaro 0,5404 ha, o į jį patenkančios miško žemės dalis sudaro 0,5 ha. Tai rodo, kad miško naudmenos žemės sklype, kadastrinis Nr. 3865/0008:147, sudaro daugiau kaip 90 procentų visų naudmenų, todėl, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1569 „Dėl įsiterpusių į žemės ūkio paskirties žemėnaudas miškų priskyrimo miškų ūkio paskirties žemei“ 2 punktu, tokiam žemės sklypui privalėjo būti nustatyta miškų ūkio, o ne žemės ūkio paskirtis. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad detaliuoju planu formuojamo žemės sklypo dalyje, pažymėtoje Nr. 6, yra neteisėtai suteikiama teisė statyti inžinerinius statinius, o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsniui, kuris miško žemėje leidžia statyti tik tokius statinius, kurie yra siejami su miškų ūkio veikla.

5Pareiškėjas 2012 m. sausio 20 d. pateikė teismui pareiškimo dėl Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo panaikinimo atsisakymą (II t., b. l. 1-4), kuriame nurodė, kad atsisako pareiškime keliamo reikalavimo panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 31 d. įsakymą Nr. V35-193, kuriuo patvirtintas 1,21 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. 3865/0008:147) detalusis planas ir jo sprendiniai, bei prašo administracinę bylą nutraukti. Paaiškino, kad atsakovas elektroniniu paštu Vilniaus apygardos prokuratūrai pateikė Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. V35-17 „Dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis žemės sklype, Jaskonių k., Druskininkų sav. (kadastrinis Nr. 3865/0008:147)“ nuorašą bei su šio įsakymo priėmimu susijusius dokumentus, iš kurių matyti, kad 2012 m. sausio 9 d. savivaldybėje buvo gautas trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymas dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis. Nurodytu įsakymu ginčo žemės sklype, detaliuoju planu projektuojamoje sklypo dalyje, pažymėtoje Nr. 6, 12100 m2 miško žemės plotas buvo paverstas kitomis naudmenomis ir nustatyta 1287 Lt piniginė kompensacija už minėto miško žemės ploto pavertimą kitomis naudmenomis. Pareiškėjas nurodė, kad, atsakovui priėmus minėtą sprendimą ir nesant teisinių pagrindų jį pripažinti niekiniu ir negaliojančiu, ginčijamu detaliuoju planu nustatyta galimybė žemės sklypo dalyje, pažymėtoje Nr. 6, statyti inžinerinius statinius neprieštarauja galiojantiems teisės aktų reikalavimams.

6Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. sausio 23 d. nutartimi (II t., b. l. 29-31) pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą tenkino ir administracinę bylą nutraukė.

7I. R. pateikė atskirąjį skundą (II t., b. l. 41-42), kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 23 d. nutartį, netenkinti pareiškėjo atsisakymo savo paduoto pareiškimo, ginant viešąjį interesą, ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

8II.

9Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 2 d. nutartimi (II t., b. l. 43) atsisakė priimti I. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 23 d. nutarties.

10Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 149 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui šio įstatymo nustatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Remdamasis bylos medžiaga, teismas nurodė, kad I. R. nėra nei administracinės bylos proceso šalis (ABTĮ 48 str. 2 d.), nei administracinės bylos proceso dalyvis (ABTĮ 48 str. 3 d.), todėl jis neturi teisės paduoti atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 23 d. nutarties.

11III.

12I. R. atskiruoju skundu (II t., b. l. 45-46) prašo: 1) laikyti jį suinteresuotu asmeniu šioje byloje; 2) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 2 d. nutartį ir priimti I. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 23 d. nutarties panaikinimo.

13Atskirajame skunde teigia, kad teismas neteisingai aiškino ABTĮ normas dėl teisės paduoti atskirąjį skundą dėl sprendimo nutraukti administracinę bylą, kurioje ginamas viešasis interesas. Nurodo, kad 2010 metais kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPS inspekcija). Nepaisant to, kad teismas neįtraukė jo į bylos procesą dalyvio teisėmis, mano, jog turi teisinį suinteresuotumą šia administracine byla, nes pareiškimo dėl viešo intereso gynimo iniciatorius – VTPS inspekcija skundžiamo detaliojo planavimo patikrinimą atliko pagal jo skundą (I. R. yra gretimo, besiribojančio sklypo savininkas). Todėl jis turi teisę reikalauti, kad byla būtu išnagrinėta, o ne nutraukta. Mano, kad jo teisę paduoti atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 23 d. nutarties laiduoja ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies, 56 straipsnio 2 dalies, 101 straipsnio 3 punkto, 148 straipsnio ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 55 dalies nuostatos. I. R. nuomone, suinteresuotų asmenų teisės negali būti panaikinamos teismui aplaidžiai nustačius proceso dalyvius, t. y. neįtraukus į bylą proceso dalyviais suinteresuotų asmenų, kurie inicijavo viešo intereso gynimą, – I. R. ir VTPS inspekcijos.

14Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atsiliepimu į I. R. atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 2 d. nutartį nepakeistą. Mano, kad, vadovaujantis ABTĮ 149 straipsnio 1 dalimi ir 48 straipsniu, I. R. neįgijo teisės kreiptis į teismą atskiruoju skundu dėl administracinės bylos nutraukimo ir negali būti laikomas šioje byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu, todėl neturi teisės paduoti ir atskirojo skundo dėl 2012 m. vasario 2 d. teismo nutarties. Nurodo, kad pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, padavė pareiškimą teismui, remdamasis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2011 m. sausio 11 d. įsakymo Nr. 1-8 „Dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. 1-108 „Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ 110 punktu, nustatančiu teisę bet kuriam apygardos prokuratūros prokurorui (2011 m. rugsėjo 1 d. prokuroro pareiškime nurodytame proceso dalyvių sąraše klaidingai nurodytas pareiškėjas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras) paduoti pareiškimą teismui ginant viešąjį interesą. Šioje byloje 2011 m. rugsėjo 1 d. pareiškimu Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras kreipėsi į teismą gindamas viešąjį interesą ir įgijo pareiškėjo procesines teises, numatytas ABTĮ 53 straipsnio 2 dalyje. Prokurorui, veikiančiam šioje byloje ne kaip I. R. atstovas, ABTĮ 50 straipsnio 2 dalyje nustatyti procesinių teisių apribojimai netaikomi, todėl jis turėjo teisę pateikti prašymą dėl pareiškimo atsisakymo. Pažymėjo, kad inicijavęs administracinę bylą prokuroras siekė ne apginti I. R. ar Druskininkų gyventojų (visuomenės dalies) interesus, o apginti Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomą vertybę – miškus. Buvo siekiama, kad neliktų galioti neteisėtas, prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams Druskininkų savivaldybės administracijos patvirtintas detalusis planas, leidęs miško žemėje statyti statinius. Todėl, 2012 m. sausio 9 d. Druskininkų miesto savivaldybės administracijai priėmus sprendimą miško žemę paversti kitomis naudmenomis, ginčo dalykas išnyko, taigi išnyko ir teisinis pagrindas palaikyti Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro pareiškime nurodytus reikalavimus. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad I. R. prokuratūroje neinicijavo jokio tyrimo dėl galimo viešojo intereso pažeidimo, be to, pats asmeniškai neturėjo jokio materialinio suinteresuotumo dėl ginčo dalyko. Atkreipė dėmesį į tai, kad proceso dalyviai dėl pareiškėjo prašymo atsisakyti pareiškimo neprieštaravo ir teismo nutarties dėl administracinės bylos nutraukimo neskundė.

15Atsakovas Druskininkų savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo I. R. atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad dar 2011 m. sausio 12 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 31 d. įsakymą Nr. V35-193 (t. y. tą patį įsakymą, kurį skundė ir Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras), 2011 m. sausio 12 d. protokoline nutartimi nutarė pašalinti I. R. iš trečiųjų suinteresuotųjų asmenų, kadangi byloje nebuvo įrodymų, jog priimtas sprendimas sukurs teisių ir pareigų minėtam asmeniui. 2011 m. liepos 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. AS63-274/2011 nurodyta pirmos instancijos teismo nutartis palikta nepakeista. Tai, atsakovo nuomone, patvirtina faktą, kad I. R. nėra suinteresuotas asmuo šioje byloje, tuo pačiu jis nėra ABTĮ 56 straipsnyje 2 dalyje įvardytas subjektas.

16Teisėjų kolegija konstatuoja:

17IV.

18Atskirasis skundas atmestinas.

19Nagrinėjamos bylos pagal I. R. atskirąjį skundą dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 2 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas. Minėta nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti I. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 23 d. nutarties, kuria teismas patenkino pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą dėl pareiškimo atsisakymo ir administracinę bylą nutraukė. Skundžiama 2012 m. vasario 2 d. nutartis priimta remiantis ABTĮ 149 straipsnio 1 dalies ir 48 straipsnio nuostatomis, motyvuojant tuo, jog I. R. nėra administracinės bylos proceso dalyvis, todėl jis neturi teisės paduoti atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 23 d. nutarties.

20Pagal ABTĮ 149 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis apeliacinės instancijos teismui atskiruoju skundu gali apskųsti proceso šalys. Pagal ABTĮ 148 straipsnio ir 130 straipsnio 1 dalies nuostatas atskirąjį skundą taip pat gali paduoti kiti (visi) proceso dalyviai. Vadovaujantis ABTĮ 48 straipsnio 2 dalimi, administracinės bylos proceso šalys yra: pareiškėjas (skundą, prašymą padavęs subjektas; teismas, priėmęs nutartį); atsakovas (institucija, įstaiga, tarnyba, tarnautojas, kurių aktai ar veiksmai skundžiami); tretieji suinteresuoti asmenys (t. y. tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos). Pagal to paties straipsnio 3 dalį administracinės bylos proceso dalyviais laikomi: proceso šalys ir jų atstovai, taip pat prokuroras, administravimo subjektai, organizacijos ir fiziniai asmenys, dalyvaujantys byloje šio įstatymo 56 straipsnyje nurodytais pagrindais. ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. ABTĮ 56 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai turi bylos šalies procesines teises ir pareigas. Minėtų subjektų atsisakymas savo paduoto pareiškimo neatima iš asmens, kurio teisėms bei įstatymo saugomiems interesams ginti paduotas pareiškimas, teisės reikalauti, kad teismas išnagrinėtų bylą iš esmės. Teismas gali nepriimti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų paduoto pareiškimo atsisakymo, jeigu tai prieštarauja įstatymui ar viešajam interesui arba pažeidžia kieno nors teises ar įstatymų saugomus interesus.

21Sistemiškai analizuojant aukščiau išvardytų ABTĮ normų turinį, darytina išvadą, kad atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria yra tenkinamas prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymas dėl jo paduoto teismui pareiškimo atsisakymo ir nutraukiama administracinė byla (ABTĮ 101 str. 3 p.), gali paduoti visi administracinės bylos proceso dalyviai, įskaitant asmenį, kurio teisėms bei įstatymo saugomiems interesams ginti buvo paduotas prokuroro pareiškimas.

22Nagrinėjamu atveju administracinės bylos duomenys leidžia vienareikšmiškai teigti, kad I. R. nebuvo įtrauktas į administracinės bylos procesą dalyvio teisėmis, tai yra jis nedalyvavo byloje nei kaip pareiškėjas, nei kaip atsakovas, nei kaip trečiasis suinteresuotas asmuo, nei kaip šių proceso šalių atstovas. Iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad I. R. kreipėsi skundu į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kuri, surinkusi ir išnagrinėjusi dokumentus, 2011 m. rugpjūčio 5 d. raštu (I t., b. l. 9-13) kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašydama ginant viešąjį interesą kreiptis į teismą dėl Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. V35-193 panaikinimo. Tačiau bylos duomenys nesuteikia pagrindo teigti, kad I. R. yra tas asmuo, kurio teisėms ir įstatymo saugomiems interesams ginti nagrinėjamu atveju buvo paduotas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimas.

23Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje administracinėje jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, kad viešasis interesas, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymą, paprastai turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė įstatymo nustatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-11/2004). Viešasis interesas kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas atskirai, viešuoju interesu pripažįstant ne bet kokį teisėtą asmens ar grupės asmenų interesą, o tik tokį, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-860/2010). Nors galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis administracinę bylą, iškeltą pagal prokuroro pareiškimą, o įstatymų leidėjas suteikia teisę prokurorui spręsti, ar konkrečiu atveju yra viešasis interesas inicijuoti administracinę bylą, ar ne, visais atvejais prokuroras kreipdamasis į teismą privalo, laikydamasis ABTĮ 23 straipsnio reikalavimų, įvardinti konkretų ginamą interesą ir pagrįsti savo poziciją dėl intereso pobūdžio ir apimties.

24Iš bylos medžiagos matyti ir pats pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atsiliepime į I. R. atskirąjį skundą nurodė, kad inicijuodamas administracinę bylą prokuroras siekė apginti ne konkrečius I. R. ar Druskininkų bendruomenės gyventojų interesus, o bendrą Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomą vertybę – miškus, kadangi ginčijamu atsakovo administraciniu aktu buvo patvirtintas detalusis planas, leidęs miško žemėje statyti statinius. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad pagrindinis šios administracinės bylos tyrimo objektas yra viešasis (t. y. objektyviai reikšmingas, reikalingas, vertingas visai visuomenei) interesas ir jo gynimas, o ne I. R., kaip gretimo žemės sklypo, teisės ir įstatymų saugomi interesai. Todėl aukščiau paminėtų ABTĮ 56 straipsnio 2 dalies ir 149 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo prasme I. R. neturi procesinės teisės apskųsti apeliacinės instancijos teismui pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria administracinė byla buvo nutraukta, prokurorui atsisakius savo paduoto pareiškimo.

25Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 2 d. nutartimi teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti I. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 23 d. nutarties. Atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti 2012 m. vasario 2 d. teismo nutartį. Todėl atskirasis skundas yra atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

26Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

27I. R. atskirąjį skundą atmesti.

28Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

29Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. pareiškėjas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį... 5. Pareiškėjas 2012 m. sausio 20 d. pateikė teismui pareiškimo dėl... 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. sausio 23 d. nutartimi (II... 7. I. R. pateikė atskirąjį skundą (II t., b. l. 41-42),... 8. II.... 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 2 d. nutartimi (II... 10. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau... 11. III.... 12. I. R. atskiruoju skundu (II t., b. l. 45-46) prašo: 1)... 13. Atskirajame skunde teigia, kad teismas neteisingai aiškino ABTĮ normas dėl... 14. Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį... 15. Atsakovas Druskininkų savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį... 16. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 17. IV.... 18. Atskirasis skundas atmestinas.... 19. Nagrinėjamos bylos pagal I. R. atskirąjį skundą... 20. Pagal ABTĮ 149 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo (teisėjo)... 21. Sistemiškai analizuojant aukščiau išvardytų ABTĮ normų turinį, darytina... 22. Nagrinėjamu atveju administracinės bylos duomenys leidžia vienareikšmiškai... 23. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje administracinėje... 24. Iš bylos medžiagos matyti ir pats pareiškėjas Vilniaus apygardos... 25. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad Vilniaus apygardos administracinis... 26. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1... 27. I. R. atskirąjį skundą atmesti.... 28. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 2 d. nutartį palikti... 29. Nutartis neskundžiama....