Byla 2-924/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gailiūnas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. N., A. B. ir kt., atstovaujamų advokato Rimanto Simaičio, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6520-611/2012 pagal ieškovų A. N., A. B. ir kt., atstovaujamų advokato Rimanto Simaičio, ieškinį atsakovams VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, Lietuvos bankui, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir Lietuvos banko, (trečiasis asmuo likviduojamas AB bankas SNORAS) dėl žalos atlyginimo, kuria byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje ginčas kilo dėl ieškovų reikalavimų priteisti jiems iš Lietuvos Respublikos ir Lietuvos banko patirtos žalos atlyginimą, iki 100 000 eurų atitinkančios sumos litais, konkrečias atskiriems ieškovams priteistinas sumas nustatant pagal ieškinio priedą Nr. 2, bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos rūšinio teismingumo.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovai reikalauja atlyginti žalą dėl to, kad Lietuvos bankas, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas” bei Vertybinių popierių komisija, turėdami, pagal jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, tam tikrus valdingus įgalinimus, nepakankamai kontroliavo trečiąjį asmenį AB banką SNORAS platinant obligacijas ir indėlio sertifikatus ar netinkamai įgyvendinus direktyvas, t. y. žalą kildina dėl centrinių viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 4 punktu, 19 straipsnio 1 dalimi, skundžiama nutartimi, remdamasis rūšinio teismingumo taisyklėmis, nutarė, kad civilinė byla Nr.2-6520-611/2012 pagal ieškovų A. N., A. B. ir kt., atstovaujamų advokato Rimanto Simaičio, ieškinį atsakovams VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, Lietuvos bankui, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir Lietuvos banko, dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo Likviduojamas AB bankas SNORAS, perduotina nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teismas pažymėjo tai, kad byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja Likviduojamas AB bankas SNORAS, į kurį nagrinėjamoje byloje nėra nukreipti reikalavimai, nekeičia bylos teismingumo.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Ieškovai, nesutikdami su skundžiama nutartimi, su atskirtuoju skundu kreipėsi į teismą, kuriame prašo minėtą nutartį panaikinti kaip neteisėtą bei nepagrįstą. Taip pat prašė išspręsti Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-6520-611/2012 privalomojo sustabdymo iki tol, kol bus baigta nagrinėti Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-4477-611/2012, klausimą. Atskirąjį skundą pagrindė tuo, kad, ieškovų nuomone, teismas nepagrįstai nusprendė bylą perduoti nagrinėti administraciniam teismui. Remiantis Lietuvos banko įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos bankas savarankiškai atsako už savo veiksmais asmenims padarytą žalą. Nagrinėti tokias bylas, kai civilinės atsakomybės subjektas yra ne valstybė, o pati valdžios institucija, įstatymas administraciniams teismams kompetencijos nesuteikia. Nors Lietuvos Respublikos civilinės atsakomybės klausimas, pagal CK 6.271 straipsnį, priklauso administracinių teismų kompetencijai, tačiau Lietuvos banko civilinės atsakomybės klausimą turėtų spręsti bendrosios kompetencijos teismas. Be to, turėtų būti taikomas absorbcijos principas ir ginčas nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, nes jo kompetencija platesnė nei administracinio teismo. Ieškinyje išdėstytos aplinkybės ir teisiniai argumentai patvirtina, kad jame keliami reikalavimai, pirmiausiai, sietini su privatinės prigimties teisiniais santykiais, t. y. civiliniais teisiniais santykiais. Taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis CPK 36 straipsnio 3 dalimi, neturėjo teisės savarankiškai spręsti rūšinio teismingumo klausimo, turėjo kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją. Ieškovų reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra alternatyvus ir turėtų būti nagrinėjamas kai bus išspręsti visi kiti ieškovų reikalavimai. Akcentavo, kad iš pradžių turėjo būti nagrinėjamas klausimas dėl civilinės bylos Nr. 2-6520-611/2012 privalomojo sustabdymo iki tol, kol bus baigta nagrinėti civilinė byla Nr. 2-4477-611/2012, o ne jos perdavimo kitos kompetencijos teismui.

9Atsakovė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ su paduotu atskirtuoju skundu nesutiko ir prašė arba bylą nutraukti, arba skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, klausimą dėl bylos sustabdymo atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad pradėtas apeliacinis procesas turėtų būti nutrauktas, nes teismo nutartį apskųsti atskirtuoju skundu atskirai nuo teismo sprendimo galima tik CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, kurių byloje nėra, nes nutartis neužkerta kelio bylos nagrinėjimo teisme eigos, CPK 34 straipsnio 4 dalis negali būti taikoma pagal analogiją CPK 36 straipsniui. Teismas nepažeidė CPK 36 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Ieškovai nereiškė prašymo Vilniaus apygardos teismui stabdyti civilinę bylą Nr. 2-6520-611/2012, todėl jiems draudžiama atskirtajame skunde kelti naujus reikalavimus. Mano, kad teismas pagrįstai perdavė bylą nagrinėti administraciniam teismui, nes ieškovai prašo priteisti žalos atlyginimą iš Lietuvos Respublikos. Pažymėjo, kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi CPK 36 straipsnio reikalavimų nepažeidė, todėl laiko, jog nėra pagrindo ginčo atveju taikyti ir absorbcijos principo.

10Atsakovas Lietuvos bankas su paduotu atskirtuoju skundu nesutiko ir prašė skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą teigė, kad CPK nenustato galimybės nutartį, kuria iškelta civilinė byla perduota nagrinėti administraciniam teismui, apskųsti atskiruoju skundu. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 36 straipsnio 3 dalies nuostatų, nes teismas turi teisę savarankiškai išspręsti klausimą dėl bylos rūšinio teismingumo. Teismas teisingai nustatė teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, esmę ir skundžiama nutartimi pagrįstai ieškovų reikalavimą dėl žalos atlyginimo perdavė nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Akcentavo, kad Lietuvos bakas ir Vertybinių popierių komisija yra viešojo administravimo subjektai, o jų vykdoma finansų rinkos ir jos dalyvių priežiūra priskirtina ne civiliniams, bet administraciniams teisiniams santykiams. Lietuvos banko bei Vertybinių popierių komisijos su ieškovais nesieja jokie civiliniai teisiniai santykiai, o vien tai, kad civilinės atsakomybės ir žalos atlyginimo teisiniai santykiai pagal savo prigimtį priskirtini civiliniams teisiniams santykiais, nėra ir negali būti pagrindas ginčą priskirti bendrosios kompetencijos teismams.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Atskirasis skundas tenkintinas.

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.).

14Visų pirma, teismas kaip nepagrįstus atmeta atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 36 straipsnio 3 dalimi, neturėjo teisės savarankiškai spręsti rūšinio teismingumo klausimo, o privalėjo kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją. Teismas pažymi, kad CPK 36 straipsnio 3 dalis, expressis verbis, nustato, jog tik tuomet, kai teismui kyla abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, šiuos klausimus išsprendžia speciali teisėjų kolegija. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismui nekilo abejonių dėl dalies ieškinio reikalavimų teismingumo administraciniam teismui, todėl jis ir nesikreipė į Specialiąją teisėjų kolegiją. Antra, teismas, remdamasis CPK 34 straipsnio 4 dalimi, inter alia, kaip nepagrįstus atmeta atsiliepimuose į atskirąjį skundą atsakovų VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir Lietuvos bankas nurodytus motyvus, kad nutartis dėl bylos perdavimo pagal rūšinį teismingumą yra neskundžiama atskirtuoju skundu. Dėl tokios nutarties proceso šalys turi teisę paduoti atskirąjį skundą. Trečia, teismas, remdamasis CPK 312 straipsniu, nepasisako dėl ieškovų atskirajame skunde pateikto prašymo išspręsti Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-6520-611/2012 privalomojo sustabdymo klausimą iki tol, kol bus baigta nagrinėti Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-4477-611/2012, nes ieškovai tokio prašymo nebuvo pareiškę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

15Šios nagrinėjamos apeliacijos objektas yra Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, t. y. ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai ieškovų reikalavimą dėl žalos atlyginimo pagal rūšinį teismingumą perdavė nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

16Bendrosios kompetencijos teismai civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nagrinėja ginčus, kylančius iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių (CPK 1 str. 1 d.). Administraciniai teismai sprendžia ginčus, kylančius iš administracinių teisinių santykių viešojo administravimo srityje (ABTĮ 1 str., 3 str. 1 d.). Sprendžiant klausimą dėl bylos rūšinio priskirtinumo, esminę reikšmę turi tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdis. Kai teisinis santykis mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 36 str. 2 d.).

17Kaip matyti iš ieškovų ieškinio reikalavimų, jie kreipėsi į teismą prašydami: 1) pripažinti, kad ieškovų pagal obligacijų pasirašymo bei indėlių sertifikatų sutartis atsakovui AB bankui SNORAS perduotos lėšos yra indėliai pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalį ir priteisti iš atsakovės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ieškovams draudimo išmokas, neviršijant 100 000 eurų atitinkančios sumos litais, pagal ieškinio priede Nr. 2 nurodomas kiekvienam ieškovui priteistinas sumas; 2) tuo atveju, jeigu pirmas reikalavimas nebūtų patenkintas, priteisti iš atsakovės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ieškovams draudimo išmokas, neviršijant 22 000 eurų atitinkančios sumos litais, pagal ieškinio priede Nr. 2 kiekvienam ieškovui nurodytas sumas; 3) jeigu teismas konstatuotų, kad ieškovų įsigytos AB banko SNORAS obligacijos ir indėlio sertifikatai nėra drausti, pripažinti ieškovų su atsakovu AB banku SNORAS sudarytas obligacijų pasirašymo bei indėlių sertifikatų įgijimo sutartis, nurodytas ieškinio priede Nr. 2, negaliojančiomis ab initio, t. y. nuo jų sudarymo momento, CK 1.90 straipsnio ir (ar) 1.91 straipsnio pagrindu bei taikyti restituciją, t. y. pripažinti, kad atsakovui AB bankui SNORAS pagal obligacijų pasirašymo bei indėlių sertifikatų įgijimo sutartis ieškovų perduotos lėšos yra ieškovų AB banko SNORAS einamosiose sąskaitose laikytos lėšos; 4) pripažinus ieškovų su atsakovu AB banku SNORAS sudarytas obligacijų pasirašymo bei indėlių sertifikatų įgijimo sutartis negaliojančiomis ir pritaikius restituciją, priteisti iš atsakovės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ieškovams draudimo išmokas, neviršijant 100 000 eurų atitinkančios sumos litais, konkrečias atskiriems ieškovams priteistinas sumas pagal ieškinio priedą Nr. 2; 5) tuo atveju, jeigu teismas konstatuotų, kad ieškovų įsigytos AB banko SNORAS obligacijos ir indėlių sertifikatai nėra drausti iki 100 000 eurų ir kad nėra pagrindo obligacijų pasirašymo sutarčių bei indėlio sertifikatų įsigijimo sutarčių pripažinti negaliojančiomis ir priteisti iki 100 000 eurų, iš Lietuvos Respublikos priteisti ieškovams patirtos žalos atlyginimą, iki 100 000 eurų atitinkančios sumos litais, konkrečias atskiriems ieškovams priteistinas sumas nustatant pagal ieškinio priedą Nr. 2; 6) priteisti iš atsakovų ieškovams 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 7) priteisti iš atsakovų ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje, be kita ko, nurodė, kad, ieškovų nuomone, Lietuvos bankas, Vertybinių popierių komisija ir VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas” netinkamai vykdė AB banko SNORAS veiklos priežiūrą, todėl Lietuvos Respublika taip pat turėtų prisiimti atsakomybę už savo institucijų neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Atsakovai Lietuvos bankas, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas” ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atstovaujanti Lietuvos Respubliką, atsiliepimuose tvirtino, kad ieškovai neįrodė valstybės institucijų vykdytos AB banko SNORAS priežiūros ydingumo.

18Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas padaręs išvadą, kad ieškovai žalą kildina dėl centrinių viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, todėl vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 4 punktu, 19 straipsnio 1 dalimi, skundžiama nutartimi, remdamasis rūšinio teismingumo taisyklėmis, nutarė civilinę bylą Nr. 2-6520-611/2012 pagal ieškovų A. N., A. B. ir kt., atstovaujamų advokato Rimanto Simaičio, ieškinį atsakovams VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, Lietuvos bankui, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir Lietuvos banko, dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo Likviduojamas AB bankas SNORAS, perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

19Ieškovų teismui pareikšti reikalavimai apeliaciniam teismui suponuoja, kad iš esmės byloje ginčas kilo dėl obligacijų ir indėlių sertifikatų draustumo, sandorių negaliojimo ir restitucijos taikymo, t. y. iš civilinių teisinių santykių, o reikalavimas dėl žalos atlyginimo iš Lietuvos Respublikos yra išvestinis, t. y. tuo atveju, jeigu teismas konstatuotų, kad ieškovų įsigytos AB banko SNORAS obligacijos ir indėlių sertifikatai nėra drausti iki 100 000 eurų ir kad nėra pagrindo obligacijų pasirašymo sutarčių bei indėlio sertifikatų įsigijimo sutarčių pripažinti negaliojančiomis ir priteisti iki 100 000 eurų, ieškovai prašo iš Lietuvos Respublikos priteisti patirtos žalos atlyginimą, iki 100 000 eurų atitinkančios sumos litais, konkrečias atskiriems ieškovams priteistinas sumas nustatant pagal ieškinio priedą Nr. 2, ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Taigi apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, pobūdį, todėl sutinka su apeliantų atskirajame skunde išdėstytais argumentais, kad teismas nepagrįstai ieškovų reikalavimą dėl žalos atlyginimo perdavė nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

20Teismas, ad hoc, atkreipia dėmesį, kad remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 19 straipsnio 2 dalies 3 punktu, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Vadovaujantis Lietuvos banko įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 42 straipsniu, Lietuvos bankas atlieka finansų rinkos priežiūrą. Šią funkciją jis perėmė iš Vertybinių popierių komisijos nuo 2012 m. sausio 1 d. Lietuvos banko įstatymo 45 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatyta, kad žala, atsiradusi dėl Lietuvos banko ar Lietuvos banko tarnautojų neteisėtų veiksmų, susijusių su finansų rinkos priežiūros atlikimu, atlyginama tik tuo atveju, jeigu nukentėjęs asmuo įrodo, kad žala padaryta dėl Lietuvos banko ar Lietuvos banko tarnautojų kaltės. Lietuvos bankas Lietuvos banko tarnautojams ir jame dirbusiems tarnautojams išmoka kompensaciją, lygią jų išlaidoms, turėtoms dėl iškeltų baudžiamųjų ar administracinių teisės pažeidimų bylų ar kitų su tokiomis veikomis susijusių teisėsaugos institucijų veiksmų, arba dėl jiems pareikštų civilinių ieškinių už vykdant tarnybos pareigas, susijusias su finansų rinkos priežiūros atlikimu, padarytas veikas. Kompensacijos išmokėjimo tvarką nustato Lietuvos banko valdyba. Apeliacinio teismo vertinimu, Lietuvos banko vykdoma, o Vertybinių popierių komisijos vykdyta veikla – finansų rinkos ir jos dalyvių prižiūra – laikytina viešuoju administravimu ir tokios veiklos teisėtumo bei pagrįstumo nagrinėjimas priskirtinas administraciniams teismams. Tačiau, kaip minėta, byloje ginčas yra kilęs iš civilinių teisinių santykių, kurie šioje byloje, teismo nuomone, vyrauja. Ieškovai, visų pirma, siekia apginti savo teises, atsiradusias pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą. Ieškovų reikalavimas dėl žalos atlyginimo dėl, anot jų, neteisėtų valstybinės valdžios institucijų veiksmų, yra tik papildoma ieškovų interesų gynimo priemonė. Lietuvos bankas savarankiškai atsako dėl Lietuvos banko ar Lietuvos banko tarnautojų neteisėtų veiksmų, susijusių su finansų rinkos priežiūros atlikimu. Teismas, be kita ko, pabrėžia, kad VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, remiantis Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymu, yra veikianti draudimo įmonė. Ji nėra viešojo administravimo subjektas, ši įmonė vykdo įstatyme nurodytą draudimo veiklą. Todėl, teismo vertinimu, tai tik dar kartą patvirtina, kad tarp ieškovų ir šios įmonės atsiradę teisiniai santykiai, iš kurių ir keliamas ginčas, yra civiliniai teisiniai santykiai dėl draudimo išmokų mokėjimo ir pan. Apeliacinis teismas akcentuoja ir tai, kad jis sutinka su ieškovų atskirojo skundo argumentu, jog šioje byloje turėtų būti taikomas absorbcijos principas ir kilęs ginčas nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, kurio kompetencija yra platesnė. Nors reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir kildinamas iš centrinio viešojo administravimo subjektų veiklos, tačiau šio reikalavimo nagrinėjimas priklausys nuo pagrindinio ginčo, kilusio iš civilinių teisinių santykių, baigties. Ieškovų ieškinyje pareikšti reikalavimai operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėti bendrosios kompetencijos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-4477-611/2012 (Nr. 2-2441-611/2013). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo Likviduojamo AB banko SNORAS veiksmus, tuo pačiu įvertins ir Lietuvos banko bei buvusios Vertybinių popierių komisijos veiksmų teisėtumą bei pagrįstumą vykdant AB banko SNORAS veiklos priežiūrą ir Lietuvos Respublikos deliktinės civilinės atsakomybės kilimą dėl tokių valstybinės valdžios institucijų veiksmų.

21Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nurodytais motyvais skundžiama nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 329 str. 2 d. 6 p, 330 str. ir 338 str.).

22Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 337 straipsnio 3 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

Nutarė

23Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje ginčas kilo dėl ieškovų reikalavimų priteisti jiems iš Lietuvos... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovai reikalauja atlyginti... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Ieškovai, nesutikdami su skundžiama nutartimi, su atskirtuoju skundu... 9. Atsakovė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ su paduotu atskirtuoju... 10. Atsakovas Lietuvos bankas su paduotu atskirtuoju skundu nesutiko ir prašė... 11. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 12. Atskirasis skundas tenkintinas.... 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 14. Visų pirma, teismas kaip nepagrįstus atmeta atskirojo skundo argumentus, kad... 15. Šios nagrinėjamos apeliacijos objektas yra Vilniaus apygardos teismo 2012 m.... 16. Bendrosios kompetencijos teismai civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka... 17. Kaip matyti iš ieškovų ieškinio reikalavimų, jie kreipėsi į teismą... 18. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas padaręs išvadą, kad ieškovai... 19. Ieškovų teismui pareikšti reikalavimai apeliaciniam teismui suponuoja, kad... 20. Teismas, ad hoc, atkreipia dėmesį, kad remiantis Administracinių bylų... 21. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nurodytais... 22. Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi CPK 329 straipsnio 2... 23. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį panaikinti ir bylą...