Byla 2S-156-372/2010

1Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Simonaitienės, kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Reginos Agotos Gutauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovo K. V. ieškinį atsakovei R. V. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir uzufrukto teisės nustatymo, ir

Nustatė

2Ieškovas K. V. pateikė ieškinį atsakovei R. V. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir uzufrukto teisės nustatymo. Nagrinėjant bylą ieškovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą po 800 Lt kas mėnesį skirtą nepilnametei dukrai V. V., iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

3Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 2 d. nutartimi ieškovo K. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės R. V. laikinąjį materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui V. V. mokamą po 400 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo prašymo teisme gavimo dienos, t.y. nuo 2009-12-01, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismo vertinimu, ieškovo nurodytos aplinkybės, kad atsakovė neskiria lėšų nepilnamečio vaiko išlaikymui, rodo, jog gali nukentėti nepilnamečio vaiko interesai. Konstatavo, kad ieškovo prašoma laikino išlaikymo suma po 800 Lt kas mėnesį yra nemaža, be to byloje nėra duomenų apie atsakovės pajamas. Todėl teismas kaip laikiną išlaikymą V. V. priteisė iš atsakovės pusės minimalios mėnesinės algos dydžio 400 Lt sumą.

4Atskiruoju skundu atsakovė R. V. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nutartį ir perduoti ieškovo prašymą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokias argumentais:

  1. Skundžiama Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės pakeičiant tik vieno vaiko išlaikymo dydį, kuris buvo nustatytas teismo sprendimu, nustatant išlaikymo dydžius dviem vaikams, kurių gyvenamosios vietos buvo nustatytos pas skirtingus tėvus, iš abiejų tėvų. Kadangi dabar yra pakeistas išlaikymo dydis tik vienam vaikui (iš atsakovės), yra pažeistas tėvų lygios pareigos išlaikyti vaikus principas, nes pakeista iki šiol teismo nustatyta pusiausvyra. Ieškovas nepateikė įrodymų apie pasikeitusias aplinkybes, dėl kurių vaiko, kurio gyvenamoji vieta yra nustatyta su juo, išlaikymo dydis turi būti pakeistas. Jokiais faktais nėra pagrįstas nei vaikų V. V. ir M. V. poreikių pasikeitimas, nei tėvų R. V. ir K. V. turtinės padėties pasikeitimas, kurio pagrindu turėtų atsakovė R. V. pradėti mokėti vaikų išlaikymui daugiau nei tris kartus už tėvą K. V.. Tėvų, R. V. ir K. V. turtinė padėtis po teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatyti vaikų išlaikymo dydžiai, nėra pasikeitusi, dėl ko turėtų būti pakeistas iš R. V. priteistas vaiko išlaikymo dydis. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo turėtų būti atsižvelgta ir į faktinę aplinkybę, kad ieškovas K. V. turi asmeninės naudos iš atsakovės R. V. turto, nes gyvena panaudos sutarties sąlygomis jos bute.
  2. Skundžiama nutartimi įstatymo ir teisminės praktikos nuostatos buvo pritaikytos tik vienam vaikui. Kadangi dabar abu tėvai moka vaikų išlaikymą sumokant pinigus vienas kitam (abu tvarko vaikų lėšas uzufrukto teise) ir priteistas išlaikymo dydis yra panašus (100 Lt ir 130 Lt) ir neatsirado aiškaus pagrindo dėl ko turėtų būti skubiai tik vienam vaikui pakeistas išlaikymo dydis, skundžiama nutartis turi būti panaikinta dėl kito vaiko interesų apsaugojimo. Dėl ieškovo K. V. prašymo pakeisti nepilnametei dukrai V. V. priteistą išlaikymo dydį gali būti nuspręsta tik išnagrinėjus visas šiai bylai reikšmę turinčias aplinkybes.

5Atsiliepimu į atsakovės R. V. atskirąjį skundą ieškovas K. V. prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Atsakovė R. V. jau ilgą laiką neteikia tinkamo išlaikymo savo dukrai V. V., todėl, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, kol bus priimtas sprendimas šioje byloje, iš atsakovės teisėtai ir pagrįstai priteistas laikinas išlaikymas (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.).
  2. Atsakovės atskirojo skundo argumentai, neva esant skundžiamai teismo nutarčiai pažeista abiejų bylos šalių vaikų M. V. ir V. V. interesų pusiausvyra, yra atmestini kaip nepagrįsti. Pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-11-18 nutartį civilinėje byloje Nr. ( - ), K. V. buvo įsipareigojęs sūnaus išlaikymui mokėti po 130 Lt nuo 2009-07-01 iki sūnaus M. V. pilnametystės. Atsakovė R. V. nebuvo pareiškusi teismui jokio ieškinio dėl šio išlaikymo dydžio pakeitimo. ( - ) bylos šalių sūnui M. V. suėjo 18 metų, todėl K. V. prievolė mokėti jam išlaikymą pasibaigė. Išlaikymas teiktinas tik bylos šalių dukrai V. V. iki jos pilnametystės ir tik šis klausimas buvo sprendžiamas taikant laikinąsias apsaugos priemones. Todėl kol bus sprendžiamas ginčas šioje byloje, teismas pagrįstai priteisė nepilnametei bylos šalių dukrai laikiną išlaikymą iš atsakovės.
  3. Atskirojo skundo argumentas, kad teismo nustatytas laikino išlaikymo dydis neproporcingas atsakovės turtinei padėčiai ar ją pablogins, yra nepagrįstas. Teismas dar netyrė bylos šalių finansinių galimybių teikti išlaikymą vaikui, nes taikant laikinąsias apsaugos priemones netiriamos aplinkybės, kurios turi reikšmę nagrinėjant ieškinyje pareikštus reikalavimus. Teismas laikinąsias apsaugos priemones taiko nenagrinėjęs byloje esančių įrodymų, nes įrodymų pateikimo procesas dar tęsiasi, todėl tokios procedūros teismas atlikti net ir negalėtų. Priteistas laikinas išlaikymas po 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnamečiui vaikui išlaikyti iš atsakovės nėra per didelis, jis yra pakankamas laikinai užtikrinti būtinas šalių nepilnamečio vaiko, gyvenančio kartu su ieškovu, sąlygas vystymuisi.

6Atskirasis skundas tenkintinas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 338, 329 str.).

8Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 str. 1 d. 13 p. numatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, gali būti taikomos ne tik tos, kurios numatytos CPK, tačiau ir tos, kurios numatytos kituose įstatymuose. Vienas iš tokių įstatymų yra CK 3.65 str., kuriame numatytos laikinųjų apsaugos priemonių rūšys, taikytinos teismui nagrinėjant šeimos bylas. Minėta teisės norma laikytina bendrąja ir taikytina visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų ar kito sutuoktinio interesus. CK 3.65 str. numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Taigi tuo atveju, kai tėvai nesutaria dėl viso išlaikymo vaikui skyrimo ar kiekvienam iš tėvų tenkančių išlaikymo prievolės dalių, mokėtino išlaikymo formą ir reikiamą dydį apskaičiuoja teismas pagal vaiko poreikius ir tėvų materialinį pajėgumą atitinkantį deramą išlaikymo dydžio lygį. CK 3.192 str. 2 d. nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Skiriant laikinąsias apsaugos priemones reikalavimai tokie patys.

9Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas K. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir uzufrukto teisės nustatymo. Ieškovas nagrinėjant bylą pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo priėmimo dienos – priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą po 800 Lt kas mėnesį skirtą nepilnametei dukrai V. V.. Pirmosios instancijos teismas 2009 m. gruodžio 2 d. nutartimi ieškovo K. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės R. V. laikinąjį materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui V. V. mokamą po 400 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo prašymo teisme gavimo dienos, t.y. nuo 2009-12-01, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

10Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad atsakovė neskiria lėšų nepilnamečio vaiko išlaikymui. Tačiau ši teismo padaryta išvada neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nustatyta, kad šalys turi du vaikus, kurių gyvenamosios vietos buvo nustatytos pas skirtingus tėvus. Išlaikymas nepilnametei V. V. yra priteistas iš R. V. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006-04-12 sprendimu - priteista mokėti po 100 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki kol ji sulauks pilnametystės. Išlaikymas nepilnamečiui M. V. yra priteistas iš K. V. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-11-18 nutartimi - priteista mokėti po 130 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki kol jis sulauks pilnametystės. Ieškovas K. V. su nepilnamete V. V. gyvena R. V. priklausančiame trijų kambarių bute, adresu ( - ).

11Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad tais atvejais, kai tėvai turi pareigą rūpintis keliais vaikais, iš kurių vieni kartu negyvena, o kiti auginami šeimoje ir kartu su vienu iš tėvų gyvena, tai šis tėvas (motina) turi įgyvendinti pareigą išlaikyti visus vaikus derinant vaikų interesus ir siekiant, kad išlaikymo sąlygos, kiek pagal aplinkybes galima, vaikams būtų sudarytos panašios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009). Šioje byloje nėra įrodymų apie nepilnametės V. V. poreikių pasikeitimą bei ieškovo ir atsakovės turtinės padėties pasikeitimą. Todėl vaikams gyvenant atskirai pas skirtingus tėvus, kiekvienam iš tėvų mokant išlaikymui panašaus dydžio sumas, nėra pagrindo tik vienam vaikui pakeisti išlaikymo dydį, nes tokiu atveju nukentėtų kito vaiko M. V. interesai, kadangi atsakovė R. V. atitinkamai mažiau galėtų skirti lėšų kartu su ja gyvenančiam vaikui.

12Pažymėtina, kad tik pilnai išnagrinėjus ieškovo ieškinį ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, bei atsižvelgus į faktines bylos aplinkybes, teismas galės įvertinti prašomą priteisti išlaikymo dydį. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Dėl išdėstyto skundžiama Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – laikinąsias apsaugos priemones taikyti atsisakytina (CPK 337 str. 2 p.).

13Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

14Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo K. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Proceso dalyviai