Byla I2-1110-872/2020
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Beatos Martišienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. D. (R. D.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teismas

Nustatė

4Pareiškėjas Kazachstano Respublikos pilietis R. D. (R. D.) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 44–46), kurį vėliau patikslino (b. l. 80–82), prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Almatoje (Kazachstano Respublikoje) (toliau – Konsulatas) 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimą, kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti vizą bei įpareigoti Konsulatą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl Lietuvos nacionalinės vizos išdavimo.

5Pareiškėjas paaiškina, kad buvo gavęs Lietuvos Respublikos ambasados Kazachstano Respublikoje turistinę vizą, kuri galiojo nuo 2019 m. liepos 5 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d., t. y. 57 dienas. Teigia, jog nežinojo, kad vizoje buvo numatytas tik vienas atvykimas. 2019 m. liepos 16 d. pareiškėjas atvyko iš Maskvos į Vilnių ir buvo uždėtas spaudas pase. Po 3 dienų automobiliu išvažiavo į Rusiją per Latvijos pasienio punktą, po dienos grįžo į Lietuvą ir čia prabuvo 7 dienas. Išvykstant į Rusiją paaiškėjo, kad jis pažeidė įvažiavimo skaičiaus režimą, todėl Latvijos pasienio tarnyba nubaudė 30 Eur bauda. Po šio įvykio pareiškėjas pateikė dokumentus turistinės vizos gavimui Vokietijos ambasadoje, tačiau dėl nežinomų priežasčių viza išduota nebuvo.

6Pareiškėjas taip pat paaiškina, kad po kurio laiko, kadangi turėjo asmeninį krovininį transportą, todėl įsidarbino RAB „Dariga“ (Karagandos mieste Kazachstane). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo veikla yra tiesiogiai susijusi su įvairių prekių (nedraudžiamų buvimo šalies teisės aktais), priekabų ir kt. tiekimu, darbdavys pareiškėjui pateikė visus reikalingus dokumentus tam, kad pareiškėjas galėtų gauti Lietuvos vizą (pažymą iš darbovietės, komandiruotės įsakymą, logistikos įmonės „Šturvalas“ kvietimą ir kitus dokumentus). Pareiškėjas pažymi, kad jo kelionės tikslas yra krovinių gabenimas. Pareiškėjo teigimu, jis vizai gauti pateikė visus dokumentus, tačiau gavo neigiamą atsakymą, kuriame nurodyta, kad nebuvo pateiktas tikslo ir numatomo buvimo sąlygų pagrindimas, o pateikta informacija apie numatomo buvimo tikslą ir sąlygas nepatikima.

7Pareiškėjas mano, kad atsisakymo išduoti vizą pagrindai prieštarauja vienas kitam, kadangi pirmame atsisakymo punkte nurodoma, jog nepateiktas pagrindimas, o kitame punkte nurodoma, kad pateikta informacija vizito tikslui pagrįsti nepatikima. Pažymi, kad nors Vizų kodekso 32 straipsnyje yra išvardinti atsisakymo pagrindai, tačiau nei vienas iš šių pagrindų negali būti pagrindu atsisakyti išduoti pareiškėjui vizą, kadangi, pareiškėjo nuomone, visi reikalingi dokumentai ir vizos gavimo tikslai buvo nurodyti ir pateikti.

8Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – ir URM) atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 90–97).

9Nurodo, kad pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 13 d. Konsulatui pateikė prašymą išduoti Šengeno vizą bei su prašymu susijusius dokumentus. Nagrinėjant pareiškėjo pateiktus dokumentus, konsuliniam pareigūnui kilo abejonės dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą sąlygas pagrindžiančių dokumentų, kadangi pareiškėjas 2019 m. birželio 30 d. buvo gavęs 57 dienoms Šengeno vizą Konsulate (galiojo iki 2019 m. rugpjūčio 27 d.), prašyme išduoti Šengeno vizą deklaravo vykimą į Lietuvą turizmo tikslu - gydytis Druskininkuose bei nurodė, kad yra kompanijos Kraft Asia Oil finansų direktorius. Tačiau nagrinėjant 2019 m. rugsėjo 13 d. pareiškėjo prašymą nustatyta, kad pareiškėjas į Lietuvą atvyko 2019 m. liepos 16 d., bet po 3 dienų išvyko per Latvijos Respublikos automobilių pasienio punktą Grebneva. Atsižvelgiant į tai, konsulinis pareigūnas darė išvadą, kad pareiškėjas siekdamas gauti 2019 m. birželio 30 d. Šengeno vizą, pateikė melagingą informaciją dėl kelionės į Lietuvą tikslo, nes pareiškėjas apskritai nevyko gydytis į Druskininkus. Pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu taip pat buvo nustatyta, kad pareiškėjas dėl Šengeno vizos gavimo 2019 m. rugpjūčio 9 d. kreipėsi į Vokietijos Federacinės Respublikos generalinį konsulatą Almatoje. Šiame prašyme išduoti vizą jis deklaravo, kad yra kompanijos Kraft Asia Oil įmonės vadovas, į Vokietiją ketino vykti turizmo tikslais. 2019 m. rugpjūčio 27 d. jam buvo atsisakyta išduoti vizą, nes buvo pateikta nepatikima informacija apie numatomo buvimo tikslo ir sąlygų pagrindimą.

10Atsakovė pažymi, kad pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 13 d. prašyme Konsulatui dėl daugkartinės Šengeno vizos išdavimo nurodė, jog dirba vairuotoju, tačiau šis faktas konsului sukėlė abejones, kadangi iki tol pareiškėjas, prašydamas Šengeno vizos, nurodė esąs kompanijoje Kraft Asia Oil vadovaujantis asmuo. Pareiškėjas taip pat Konsulatui nepateikė dokumentų apie gaunamą atlyginimą, pastovias pajamas, todėl konsulas negalėjo įsitikinti, kad pareiškėjas gauna legalias pajamas, moka mokesčius ir kokia veikla jis užsiima Kazachstane. Nors pareiškėjas Konsulatui pateikė UAB „Šturvalas“ 2019 m. rugsėjo 6 d. kvietimo laikinai atvykti į Lietuvos Respubliką raštą, tačiau šis kvietimas nėra registruotas Lietuvos Respublikos migracijos tarnyboje, taigi akivaizdžiai neatitinka teisės aktų reikalavimų. Taip pat pareiškėjas nepateikė įrodymo, kad atvykstantis į Lietuvą dirbti ir turintis profesiją, kuri įtraukta į patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis. Atsakovė pažymi ir tai, kad pareiškėjas deklaravo ir pateikė dokumentus, jog vežios krovinius, tuo tarpu konsuliniam pareigūnui patikrinus informaciją iš viešo išrašo Kazachstano įmonių registro apie TOO „Dariga - 777“ nurodoma, jog ji užsiima taksi verslu.

11Atsakovės teigimu, konsulinis pareigūnas teisingai įvertino surinktus duomenis bei susiklosčiusią teisinę situaciją, nes pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, kadangi nepateikta patikima informacija apie numatomo vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvoje laikotarpiu, todėl konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą.

12Teismas konstatuoja:

13Byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Almatoje (Kazachstano Respublika) konsulinio pareigūno 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimo Nr. 1531 (85.5.7.6), kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti daugkartinę Šengeno vizą, teisėtumo ir pagrįstumo.

14Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 13 d. Konsulatui pateikė prašymą išduoti Šengeno vizą, kuriame nurodė, kad dabartinė pareiškėjo profesinė veikla – vairuotojas; darbdavys – TOO Dariga 777 (toliau – kompanija „Dariga 777“), Karaganda; pagrindinis kelionės tikslas – kitas (krovinių pervežimas); numatoma atvykimo į Lietuvą data – 2019 m. rugsėjo 23 d., numatoma išvykimo iš Lietuvos data – 2020 m. kovo 22 d.; kviečiantis asmuo – UAB „Šturvalas“, ( - ); kelionės ir pragyvenimo buvimo metu išlaidas padengia pats asmuo grynaisiais pinigais (b. l. 98–102). Pareiškėjas kartu su prašymu išduoti vizą, be kita ko, pateikė: 2019 m. rugsėjo 9 d. kompanijos „Dariga 777“ pažymą, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d. tikrai dirba vairuotoju (b. l. 48); Kompanijos „Dariga 777“ 2019 m. rugsėjo 9 d. įsakymą komandiruoti pareiškėją į Lietuvą parvežti krovinius (b. l. 50); UAB „Šturvalas“ 2019 m. rugsėjo 6 d. kvietimą Nr. 306 pareiškėjui, kaip vairuotojui, ne ilgiau kaip 90 parų atvykti į Lietuvos Respubliką nuolatiniam krovinių gabenimui iš Vilniaus terminalo į Almatą (Kazachstanas) (b. l. 54, 107) bei kitus dokumentus (b. l. 60–63).

15Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Almatoje (Kazachstano Respublika) konsulinis pareigūnas 2019 m. rugsėjo 24 d. skundžiamu sprendimu, kuriame, be kita ko, pažymėjo, kad abejonių kelia pareiškėjo pateiktų dokumentų autentiškumas, atsisakė pareiškėjui išduoti Šengeno vizą, kadangi buvo pateikta nepatikima informacija apie numatomo buvimo tikslo ir sąlygų pagrindimą, taip pat pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo tikslo ir sąlygų (b. l. 104). Su atsisakymu išduoti vizą pareiškėjas supažindintas 2019 m. rugsėjo 25 d., jam pateikiant standartinės atsisakymo išduoti vizą formos dokumentą (b. l. 11–12, 51, 105–106).

16Šengeno vizos išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – Vizų kodeksas), 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (toliau – Šengeno sienų kodeksas), Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 patvirtinto Vizos išdavimo tvarkos aprašo (toliau – Vizų aprašas) nuostatos.

17Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies c papunktis nustato, kad trečiųjų šalių piliečiams nustatomos tokios atvykimo sąlygos – jie turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turi turėti pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų.

18Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį, turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba a) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.

19Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) yra išaiškinęs, kad Vizų kodekso 23 straipsnio 4 dalis, 32 straipsnio 1 dalis ir 35 straipsnio 6 dalis aiškintinos taip, kad valstybės narės kompetentingos institucijos, išnagrinėjusios prašymą išduoti vienodą vizą, gali atsisakyti išduoti tokią vizą prašymą pateikusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra vienas iš šiose nuostatose išvardytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą (žr., ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (C-84/12).

20Taigi nors pats sprendimas neišduoti vizos turi būti objektyviai pagrįstas, tačiau, atsižvelgiant į Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalies nuostatas, asmuo apie tai yra informuojamas naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą, kurioje pažymimi atsisakymo pagrindai, atitinkantys išvardytus Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-421/2014, 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2613-822/2015 ir kt.).

21Vizų kodekse nustatyta, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų. Prašymų dėl vizos išdavimo nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į Šengeno valstybes nares ir jose įsikurti. Pagal Vizų kodeksą, siekiant nustatyti pareiškėjo kelionės tikslą, jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda.

22Europos Komisijos 2010 m. kovo 19 d. sprendimu patvirtintoje Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir vizų išdavimo tvarkoje konsuliniams pareigūnams išdėstyta nuosekli tvarka dėl pateikiamų dokumentų vizoms į Šengeno zonos valstybes gauti forma, turinys ir pan. Tvarkoje pažymima, kad vertinimas, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina iš valstybių narių teritorijos išvykti iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos iš esmės priklauso nuo to asmens socialinės ir ekonominės padėties jo gyvenamosios vietos šalyje, t. y. su darbu, finansine padėtimi, šeimos ryšiais susijusio stabilumo. Pagal šį vertinimą nustatomas migracijos pavojus. Tokiais dokumentais, be kitų, laikoma ir nekilnojamojo turto nuosavybę patvirtinantis dokumentas, integravimąsi gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas: giminystės ryšiai, profesinė padėtis.

23Pareiškėjo teigimu, jis vizos gavimui pateikė visus reikalingus dokumentus, o skundžiamame sprendime nurodyti atsisakymo išduoti vizą pagrindai prieštarauja vienas kitam.

24Byloje ginčijamas sprendimas atsisakyti išduoti vizą pareiškėjui yra priimtas motyvuojant tuo, kad: 1) nebuvo pateiktas numatomo buvimo tikslo ir sąlygų pagrindimas, t. y. pagrindu, numatytu Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a) punkto ii) papunkčiu, kuris nurodytas Vizų kodekso VI priede nustatytos standartinės formos 2 punkte; 2) informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima, t. y. pagrindu, numatytu Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b) punkte, kuris nurodytas Vizų kodekso VI priede nustatytos standartinės formos 8 punkte.

25Sprendžiant, ar priimtas sprendimas yra objektyviai pagrįstas, vertinamos aplinkybės, kuriomis remiantis buvo padarytos atitinkamos išvados. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti, siekiant pagrįsti prašymą išduoti vizą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-619/2014, 2016 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016).

26Patvirtinamųjų dokumentų, kuriais gali remtis kompetentingos institucijos ir kurių neišsamus sąrašas pateiktas Vizų kodekso II priede, ir priemonių, kurias gali naudoti šios institucijos, įskaitant minėto kodekso 21 straipsnio 8 dalyje numatytą pokalbį su prašymą išduoti vizą pateikusiu asmeniu, įvairovė patvirtina, kad prašymai išduoti vizą nagrinėjami išsamiai. Kompetentingos institucijos šį prašymą juo labiau turi išnagrinėti kruopščiai, nes prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo, jei gaus vizą, galės atvykti į valstybių narių teritoriją, laikydamasis Šengeno sienų kodekse nustatytų apribojimų (žr., minėtą ESTT sprendimą byloje R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką). Tačiau pažymėtina, kad Vizų kodekso 4 straipsnio 1–4 dalyse išvardytos kompetentingos institucijos turi didelę diskreciją, susijusią su šio kodekso 32 straipsnio 1 dalies ir 35 straipsnio 6 dalies taikymu ir su svarbių faktinių aplinkybių vertinimu, siekiant nustatyti, ar galima neišduoti prašomos vizos, remiantis šiose nuostatose išvardintais pagrindais. Sąjungos teisės aktų leidėjo ketinimas suteikti šioms institucijoms didelę diskreciją matyti iš minėto kodekso 21 straipsnio 1 dalies ir 32 straipsnio 1 dalies teksto; šiose nuostatose kompetentingos institucijos įpareigojamos įvertinti prašymą išduoti vizą pateikusio asmens keliamą „nelegalios imigracijos riziką“, skirti „ypatingą dėmesį“ tam tikriems jo padėties aspektams ir nustatyti, ar kyla „pagrįstų abejonių“ dėl tam tikrų aplinkybių. Iš to matyti, kad kompetentingos institucijos, be kita ko, turi diskreciją vertinti, ar kyla abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikusio asmens numatomo buvimo kitoje šalyje tikslo ir sąlygų tinkamo pagrindimo, pateiktos informacijos patikimumo, kad galėtų nustatyti, ar yra Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai atsisakyti išduoti vizą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3469-756/2016).

27Visų pirma, teismas pažymi, kad vien dokumentų Konsulatui pateikimas nesuteikia užsieniečiui teisės gauti vizą, kadangi turi būti įvertinamos visos su vizos prašančiu asmeniu susijusios aplinkybės. Kaip antai atsakovė net neginčija fakto, kad Konsulatui kartu su prašymu buvo pateikti dokumentai, kuriais pareiškėjas grindė savo vykimo ir buvimo Lietuvoje tikslą ir sąlygas. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar pareiškėjo Konsulatui su prašymu pateikti dokumentai pagrindžia pareiškėjo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą ir sąlygas.

28Taigi konsulinis pareigūnas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti vizą, tam, kad galėtų nuspręsti, ar yra pagrindų, numatytų Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje, kuriais remiantis turi būti atsisakoma išduoti vizą, t. y. ar kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo numatomo buvimo kitoje šalyje tikslo ir sąlygų tinkamo pagrindimo, pateiktos informacijos patikimumo, privalėjo įvertinti tiek pareiškėjo pateiktus, tiek savo surinktus duomenis, ką ginčo atveju, teismo vertinimu, padarė tinkamai: prieš priimdamas ginčijamą sprendimą, pareiškėjo su prašymu išduoti vizą pateiktus duomenis ir dokumentus įvertino kartu su apie pareiškėją surinkta informacija. Teismo nuomone, spręsti dėl ginčijamo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, t. y. konstatuoti, kad pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo tikslo ir sąlygų, o jo pateikta informacija, siekiant juos pagrįsti, yra nepatikima, galima tik įvertinus ne tik pareiškėjo pateiktus duomenis, bet ir kompetentingų institucijų su pareiškėju susijusios turimos informacijos, kuria rėmėsi Konsulatas, priimdamas ginčijamą sprendimą, visuma ir jos išsamia analize.

29Iš ginčijamo sprendimo matyti, jog patikrinus visą informaciją apie pareiškėją buvo nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. birželio 30 d. buvo gavęs vienkartinę 57 dienoms Šengeno vizą Konsulate (galiojo iki 2019 m. rugpjūčio 27 d.), prašyme išduoti Šengeno vizą deklaravo vykimą į Lietuvą turizmo tikslu – ketino gydytis Druskininkuose bei nurodė, kad yra kompanijos Kraft Asia Oil finansų direktorius. Patikrinus Konsulate gautą vizą buvo nustatyta, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko 2019 m. liepos 16 d. ir išvyko po 3 dienų per Latvijos Respublikos automobilių pasienio punktą Grebneva. Atsižvelgiant į tai, konsulinis pareigūnas darė išvadą, kad pareiškėjas siekdamas gauti 2019 m. birželio 30 d. Šengeno vizą, pateikė nepatikimą ir galimai melagingą informaciją dėl kelionės į Lietuvą tikslo, nes pareiškėjas aplamai nevyko gydytis į Druskininkus.

30Pareiškėjo teigimu, jis nežinojo, kad minėta viza yra vienkartinė, todėl dėl susiklosčiusių aplinkybių 2019 m. liepos 19 d. išvažiavo į Rusiją. Teismas pareiškėjo argumentą vertina kritiškai, kadangi pareiškėjas turėdamas galimybę ir skunde nepaaiškina, kodėl 2019 m. birželio 30 d. gauta Šengeno viza nepasinaudojo prašyme gauti vizą deklaruotu tikslu – gydytis Druskininkuose. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sutinka su ginčijamame sprendime priimta išvada, kad pareiškėjas, siekdamas gauti 2019 m. birželio 30 d. Šengeno vizą, pateikė nepatikinimą ir galimai melagingą informaciją dėl kelionės į Lietuvos Respubliką tikslo, nes pareiškėjas apskritai nevyko gydytis į Druskininkus.

31Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad konsulinis pareigūnas iš pareiškėjo pateiktų dokumentų nustatė, kad pareiškėjas ketina vykti į Lietuvos Respubliką kaip kompanijos „Dariga 777“ tarptautinių krovinių pervežimo vairuotojas. Iš sprendimo taip pat matyti, kad konsulinis pareigūnas, patikrinęs visą informaciją apie pareiškėją, nustatė, kad pareiškėjas dėl Šengeno vizos išdavimo 2019 m. rugpjūčio 9 d. kreipėsi į Vokietijos generalinį konsulatą Almatoje, kuriam deklaravo, kad pareiškėjas yra kompanijos Kraft Asia Oil įmonės vadovas. Pareiškėjas į Vokietiją ketino vykti turizmo tikslais, bet 2019 m. rugpjūčio 27 d. gavo neigiamą atsakymą dėl vizos išdavimo. Konsulinis pareigūnas ginčijamame sprendime pažymėjo, kad pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 13 d. dėl daugkartinės Šengeno vizos išdavimo kreipėsi į Konsulatą, kuriam pareiškėjo su prašymu pateiktoje pažymoje nurodyta, kad pareiškėjas nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d. dirba vairuotoju. Pastarasis faktas konsuliniam pareigūnui sukėlė įtarimų, kadangi pareiškėjas nuolat deklaruodavo, kad eina vadovaujančias pareigas kompanijoje Kraft Asia Oil, todėl minėtam pareigūnui taip pat kilo įtarimas, kad pareiškėjas pateikė fiktyvią pažymą iš darbo. Konsuliniam pareigūnui taip pat buvo neaišku, kokiais tikslais pareiškėjas pateikė nepatikimą informaciją dėl esamos darbovietės, užsiėmimo, pajamų.

32Pastebėtina, kad šiuo atveju administracinėje byloje yra sprendžiamas skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, atsižvelgiant į tai, kokiu pagrindu buvo prašyta daugkartinės Šengeno vizos, kokie dokumentai Konsulatui buvo pateikti ir kokios aplinkybės buvo nurodytos prašymo pateikimo metu. Taigi nagrinėjamu atveju Konsulatas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti vizą, turėjo teisę vertinti visus pateiktus ir paties Konsulato turimus duomenis ir atitinkamai spręsti dėl pagrindų išduoti vizą buvimo konkrečioje situacijoje. Teismo nuomone, ginčijamame sprendime nurodyti duomenys, kuriais Konsulatas vadovavosi priimdamas sprendimą, ir kurie teismo prieš tai yra aptarti, sudarė Konsulatui pagrindą suabejoti pareiškėjo pateiktos informacijos, siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, patikimumu ir autentiškumu, kadangi: pareiškėjas vizą prašė išduoti tuo pagrindu, kad į Lietuvą ketina vykti kaip kompanijos „Dariga 777“ tarptautinių krovinių pervežimo vairuotojas, tačiau Konsulatui patikrinus informaciją apie pareiškėją, nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 9 d. dėl Šengeno vizos išdavimo kreipėsi į Vokietijos generalinį konsulatą Almatoje, kuriam nurodė, kad pareiškėjas kompanijoje Kraft Asia Oil eina vadovaujamas pareigas, be to, pareiškėjas ketino vykti į Vokietiją turizmo tikslais, 2019 m. rugpjūčio 27 d. gavo neigiamą atsakymą dėl vizos išdavimo (atsakovė atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas šio sprendimo neskundė); Konsulatui 2019 m. rugsėjo 13 d. kartu su prašymu pateiktoje pažymoje nurodyta, kad pareiškėjas nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d. kompanijoje „Dariga 777“ dirba vairuotoju, nors iki tol pareiškėjas, prašydamas Šengeno vizos, deklaruodavo esąs kompanijoje Kraft Asia Oil vadovaujantis asmuo, t. y. įmonės vadovas, arba 2019 m. birželio 30 d. Šengeno vizos atveju – Kraft Asia Oil finansų direktorius. Teismo nuomone, atsižvelgiant į šias aplinkybes, konsuliniam pareigūnui, pagrįstai kilo įtarimas, kad pareiškėjas be pagrindo bando gauti daugkartinę vizą, taip pat yra rimtas pagrindas manyti, kad tikrasis pareiškėjo kelionių tikslas bus ne Lietuvos Respublika, o kita ES šalis, kadangi asmuo bandė gauti Šengeno vizą kelionėms į Vokietiją.

33Teismas, be kita ko, atkreipia dėmesį į tai, kad nors pareiškėjas teigia, jog jis įsidarbino kompanijoje „Dariga 777“ ir jo veikla tiesiogiai susijusi su įvairių prekių, priekabų tiekimu, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad ši kompanija (2019 m. lapkričio 8 d. duomenimis) užsiima ne krovinių pervežimu ar prekių tiekimu, o teikia taksi paslaugas. Taip pat pažymėtina ir tai, jog byloje esančiame UAB „Šturvalas“ 2019 m. rugsėjo 6 d. kvietime užsieniečiams laikinai atvykti į Lietuvos Respubliką Nr. 306, adresuotame pareiškėjui, nurodyta, kad kviečiamo atvykti asmens tikslas – remiantis sutartimi Nr. XVII/VI/II, nuolatinis krovinių gabenimas iš Vilniaus terminalo į Almatą (Kazachstanas) (b. l. 10, 54, 107). Tačiau pareiškėjas nei Konsulatui, nei teismui detalesnių paaiškinimų, įrodymų, patvirtinančių apie tokius krovinius ar vykdytiną šių krovinių gabenimą, nepateikė, nors tokią galimybę turėjo. Pareiškėjas taip pat nei Konsulatui, nei teismui nepateikė įrodymų, kad turi pakankamai lėšų pragyventi Lietuvoje vizos galiojimo laikotarpiu.

34Atsakovė atsiliepime, be kita ko, nurodo, kad konsulinis pareigūnas, vertindamas pareiškėjo prašymą, atkreipė dėmesį ir įvertino aplinkybes, jog su pareiškėju tuo pačiu metu analogišką pagal turinį ir formą prašymą dėl Šengeno vizos išdavimo ir dokumentus pateikė dar vienas Kazachstano pilietis – A. K. (A. K.).

35Akcentuotina, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenimis, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-5331-541/2019 pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą dėl Konsulato konsulinio pareigūno 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimo Nr. 1530 (85.5.7.6), kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti daugkartinę Šengeno vizą, atmetė kaip nepagrįstą. LITEKO duomenimis, minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo 2020 m. sausio 3 d. Atkreiptinas dėmesys, jog iš minėto teismo sprendimo turinio matyti, jog pareiškėjas A. K. (A. K.) Konsulatui, tą pačią dieną, t. y. 2019 m. rugsėjo 13 d., kaip ir pareiškėjas R. D. (R. D.), pateikė analogišką pagal turinį ir formą prašymą dėl Šengeno vizos išdavimo bei visiškai analogiškus dokumentus. Minėti asmenys tuo pačiu metu, t. y. 2019 m. rugpjūčio 9 d. dėl Šengeno vizos išdavimo taip pat kreipėsi į Vokietijos generalinį konsulatą Almatoje, abu prašymuose nurodė, kad kompanijoje Kraft Asia Oil eina vadovaujamas pareigas, be to, abu ketino vykti į Vokietiją turizmo tikslais, 2019 m. rugpjūčio 27 d. abu pareiškėjai gavo neigiamą atsakymą dėl vizos išdavimo.

36Atsižvelgdamas į ištirtus ir įvertintus turimus duomenis, pateiktus dokumentus bei aptartą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas nei Konsulatui, nei teismui nepagrindė teisėto atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų, o kaip minėta, pateiktų įrodymų nepatikimumas sudarė pagrindą abejoti dėl pareiškėjo deklaruojamo Šengeno vizos gavimo tikslo. Pareiškėjo teiginys, kad atsisakymo išduoti vizą pagrindai prieštarauja vienas kitam yra nepagrįstas, kadangi, kaip minėta, pareiškėjo pateikta informacija ir dokumentai nepatikimi ir jų autentiškumas kelia abejonių, pareiškėjas jokių kitų įrodymų, kurie būtų patikimi ir pagrįstų numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslą ir sąlygas, nepateikė. Taigi Konsulatas, neviršydamas savo diskrecijos ribų, pagrįstai pareiškėjo atvejui pritaikė minėtus atsisakymo išduoti Šengeno vizą pagrindus bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą neišduoti Šengeno vizos pareiškėjui.

37Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas taip pat daro išvadą, jog neturi pagrindo abejoti priimto skundžiamo sprendimo pagrįstumu. Sprendimą priėmė kompetentingas administravimo subjektas, nenustatyta, kad sprendimo priėmimo metu buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ar netinkamai įvertinti turimi duomenys, ar įrodymai, bei pritaikyti teisės aktai. Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio keliamus reikalavimus, teismas nenustatė kitų ginčijamo spendimo panaikinimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje (toliau – ir ABTĮ), todėl Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Almatoje (Kazachstano Respublika) 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimas Nr. 1531 (85.5.7.6) paliktinas nepakeistu. Pripažinus, kad ginčijamas sprendimas dėl atsisakymo išduoti Šengeno vizą yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo išvestinį reikalavimą, t. y. įpareigoti Konsulatą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl Šengeno vizos išdavimo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

38Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,

Nutarė

39Pareiškėjo R. D. (R. D.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

40Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teismas... 4. Pareiškėjas Kazachstano Respublikos pilietis R. D. (R. D.) kreipėsi į... 5. Pareiškėjas paaiškina, kad buvo gavęs Lietuvos Respublikos ambasados... 6. Pareiškėjas taip pat paaiškina, kad po kurio laiko, kadangi turėjo... 7. Pareiškėjas mano, kad atsisakymo išduoti vizą pagrindai prieštarauja... 8. Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – ir... 9. Nurodo, kad pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 13 d. Konsulatui pateikė prašymą... 10. Atsakovė pažymi, kad pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 13 d. prašyme Konsulatui... 11. Atsakovės teigimu, konsulinis pareigūnas teisingai įvertino surinktus... 12. Teismas konstatuoja:... 13. Byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Almatoje... 14. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m.... 15. Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Almatoje (Kazachstano Respublika)... 16. Šengeno vizos išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos... 17. Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies c papunktis nustato, kad... 18. Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25... 19. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) yra išaiškinęs, kad... 20. Taigi nors pats sprendimas neišduoti vizos turi būti objektyviai pagrįstas,... 21. Vizų kodekse nustatyta, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga... 22. Europos Komisijos 2010 m. kovo 19 d. sprendimu patvirtintoje Prašymų išduoti... 23. Pareiškėjo teigimu, jis vizos gavimui pateikė visus reikalingus dokumentus,... 24. Byloje ginčijamas sprendimas atsisakyti išduoti vizą pareiškėjui yra... 25. Sprendžiant, ar priimtas sprendimas yra objektyviai pagrįstas, vertinamos... 26. Patvirtinamųjų dokumentų, kuriais gali remtis kompetentingos institucijos ir... 27. Visų pirma, teismas pažymi, kad vien dokumentų Konsulatui pateikimas... 28. Taigi konsulinis pareigūnas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti... 29. Iš ginčijamo sprendimo matyti, jog patikrinus visą informaciją apie... 30. Pareiškėjo teigimu, jis nežinojo, kad minėta viza yra vienkartinė, todėl... 31. Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad konsulinis pareigūnas iš... 32. Pastebėtina, kad šiuo atveju administracinėje byloje yra sprendžiamas... 33. Teismas, be kita ko, atkreipia dėmesį į tai, kad nors pareiškėjas teigia,... 34. Atsakovė atsiliepime, be kita ko, nurodo, kad konsulinis pareigūnas,... 35. Akcentuotina, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO)... 36. Atsižvelgdamas į ištirtus ir įvertintus turimus duomenis, pateiktus... 37. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas taip pat daro išvadą, jog... 38. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 39. Pareiškėjo R. D. (R. D.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 40. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...