Byla e2A-462-180/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienės ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VSA Vilnius“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2659-601/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VSA Vilnius“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“, dalyvaujant tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Ecoservice“, uždarajai akcinei bendrovei „Ekonovus“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Marijampolės švara“, dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ viešojo pirkimo būdu pirko mišrių komunalinių atliekų surinkimo Marijampolės regiono teritorijoje ir jų transportavimo į apdorojimo įrenginius paslaugas (pirkimo Nr. 183736).
  2. Pirkimo sąlygų 7 punkte nustatytas kvalifikacinis reikalavimas – tiekėjas nėra padaręs rimto profesinio pažeidimo, kurį perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis. Jeigu pirkime dalyvaujantis tiekėjas pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnį, toks pažeidimas pagal šį punktą laikomas rimtu profesiniu pažeidimu, jeigu nuo sprendimo paskirti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme nustatytą ekonominę sankciją įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai.
  3. Perkančioji organizacija UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ 2017 m. rugpjūčio 28 d. priėmė sprendimą Nr. (3.24) VPS-98, kuriuo nustatė pasiūlymų eilę kainų didėjimo tvarka: 1) UAB „Ecoservice“ pasiūlymas – kaina 8 191 865,65 Eur su PVM; 2) Ūkio subjektų grupės, susidedančios iš UAB „Marijampolės švara“ ir UAB „Ekonovus“ pasiūlymas – kaina 8 459 929, 82 Eur su PVM; 3) UAB „VSA Vilnius“ pasiūlymas – kaina 10 943 614,23 Eur su PVM. Tuo pačiu sprendimu pirkimo nugalėtoju pripažinta UAB „Ecoservice“.
  4. Ieškovė UAB „VSA Vilnius“ ieškiniu kreipėsi į teismą, kuriame prašė panaikinti: 1) UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. (3.24) VPS-98 ir įpareigoti UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ iš naujo atlikti UAB „Ecoservice” ir ūkio subjektų grupės, susidedančios iš UAB „Marijampolės švara” ir UAB „Ekonovus”, pasiūlymų vertinimą bei sudaryti naują pasiūlymų eilę. Nurodė, kad UAB „Ecoservice“ ir ūkio subjektų grupės, susidedančios iš UAB „Marijampolės švara“ ir UAB „Ekonovus“ pasiūlymai privalėjo būti atmesti, nes jų padėtis neatitinka pirkimo sąlygų 7 punkto reikalavimo. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba) 2016 m. gruodžio 7 d. priėmė nutarimą „Dėl ūkio subjektų veiksmų dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugoms pirkti atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“, kuriuo pripažino, kad UAB „Ekoaplinka“, UAB „Ecoservice“ ir UAB „Marijampolės švara“, dalyvaudamos 2015 m. UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ organizuotame viešajame mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir jų transportavimo paslaugų pirkime, sudarė draudžiamą susitarimą. Už nurodytą pažeidimą joms buvo paskirtos piniginės baudas: UAB „Ekoaplinka“ – 4 100 Eur, UAB „Ecoservice“ – 601 700 Eur, UAB „Marijampolės švara“ – 48 500 Eur.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė. Sprendimą grindė faktiniais bylos duomenimis ir remdamasis teismų praktika, suformuota viešųjų pirkimų bylose.
  2. Teismas konstatavo, kad pirkimo sąlygų 7 punkto reikalavimus yra perkeltas iš Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.), kas reiškia, kad perkančioji organizacija tiekėjams kėlė reikalavimą dėl rimto profesinio pažeidimo nebuvimo. Teisines pasekmes (apribojimus dalyvauti viešuosiuose pirkimuose) sukelia tik ekonominės sankcijos už konkurencijos teisės aktų pažeidimus, paskirtos įsiteisėjusiais institucijų sprendimais, t. y. tik tokiais sprendimais, kurie turi res judicata galią. Tokią galią Konkurencijos tarybos nutarimas įgyja tada, kai: 1) jis per nustatytą terminą nuo jo priėmimo dienos nėra apskundžiamas teismui arba 2) jei nutarimas apskųstas teismui, kai teismas įsiteisėjusiu sprendimu patvirtina, jog jis yra teisėtas.
  3. Pirmosios instancijos teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų nustatė, kad Konkurencijos tarybos 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimas buvo skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. UAB „Ecoservice“ skundu prašė pakeisti Konkurencijos tarybos 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimo rezoliucinės dalies 2.2 punktą, sumažinant jai paskirtą baudą iki 23 846,25 Eur. UAB „Marijampolės švara“ prašė panaikinti Konkurencijos tarybos nutarimo rezoliucinės dalies 2.3 punktą, kuriuo jai skirta 48 500 Eur bauda, ir tyrimą UAB „Marijampolės švara“ atžvilgiu nutraukti, nustačius, kad nėra pagrindo tyrimą nutraukti, pakeisti nutarimo 2.3 punktą ir sumažinti paskirtą baudą. Vilniaus apygardos administracinio teismas 2017 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu pareiškėjų UAB „Ecoservice“ ir UAB „Marijampolės švara“ skundus atmetė. Dėl nurodyto sprendimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduoti apeliaciniai skundai.
  4. Atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinis sprendimas nėra priimtas, pirmosios instancijos teismas priėjo išvados, kad ginčijamas Konkurencijos tarybos nutarimas negali būti laikomas įgijusiu res judicata galią. Taigi tretiesiems asmenims negali būti taikomos ir sąlygos, draudžiančios ir ribojančios jų teises dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Teismas sprendė, kad Konkurencijos tarybos nutarimas turi būti vertinamas kaip vientisas dokumentas ir jo įsiteisėjimo momentas siejamas su visų nutarimo dalių įsiteisėjimo momentu. Neskundžiama nutarimo dalis negali būti laikoma įsiteisėjusia, jei apskųsta kita nutarimo dalis. Nutarimas, kuriuo paskirta ekonominė sankcija, įsiteisėjimo prasme turi būti vertinamas kaip teisinių pasekmių visetas, neskaidant nutarimo į atskiras dalis.
  5. Pirmosios instancijos teismas nesirėmė ieškovės nurodyta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) ir Lietuvos Respublikos teismų praktika, kurioje nurodyta, kad įrodinėjant padarytą profesinį nusižengimą nereikalaujama, kad būtų priimtas sprendimas, turintis res judicata galią, nes nusižengimas gali būti įrodytas bet kokiomis priemonėmis, kurias perkančioji organizacija gali pateikti. Teismas nurodė, kad ieškovės cituojamose bylose analizuojamos iš esmės skirtingos teisinės situacijos, todėl nurodyta teismų praktika nagrinėjamu atveju neturi jokios teisinės reikšmės.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9

  1. UAB „VSA Vilnius“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo esminiai argumentai:
  1. Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl Konkurencijos tarybos nutarimo įsigaliojimo padarė nesivadovaudamas jokia teisės norma. Tokia teismo klaida lėmė netinkamą nutarimo įsigaliojimo galimybės aiškinimą. Aktualios teisės aktų nuostatos suponuoja visiškai priešingą išvadą – nutarimo konkreti rezoliucinė dalis gali turėti res judicata galią. Konkurencijos tarybos nutarimo rezoliucinės dalies įsigaliojimo momentas yra siejamas su paties subjekto atitinkamu elgesiu ir akceptavimu arba neakceptavimu jo atžvilgiu atlikto teisinio kvalifikavimo. Teisinė kvalifikacija dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimo yra galutinai baigta, nes konkurencijos tarybos priimto nutarimo rezoliucinės dalies 1 punktas dėl draudžiamo susitarimo sudarymo UAB „Ecoservice“ ir UAB „Marijampolės švara“ nebuvo apskųstas teismine tvarka ir įsiteisėjo.
  2. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad Konkurencijos tarybos tyrimas dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimo yra atliekamas atsietai nuo ekonominės sankcijos skyrimo. Kitaip tariant, nutarimas skirstomas į dvi teisiškai reikšmingas dalis: (a) tyrimą dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimo ir kylančias pasekmes; (b) jei konstatuojamas pažeidimas, skiriama ekonominė sankcija. Galimybė apskųsti visus Konkurencijos tarybos nutarimo rezoliucinės dalies punktus arba apskųsti tik konkretų punktą ar net punkto dalį, ką ir padarė UAB „Ecoservice“ ir UAB „Marijampolės švara“, lemia galimybę įsiteisėti neskundžiamoms dalims. Jei ūkio subjektai per įstatymų nustatytus terminus neskundžia konkrečios nutarimo rezoliucinės dalies, darytina išvada, kad jie priima kylančias teisines pasekmes. UAB „Ecoservice“ ir UAB „Marijampolės švara“ neneigė sudarę draudžiamą susitarimą atsakovo anksčiau vykdytame viešajame pirkime, todėl Konkurencijos tarybos nutarimo rezoliucinės dalies 1 punktas įsiteisėjo.
  3. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl nutarimo visų dalių įsigaliojimo vienu momentu yra teisiškai absurdiška. Jei būtų konstatuota, kad Konkurencijos tarybos nutarimas visais atvejais įgyja res judicata galią tik įsiteisėjus jo visoms dalims ir negali būti laikoma, kad viena ar kelios rezoliucinės nutarimo dalys turi res judicata galią, tuomet susiklostytų situacija, kuomet administracinės kompetencijos teismas privalėtų tikrinti viso nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą nepaisant to, kad ūkio subjektas ginčytų tik konkrečią nutarimo rezoliucinę dalį. Tokiu atveju, administracinės kompetencijos teismas de facto ir de jure peržengtų skundo dėl nutarimo konkrečios rezoliucinės dalies ribas, nes vertintų viso nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
  4. Pirkimo sąlygų 7 punktas įtvirtina VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktui analogišką draudimo dalyvauti viešajame pirkime sąlygą dėl asmeninės tiekėjo padėties. Taigi, analizuojant pirkimo sąlygų 7 punkto aiškinimą ir taikymą turi būti vadovaujamasi VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktą aiškinančia teismų praktika. Pirmosios instancijos teismas absoliučiai nemotyvavo dėl kokių aplinkybių Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartis AS438-241/2013 turi precedentinę reikšmę byloje. Teismas absoliučiai nepasisakė dėl ieškovo išdėstytų argumentų, jog minėta nutartis neturi precedentinės reikšmės byloje ir jos išaiškinimai absoliučiai nepaneigia ieškovo pozicijos dėl VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto aiškinimo ir taikymo.
  5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė vadovautis Teisingumo Teismo 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimu byloje Forposta ir ABC Direct Contact, C-465/11 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-299-302/2017 pateiktais išaiškinimais. Šiuose teismų sprendimuose pateikiami pirmosios instancijos teismo sprendimui priešingi VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto išaiškinimai. Nurodytoje teismų praktikoje išaiškinta, kad rimtą profesinį pažeidimą galima įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis, o ne vien res judicata galią turinčiu sprendimu.
  6. Nagrinėjamoje byloje nėra abejonių, kad UAB „Ecoservice“ ir UAB „Marijampolės švara“ sudarytas draudžiamas susitarimas dėl dalyvavimo atsakovo anksčiau vykdytame pirkimo objektui analogiškų paslaugų viešajame pirkime sukūrė šių tiekėjų nepatikimą situaciją, o draudžiamas susitarimas būtent ir yra rimtas profesinis pažeidimas. Taigi ieškovė tiekėjų UAB „Ecoservice“ ir UAB „Marijampolės švara“ rimtą profesinį pažeidimą įrodė ne Konkurencijos tarybos nutarimu skirti ekonominę sankciją, o būtent nutarimo rezoliucinės dalies 1 punktu – draudžiamo susitarimo konstatavimu.
  1. Atsakovė UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ atsiliepime į apeliacinį skundą, prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti esminiai argumentai:
    1. Apeliantė, išskyrus savo interpretacijas, nenurodė jokio teisės akto kuris nustatytų, kad gali įsigalioti atskiros teismo sprendimo dalys. Teisinėje doktrinoje yra nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas įsigalioja pasibaigus jo apskundimo terminui. Paprastai pirmosios instancijos teismo spendimai atskiromis dalimis neįsigalioja, nes priešingu atveju sprendimą reikėtų skaidyti į atskiras dalis kurias būtų galima skųsti. Teisinis kvalifikavimas baigiamas sprendimu ir šio sprendimo neįsiteisėjimas reiškia, kad jis dar nėra įgavęs būtino įvykdymui stabilumo. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali panaikinti visą sprendimą, todėl apelianto aiškinimas apie atskirų teismo sprendimo dalių įsigaliojimus nėra tinkamas.
    2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. vasario 20 d. nutartimi aiškindamas VPĮ 33 straipsnio 2 dalį pažymėjo, kad įstatymų leidėjas imperatyviai yra nustatęs, kad teisines pasekmes (apribojimus dalyvauti viešuosiuose pirkimuose) sukelia tik ekonominės sankcijos už konkurencijos teisės aktų pažeidimus, paskirtos įsiteisėjusiais institucijų sprendimais, t. y. tik tokiais sprendimais, kurie yra privalomi vykdyti bei nebegali būti revizuojami kokių nors kitų institucijų. Konkurencijos tarybos nutarimas negali būti pripažintas įgijusiu res judicata galią kol teisme nebus baigta nagrinėti konkreti administracinė byla ir, atitinkamai, pareiškėjo atžvilgiu bylos nagrinėjimo metu negali būti taikomos sąlygos, ribojančios jo teises dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
    3. Priešingai, nei teigia apeliantė, paminėta teismo nutartis šioje byloje turi precedentinę reikšmę. Nesant įsiteisėjusio procesinio sprendimo, kuriuo tiekėjams paskirta ekonominė sankcija už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimus, t. y. kol nebus įvertintas Konkurencijos tarybos ginčijamo nutarimo teisėtumas teismine tvarka, teikėjai negali būti laikomi padariusiais rimtą profesinį pažeidimą. Šioje byloje tai yra esminis pagrindas apeliacinį skundą atmesti.
  1. Trečiasis asmuo UAB „Ecoservice“ atsiliepime į apeliacinį skundą, prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti esminiai argumentai:
    1. VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto bei pirkimo sąlygų 7 punkto aiškinimas, kokį pateikia apeliantas, yra akivaizdžiai netinkamas, nesąžiningas ir prieštarauja tiek teismų praktikai, tiek Konkurencijos tarybos, tiek Viešųjų pirkimų tarnybos pozicijai. Apeliaciniame skunde vadovaujamasi teismų praktika, kuri nagrinėjamai bylai neturi jokios reikšmės.
    2. Nagrinėjamas ginčas yra susijęs ne su bet kokiu tiekėjų tariamai padarytu „rimtu profesiniu pažeidimu“, kurį būtų galima įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonės, bet su konkrečiu ir specifiniu pažeidimu, t. y. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimu. Atitinkamai šis pažeidimas, kaip „rimtas profesinis pažeidimas“, už kurį tiekėjas galėtų būtų šalinamas iš viešojo pirkimo, gali būti įrodomas ne bet kokiomis teisėtomis priemonėmis, o tik konkrečiomis priemonėmis, kurios yra aiškiai nurodytos tiek pirkimo sąlygų 7 punkte, tiek VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte, t. y. turi egzistuoti įsiteisėjęs sprendimas paskirti KĮ nustatytą ekonominę sankciją.
    3. VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir pirkimo sąlygų 7 punkte yra labai aiškiai nurodyta, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimas, pagal VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir pirkimo sąlygų 7 punktą, laikomas „rimtu profesiniu pažeidimu“, dėl kurio gali būti atmetamas pasiūlymas, tik tuo atveju, jeigu nuo sprendimo paskirti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nustatytą ekonominę sankciją įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai. VPĮ 33 straipsnio 2 dalis yra išimtinė nuostata, kuri negali būti aiškinama plečiamai. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiamas VPĮ 33 straipsnio nuostatų išimtinumas, draudimas plėsti baigtinį neigiamo pobūdžio sąlygų, susijusių su ūkio subjektų profesinėmis savybėmis, sąrašą.
    4. Nei apeliantės paminimoje teismų praktikoje, nei jokiuose kituose teismų procesiniuose sprendimuose nėra nurodyta, kad viešajame pirkime pateiktas pasiūlymas turi būti atmestas dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimo nuo pat Konkurencijos tarybos nutarimo priėmimo momento. Priešingai, remiantis šiai bylai aktualia teismų praktika, viešajame pirkime pateiktas pasiūlymas dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimo gali būti atmetamas tik tuo atveju, jei yra įsiteisėjęs sprendimas paskirti ekonominę sankciją.
    5. Apeliaciniame skunde ignoruojamas faktas, kad net ir tuo atveju, jei būtų įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ekonominės sankcijos skyrimo UAB „Ecoservice“ už padarytą Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimą, atsakovė nebūtinai turėtų pašalinti UAB „Ecoservice“ iš pirkimo. Europos Parlamento ir Tarybos 2014 m. vasario 26 d. direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų 57 straipsnio 6 dalis nustato, kad esant „rimtam profesiniam pažeidimui“ tiekėjas gali pateikti įrodymus, jog ėmėsi pakankamų priemonių, kad įrodytų savo patikimumą, nepaisant to, kad yra tinkamas pagrindas jį pašalinti iš pirkimo dėl įvykdyto profesinio pažeidimo. Tokiu atveju tiekėjas nėra ir neturi būti šalinamas ir viešojo pirkimo procedūrų, net ir esant „rimtam profesiniam pažeidimui“.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Apeliacinis skundas netenkintinas

  1. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
  2. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Byloje viršyti pareikštus reikalavimus, remiantis CPK 4238 straipsnio nuostatomis, taip pat nėra pagrindo.
  3. Ginčo viešojo pirkimo procedūra pradėta 2017 m. vasario 20 d., todėl šalių ginčui spręsti aktuali VPĮ redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.

12Dėl faktinių bylos aplinkybių

  1. Atsakovė UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ vykdo viešąjį pirkimą „Mišrių komunalinių atliekų surinkimo Marijampolės regiono teritorijoje ir jų transportavimo į apdorojimo įrenginius paslaugų pirkimas“.
  2. Perkančioji organizacija UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ 2017 m. rugpjūčio 28 d. priėmė sprendimą, kuriuo nustatė pasiūlymų eilę kainų didėjimo tvarka: 1) UAB „Ecoservice“ pasiūlymas – kaina 8 191 865,65 Eur su PVM; 2) Ūkio subjektų grupės, susidedančios iš UAB „Marijampolės švara“ ir UAB „Ekonovus“ pasiūlymas – kaina 8 459 929, 82 Eur su PVM; 3) UAB „VSA Vilnius“ pasiūlymas – kaina 10 943 614,23 Eur su PVM.
  3. Perkančiosios organizacijos 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu viešojo pirkimo konkurso nugalėtoja pripažinta UAB „Ecoservice“.

13Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne)teisėtumo

  1. Apeliantės UAB „VSA Vilnius“įsitikinimu, tretieji asmenys UAB „Ecoservice” ir ūkio subjektų grupė, susidedanti iš UAB „Marijampolės švara” ir UAB „Ekonovus”, neatitiko pirkimo sąlygų 7 punkto reikalavimo tiekėjui nebūti padarius rimto profesinės etikos pažeidimo, nes Konkurencijos taryba 2016 m. gruodžio 7 d. priėmė nutarimą, kuriuo UAB „Ecoservice“ ir UAB „Marijampolės švara“ paskyrė pinigines baudas. Tokią nuostatą ieškovė grindžia Teisingumo Teismo ir Lietuvos Respublikos teismų jurisprudencija. Su tokia ieškovės pozicija teisėjų kolegija nesutinka, ją vertina kaip teisiškai nepagrįstą.
  2. VPĮ 33 straipsnio nuostatose įtvirtintos sąlygos, ribojančios ar draudžiančios tiekėjų dalyvavimą pirkime. Šios negatyvaus pobūdžio sąlygos, nors ir tiesiogiai nesusijusios su tiekėjo kvalifikacija, tačiau kaip ir pozityvieji kokybinės atrankos kriterijai perkančiosioms organizacijoms padeda įsitikinti dalyvių patikimumu ir įvertinti asmeninę jų padėtį bei profesines savybes. VPĮ 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos tiekėjų dalyvavimą ribojančios nuostatos taikytinos dispozityviai, t. y. tiek valstybės narės, įgyvendinančios Europos Sąjungos teisę nacionaliniame reguliavime, tiek perkančiosios organizacijos konkrečiame pirkime gali, bet neprivalo šias neigiamo pobūdžio sąlygas įtvirtinti ar nustatyti (žr. plačiau Teisingumo Teismo 2006 m. vasario 9 d. sprendimą sujungtose bylose La Cascina bei kt., C-226/04 ir C-228/04; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-248/2015).
  3. Vis dėlto, jei perkančioji organizacija nusprendžia VPĮ 33 straipsnio 2 dalyje nustatytas tiekėjų dalyvavimą ribojančias nuostatas įtvirtinti pirkimo sąlygose, jomis būtina vadovautis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2011). Nagrinėjamu atveju konkurso (pirkimo) sąlygų 7 punkto turinys atitinka VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas. Šalys iš esmės ginčijasi dėl šios konkurso sąlygos taikymo, vertinant ar teismui apskųstas Konkurencijos tarybos nutarimas sudaro pagrindą vertinti tiekėjus kaip padariusius rimtą profesinį pažeidimą VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme.
  4. VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti, jog paraiška ar pasiūlymas atmetami, jeigu tiekėjas yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, kurį perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis; šiame punkte vartojama sąvoka „rimtas profesinis pažeidimas“ suprantama kaip profesinės etikos pažeidimas, kai nuo tiekėjo pripažinimo nesilaikančiu profesinės etikos normų momento praėjo mažiau kaip vieni metai, arba kaip konkurencijos, darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos, aplinkosaugos teisės aktų pažeidimas, už kurį tiekėjui, kuris yra fizinis asmuo, yra paskirta administracinė nuobauda, o tiekėjui, kuris yra juridinis asmuo, – ekonominė sankcija, nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose, kai nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai; jeigu pirkime dalyvaujantis tiekėjas, kuris yra juridinis asmuo, pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnį, toks pažeidimas pagal šį punktą laikomas rimtu profesiniu pažeidimu, jeigu nuo sprendimo paskirti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme nustatytą ekonominę sankciją įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai; jeigu tiekėjas, kuris yra fizinis asmuo, arba tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, dalyvis, turintis balsų daugumą juridinio asmens dalyvių susirinkime, yra pripažintas kaltu dėl tyčinio bankroto, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme, toks pažeidimas pagal šį punktą laikomas rimtu profesiniu pažeidimu, jeigu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 3-ji metai.
  5. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje pabrėžiamas VPĮ 33 straipsnio nuostatų išimtinumas, draudimas plėsti baigtinį neigiamo pobūdžio sąlygų, susijusių su ūkio subjektų profesinėmis savybėmis, sąrašą. Išimtinės nuostatos turi būti aiškinamos siaurai, pirmiausiai atsižvelgiant į jų lingvistinę išraišką. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-456-469/2016 ir joje nurodyta Teisingumo Teismo jurisprudencija).
  6. VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte aiškiai nurodyta, kad jeigu pirkime dalyvaujantis tiekėjas, kuris yra juridinis asmuo, pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnį, toks pažeidimas pagal šį punktą laikomas rimtu profesiniu pažeidimu, jeigu nuo sprendimo paskirti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme nustatytą ekonominę sankciją įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 3-ji metai. Taigi atsižvelgiant į šios normos lingvistinę išraišką, rimto profesinio pažeidimo nepadarymas siejamas su reikalavimu neturėti galiojančios ekonominės sankcijos už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą.
  7. Iš bylos duomenų matyti, kad Konkurencijos tarybos 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimas tiek UAB „Ecoservice“, tiek UAB „Marijampolės švara“ buvo apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. UAB „Ecoservice“ prašė teismo sumažinti paskirtos baudos dydį, o UAB „Marijampolės švara“ – nutraukti jos atžvilgiu tyrimą dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimo arba sumažinti baudos dydį. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu UAB „Ecoservice“ ir UAB „Marijampolės švara“ skundus atmetė, tačiau dėl šio sprendimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui buvo pateikti apeliaciniai skundai. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenis, UAB „Ecoservice“ ir UAB „Marijampolės švara“ apeliaciniai skundai nėra išnagrinėti, todėl Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas yra neįsiteisėjęs.
  8. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skundo padavimas dėl Konkurencijos tarybos nutarimo, kuriuo ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui paskirta bauda, sustabdo baudos ir palūkanų priverstinį išieškojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad esant neįsiteisėjusiam teismo sprendimui, kuriame ginčijama Konkurencijos tarnybos paskirta sankcija (jos dydis), pirkime dalyvaujantis tiekėjas, kuris yra juridinis asmuo, laikytinas neturinčiu galiojančios sankcijos, kadangi jam nėra privaloma ją vykdyti. Aiškinant VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas plečiamai pagal ieškovės siūlymą, juridiniam asmeniui kiltų įstatyme nenustatyti neigiami padariniai, todėl toks teisės normų aiškinimas nėra galimas.
  9. Apeliantės nuomone, bylą nagrinėję pirmosios instancijos teismai neatsižvelgė į nagrinėjamoje byloje aktualią Teisingumo Teismo ir Lietuvos Respublikos teismų jurisprudenciją (Teisingumo Teismo 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimas byloje Forposta ir ABC Direct Contact, C-465/11; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-299-302/2017). Teisėjų kolegija nurodo, kad iš Lietuvos apeliacinio teismo ir Teisingumo Teismo praktikos negalima daryti ieškovės poziciją patvirtinančios išvados, kad rimtam profesiniam pažeidimui, susijusiam su Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimu, konstatuoti išimtinai nebūtinas Konkurencijos tarybos nutarimo paskirti sankciją įsiteisėjimas.
  10. Nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šios konkrečios bylos faktinių aplinkybių, t. y. jų ratio decidendi nesutampa. Minimoje byloje sprendimas paskirti ekonominę sankciją už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimą įsiteisėjo viešojo pirkimo procedūrų vykdymo metu. Be to, minėto pirkimo sąlygose buvo numatyta visiškai kitokia sąlyga – perkančioji organizacija numatė, kad tiekėjas bus laikomas padariusiu rimtą profesinį pažeidimą, jeigu jis dalyvaus draudžiamuosiuose susitarimuose, nesiejant pažeidimo su institucijų sprendimų įsiteisėjimais. Atitinkamai teismas nurodė, jog perkančioji organizacija pasiūlymų vertinimo metu tiekėjo dalyvavimą draudžiamuosiuose susitarimuose galėjo įrodinėti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis.
  11. Nurodytame Teisingumo Teismo išaiškinime pažymėta, kad „sunkaus“ „profesinio“ „nusižengimo“ sąvokos gali būti patikslintos ir išaiškintos nacionalinėje teisėje. Taigi, nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos įstatymu leidėjas nurodytą sąvoką susiejo su galiojančia ekonomine sankcija už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą, todėl tik tokios sankcijos galiojimas, kaip minėta, sukelia tiekėjui teisines pasekmes.

14Dėl bylos procesinės baigties

  1. Dėl paminėtų argumentų viseto teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir taikė konkurso sąlygas ir VPĮ nuostatas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
  2. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui teisėjų, kolegija nepasisako.

15Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
  2. Trečiasis asmuo UAB „Ecoservice“ pateikė prašymą priteisti 3 280,30 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Įvertinus trečiojo asmens advokato suteiktų paslaugų ataskaitas matyti, kad patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme faktiškai sudaro tik 1 180,00 Eur. Trečiasis asmuo į bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepagrįstai įtraukė su tripliko parengimu susijusiąs išlaidas, kurios buvo priteistos skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu. Be to, pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.11 punktą maksimali už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistina suma yra 1090,31 Eur, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki rekomendacijose nurodytos sumos (CPK 98 straipsnio 3 dalies).
  3. Atsakovė UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ nepateikė bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme pagrindžiančių dokumentų, todėl jos nepriteistinos.

16Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

17Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

18Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VSA Vilnius“ (j. a. k. 220074960) trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Ecoservice“ (j. a. k. 123044722) 1 090,31 Eur (vieną tūkstantį devyniasdešimt eurų ir trisdešimta vieną euro centą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai