Byla 2A-546-253/2018

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Žerlausko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. Ž. apeliacinį skundą ir atsakovių E. B., J. N. B., J. M. prisidėjimus prie apeliacinio skundo dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės teismo) 2017-10-31 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, patikslintą ieškinį atsakovams A. V., P. Z., V. O., R. O., A. B., V. N., L. A. M., A. P., A. P., J. N. B., K. A. B., J. S., B. B., E. B., G. R., R. R., V. P., A. K., R. B., R. B., D. C., J. M., I. K., L. Ž., A. Ž., E. Š. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pagal atsakovų A. V. ir P. Z. patikslintą priešieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, V. O., R. O., A. B., V. N., L. A. M., A. P., A. P., J. N. B., K. A. B., J. S., B. B., E. B., G. R., R. R., V. P., A. K., R. B., R. B., D. C., J. M., I. K., L. Ž., A. Ž., E. Š. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė teismo atidalyti bendrojoje dalinėje nuosavybėje ieškovei tenkančias 9/100 dalis gyvenamojo namo, esančio adresu ( - ), tokiu būdu: Lietuvos Respublikai pripažinti nuosavybės teisę į 249,50 kv. m nekilnojamojo turto kadastro objektą Nr. 2 – patalpas pusrūsyje (patalpų indeksai P-2, P-3, P-4, P-5, P-6, P-11, P-12) ir pirmame aukšte (patalpų indeksai 24-1, 24-2, 24-3, 24-4, 24-5, 24-6, 24-7, 24-8, 24-9, 24-10) bei 1/4 dalį bendrojo naudojimo patalpos, pažymėtos indeksu P-l, ir 1/2 dalį bendrojo naudojimo patalpos, pažymėtos indeksu P-13, pagal 2017-05-05 architektės R. B. B. parengtą Gyvenamojo namo ( - ), trijų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo patalpų schemą (toliau – Schema).
  2. Ieškovė nurodė, kad ginčo patalpos įgytos 1996-11-28 pirkimo–pardavimo sutartimis. Pagal minėtas sutartis valstybei priklauso 9/100 dalys nebaigto statyti gyvenamojo namo, 1 747,51 kv. m ploto, esančio ( - ). 1999 m. parengus projekto korektūrą, buvo atlikta pastato rekonstrukcija, ji baigta 2001 m. Baigus rekonstrukciją gyvenamojo namo plotas padidintas iki 2 772,17 kv. m. VĮ Turto banko valdomų valstybės patalpų plotas yra 249,50 kv. m. Ieškovei, siekiant įgyvendinti teisės aktais priskirtas funkcijas dėl valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo, ginčo patalpos turi būti suformuotos kaip atskiras turtinis vienetas, jas atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės. Prašomų atidalyti patalpų bendrasis plotas atitiktų Nekilnojamojo turto registre nurodytą ieškovei tenkančią idealiąją dalį. Patalpų atidalijimas yra galimas techniškai. Atidalijus pastato dalis (patalpas) ieškovės prašomu būdu nebus pažeistos kitų pastato bendraturčių teisės, kadangi šiuo metu prašomomis atidalyti patalpomis naudojasi tik ieškovė.
  3. Atsakovai A. V. ir P. Z. patikslintu priešieškiniu prašė teismo atidalyti A. V. 3/100 dalis ir P. Z. 3/100 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), esančio adresu ( - ), iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pripažinti jiems nuosavybės teisę į 166,33 kv. m ploto nekilnojamojo turto kadastro objektą, suformuotą iš patalpų, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje Nr. ( - ) pažymėtų indeksais P-14 (26,60 kv. m), P-15 (4 kv. m), P‑16 (6,11 kv. m), P-17 (21,65 kv. m) (toliau – Patalpos Nr. 1), 2‑1 (7,03 kv. m), 2‑2 (7,97 kv. m), 2‑3 (2,21 kv. m), 2-4 (4,93 kv. m), 2-5 (21,84 kv. m), 2‑6 (10,48 kv. m), 2‑7 (36,41 kv. m) (toliau – Patalpos Nr. 2), 1/8 dalies bendrojo naudojimo patalpos P-18 (13,58 kv. m), 1/21 dalies bendrojo naudojimo patalpos a-1 (1,49 kv. m) ir 1/21 dalies bendrojo naudojimo patalpos a-2 (2,03 kv. m), pagal 2017‑05‑05 architektės R. B. B. parengtą Schemą, A. V. ir P. Z. priskiriant po 1/2 dalį šio nekilnojamojo turto kadastro objekto bendrosios dalinės nuosavybės teise. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  4. Atsakovai A. V. ir P. Z. nurodė, kad prašomos pripažinti ir atidalyti pastato dalys bendrai sudaro 166,33 kv. m plotą, tai atitinka jiems priklausančią pastato idealiąją dalį (166,33 kv. m); jie faktiškai naudoja Patalpas Nr. 2 ir garažą. Pagal pastato bendraturčių pasirašytą pastato atskirų nekilnojamųjų objektų formavimo projektą būtent Patalpos Nr. 2, a-1, a-2 ir buvo jiems priskirtos – tam neprieštaravo nė vienas pastato bendraturtis. Pagal pastato bendraturčių pasirašytą pastato atskirų nekilnojamųjų objektų formavimo projektą Patalpos Nr. 1 ir dalis patalpos P-18 buvo priskirtos VĮ Turto bankui, t. y. nė vienas iš bendraturčių, išskyrus Turto banką, nereiškė reikalavimo į šias patalpas, todėl VĮ Turto bankui ieškiniu nereikalaujant šių patalpų, manytina, jog Patalpų Nr. 1 ir dalies patalpos P-18 priskyrimas nepažeis nė vieno iš pastato bendraturčių teisių, atidalijus pastato dalį pagal pareikštą reikalavimą būtų užtikrintas efektyvus pastato naudojimas, toks atidalijimo būdas nepažeistų kitų bendraturčių naudojimosi jiems priklausančiomis pastato dalimis. Patalpų atidalijimas iš pastato yra galimas techniškai, kadangi objekte yra inžineriniai tinklai. Pažymi, kad dėl pirmo aukšto gyvenamųjų patalpų ginčo nėra, ginčas kyla tik dėl pusrūsio patalpų ir patekimo į jas. Atsakovai nepateikė jokių duomenų, kaip būtų pažeidžiamos jų teisės atidalijus patalpas prašomu būdu.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės teismo) 2017-10-31 sprendimu nuspręsta:
    1. ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti ir atidalyti ieškovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko, tenkančias 9/100 gyvenamojo namo, esančio adresu ( - ), dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės tokiu būdu: Lietuvos Respublikai pripažinti nuosavybės teisę į 249,50 kv. m nekilnojamojo turto kadastro objektą Nr. 2, suformuotą iš pusrūsio patalpų, kurių indeksai P-2 (15,28 kv. m), P-3 (14,06 kv. m), P‑4 (15,20 kv. m), P-5 (14,82 kv. m), P-6 (14,44 kv. m), P-11 (4,76 kv. m), P-12 (4,93 kv. m), ir pirmo aukšto patalpų, kurių indeksai 24-1 (25,13 kv. m), 24-2 (16,76 kv. m), 24‑3 (14,21 kv. m), 24‑4 (14,97 kv. m), 24‑5 (14,78 kv. m), 24-6 (41,94 kv. m), 24‑7 (3,33 kv. m), 24-8 (4,12 kv. m), 24‑9 (4,20 kv. m), 24‑10 (10,61 kv. m), taip pat atidalyti 1/4 dalį (9,38 kv. m) bendrojo naudojimo patalpos, pažymėtos indeksu P-l (36,38 kv. m), ir 1/2 dalį (6,58 kv. m) bendrojo naudojimo patalpos, pažymėtos indeksu P-13 (13,16 kv. m) pagal 2017-05-05 architektės R. B. B. parengtą Schemą;
    2. atsakovų A. V. ir P. Z. patikslintą priešieškinį tenkinti ir atidalyti A. V. 3/100 dalis ir P. Z. 3/100 dalis gyvenamojo namo, esančio adresu ( - ), iš bendrosios dalinės nuosavybės, A. V. bei P. Z. pripažįstant nuosavybės teisę į 166,33 kv. m ploto nekilnojamojo turto kadastro objektą, suformuotą iš patalpų, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje Nr. ( - ) pažymėtų indeksais P‑14 (26,60 kv. m), P-15 (4,00 kv. m), P-16 (6,11 kv. m), P-17 (21,65 kv. m), 2-1 (7,03 kv. m), 2-2 (7,97 kv. m), 2-3 (2,21 kv. m), 2-4 (4,93 kv. m), 2-5 (21,84 kv. m), 2-6 (10,48 kv. m), 2‑7 (36,41 kv.m), 1/8 P-18 bendrojo naudojimo patalpos dalies (13,58 kv. m), 1/21 bendrojo naudojimo patalpos a-1 dalies (1,49 kv. m) ir 1/21 bendrojo naudojimo patalpos a-2 dalies (2,03 kv. m) pagal 2017-05-05 architektės R. B. B. parengtą Schemą, A. V. ir P. Z. priskiriant po 1/2 dalį šio nekilnojamojo turto kadastro objekto bendrosios dalinės nuosavybės teise;
    3. iš atsakovų V. O., R. O., A. B., V. N., L. A. M., A. P., A. P., J. N. B., K. A. B., J. S., B. B., E. B., G. R., R. R., V. P., A. K., R. B., R. B., D. C., J. M., I. K., L. Ž., A. Ž., E. Š. priteisti 62 Eur žyminį mokestį, t. y. po 2,58 Eur, valstybės naudai, priteisti lygiomis dalimis 62 Eur žyminį mokestį, t. y. po 2,58 Eur, atsakovų A. V. ir P. Z. naudai ir priteisti lygiomis dalimis 415,18 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, t. y. po 17,30 Eur, valstybės naudai;
    4. teismo 2017-07-10 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
  2. Teismas nustatė, kad su ieškovės atidalijimo projektu sutiko beveik visi byloje dalyvaujantys asmenys, prieštaravimus išreiškė tik atsakovė J. M.. Teismas pripažino, kad 1/4 dalies koridoriaus P-1 priskyrimas ieškovei nepažeis kitų bendraturčių interesų, kadangi per šį koridorių būtų patenkama į patalpas, kurių dauguma būtų atidalytos ieškovei. Įvertinęs, kad atsakovės J. M. argumentas, jog nors ieškovei bus priskirta tik dalis (t. y. 1/2) patalpos P-13, tačiau ji galės naudotis visu patalpos plotu, nepaaiškina, kaip būtų pažeidžiamos kitų bendraturčių teisės, kadangi jie galės naudotis likusia 1/2 dalimi minėtos patalpos, teismas šį argumentą atmetė. Teismas nustatė, kad prašomos atidalyti patalpos visada buvo faktiškai naudojamos ieškovės, kiti bendraturčiai į šias patalpas pretenzijų nepareiškė ir nepasiūlė kitokio turto atidalijimo varianto. Konstatuota, kad ieškovės prašomas turto atidalijimo būdas atitinka bendraturčių interesus. Nustatyta, kad ieškovei atidalijamos daikto dalys galės būti naudojamos kaip atskiras daiktas, jos atitinka ieškovės turimą idealiąją dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Nenustačius kliūčių atidalyti šias patalpas, ieškovės ieškinys tenkintas.
  3. Pasisakydamas dėl A. V. ir P. Z. priešieškinio reikalavimų atidalyti bendrojoje dalinėje nuosavybėje jiems tenkančias 6/100 dalis pastato ir pripažinti jiems nuosavybės teisę į 166,33 kv. m ploto nekilnojamojo turto kadastro objektą, teismas nustatė, kad atsakovų prašomų patalpų atidalijimas iš pastato yra galimas techniškai, kadangi objekte yra inžineriniai tinklai. Taip pat nustatyta, kad atidalijus tam tikras patalpų P-18, a-1 ir a-2 dalis minėti atsakovai galės be kliūčių patekti į jų prašomas atidalyti pastato patalpas, nė vienas praėjimas į bendrojo naudojimo patalpas nebus užtvertas. Atidalytos patalpos P-14, P-15, P-16, P‑17 ir 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5, 2-6, 2-7 galėtų būti naudojamos pagal paskirtį kaip atskiri daiktai. Prašomas suformuoti atskiras daiktas atitinka idealiąją bendraturčių A. V. ir P. Z. dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Teismas pažymėjo, kad atsakovai, nesutinkantys su priešieškinio reikalavimais, neįrodė, jog atidalijant turtą priešieškiniu prašomu būdu būtų pažeidžiamos jų teisės ir teisėti interesai. Atsakovas A. Ž. nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo nesutikimo pagrindu nurodomus teiginius. Teismas atsakovo G. R. pateiktą projektą pripažino neišsamiu, techniškai nepriimtinu ir neatitinkančiu bendraturčių A. V. ir P. Z. interesų. Daryta išvada, kad patikslintas priešieškinis yra pagrįstas.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9

  1. Apeliaciniu skundu atsakovas A. Ž. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017-10-31 sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė patenkinti P. Z. ir A. V. priešieškinį, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Apeliantas taip pat prašo išreikalauti iš VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo namo, esančio ( - ), techninės apskaitos bylą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Teismas nepagrįstai nenagrinėjo aplinkybių, kad bendraturčių idealiosios dalys bendrojoje nuosavybėje neatitinka realiai naudojamų dalių ir bendraturčių lėšomis bei esant visų bendraturčių sutikimui padidinto namo ploto. Nurodo, kad 2001 m. namas buvo atiduotas vertinti valstybinei komisijai, prie namo bendrojo ploto buvo pridėta 1 000 kv. m palėpių ir rūsių patalpų ploto. Šį plotą visiems bendraturčiams sutikus 2000 m. įsirengė ir iki šiol valdo keli namo gyventojai, kiti bendraturčiai atsisakė palėpės patalpų, nenorėdami papildomų investicijų. Teigia, kad nurodyti bendraturčiai yra įgiję teisę perskaičiuoti gyvenamojo namo dalis, dėl to keistųsi ir ieškovų turimos idealiosios dalys bendrojoje nuosavybėje, tad nėra pagrindo teigti, jog ieškovų pateikti projektai atitinka jų iš tiesų realiai valdomas dalis pastate.
    2. Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą byloje, nurodydamas, kad kiti atsakovai nepaneigė, jog atsakovų P. Z. ir A. V. projektas pažeidžia jų teises ir interesus. Apeliantų nuomone, būtent įvardyti atsakovai neįrodė, kad jų siūlomas atidalijimo būdas yra priimtiniausias, dėl to teismas nepagrįstai tenkino jų priešieškinį.
    3. Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 ir 3 punktais, apeliantas teigia, kad atsakovams A. V. ir P. Z. bendrosios nuosavybės teisėmis priklauso proporcinga dalis visų laiptinių, holų ir kitų bendrojo naudojimo patalpų. Taip pat atsakovai A. V. ir P. Z. sau priskiria patalpas, esančias rūsyje, kurios vertine išraiška yra daug geresnės nei kitos rūsio patalpos, be to, rūsio ploto priskiriama daug daugiau. Teismas nesvarstė to, kad pateiktas projektas pažeidžia kitų bendraturčių interesus, nes kitiems bendraturčiams lieka laiptinės ir mažiau vertingos rūsio patalpos, kai atsakovams atitenka daugiau gyvenamojo ploto, jiems priklausytų daugiau vertingesnių rūsio patalpų, o kitiems bendraturčiams lieka daugiau koridorių ir laiptinių bei mažiau gyvenamojo ploto. Už vertingesnes patalpas atsakovai P. Z. ir A. V. nesiūlė jokios kompensacijos. Apelianto nuomone, privalėjo būti pateikti skaičiavimai, kiek atsakovams priklauso gyvenamojo, bendrojo ir naudingojo namo ploto, kiek koridorių ir rūsių.
    4. Apelianto nuomone, atsakovų A. V. ir P. Z. reikalavimas atidalyti jiems 1/8 dalį patalpos P-18, o likusią neatidalytą patalpą palikti tik keliems iš likusių bendraturčių yra neracionalus.
  2. Atsakovės E. B., J. N. B. ir J. M. pateikė prisidėjimą prie apeliacinio skundo ir prašo atsakovo A. Ž. apeliacinį skundą tenkinti.
  3. Atsiliepimu atsakovai A. V. ir P. Z. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir 2017-10-31 pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti A. V. jos šioje civilinėje byloje apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo A. Ž. – 1 210 Eur. Taip pat prašo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirti atsakovui A. Ž. 5 000 Eur baudą, pusę baudos lygiomis dalimis (t. y. po 1 250 Eur) skiriant A. V. ir P. Z.. Atsiliepimą grindžia tokiais motyvais:
    1. Priešieškiniu prašytos atidalyti pastato dalies plotas atitinka priešieškinį pareiškusiems atsakovams nuosavybės teise priklausančią pastato idealiąją dalį. Apelianto argumentai dėl pastato dalių perskaičiavimo yra nesusiję su teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad pastato dalys bendraturčiams nustatytos neteisingai ir (ar) turėtų būti perskaičiuotos. Teismas rėmėsi Nekilnojamojo turto registro duomenimis.
    2. Mano, kad teismas teisingai paskirstė įrodinėjimo naštą. Taip pat nurodo, kad teisės aktų nuostatos neįpareigoja atidalyti proporcingai kiekvienos pastate esančios rūšies patalpų (pvz., garažų, laiptinių, rūsių ir pan.). Pastato atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal Schemą, atidalijant joje nurodytas pastato patalpas, priskiriant priešieškinį pareiškusiems atsakovams tiek atskiras jų naudojamas patalpas, tiek joms naudoti būtinas bendrojo naudojimo patalpas, yra racionalus ir nepažeis kitų pastato bendraturčių interesų.
    3. Nesutinka, kad siekiama atsidalyti vertingesnes pastato patalpas. Nurodo, kad kompensacijos mokėjimo atsakovams klausimas nebuvo keliamas pirmosios instancijos teisme. Pagal Schemą tiek VĮ Turto bankas, tiek priešieškinį pareiškę atsakovai atsidalija tiek pastato ploto, kiek jiems priklauso pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, t. y. tikslią idealiąją pastato dalį. Kitiems pastato bendraturčiams lieka daug atskirų pastato patalpų, iš jų bendrojo naudojimo patalpos sudaro tik apie 13 proc. visų likusių pastato patalpų. Nė vienas iš atsakovų nenurodė, kad naudojasi Patalpomis Nr. 1 ar Nr. 2, kiti pastato bendraturčiai faktiškai naudojasi kitomis pastato patalpomis. 1/8 dalies patalpos P‑18 atidalijimas priešieškinį pareiškusiems atsakovams yra būtinas, taip užtikrinant patekimą į patalpas, pažymėtas indeksais P-14, P-15, P-16 ir P-17.
    4. Apeliantas teikia nepagrįstus procesinius dokumentus, veikia prieš greitą bylos išnagrinėjimą, taip elgiasi nesąžiningai, dėl to prašoma paskirti jam maksimalaus dydžio baudą.
  4. Atsiliepimu ieškovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, nurodo, kad priimtas apeliacinės instancijos teismo sprendimas neturės įtakos jos teisėms ir pareigoms, dėl to prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Byloje 2018-03-06 buvo gautas apelianto A. Ž. vardu pasirašytas procesinis dokumentas dėl atsisakymo nuo apeliacinio skundo. Tą pačią dieną byloje gautas apelianto A. Ž. vardu pasirašytas prašymas. Jame nurodoma, kad atsisakymo nuo apeliacinio skundo pareiškimas nebeatitinka apelianto valios, dėl to apeliantas jį atšaukia ir prašo minėtą pareiškimą laikyti nepaduotu bei nagrinėti pateiktą apeliacinį skundą. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios apeliantas neišreiškė valios visiškai atsisakyti skundo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 308 straipsnis), dėl to apeliacinis skundas nagrinėtinas.
  2. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.
  3. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).
  4. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės teismo) 2017-10-31 sprendimu tenkintas ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, ieškinys ir atsakovų A. V. ir P. Z. priešieškinis dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atsakovas A. Ž. apeliaciniu skundu skundžia ir prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta patenkinti atsakovų A. V. ir P. Z. priešieškinį, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacine tvarka neapskųsta teismo sprendimo dalis, kuria tenkinti ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, ieškinio reikalavimai. Atsižvelgdama į CPK 320 straipsnyje įtvirtintas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, teisėjų kolegija vertina pareikšto apeliacinio skundo argumentus ir pasisako dėl apeliacine tvarka apskųstos pirmosios instancijos teismo 2017‑10-31 sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo.
  5. Nagrinėjamoje byloje atsakovės E. B., J. N. B. ir J. M. pareiškė prisidėjimą prie atsakovo A. Ž. apeliacinio skundo. Pažymėtina, kad pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo prisidedantis asmuo negali reikšti savarankiškų reikalavimų ir nurodyti savarankiškų apskųsto sprendimo naikinimo ar pakeitimo pagrindų (CPK 309 straipsnis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija neanalizuoja prisidėjime prie apeliacinio skundo nurodytų argumentų, nesutampančių su apelianto argumentais.

13Dėl naujų įrodymų

  1. Apeliantas A. Ž. apeliaciniame skunde pateikė prašymą išreikalauti iš VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo namo, esančio ( - ), techninės apskaitos bylą.
  2. Apeliacinės instancijos teisme ribojamas naujų įrodymų pateikimas. CPK 314 straipsnyje suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, numatant šios taisyklės išimtis: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t.
  3. Apeliantas nepagrindė vėlesnės prašomų išreikalauti įrodymų pateikimo civiliniame procese būtinybės po to, kai bylą iš esmės išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Nenustačiusi CPK 314 straipsnyje numatytų išimčių, teisėjų kolegija apelianto prašymą išreikalauti naujus įrodymus atmeta.

14Dėl bylos esmės

  1. Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad ( - ), esantis pastatas, unikalus Nr. ( - ), yra gyvenamasis namas, jo pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai). Byloje esančiuose Nekilnojamojo turto registro išrašuose užfiksuota, kad minėto pastato statybos pabaigos metai – 1993 m., rekonstravimo pradžios metai – 2001 m., pastato bendrasis plotas – 2 772,17 kv. m, pagrindinis plotas – 235,35 kv. m, naudingasis plotas – 1857,75 kv. m, gyvenamasis plotas – 1 400,37 kv. m, rūsių (pusrūsių) plotas – 199,21 kv. m, garažų plotas – 184,49 kv. m, gyvenamosios paskirties patalpų skaičius – 23, kambarių skaičius – 78.
  2. Nekilnojamojo turto registre įregistruotų duomenų pagrindu nustatyta, kad priešieškinį pareiškusiems abiem atsakovams priklauso iš viso 6/100 dalys pastato: atsakovei A. V. 2005-10-27 mainų sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso 3/100 dalys, o atsakovui P. Z. 2005-10-27 mainų sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso 3/100 dalys minėto pastato. Likusios minėto pastato – gyvenamojo namo dalys priklauso kitiems atsakovams: J. M. – 4/100 dalys, A. P. – 9/400 dalys, A. B. – 3/800 dalys, V. O. – 9/800 dalys, R. O. – 9/200 dalys, A. P. – 15/400 dalių, J. N. B. ir K. A. B. – 36/1000 dalys, J. S. – 24/1000 dalys, L. A. M. – 10/100 dalių, B. B. – 7/100 dalys, D. C. – 4/100 dalys, R. B. – 5/200 dalys, R. B. – 5/200 dalys, A. K. – 5/100 dalys, V. P. – 2/100 dalys, V. N. – 2/100 dalys, G. R. – 2/100 dalys, R. R. – 2/100 dalys, E. B. – 5/100 dalys, I. K. – 8/100 dalys, L. Ž. – 5/100 dalys, A. Ž. – 3/100 dalys, E. Š. – 3/100 dalys.
  3. Apeliaciniu skundu atsakovas A. Ž. teigia, kad namo plotas, esant visų bendraturčių sutikimui, buvo padidintas kelių bendraturčių lėšomis ir bendraturčių idealiosios dalys bendrojoje nuosavybėje neatitinka realiai naudojamų dalių bei bendraturčių lėšomis padidinto namo ploto, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šių aplinkybių nenagrinėjo. Apeliantas nurodo, kad bendraturčiai, padidinę bendrąją nuosavybę įsirengdami patalpas palėpėse, įgijo teisę perskaičiuoti gyvenamojo namo dalis, dėl to keistųsi ir priešieškinį pareiškusių atsakovų turimos idealiosios dalys bendrojoje nuosavybėje, dėl to apeliantas nesutinka, kad priešieškinį pareiškusių atsakovų pateikti projektai atitinka jų iš tiesų realiai valdomas dalis gyvenamajame name.
  4. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bendrąjį pastato, esančio ( - ), plotą (t. y. 2 772,17 kv. m), konstatavo, kad atsakovams A. V. ir P. Z. priklausančios 6/100 dalys pastato sudaro 166,33 kv. m plotą. Darydamas šią išvadą pirmosios instancijos teismas vadovavosi viešais Nekilnojamojo turto registre įregistruotais duomenimis apie įregistruotą pastato bendrąjį plotą ir įregistruotą priešieškinį pareiškusiems atsakovams priklausančią pastato dalį. CK 4.262 straipsnis, reglamentuojantis registro duomenų teisinį statusą, nustato, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintas toks pats reglamentavimas, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
  5. CK 4.77 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu bendraturtis, turėdamas kitų bendraturčių sutikimą ir laikydamasis įstatymų nustatytų taisyklių, savo lėšomis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę, tai šio bendraturčio reikalavimu jo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir naudojimosi bendruoju daiktu tvarka turi būti atitinkamai pakeičiamos. Šiuo atveju nekilnojamasis daiktas, jo bendras plotas ir nuosavybės teisės į jį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nurodant savininkus ir jiems tenkančias nuosavybės dalis. Nors apeliantas teigia, kad keli bendraturčiai turi teisę perskaičiuoti gyvenamojo namo dalis ir dėl to galbūt keistųsi ir priešieškinį pareiškusių atsakovų turimos idealiosios dalys bendrojoje nuosavybėje, tačiau nagrinėjamoje byloje nepareikšti savarankiški reikalavimai pakeisti nustatytas bendraturčių nuosavybės teisės į pastatą dalis. Nepateikta duomenų, kad atsakovams A. V. ir P. Z. priklausančios pastato dalys perskaičiuotos ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti duomenys apie šiems atsakomas priklausančias nuosavybės teisės dalis yra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
  6. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi viešais Nekilnojamojo turto registro duomenimis, o apeliacinio skundo argumentai dėl priešieškinį pareiškusių atsakovų nuosavybės teisės dalių netikslumo atmestini kaip nepagrįsti.
  7. Priešieškiniu atsakovai A. V. ir P. Z. siekė atidalyti jiems tenkančias pastato dalis natūra, formuojant atskirą nekilnojamojo turto objektą pagal pateiktą 2017‑05‑05 parengtą Gyvenamajame name ( - ), trijų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo patalpų schemą.
  8. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų. Vadovaujantis CK 4.80 straipsnio 2 dalimi, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.
  9. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo šalims tinkamumo. Apeliantas teigia, kad A. V. ir P. Z. neįrodė, jog jų siūlomas atidalijimo būdas yra priimtiniausias, dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino minėtų atsakovų priešieškinį.
  10. Bendraturčio teisė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės turi būti įgyvendinama laikantis proporcingumo ir bendraturčių interesų derinimo bei pusiausvyros principų. Svarbu ir tai, kad kito bendraturčio nenoras, jog būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas negalimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad atidalijimo siekiantis bendraturtis turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, o kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-05 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2009; 2014‑10‑24 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014). Nesutikdamas su ieškovo siūlomu atidalijimo projektu ir nesiekdamas jokio atidalijimo varianto, atsakovas, pagrįsdamas savo nesutikimą su ieškovo projektu, gali pateikti motyvus, juose išdėstydamas tiek bendraturčių interesų pažeidimus, galinčius atsirasti įgyvendinant ieškovo siūlomą projektą, tiek pasiūlydamas aiškias alternatyvias ieškovo atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑367/2014).
  11. Nagrinėjamu atveju priešieškiniu atsakovai A. V. ir P. Z. prašė atidalyti jų dalis (t. y. po 3/100 dalis, iš viso – 6/100 dalis) ir pripažinti jiems nuosavybės teisę į 166,33 kv. m ploto nekilnojamojo turto kadastro objektą, suformuotą iš patalpų, Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje Nr. ( - ) pažymėtų indeksais P-14 (26,60 kv. m), P‑15 (4 kv. m), P-16 (6,11 kv. m), P-17 (21,65 kv. m), 2‑1 (7,03 kv. m), 2-2 (7,97 kv. m), 2‑3 (2,21 kv. m), 2-4 (4,93 kv. m), 2-5 (21,84 kv. m), 2-6 (10,48 kv. m), 2-7 (36,41 kv. m), 1/8 dalies P‑18 bendrojo naudojimo patalpos (13,58 kv. m), 1/21 dalies bendrojo naudojimo patalpos a‑1 (1,49 kv. m) ir 1/21 dalies bendrojo naudojimo patalpos a-2 (2,03 kv. m), pagal 2017-05-05 parengtą Schemą. Iš Schemos aiškinamojo rašto duomenų matyti, kad iš nurodytų pusrūsio ir pirmo aukšto patalpų bei priskiriamų bendrojo naudojimo patalpų dalių būtų suformuotas nekilnojamojo turto kadastro objektas Nr. 1.
  12. Apeliantas iš esmės laikosi pozicijos, kad atsakovams A. V. ir P. Z. bendrosios nuosavybės teisėmis priklauso proporcinga dalis visų laiptinių, holų ir kitų bendrojo naudojimo patalpų. Priešieškinį pareiškę atsakovai, apelianto nuomone, siekdami atsidalyti kuo daugiau patalpų rūsyje ir tik dalį bendrojo naudojimo koridoriaus ir laiptinės, nesąžiningai siekia sau atsidalyti atskiras patalpas, o likusius bendrojo naudojimo koridorius, laiptines, holus palikti kitiems namo bendraturčiams. Apeliantas teigia, kad priešieškinį pareiškusiems atsakovams pagal jiems tenkančią idealiąją dalį priklausytų didesnė laiptinių ploto dalis ir mažesnė rūsio patalpų dalis.
  13. Bendroji CK 4.82 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Apelianto akcentuojamame Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punkte numatyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai yra bendrosios pastato konstrukcijos, bendrosios pastato inžinerinės sistemos, taip pat pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys (pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams). Taigi iš minėtos įstatymo nuostatos matyti, kad net daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose ir kitos paskirties pastatuose iš esmės yra galimi atvejai, kai patalpos, pagal bendrąją nuostatą įvardytos kaip bendrojo naudojimo patalpos, gali nuosavybės teise priklausyti atskiriems savininkams.
  14. Natūra negali būti dalijami fiziškai nedalūs bendrojo naudojimo objektai, kurie būtini visiems atsidalijamiems bendraturčiams tam, kad galėtų naudotis pagal paskirtį atsidalyta nuosavybe. Kaip pažymėta ir šioje byloje priimtoje Klaipėdos apygardos teismo 2017-03-08 nutartyje, CK 4.82 straipsnio 1 dalyje numatytų bendrosios dalinės nuosavybės objektų absoliutaus atidalijimo apribojimui galima išimtis, ji taikoma tuomet, jeigu atidalijama dalis gali būti naudojama kaip atskiras daiktas arba taip ji galės būti naudojama ją pertvarkius, ir toks naudojimas netrukdys naudoti butų ar kitų patalpų pagal paskirtį. Taigi iš esmės atidalijimas natūra galimas tuomet, kai daiktas yra dalus, t. y. atidalijus daiktą, nepadaroma žala jo naudojimo paskirčiai.
  15. Pažymėtina, kad gyvenamasis namas, esantis ( - ), Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip vienas nekilnojamojo turto objektas. Pastato bendraturčiams priklauso tik minėto pastato idealiosios dalys, pastate atskiri nekilnojamojo turto objektai (butai) nesuformuoti. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuri apeliacine tvarka neapskųsta, atidalyta vieno bendraturčio (Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko) dalis iš šios bendrosios dalinės nuosavybės. Iš bylos duomenų matyti, kad buvo susiformavusi faktinė pastato naudojimo tvarka.
  16. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, kad priešieškinio reikalavime nurodytų patalpų atidalijimas iš pastato yra galimas techniškai. Kaip minėta, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad formuojamame objekte Nr. 1 įrengti inžineriniai tinklai –pusrūsio patalpose įrengtas atskiras vandentiekio įvadas, įrengtas atskiras elektros įvadas elektriniam autonominiam patalpų šildymui su atskiru apskaitos prietaisu, taip pat yra buitinių nuotekų stovas ir ventiliacijos kanalai. Iš Schemos aiškinamojo rašto duomenų taip pat nustatyta, kad visi formuojami atskiri nekilnojamojo turto kadastro objektai Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 turi atskirus inžinerinius tinklus – vandentiekio įvadus su atskirais apskaitos prietaisais, buitinių nuotekų ir atskirus elektros įvadus su atskirais apskaitos prietaisais. Taigi formuojamo objekto Nr. 1 inžineriniai tinkai atskirti nuo kitų patalpų. Apeliaciniame skunde atsakovas A. Ž. nenurodė argumentų ir motyvų, kad nurodyta atidalijamų patalpų (tarp jų ir bendrojo naudojimo patalpų) dalis negalės būti naudojama kaip atskiras daiktas ar kad toks jų naudojimas neproporcingai apsunkins ar trukdys kitiems savininkams naudoti kitas pastato patalpas pagal paskirtį.
  17. Apeliantas teikia argumentus, kad palikdami kitiems bendraturčiams vestibiulius jų ploto sąskaita priešieškinį pareiškę atsakovai sau prisiskiria naudingesnes patalpas rūsyje. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad klausimą dėl to, ar pateiktas projektas nepažeidžia kitų bendraturčių interesų, būtų pagrindas spręsti tik pateikus priešieškinį pareiškusiems atsakovams priklausančio gyvenamojo, bendrojo ir naudingojo ploto, koridorių ir rūsių ploto apskaičiavimus.
  18. Visiškas daikto atidalijimas yra prioritetinis ir geriausiai užtikrinantis maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą. Svarbu ir tai, kad atidalijimu iš bendrosios dalinės nuosavybės turi būti užtikrintas tolesnis turto naudojimo racionalumas. Klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių. Šis klausimas neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes bendraturčių interesai į daiktą gali nesutapti ir turi būti derinami tarpusavyje. Bendraturčiai gali ginčyti vieno iš bendraturčių siekiamos įgyvendinti teisės įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą. Atsižvelgiant į tai, vertintinas konkrečiu atveju pateiktas priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pareiškusių atsakovų siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas ir kitų bendraturčių reiškiami motyvai, kuriais grindžiamas nesutikimas su siūlomu projektu.
  19. Iš Schemos duomenų matyti, kad pusrūsyje esančios patalpos, pažymėtos indeksais P-14, P-15, P-16, P-17, kurias priešieškinį pareiškę atsakovai atidalijant prašo priskirti jiems, yra atskiros, izoliuotos patalpos. Į minėtas pusrūsio patalpas patenkama per patalpą, pažymėtą indeksu P-18. Dėl to nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad priešieškinio reikalavimas atidalyti 1/8 dalį patalpos P-18 neracionalus. Iš Schemos duomenų taip pat matyti, kad bendrojo naudojimo patalpos a-1 ir a-2 skirtos patekti į pastatą ir į laiptinę, jos užtikrina patekimą į pirmo aukšto patalpas ir pusrūsį iki priešieškinį pareiškusių atsakovų A. V. ir P. Z. patalpų, kurias atidalijant prašoma priskirti šiems atsakovams. Minėtus aspektus teisingai įvertino ir pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovo G. R. pateikto UAB „Homo Novus“ 2017-05-05 pastato dalių apskaičiavimo projekto. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino Schemos aiškinamajame rašte pateiktus duomenis, kad bendrojo naudojimo patalpų P-18, a-1, a-2 dalys nebus atskiriamos iš šių patalpų plotų. Pažymėtina, kad bendraturčiams priklausančių dalių atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės nereiškia, kad negali likti jokių bendrojo naudojimo patalpų.
  20. Atsakovai A. V. ir P. Z. neprašo jiems atidalyti kituose aukštuose esančių patalpų. Iš byloje esančio anksčiau L. T. parengto projekto duomenų matyti, kad kiti pastato bendraturčiai buvo pažymėję, jog naudojo kituose aukštuose esančias patalpas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo įvertinimu, kad kitų aukštų bendrojo naudojimo patalpų dalių, kai jos konkrečiu atveju objektyviai nebūtinos naudotis atidalijama turto dalimi pagal paskirtį, priskyrimas minėtiems atsidalyti siekiantiems atsakovams A. V. ir P. Z. racionaliai nepagrįstas. Yra pagrindas pripažinti, kad priešieškinį pareiškusių atsakovų pateiktas laiptinių ir kitų patalpų atidalijimo variantas užtikrinta racionalesnį tolesnį naudojimąsi pastatu. Taip pat nenustatyta pagrindo konstatuoti, kad taip iš esmės pažeidžiami kitų bendraturčių interesai.
  21. Apeliantas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu taip pat grindžia teiginiais, kad priešieškinį pateikusiems atsakovams tenka geresnės patalpos, esančios rūsyje, nei kitos rūsio patalpos, o už vertingesnes patalpas bendraturčiams nesiūlyta kompensacija. Šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
  22. Pirma, pažymėtina, kad, vadovaujantis CK 4.80 straipsnio 2 dalies reglamentavimu, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba tada, jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju atidalijimas natūra faktiškai yra galimas be neproporcingos žalos pastato paskirčiai. Įvertinus rašytinius įrodymus matyti, kad A. V. ir P. Z. prašomas atidalyti patalpų plotas sudaro 166,33 kv. m. Taigi šiuo atveju atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės priešieškinį pareiškusių atsakovų nurodytu būdu atitinka jų, kaip bendraturčių, idealiąsias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, dėl to nėra pagrindo spręsti klausimą dėl kompensacijos pinigais už atidalyto daikto dalies ir idealiosios dalies skirtumą.
  23. Antra, minėti apeliacinio skundo teiginiai dėl už kitas rūsio patalpas vertingesnių rūsio patalpų atidalijimo grindžiami ne objektyviais duomenimis apie patalpų vertę, o nurodant patalpų paskirtį, t. y. kad patalpa P-14 yra salė, patalpa P-15 – rūbinė, patalpa P-16 – pirtis, patalpa P-17 – garažas. Apeliantas nurodo, kad pagal techninės apskaitos bylą šios patalpos priskiriamos negyvenamosioms patalpoms. Iš byloje esančio anksčiau parengto L. T. projekto duomenų matyti, kad kiti pastato bendraturčiai nenaudojo priešieškinį pareiškusių atsakovų prašomų atsidalyti patalpų. Atsakovo G. R. į bylą pateiktame UAB „Homo Novus“ 2017-05-05 pastato dalių apskaičiavimo projekte minėtos patalpos taip pat buvo numatytos priskirti atsakovams A. V. ir P. Z.. Įvertintina ir tai, kad apeliantas, teigdamas, kad pusrūsyje esančios patalpos vertingesnės už kitas ir yra pagrindas taikyti mišrų patalpų atidalijimo būdą, nenurodė tokių patalpų vertės skirtumo ir mokėtinos kompensacijos dydžio. Apeliantas objektyviai nepagrindė minėtų nesutikimo su pateiktu atidalijimo variantu motyvų ir įrodinėjamo alternatyvaus atidalijimo varianto. Pripažintina, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog priešieškinį pareiškusiems atsakovams tenka neproporcingai didesnės vertės atidalijamo daikto dalis.
  24. Teisėjų kolegija dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakė. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį spendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3-219/2009; 2010-06-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑287/2010 ir kt.). Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisako.
  25. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, teisingai taikė materialinės teisės normas ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovų A. V. ir P. Z. siūlomas atidalijimo variantas yra procedūriškai ir techniškai priimtinas, iš esmės nepažeidžia bendraturčių teisių ir teisėtų interesų. Atsakovo A. Ž. apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria tenkinti priešieškinio reikalavimai. Konstatavus, kad apeliacinis skundas nepagrįstas, jis atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  26. Vadovaujantis CPK 309 straipsnio reglamentavimu, atmetus atsakovo A. Ž. apeliacinį skundą, dėl byloje pareikštame prisidėjime prie apeliacinio skundo nurodytų kitų motyvų atskirai nepasisakytina.

15Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančios įstatymo nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat ir išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
  2. Atsakovo A. Ž. apeliacinį skundą atmetus, apeliacinės instancijos teisme jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis už apeliacinį skundą) neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Byloje su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktas prašymas priteisti A. V. apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas iš apelianto ir pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys 1 210 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.
  3. Pažymėtina, kad, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015-03-16 raštu Nr. 141 nauja redakcija išdėstytose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Įvertinus Rekomendacijų 7 punkto ir 8.11 punkto nuostatas, reglamentuojančias maksimalaus užmokesčio dydžio už atsiliepimą į apeliacinį skundą koeficientą (1,3), ir pagal atsakovės A. V. bylinėjimosi išlaidų patyrimo (apmokėjimo) laiką (2017-12-22) jų maksimaliam dydžiui apskaičiuoti pagrindu imamą užpraėjusio ketvirčio statistinį dydį (2017 m. II ketvirtis –838,7), darytina išvada, kad atsakovės prašomos priteisti išlaidos viršija Rekomendacijose numatytą maksimalų dydį, sudarantį 1 090,31 Eur. Atsižvelgiant į tai, atsakovei A. V. iš apelianto priteistinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma mažintina iki Rekomendacijose numatyto dydžio ir priteistina 1 090,31 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis).

16Dėl prašymo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

  1. Atsakovai A. V. ir P. Z. atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė prašymą apeliantui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pagal CPK 95 straipsnį skirti 5 000 Eur baudą, pusę jos priteisiant atsakovų A. V. ir P. Z. naudai. Prašymas skirti apeliantui baudą grindžiamas motyvais, kad apeliantas nenurodo jokių pagrįstų argumentų, kodėl priešieškinį pareiškusių atsakovų siekiamas pastato atidalijimas yra neteisėtas, o savo poziciją grindžia tik prielaidomis, be to, apeliantas skundžia tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl priešieškinio patenkinimo, tad apeliaciniu skundu tik vilkinamas procesas.
  2. Vadovaujantis CPK 95 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą apeliacinį skundą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Taigi, numatytai baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vertinant dalyvaujančių byloje asmenų procesinį elgesį CPK 95 straipsnio kontekste, svarbu atsižvelgti į tai, jog įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį.
  3. Šiuo atveju atsakovo A. Ž. apeliacinis skundas grįstas teisiniais argumentais, susijusiais su priešieškinį pareiškusių atsakovų pasirinkto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo neatitiktimi kitų bendraturčių interesams. Apeliantas skundžia tik dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo, tačiau įvertinus tai, kad apeliantas yra pastato bendraturtis, priešieškinio reikalavimai yra susiję su konkrečių pastato patalpų atidalijimu iš bendrosios dalinės nuosavybės, tad susiję ir su apelianto teisėmis ir teisėtais interesais, nėra pagrindo manyti, kad apeliantas, nesutikdamas su priešieškinį pareiškusių atsakovų pasirinktu atidalijimo būdu ir dėl jo priimta teismo sprendimo dalimi, paduodamas apeliacinį skundą, nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ar siekė vilkinti teismo procesą.
  4. Nors apeliacinis skundas pripažintas nepagrįstu, nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliantas šį procesinį dokumentą teikė realiai nesiekdamas savo teisinių interesų teisminės gynybos. Vien dėl to, kad apeliacinis skundas atmestas, teisėjų kolegija nepripažįsta, kad jis pateiktas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, dėl to prašymą skirti apeliantui baudą atmeta.

17Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

18Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės teismo) 2017-10-31 sprendimą palikti nepakeistą.

19Priteisti atsakovei A. V. iš atsakovo A. Ž. 1 090,31 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

20Prašymą dėl baudos skyrimo apeliantui atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai