Byla 2S-1226-340/2010

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

2kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T. Žukauskienės,

3kolegijos teisėjų N. Švedienės, A. Maciejevskio,

4kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovo A. A. ieškinys atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys R. V., A. R..

5Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

6ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo 10 351,68 Lt turtinės ir 517,92 Lt neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas.

7Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2010-03-10 nutartimi nustatė ieškovui A. A. terminą iki 2010-04-12 nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti: pateikti teismui leistinus rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas turi juridinio asmens teises arba atsakovu nurodyti asmenį, atitinkantį įstatymuose įtvirtintus šaliai keliamus reikalavimus, ieškinyje dalyvaujančiais byloje asmenimis nurodyti R. V. ir A. R., patikslinti ieškinio reikalavimą ir pateikti leistinus rašytinius įrodymus, patvirtinančius ieškinyje išdėstytas aplinkybes.

8Ieškovas, vykdydamas šią teismo nutartį, pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame atsakovu nurodė AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą.

9Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2010-04-23 nutartimi ieškovo A. A. ieškinį atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas konstatavo, kad ieškovas patikslintame ieškinyje, taip pat kaip ir anksčiau paduotame ieškinyje, atsakovu nurodydamas AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą ir nepateikdamas teismui leistinų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog šis filialas turi juridinio asmens teises ir gali būti šalimi civilinėje byloje, nepašalino Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2010-03-10 nutartyje nurodyto ieškinio trūkumo.

10Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2010-04-23 nutartį ir įpareigoti Vilniaus m. 2 apylinkės teismą priimti ieškinį ir išreikalauti atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo įstatus. Apelianto vertinimu, teismas pažeidė CK 1.5 str. įtvirtintus principus bei CPK 45 str. reikalavimą pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu, tuo pačiu ir CPK 7 str. reikalavimą dėl proceso koncentracijos ir ekonomiškumo. Apelianto nuomone, teismas piktnaudžiauja teise, nesirūpina greitu bylos išnagrinėjimu. Nurodo, jog AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas yra Norvegų finansinės grupės „Gjensidige“ padalinys, dalyvaujantis Lietuvoje su ieškovų, atsakovų, trečiųjų asmenų teisėmis. Norint išsiaiškinti, ar šis filialas turi juridinio asmens teises, reikalinga gauti jo įstatus, tik tada galima spręsti apie tinkamos šalies parinkimą. Taip pat nurodo, jog teismas negali grąžinti procesinio dokumento jį padavusiam asmeniui, nes turi išreikalauti reikalingus prašomus įrodymus.

11Atskirasis skundas atmetamas.

12Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos bei atskirojo skundo medžiagą sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinio priėmimo klausimą, teisingai įvertino bylos aplinkybes, išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso normas.

13Viena iš būtinų civilinės bylos iškėlimo sąlygų – proceso šalių subjektiškumas, t. y. civilinio teisnumo turėjimas ir veiksnumo įgijimas. Šalimis civiliniame procese gali būti tik fiziniai ar juridiniai asmenys (CPK 38 str.). Tai reiškia, jog įmonių, įstaigų, organizacijų galėjimas būti civilinių procesinių teisinių santykių subjektu siejamas su juridinio asmens statuso turėjimu. Lietuvos civilinėje teisėje laikoma, kad tam tikras asmuo įgyja juridinio asmens statusą nuo jo įregistravimo juridinių asmenų registre dienos (CK 2.63 str. 1 d.). Tik nuo šio momento toks asmuo įgyja civilinį teisnumą, t. y. galėjimą turėti teises, o kartu ir civilinį veiksnumą, t. y. gebėjimą savo veiksmais įgyti teises ir pareigas (CK 2.74 str.). Taigi, juridinio asmens, skirtingai nei fizinio asmens, teisnumas ir veiksnumas sutampa ir atsiranda nuo jo įregistravimo juridinių asmenų registre momento. Pagal Lietuvos tarptautinės privatinės teisės normose įtvirtintą inkorporacijos principą užsienio juridinių asmenų civilinis teisnumas nustatomas pagal valstybės, kurioje šie asmenys įsteigti, teisę (CK 1.19 str. 1 d.). Tai reiškia, kad užsienio juridinio asmens galėjimą būti civilinio proceso šalimi lemia jo įsteigimo valstybės įstatymai. Tuo tarpu šių užsienio juridinių asmenų įsteigtiems filialams ir atstovybėms Lietuvoje taikoma Lietuvos Respublikos teisė (CK 1.21 str. 1 d.). Teisėjų kolegija pažymi, jog juridinio asmens – tiek nacionalinio, tiek ir užsienio filialas yra tik jį įsteigusio juridinio asmens struktūrinis padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas ar dalį juridinio asmens funkcijų (CK 2.53 str. 1 d.). Tai nėra juridinis asmuo, todėl negali būti savarankišku teisės subjektu (CK 2.53 str. 2 d.). Esant tokioms aplinkybėms, procesas prieš nacionalinio ar užsienio juridinio asmens įsteigtą filialą negali būti pradėtas. Nurodytos taisyklės, nustatančios asmens civilinį teisinį subjektiškumą apskritai, taikomos ir sprendžiant klausimą, ar asmuo turi civilinį procesinį teisinį subjektiškumą (teisnumą ir veiksnumą).

14Nagrinėjamu atveju byloje ieškovas atsakovu nurodė užsienio juridinio asmens AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodyta, kad bendrovės filialas negali būti atsakovu šioje byloje, nes neturi civilinio procesinio teisnumo. Atsakyti pagal pareikštus reikalavimus turėtų AAS „Gjensidige Baltic“, kaip Lietuvos filialo steigėjas. Kadangi ieškinys yra paduotas prieš subjektą (juridinio asmens filialą), kuris negali būti šalimi civiliniame procese, laikytina, kad tai yra ieškinio trūkumas. Dėl šios priežasties ieškovui pagrįstai buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. nurodyti atsakovą, kuris turėtų civilinį procesinį teisnumą ir veiksnumą. Kolegija nesutinka su apelianto samprotavimais dėl CPK 45 str. normų taikymo, kadangi CPK 45 str. numato teismo teisę esant tam tikroms sąlygoms pakeisti netinkamą šalį tinkama – bylos nagrinėjimo metu bei esant vienos iš šalių motyvuotam prašymui. Nagrinėjamu atveju, civilinė byla dar neiškelta – ieškinio priėmimo stadijoje nustatyti ieškinio trūkumai, be to patikslintame ieškinyje ieškovas nekėlė šalies pakeitimo tinkama problemos, neprašė išreikalauti kokių nors papildomų įrodymų.

15Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, paliekant Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-04-23 nutartį nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.).

16Iš apelianto (ieškovo) A. A. valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos – 2,80 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

17Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336, 337, 339 str., kolegija

Nutarė

18Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

19Priteisti iš ieškovo A. A. 2,80 Lt (du litus, 80 centų) pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui, sumokamų banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Proceso dalyviai