Byla Ik-2262-95/2011

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Anatolijaus Baranovo ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei, dalyvaujant pareiškėjui P. M., pareiškėjo P. M. įgaliotai atstovei advokatei Jolantai Voroneckienei, atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliotam atstovui Tomui Karosui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. M. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Vilniaus AVMI), atlikusi pareiškėjo P. M. (toliau – ir pareiškėjas) patikrinimą už laikotarpį nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. bei įvertinusi jo vykdytų sandorių su nekilnojamuoju turtu aplinkybes, 2010 m. spalio 29 d. patikrinimo aktu Nr. (21.26)-04-77-58 (toliau – ir Patikrinimo aktas) pripažino, kad pareiškėjo vykdyta veikla turėjo individualiai veiklai būdingų požymių, todėl papildomai apskaičiavo 185 981 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), 100 189 Lt GPM delspinigių, 1 286 Lt valstybinio socialinio draudimo (toliau – ir VSD) įmokų pagrindinei pensijos daliai, 940 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai, 643 Lt VSD baudos pagrindinei pensijos daliai, 470 Lt baudos papildomai pensijos daliai ir paskirtos 18 598 Lt GPM baudos (b. l. 68-80).

5Vilniaus AVMI 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. (21.26)-256-293 (toliau – ir Sprendimas dėl Patikrinimo akto tvirtinimo) Patikrinimo aktas patvirtintas (b. l. 8-12).

6Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovas) 2011 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. 68-12 (toliau – ir Sprendimas) patvirtino Sprendimą dėl Patikrinimo akto tvirtinimo (b. l. 13-15).

7Pareiškėjas P. M. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti: 1) Sprendimą dėl Patikrinimo akto tvirtinimo, 2) Sprendimą (b. l. 1-7).

8Pareiškėjas paaiškino, kad Vilniaus AVMI visas nekilnojamojo turto pardavimo pajamas priskyrė prie pajamų, gautų iš individualios veiklos. Tačiau, pareiškėjo nuomone, toks sprendimas neteisėtas, nes jis nepagrįstas jokiais įrodymais bei priimtas neatsižvelgiant į situacijos ypatumus.

9Pareiškėjas nurodė, kad turtas buvo įsigytas 2002 m., turint tikslą statyti gyvenamąjį namą; negavus leidimo statybai, turtas 2006 m. buvo parduotas, kad kitoje vietoje būtų galima įsigyti ar statyti gyvenamąjį namą; turtas buvo parduotas 2006 m. vasario 10 d., o 2006 m. vasario 24 d. buvo įsigytas kitas turtas, esantis ( - ), – žemė ir namas, kuris vėliau buvo visiškai restauruotas. Šio turto įsigijimo metu jo vertė buvo 1 850 000 Lt, o tai reiškia, kad gauti pinigai pardavus žemės sklypus, esančius ( - ) k., Elektrėnų sav., buvo panaudoti žemės sklypo ir namo, esančių ( - ), pirkimui; 2006 m. kovo 14 d. sudaryta Kreditavimo sutartis su AB Parex banku, pirkti/restauruoti namą ir gautas 1 200 000 Lt kreditas; investavus šias lėšas į namo restauravimą, buvo padarytas nekilnojamo turto vertinimas, nustatant, kad turto vertė 2010 m. kovo 2 d. yra 3 300 000 Lt.

10Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad minėtame name gyveno ir skundo teikimo metu, šiuo adresu yra įregistruota ir jo vaiko gyvenamoji vieta. Be to, šiuo metu yra vykdomas paskolos grąžinimas bankui, yra nepadengtų įsiskolinimų, tariamasi dėl atsiskaitymo sąlygų. Pareiškėjas pažymėjo, kad net ir pripažinus, jog tam tikrų sandorių vykdymas iki 2007 m. buvo atliekamas turint tikslą gauti tam tikrą ekonominę naudą, visiškai nereiškia, kad toks pat tikslas buvo ir siekiant pirkti ir parduoti žemės sklypus, esančius ( - ) k, Elektrėnų sav.

11Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad VMI, teikdama paaiškinimus bei rengdama mokesčių įstatymų komentarus, nagrinėjamais klausimais nurodo, kad vien tam tikrų sandorių tęstinumo požymis ne visada reiškia, kad vykdoma individuali veikla. Jeigu dėl asmeninių poreikių gyventojas parduoda keletą nekilnojamojo turto objektų, tokios turto pirkimo – pardavimo operacijos negali būti pripažįstamos kaip vykdomos individualios veiklos pagrindu. Ginčo atveju siekiama apmokestinti visas pareiškėjo sėkmingas pardavimo operacijas, neleidžiant pripažinti fakto, jog tam tikri veiksmai – aptariamo turto pardavimas, nebuvo jo individuali veikla, o tik turto pardavimas asmeniniams poreikiams tenkinti. Pareiškėjas nurodė, kad vienas iš gyventojo individualios veiklos požymių yra jos versliškumas ir komerciškumas. Tai reiškia, kad visa veikla nuo pat pradžios (ginčo atveju jau įsigyjant turtą) turi turėti tikslą gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos. Mokesčių administratorius patikrinimo metu neįrodė, kad pareiškėjas turėjo tokį tikslą, o tik sutapatino šį faktą su kitomis įvykdytomis ūkinėmis operacijomis dėl turto pardavimo.

12Pareiškėjas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 17 straipsnio 1 dalies 21 punkto nuostatas, ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra nustatyta tvarka įregistruotas Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje, arba nekilnojamąjį daiktą, esantį Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje, jeigu jie įsigyti anksčiau negu prieš 3 metus iki šio turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, apmokestinamos taikant 15 procentų tarifą. Šio įstatymo 19 straipsnyje pažymėta, kad pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn ne individualios veiklos turtą, iš gautų pajamų šiame straipsnyje nustatyta tvarka gali būti atimta turto įsigijimo kaina ir sumokėtas komisinis atlyginimas bei mokesčiai, rinkliavos, susiję su šio turto pardavimu arba kitokiu perleidimu nuosavybėn. Be to, jeigu praėjo daugiau nei 3 metai nuo turto įsigijimo momento, gyventojų pajamų mokestis nėra apskaičiuojamas ir mokamas. Pareiškėjo manymu, minėtos nuostatos turėjo būti taikomos esamo ginčo atveju.

13Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo P. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 24-26).

14Atsiliepime į skundą VMI nurodė, kad skundžiami sprendimai yra visiškai pagrįsti, priimti išsamiai bei objektyviai išnagrinėjus visas su byla susijusias aplinkybes. VMI pažymėjo, kad kompleksiškai įvertinus pareiškėjo argumentus bei surinktus įrodymus nustatyta, jog jis nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų argumentus, kad sklypai ( - ) k., Elektrėnų sav., buvo įsigyti gyvenamojo namo statybai, t. y. nepateikė įrodymų, kad buvo užsakytas statybos projektas, kreiptasi dėl žemės paskirties pakeitimo prieš parduodant sklypus. VMI pabrėžė, kad patikrinimo metu gautas atsakymas iš Elektrėnų savivaldybės administracijos architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo, kuriame buvo nurodyta, kad pareiškėjas nesikreipė į savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyrių dėl žemės sklypų paskirties keitimo ar statybos leidimo išdavimo.

15VMI nurodė, kad žemės sklypams ( - ) k., Elektrėnų sav., nustatytos specialios naudojimo sąlygos: elektros linijų apsaugos zonos, vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos, bei miško naudojimo apribojimai, todėl statyba šiuose sklypuose yra apribota. Šios specialios naudojimo sąlygos nustatytos nuo 2002 m. kovo 19 d., t. y. dar prieš pareiškėjui įsigyjant žemės sklypus, todėl VMI sprendė, kad pareiškėjas prieš įsigydamas ginčo žemės sklypus žinojo, jog sklypų paskirties nebus galima pakeisti į kitą (gyvenamąją), todėl jo teiginį, kad sklypai pirkti gyvenamajam namui statyti, o parduoti sužinojus, kad nebus galimybės pakeisti sklypų paskirties, laikė nepagrįstu. VMI atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo pateiktas paklausimas Elektrėnų savivaldybės administracijos architektūros ir teritorijų planavimo skyriui buvo pateiktas tik 2007 m. gruodžio 7 d., t. y. po to, kai šie sklypai buvo parduoti (2006 m. vasario 10 d.), todėl vertintinas kritiškai.

16Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo P. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 167).

17Atsiliepime į skundą Vilniaus AVMI nurodė, kad palaiko VMI atsiliepime išdėstytus argumentus.

18II.

19Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. birželio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė (b. l. 177-180).

20Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad ginčo žemės sklypų, esančių ( - ) k., Elektrėnų sav., pardavimo data (2006 m. vasario 10 d.) faktiškai sutampa su laikotarpiu, kuriuo pareiškėjas pardavė 10 nekilnojamojo turto objektų (nuo 2005 m. rugpjūčio 18 d. iki 2006 m. sausio 19 d.). Teismo vertinimu, būtent toks nevienkartinis ir pasikartojantis nekilnojamojo turto objektų pardavimo (pirkimo) sandorių sudarymas per tęstinį laikotarpį nesudaro prielaidų teigti, jog minėti sandoriai su nekilnojamojo turto objektais buvo atsitiktiniai, ir leidžia pagrįstai konstatuoti tęstinumo požymio buvimą nagrinėjamoje pareiškėjo veikloje. Teismo nuomone, pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių mokesčių administratoriaus nustatytas faktines aplinkybes bei surinktus įrodymus, t. y. nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad ginčo žemės sklypas buvo įsigytas būtent gyvenamajam namui statyti. Teismo vertinimu, pareiškėjas, jau įsigydamas žemės sklypą, galėjo sužinoti aplinkybes, kurios, jo teigimu, vėliau tapo priežastimi įsigytiems žemės sklypams parduoti.

21Teisėjų kolegija nurodė, kad veiklą, susijusią su nekilnojamojo turto objektų pardavimu, galima pradėti vykdyti ir su tokiu turtu, kurį įsigyjant asmuo dar neturėjo konkretaus tikslo jo naudoti būtent šio pobūdžio komercinėje veikloje, t. y. prekyboje žemės sklypais ar jų dalimis. Atsižvelgdamas į besikeičiančią ekonominę situaciją, asmenines ar kitas aplinkybes, sprendimą dėl tokios individualios veiklos su šiuo turtu vykdymo asmuo gali priimti ir vėliau. Teisėjų kolegija akcentavo, kad individualios veiklos tęstinumui ir versliškumui konstatuoti gali pakakti ir kelių analogiškų sandorių sudarymo per tam tikrą laikotarpį, nepriklausomai nuo to, kokiai konkrečiai veiklai vykdyti atitinkamas turtas buvo įgytas. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1613/08).

22Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad mokesčių administratorius teisėtai ir pagrįstai nurodė pareiškėjui sumokėti į biudžetą GPM, baudas ir delspinigius, taip pat VSD įmokas ir baudas.

23III.

24Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti (b. l. 182-188).

25Pareiškėjas remiasi skunde pirmosios instancijos teismui pateiktais argumentais. Jis taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog, prieš perkant nekilnojamąjį turtą, kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo turėti specifinių žinių, ir numatyti galimas žemės paskirties keitimo perspektyvas. Pareiškėjo manymu, tokie reikalavimai yra neįgyvendintini ir nepagrįsti jokiais teisės aktais.

26Pareiškėjas nesutinka su teismo nuomone, kad individualios veiklos tęstinumui ir versliškumui konstatuoti gali pakakti ir kelių analogiškų sandorių sudarymo per tam tikrą laikotarpį, nepriklausomai nuo to kada ir ar būtent tai konkrečiai veiklai, kuria asmuo, sudarydamas šiuos sandorius, pradėjo verstis, atitinkamas turtas buvo įgytas. Pareiškėjo manymu, šis teismo argumentas reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kokiam tikslui buvo pirktas nekilnojamojo turto objektas, jo pardavimas vis tiek bus laikomas individualia veikla. Pareiškėjas nurodo, kad ketinimai įsigyjant turtą buvo siejami su asmeniniais poreikiais, todėl teismo argumentas, kad buvo sudaryta analogiškų sandorių ir todėl visų kitų sandorių apmokestinimas taip pat laikytinas susijęs su individualia veikla, yra nekorektiškas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad tuo laikotarpiu, kai buvo parduodamas aptariamas žemės sklypas, vyko ir kitų turimų žemės sklypų pardavimai. Pareiškėjas nuo visų kitų žemės sklypų pardavimo pajamų mokėjo nustatyta tvarka mokėtinus mokesčius, išskiriant nuo pat pradžių žemės sklypus, esančius ( - ) k., Elektrėnų sav. Ši aplinkybė, pareiškėjo manymu, įrodo, jog jis nuo pat pradžių minėtuose sklypuose ketino statyti gyvenamąjį namą. Pareiškėjas teigia, jog, priešingu atveju, pajamas, gautas pardavus mintus sklypus, būtų deklaravęs kaip pajamas, susijusias su individualia veikla. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatina sėkmingą ir pelningą pardavimą su siekiu vykdyti veiklą.

27Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 192-194).

28Atsakovas nurodo tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui, sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime išdėstytais argumentais ir pateiktu įrodymų vertinimu.

29Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities mokesčių inspekcija pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka (b. l. 196).

30Teisėjų kolegija

konstatuoja:

31IV.

32Šioje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo vykdytų nekilnojamojo turto sandorių priskyrimo individualiai veiklai ir šios veiklos metu gautų pajamų apmokestinimo.

33GPMĮ (2002 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. IX-1007 redakcija) 2 straipsnio 7 dalyje individuali veikla apibrėžiama kaip savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: 1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 2) savarankiška kūryba, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 3) savarankiška sporto veikla; 4) savarankiška atlikėjo veikla. GPMĮ 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad individualios veiklos pajamoms priskiriamos pajamos iš individualios veiklos, įskaitant pajamas iš individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn.

34Išplėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2006 m. birželio 6 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A5-902/2006, aiškindama individualios veiklos sąvoką, pažymėjo, kad, vertinant, ar gyventojo veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali veikla, būtina nustatyti veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo – ekonominės naudos siekimo – buvimą, taip pat tokios veiklos priskirtinumą išvardytoms veiklos rūšims (nagrinėjamu atveju – savarankiškai bet kokio pobūdžio prekybinei veiklai). Kiekvieno individualios veiklos požymio samprata itin išsamiai atskleista Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog tokios veiklos vykdymo aplinkybės kaip nevienkartinis, nuolatinis sandorių sudarymas, jų skaičius, tęstinis jų sudarymo laikotarpis (pasikartojimas) sudaro pagrindą konstatuoti tokios veiklos tęstinumo požymį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A5-902/2006, publikuotą leidinyje „Administracinių teismų praktika“ Nr. 9, p. 44-56; išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-916/2006, publikuotą leidinyje „Administracinių teismų praktika“ Nr. 10, p. 99-116, 2011 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1489/11 ir kt.).

35Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip materialios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas net ir subjektyvaus pobūdžio aplinkybes (pvz., žmogaus veiksmų tikslus, motyvus ar pan.) paprastai gali nustatyti tik iš objektyvių įrodymų, nustatytų objektyvių aplinkybių visumos. Todėl teisėjų kolegija, pagal paminėtas taisykles įvertinusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad byloje nustatytos objektyvios aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, jog nagrinėjama pareiškėjo veikla atitiko paminėtus individualios veiklos požymius ir tikslus, pajamos, gautos 2006 m. vasario 10 d. perleidus nekilnojamojo turto objektus, esančius ( - ) k., Elektrėnų sav., pagrįstai buvo pripažintos pareiškėjo individualios veiklos pajamomis.

36Iš bylos medžiagos teisėjų kolegija nustatė, kad ginčo žemės sklypų, esančių ( - ) k., Elektrėnų sav., pardavimo data (2006 m. vasario 10 d.) faktiškai sutampa su laikotarpiu, kuriuo pareiškėjas pardavė 10 nekilnojamojo turto objektų (nuo 2005 m. rugpjūčio 18 d. iki 2006 m. sausio 19 d.), ir dėl kurių tarp pareiškėjo ir mokesčių administratoriaus buvo sudarytas susitarimas dėl mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžio (b. l. 25). Teisėjų kolegijos vertinimu, toks nevienkartinis ir pasikartojantis nekilnojamojo turto objektų pirkimo – pardavimo sandorių sudarymas per tęstinį laikotarpį sudaro prielaidas manyti, jog minėti sandoriai dėl ginčo žemės sklypų nebuvo sudaromi asmeniniais tikslais, t. y. gyvenamojo namo statybai, ir leidžia pagrįstai pripažinti tęstinumo požymio buvimą nagrinėjamoje pareiškėjo veikloje. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant, ar atitinkamais veiksmais (sandoriais) gyventojas siekia gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos, gali būti atsižvelgiama į tai, kokią gyventojo pajamų dalį sudaro pajamos iš tokios veiklos. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad 2005 metais pareiškėjas iš prekybinės individualios veiklos gavo 734 500 Lt pajamų, apmokestinamųjų pajamų suma sudarė 157 756 Lt.; atitinkami duomenys pateikti ir už 2006 metus. Duomenų, apie pareiškėjo 2005 ir 2006 metais gautą darbo užmokestį nėra (b. l. 75-77). Tokiu būdu darytina išvada, kad pareiškėjo pajamos iš prekybinės individualios veiklos ir sudarė pagrindines jo 2005 ir 2006 metais gautas pajamas.

37Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ginčo žemės sklypai, esantys ( - ) k., Elektrėnų sav., buvo įsigyti skirtingu metu, t. y. 1,2701 ha sklypas (žemės ūkio paskirtis) įsigytas 2002 m. spalio 23 d. už 88 000 Lt, o 0,2694 ha sklypas (kita paskirtis) įsigytas 2003 m. liepos 9 d. už 3 000 Lt (b. l. 72). Minėti sklypai 2006 m. vasario 10 d. buvo atitinkamai parduoti už 1 577 000 Lt ir 2 000 Lt (b. l. 72). Pastebėtina, jog ta pačia 2006 m. vasario 10 d. pirkimo – pardavimo sutartimi pareiškėjas pardavė ir 10 poilsio pastatų, esančių gretimame ( - ) k., Elektrėnų sav. (b. l. 72). Patikrinimo akte nurodoma, jog pirkėja įsigijo visą teritoriją (viena sutartimi parduoti 6 žemės sklypai), todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog pareiškėjui buvo palanku parduoti minėtus žemės sklypus ir pastatus viena sutartimi bei tikslinga 0,2694 ha sklypą parduoti tik už 2 000 Lt, t. y. mažesne nei įsigijimo kaina, nes nebuvo praėjęs 3 metų laikotarpis nuo jo įsigijimo, o 1,2701 ha sklypą parduoti už 1 577 000 Lt, nuo šio sklypo įsigijimo praėjus daugiau kaip 3 metams, taip siekiant sumažinti mokėtinų mokesčių sumą. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjui buvo finansiškai palanku laukti, kol atsiras pirkėjas, siekiantis įsigyti abu žemės sklypus. Dėl to teisėjų kolegija kritiškai vertina apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, jog pareiškėjas nuo pat pradžių ginčo žemės sklypuose siekė statyti nuosavą gyvenamąjį namą (b. l. 184). Pažymėtina, jog pareiškėjas iš pradžių įsigijo pakankamai didelį žemės sklypą, kuris sudarė 1,2701 ha, ir, praėjus daugiau kaip 7 mėnesiams, įsigijo šalia esantį mažesnį 0,2694 ha žemės sklypą. Turint omenyje pirmojo žemės sklypo dydį, kritiškai vertintinas antrojo šalia esančio sklypo įsigijimas, siekiant abiejuose sklypuose statyti gyvenamąjį namą. Akcentuotina, jog sklypo gyvenamojo namo statybai, esančio ( - ), kurį pareiškėjas įsigijo, esą nepasisekus pakeisti ginčo žemės sklypų paskirties, yra daugiau nei 17 kartų mažesnis (b. l. 139). Taip pat pastebėtina, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, jog per laikotarpį iki antrojo žemės sklypo pirkimo dienos, t. y. nuo 2002 m. spalio 23 d. iki 2003 m. liepos 9 d., ėmėsi priemonių, siekdamas pradėti gyvenamojo namo statybą ar keisti žemės sklypo paskirtį.

38Remiantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 67 straipsnio 2 dalimi, mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų asmeninius atitinkamų sandorių tikslus (žemės sklypų naudojimą ar konkretų siekį juos naudoti asmeniniams poreikiams), pareiškėjas nepateikė. Teisėjų kolegija kritiškai vertina pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog iš ginčo žemės sklypų gautas pajamas jis naudojo žemės sklypo, esančio ( - ), įsigijimui bei gyvenamojo namo jame restauracijai. Kaip teisingai pažymėjo atsakovas bei pirmosios instancijos teismas, 2006 m. kovo 14 d. pagal Kreditavimo sutartį Nr. ( - ) iš AB Parex banko pareiškėjas gavo 1 200 000 Lt paskolą žemės sklypo su gyvenamuoju namu, esančių ( - ), įsigijimui (b. l. 157-163). Nors pareiškėjas nurodo, kad už sklypų, esančių ( - ) k., Elektrėnų r. sav., pardavimą gautą sumą panaudojo minėto turto, esančio ( - ), restauracijai (b. l. 3), tačiau, mokesčių administratoriaus duomenimis, pareiškėjas gautą pinigų sumą taip pat galėjo panaudoti dalyvaudamas nekilnojamojo turto varžytynėse, dalį pinigų, t. y. 250 000 Lt, išsiimdamas grynaisiais, atsiskaitydamas už įsigytą automobilį „BMW 530“ (b. l. 9). Pagal 2006 m. balandžio 12 d. pirkimo – pardavimo sutartį už 300 000 Lt pareiškėjas įsigijo žemės sklypą, esantį ( - ) k., Trakų r. sav. Sutartyje nurodyta, kad pareiškėjas šią sumą sumokėjo iki sutarties sudarymo. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas, gavęs pinigus už sklypų, esančių ( - ) k., Elektrėnų r. sav., pardavimą, 2006 m. balandžio 6 d. išėmė grynaisiais 250 000 Lt (b. l. 73). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, jog šią sumą panaudojo namo, esančio ( - ), restauracijai, o ne prieš tai minėto sklypo, esančio ( - ) k., Trakų r. sav., įsigijimui.

39Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjas, norėdamas pasistatyti nuosavą namą, tai galėjo padaryti jau 2001 m. Trakų r. sav., ( - ) k., kuriame turėjo jam nuosavybės teise priklausančių pastatų (2002 m. liepos 22 d. buvo išduotas statybos leidimas statyti lieptą bei rekonstruoti esamą pirtį) arba ( - ) k., Elektrėnų sav., kur jam nuo 2003 m. sausio 30 d. nuosavybės teise priklausė statiniai (b. l. 25, 38-41). Kaip jau minėta, pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, jog 2002 m. spalio 23 d. nusipirkęs 1,2701 ha žemės sklypą, ėmėsi konkrečių veiksmų, siekdamas pradėti statybą ar imtis žemės paskirties keitimo darbų, o po daugiau nei pusės metų, t. y. 2003 m. liepos 9 d., įsigijo dar vieną šalia esantį 0,2694 ha sklypą. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas teikė prieštaringus argumentus dėl to, ar jis domėjosi ir žinojo apie galimybes pakeisti ginčo žemės sklypo paskirtį. Pastebėtina, kad teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog tuo metu, kai planavo pakeisti žemės sklypo paskirtį, Elektrėnų savivaldybėje jam buvo žodžiu atsakyta neigiamai (b. l. 174). Tokiu atveju kritiškai vertintinas pareiškėjo kreipimasis raštu į Elektrėnų savivaldybės administracijos architektūros ir teritorijų planavimo skyrių 2007 m. gruodžio 7 d., t. y. po to, kai ginčo žemės sklypai buvo parduoti. Nors pareiškėjas teisingai pastebi, jog jokiuose teisės aktuose nėra nustatytos pareigos perkant žemės sklypą įsitikinti jo paskirties pakeitimo galimybe (b. l. 193), tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas yra verslininkas, besiverčiantis individualia veikla prekiaujant nekilnojamojo turto objektais tame pačiame regione (b. l. 72-76), todėl jam turi būti gerai žinomos žemės sklypo paskirties keitimo aplinkybės. Abejotina, ar pareiškėjas, būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas verslininkas, investuotų pinigus į žemės sklypus bei ketintų juose statyti nuosavą namą, prieš tai neįsitikinęs tokių veiksmų perspektyvomis. Aplinkybę, jog pareiškėjas turėjo kitokių, nei nuosavo namo statyba, planų, liudija ir faktas, kad praėjus daugiau nei 7 mėnesiams pareiškėjas įsigijo dar vieną šalia esantį žemės sklypą. Jei, kaip teismo posėdžio metu nurodė pareiškėjas, jis iš tiesų būtų žodžiu domėjęsis žemės paskirties keitimo galimybėmis ir gyvenamojo namo statyba, antrojo žemės sklypo nebūtų įsigijęs, žinodamas, jog žemės paskirties pakeisti nepavyks.

40Remdamasi aktualia teismų praktika, teisėjų kolegija nurodo, kad veiklą, susijusią su nekilnojamojo turto objektų pardavimu, galima pradėti vykdyti ir su tokiu turtu, kurį įsigyjant asmuo dar neturėjo konkretaus tikslo jį naudoti būtent šio pobūdžio komercinėje veikloje, t. y. prekiaujant žemės sklypais. Atsižvelgdamas į besikeičiančią ekonominę situaciją, asmenines ar kitas aplinkybes, sprendimą dėl tokios individualios veiklos su šiuo turtu vykdymo asmuo gali priimti ir vėliau (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1613/2008, išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-66/2009, publikuotą leidinyje „Administracinių teismų praktika“ Nr. 17, 2011 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-856/2011 ir kt.). Teisėjų kolegijos manymu, aplinkybių visuma liudija, kad pareiškėjo veiksmai, kai abu ginčo žemės sklypai bei kitame žemės sklype esantys pastatai buvo pelningai parduoti vienam pirkėjui, tokiu būdu palankiai sudarytos sąlygos sumažinti mokėtinų mokesčių sumą bei pajamų, gautų pardavus ginčo žemės sklypus, galima investicija į žemės sklypą, esantį ( - ) k., Trakų r. sav., turėtų būti vertintini kaip pareiškėjo vertimasis komercinio pobūdžio veikla. Pažymėtina, kad tokią išvadą teisėjų kolegija padarė ne išimtinai remdamasi pelningu minėtų sandorių rezultatu, kaip savo apeliaciniame skunde teigia pareiškėjas (b. l. 186), bet atsižvelgdama į minėto sandorio sudarymo tikslus bei vėlesnes pajamų, gautų iš sudaryto sandorio, panaudojimo aplinkybes. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad piniginių lėšų, gautų iš vykdytos individualios veiklos, vėlesnis panaudojimas asmeninėms reikmėms pats savaime nereiškia, jog tokios lėšos buvo gautos ne iš individualios veiklos. Siekiant paneigti individualios veiklos vykdymo faktą, turi būti įrodytas pačių individuliai veiklai priskirtų sandorių tikslas tenkinti asmeninius poreikius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje A442-1489/2011). Vadovaujantis MAĮ 67 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjas neįrodė, jog pirminis ginčijamų žemės sklypų pirkimo tikslas buvo susijęs su asmeninių poreikių tenkinimu bei kad iš sandorio gautos lėšos buvo panaudotos išimtinai asmeniniais tikslais.

41Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai bei visapusiškai išaiškinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad minėti žemės sklypai buvo įsigyti ne asmeniniams poreikiams tenkinti, bet siekiant ekonominės naudos pardavus juos ateityje, nes pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, jog minėti sandoriai sudaryti tenkinant asmeninius poreikius.

42Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

43Pareiškėjo P. M. apeliacinį skundą atmesti.

44Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

45Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Vilniaus... 5. Vilniaus AVMI 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. (21.26)-256-293 (toliau –... 6. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų... 7. Pareiškėjas P. M. Vilniaus apygardos administraciniam... 8. Pareiškėjas paaiškino, kad Vilniaus AVMI visas nekilnojamojo turto pardavimo... 9. Pareiškėjas nurodė, kad turtas buvo įsigytas 2002 m., turint tikslą... 10. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad minėtame name gyveno ir skundo teikimo... 11. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad VMI, teikdama paaiškinimus bei rengdama... 12. Pareiškėjas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų... 13. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų... 14. Atsiliepime į skundą VMI nurodė, kad skundžiami sprendimai yra visiškai... 15. VMI nurodė, kad žemės sklypams ( - ) k., Elektrėnų... 16. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių... 17. Atsiliepime į skundą Vilniaus AVMI nurodė, kad palaiko VMI atsiliepime... 18. II.... 19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. birželio 23 d. sprendimu... 20. Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų... 21. Teisėjų kolegija nurodė, kad veiklą, susijusią su nekilnojamojo turto... 22. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad mokesčių... 23. III.... 24. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 25. Pareiškėjas remiasi skunde pirmosios instancijos teismui pateiktais... 26. Pareiškėjas nesutinka su teismo nuomone, kad individualios veiklos... 27. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų... 28. Atsakovas nurodo tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjo... 29. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities mokesčių inspekcija... 30. Teisėjų kolegija... 31. IV.... 32. Šioje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo vykdytų nekilnojamojo turto... 33. GPMĮ (2002 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. IX-1007 redakcija) 2 straipsnio 7... 34. Išplėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija... 35. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6... 36. Iš bylos medžiagos teisėjų kolegija nustatė, kad ginčo žemės sklypų,... 37. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ginčo žemės sklypai, esantys 38. Remiantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau –... 39. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjas, norėdamas pasistatyti nuosavą... 40. Remdamasi aktualia teismų praktika, teisėjų kolegija nurodo, kad veiklą,... 41. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai bei... 42. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 43. Pareiškėjo P. M. apeliacinį skundą atmesti.... 44. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimą... 45. Nutartis neskundžiama....