Byla 2A-328-340/2012
Dėl žalos atlyginimo; tretieji asmenys E. D. ir M. F

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. R. ieškinį atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“, veiklą Lietuvoje vykdančiam per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, dėl žalos atlyginimo; tretieji asmenys E. D. ir M. F..

3Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ginčas byloje yra kilęs dėl to, ar draudikas, apdraudęs transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę, privalo atlyginti transporto priemonės keleivių sukeltą žalą tretiesiems asmenims.

6Ieškovė E. R. prašė priteisti iš atsakovo 1 319,36 Lt žalos atlyginimo, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad 2008 m. liepos 11 d. įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintas jai priklausantis automobilis Honda Accord. Kaltę dėl eismo įvykio pripažino automobilį Mercedes Benz ML 320 vairavęs M. F.. Atsakovas, apdraudęs automobilio Mercedes Benz ML 320 valdytojų civilinę atsakomybę, atsisako atlyginti žalą, nors 2009 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. N-48 Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija nutarė patenkinti ieškovės reikalavimą pripažinti įvykį draudžiamuoju, rekomenduojant AAS „Gjensidige Baltic“ išmokėti ieškovei draudimo išmoką už 2008 m. liepos 11 d. įvykusį draudžiamąjį įvykį.

7Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad žalą ieškovei padarė automobilio Mercedes ML 320 keleivis, bet ne šio automobilio vairuotojas M. F., o transporto priemonių keleivių veiksmais padarytos žalos atlyginimas nėra šios įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties objektas.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. spalio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovei 1 118,10 Lt žalai atlyginti, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir 1 113,48 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas sprendė, jog 2008 m. liepos 11 d. autoįvykis pripažintinas draudžiamuoju, kadangi teismas nenustatė, kad E. D. savavališkai, apie tai nepranešęs automobilį vairavusiam M. F., būtų atidaręs automobilio dureles, dėl ko įvyko autoįvykis. Atsižvelgdamas į tai, jog ieškovė nepateikė teismui duomenų, jog automobilį suremontavo ir už atliktą remontą yra sumokėjusi PVM, ieškovei automobilio remonto išlaidos teismo buvo priteistos be PVM, t. y. 1 118,10 Lt.

10III. Apeliacinio skundo argumentai

11Atsakovas ASS „Gjensidige Baltic“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Skundą grindžia tuo, kad teismas, priteisdamas žalos atlyginimą iš atsakovo, tinkamai neįvertino, kad ieškinyje nurodytos žalos atlyginimas nėra draudimo sutarties objektas. 2008 m. liepos 11 d. eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės Mercedes Benz ML 320 keleivio kaltės, kuris automobiliui sustojus antroje eismo juostoje, prieš sankryžą, prie šviesoforo, degant draudžiamam signalui – atidarė automobilio dureles, į kurias atsitrenkė ieškovei priklausantis automobilis. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 str. draudžiama tik draudimo liudijime (polise) nurodytą transporto priemonę naudojančių valdytojų civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo. Teismas netinkamai įvertino aplinkybę, kad eismo įvykio deklaraciją, kuria automobilio Mercedes Benz ML 320 vairuotojas prisiėmė kaltę bei ją patvirtino, pildė ne pareigūnai, o patys eismo įvykio dalyviai, kuriems jos pildymas sudaro sunkumą ir neaiškumus, o, be to, deklaracijoje nėra išskirtos kitos skilties dėl eismo įvykio kaltininko (keleivio), o nurodomi tik vairuotojai, t. y. Mercedes Benz ML 320 vairuotojas nepagrįstai nurodė, kad jis kaltas dėl eismo įvykio.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

13Apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, dėl to sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 185, 263 str.).

14Esminis ir vienintelis apeliacinio skundo argumentas – ieškinyje nurodytos žalos atlyginimas nėra draudimo sutarties objektas, nes autoįvykio kaltininku buvo ne vairuotojas, bet automobilio keleivis, kuris automobiliui sustojus antroje eismo juostoje, prieš sankryžą, prie šviesoforo, degant draudžiamam signalui – atidarė automobilio dureles, į kurias atsitrenkė ieškovei priklausantis automobilis. Autoįvykis įvyko dėl neapdrausto eismo dalyvio (automobilio keleivio) kaltės; teismas netinkamai įvertino aplinkybę, kad automobilio Mercedes Benz ML 320 vairuotojas prisiėmė kaltę už autoįvykį ir nepagrįstai patenkino ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, nes civilinės bylos medžiaga juos paneigia. Bylos nagrinėjimo metu apklaustas tretysis asmuo M. F., automobilio Mercedes Benz ML 320 vairuotojas paaiškino, kad jis važiavo kartu su keleiviu E. D.; sustojus prie sankryžos antroje eismo juostoje ir nepastebėjus kitų automobilių, jis leido E. D. išlipti iš automobilio E. D. paaiškino, kad, jeigu automobilio vairuotojas nebūtų jam liepęs išlipti, jis nebūtų išlipęs. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamoje situacijoje kaltas dėl autoįvykio buvo automobilio vairuotojas, neužtikrinęs saugaus keleivio išlaipinimo iš automobilio (KET 64 p.). Byloje nėra duomenų, kad automobilio keleivis E. D. savavališkai, prieš automobilio vairuotojo valią bandė palikti sustojusį sankryžoje automobilį, t. y. pripažinti jį atsakingu už autoįvykį nėra pagrindo.

15Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, o apeliacinio skundo argumentai jų nepaneigė. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).

16Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje neviršija 10 Lt; sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos.

17Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

18Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai