Byla 2A-788-407/2015
Dėl sandorio nuginčijimo ir restitucijos taikymo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Egidijos Tamošiūnienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-689-340/2015 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Andruva“ ieškinį atsakovui V. R. dėl sandorio nuginčijimo ir restitucijos taikymo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Andruva“ (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „Baltic flight academy“) kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti 2013-01-16 sutartį dėl teisės į prekės ženklą BFA BALTIC FLIGHT ACADEMY perleidimo (toliau – Sutartis) negaliojančia; taikyti vienašalę restituciją – teisę į prekės ženklą BFA BALTIC FLIGHT ACADEMY grąžinti ieškovei, pripažinti 2014-02-11 teisės į prekės ženklą perleidimo registraciją negaliojančia.

5Nurodė, kad 2014-01-13 Vilniaus apygardos teismo nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Andruva“ (toliau – ieškovė arba bendrovė) buvo iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2014-03-21. Buvęs bendrovės direktorius atsakovas 2013-01-16 sutartimi (toliau – Sutartis) pats sau pardavė teises į prekės ženklą BFA BALTIC FLIGHT ACADEMY už 1 000 Lt, 2014-02-11 kreipėsi į valstybinį patentų biurą dėl teisių į šį prekės ženklą perregistravimo ir perregistravo jį savo vardu. Ieškovė savo ieškinio reikalavimą grindžia vadovaudamasi actio Pauliana institutu. Ieškovės nuomone, Sutartis sudaryta atbulinė data, t. y. ne 2013-01-16, o po bankroto bylos iškėlimo, be to ji teisinės galios neturėjo iki ženklo registracijos, atliktos po bankroto iškėlimo. Ieškovė teigia, kad atsakovas veikė nesąžiningai, šalys neprivalėjo sudaryti tokio sandorio, byloje nėra duomenų, kad už ženklą buvo realiai sumokėta. Praradus teises į prekės ženklą, bendrovė prarado savo identitetą ir nebeturėjo galimybės vykdyti savo pagrindinės veiklos, t.y. atsakovas sąmoningai veikė prieš bendrovės interesus, įmonė jau 2013 m. turėjo finansinių sunkumų, prekių ženklo perleidimas iš esmės turėjo įtakos įmonės blogėjančiai finansinei būklei ir sumažino galimybę atsiskaityti su kreditoriais.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai.

8Teismas konstatavo, kad ieškovė actio Pauliana taikymo sąlygų nagrinėjamoje byloje neįrodė. Nurodė, kad įrodymų, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas 2014 m., o ne 2013-01-16 nėra. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 13 d. nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo pažymėjo, kad ieškovė 2013-09-30 balanso duomenimis yra nemoki, taip pat konstatavo, kad su atskirais kreditoriais įmonė neatsiskaitė nuo 2013 m. vasario ir gegužės mėnesių, tačiau duomenų apie neatsiskaitymą su kreditoriais nuo 2013 m. sausio mėnesio nėra. Ieškovė nenurodė ir neįrodinėjo, kiek kreditorių ir kokiai sumai turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į bendrovę prekės ženklo perleidimo dieną – 2013-01-16, todėl teismas konstatavo, kad ieškovė nepagrindė, kokiu būdu ginčijamas sandoris galimai pažeidė kreditorių teises. Teismas nustatė, kad 2013 m. rugsėjo mėn. balanso duomenimis bendrovė turėjo turto 6 118 620 Lt sumai, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 5 887 437 Lt, ieškovė nepateikė įrodymų, kad perleisto prekių ženklo vertė būtų buvusi didesnė, todėl sprendė, jog prekių ženklo perleidimo sandoris, kurio vertė 1 000 Lt, bendrovės turto ir skolų santykiui lemiamos reikšmės neturėjo.

9Teismas nustatė, kad nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ginčijamas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams, dėl to pripažino sandorį negaliojančiu CK 1.82 straipsnio 1 dalies pagrindu.

10Teismas nustatė, kad ginčo prekės ženklas BFA BALTIC FLIGHT ACADEMY (toliau – prekės ženklas) buvo įregistruotas 2009-09-24, 37 (oro transporto priemonių techninė priežiūra ir taisymas) 39 (vietų užsakymas (kelionėms); kelionių rengimas, transporto tarpininkavimas, kelionių užsakymai), 41 (profesinis mokymas, lakūnų ir lėktuvo palydovių profesinis rengimas) paslaugų klasėms pagal tarptautinę prekių ir paslaugų klasifikaciją (b. l. 16-17). Teismas konstatavo, kad atsakovas, įsigijęs 2013-01-16 jo vadovaujamos bendrovės prekes ženklą, suvaržė bendrovės teisę sėkmingai plėtoti verslą, teikiant paslaugas, pažymėtas jau žinomu rinkoje prekės ženklu. Teismas nustatė, kad dėl naudojimo pakankamai ilgą laiką prekės ženklas turi reputaciją, į jo populiarinimą buvo investuojamos bendrovės lėšos ir pan. Prekės ženklas kombinuotas – figūrinis ir žodinis, jo žodinė dalis yra tapati tuometiniam bendrovės pavadinimui: viešojo registro duomenimis, bendrovės pavadinimas buvo pakeistas iš „Baltic flight academy“ į „Andruva“ po bankroto bylos iškėlimo, 2014-02-03. Teismas, įvertinęs išdėstytas bylos aplinkybes, sutiko su ieškove, kad po prekių ženklo, identiško bendrovės pavadinimui, perleidimo bendrovė prarado dalį savo identiteto rinkoje, netekusi teisių teikti paslaugas, pažymėtas ženklu, identišku jos pavadinimui. Prekių ženklo perleidimo sandorį sudarė atsakovas, kaip bendrovės direktorius, pats su savimi; teises į prekės ženklą atsakovas įregistravo 2014-02-12, t.y. po bankroto bylos iškėlimo, bet iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo. Tokios bylos aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina, kad atsakovas veikė nesąžiningai: būdamas bendrovės direktoriumi ir aiškiai suvokdamas bendrovės finansinės padėties sunkumą, jis įregistravo prekės ženklą savo vardu, dar labiau apsunkindamas bendrovei galimybę tęsti ūkinę veiklą ir atstatyti mokumą, t.y. sąmoningai veikė prieš bendrovės ir jos kreditorių interesus.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Po to, kai atsakovas įgijo prekės ženklą, nei bendrovės pavadinimas, nei paslaugų pavadinimas nepasikeitė, todėl teismas nepagrįstai teigia, jog perleidus prekės ženklą buvo suvaržytos bendrovės teisės plėtoti verslą, bendrovė prarado savo identitetą rinkoje. Apeliantas pažymėjo, kad iškėlus bankroto bylą bendrovė neteikė jokių paslaugų.
  2. Teismas konstatavo prekės ženklo žinomumą, tačiau jokių konkrečių kriterijų ir juos patvirtinančių įrodymų, kuriais remiantis buvo padaryta ši išvada, nenurodė. Apelianto nuomone, bendrovės pavadinimo ir prekės ženklo tapatumas ilgą laiką savaime neužtikrina prekės ženklo žinomumo, reputacijos ir pan. Teismas, nesant tokių įrodymų, konstatavo, kad į prekės ženklo populiarinimą buvo investuotos bendrovės lėšos. Atsakovas nurodo, kad prekės ženklas nebuvo reklamuojamas ar populiarinimas.
  3. Teismo sprendimo motyvai yra prieštaringi. Teismas darė išvadą, kad atsakovas sąmoningai veikė prieš bendrovės ir jos kreditorių interesus, tačiau tuo pačiu nustatė, kad ieškovė nepagrindė, kokiu būdu ginčijamas sandoris galimai pažeidė kreditorių teises, taip pat nustatė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog perleisto prekių ženklo vertė būtų buvusi didesnė.
  4. Teismas nepagrįstai nustatė, jog atsakovas, įregistruodamas prekės ženklą savo vardu, dar labiau apsunkino bendrovės finansinę padėtį, kadangi ieškovė tokių įrodymų nepateikė. Apelianto teigimu, nagrinėjamoje byloje neįrodyta, jog sandoriu buvo perleistas didelės vertės nematerialus turtas bei neįrodyta šio sandorio sudarymo reikšmė bendrovės finansinės būklės pablogėjimui po jo sudarymo.

13Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Apeliantas, būdamas bendrovės direktoriumi, žinodamas sunkią bendrovės finansinę padėtį, suvokdamas, kad prekės ženklas yra gerai žinomas visuomenėje, elgėsi nesąžiningai sudarydamas 2013-01-16 prekės ženklo pardavimo sandorį su pačiu savimi. Jo nesąžiningumą patvirtina ir tai, kad sandoris sudarytas atbuline data. Šią aplinkybę įrodo tai, kad sandorio numeris yra 2014/01/16, nors numeris dažniausiai sudaromas pagal sandorio datą, taip pat tas faktas, jog sutartį atsakovas įregistravo tik Vilniaus apygardos teismui priėmus nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo.
  2. Apeliantas nėra pateikęs jokių įrodymų, jog atsiskaitė pagal sutartį.
  3. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog prekės ženklas nebuvo žinomas. Bendrovės pavadinimas ir prekės ženklas sutapo, todėl bendrovės klientai šį ženklą siejo su bendrovės veikla ir paslaugų teikimu. Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, jog bendrovės pavadinimo ir prekių ženklo paskirtis nėra identiška, tačiau jų funkcijos turi tarpusavyje derėti, kad neatsirastų visuomenės suklaidinimo galimybė.
  4. Bendrovė prarado savo identitetą rinkoje, dėl to nebegalėjo vykdyti veiklos, t. y. teikti paslaugas, pažymėtas ženklu, identišku jos pavadinimui, nors tą bendrovė galėjo daryti ir po bankroto bylos iškėlimo.
  5. Apeliantas kaip bendrovės direktorius veikė priešingai bendrovės ir jos kreditorių interesams, nes sudarė sandorį, kurio neprivalėjo sudaryti, perleido nematerialųjį turtą, turintį savo vertę, t. y. sumažino bendrovės turimą turtą.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinis skundas atmestinas.

16Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

17Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju pagrindinis ieškinio reikalavimas nėra susijęs su prekių ženklo teisinės registracijos panaikinimu, ginčo dalykas yra sandorių negaliojimo klausimas. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškinio jame nurodomu juridiniu pagrindu ir konstatavo, kad byloje neįrodytos actio Pauliana sąlygos, tačiau ginčijamą sandorį pripažino negaliojančiu CK 1.82 straipsnio 1 dalies pagrindu kaip prieštaraujantį privataus juridinio asmens veiklos tikslams.

18Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, apeliantas neginčijo teismo sprendimo šioje dalyje.

19Sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams (CK 1.82 str. 1 d.). CK 2.87 straipsnis nustato juridinio asmens valdymo organo nario teises ir pareigas juridiniam asmeniui. Juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, t. y. pareigas veikti išimtinai juridinio asmens interesais, ir šių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia valdymo organo nario atsakomybę pagal CK 2.87 str. 7 d. Privataus juridinio asmens veiklos tikslams prieštaraujantis sandoris, sudarytas atitinkamai sumažinant bankrutuojančios bendrovės turtą, kuriuo galėtų būti padengti bendrovės kreditorių reikalavimai, pažeidžia ne tik turinčios finansinių sunkumų ir bankrutuojančios bendrovės teises ir interesus, bet tuo pačiu pažeidžia ir jos kreditorių teises.

20Byloje nustatyta, kad prekės ženklas BFA BALTIC FLIGHT ACADEMY ieškovės vardu buvo įregistruotas 2009 m. Apeliantas, būdamas bendrovės direktoriumi, 2013-01-16 sudarė sutartį su savimi ir sau pardavė teises į bendrovės prekės ženklą už 1 000 Lt. Po nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo 2014-01-13, apeliantas 2014-01-21 kreipėsi į Valstybinį patentų biurą dėl teisių į šį prekės ženklą perregistravimo ir 2014-02-11 teisių perdavimo duomenys buvo įrašyti į Prekių ženklų registrą. Prekių ženklų įstatymas numato, kad teisės į pareikštą registruoti ar įregistruotą ženklą perdavimas negalioja, jeigu perdavimo duomenys neįrašyti į Lietuvos Respublikos prekių ženklų registrą, o teisės į pareikštą registruoti ar įregistruotą ženklą perdavimas įsigalioja nuo perdavimo duomenų įrašymo į Lietuvos Respublikos prekių ženklų registrą dienos (Prekių ženklų įstatymo 43 str. 5, 6 d.). Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, aptartą teisinį reglamentavimą, akivaizdu, kad apeliantas teises į prekės ženklą įgijo 2014-02-11, t. y. po nutarties iškelti ieškovei bankrotą priėmimo. Šių aplinkybių kontekste svarbu pažymėti, kad Vilniaus apygardos teismui priėmus nagrinėti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei, teismas 2013-12-11 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones iki nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo ir įsiteisėjimo ir areštavo ieškovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, kad teisės į prekės ženklą kaip nekilnojamąjį turtą taip pat buvo areštuotos, Valstybinis patentų biuras negalėjo perregistruoti teisių į šį prekės ženklą, o apeliantas negalėjo šių teisių įgyti.

21Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas bylos aplinkybes, daro išvadą, jog apeliantas aukščiau aptartais veiksmais veikė priešingai juridinio asmens interesams.

22Nors apeliantas teigia, kad po to, kai jis įgijo prekės ženklą, nei bendrovės pavadinimas, nei paslaugų pavadinimas nepasikeitė, šie argumentai neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl apelianto veiksmų sąžiningumo. Pažymėtina, kad po ginčijamo sandorio sudarymo, ieškovė neteko nuosavybės ir kitų iš to išplaukiančių teisių į prekės ženklą, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokie apelianto veiksmai suvaržė bendrovės teisę sėkmingai plėtoti verslą, teikiant paslaugas, pažymėtas prekės ženklu.

23Apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas darė prieštaringas išvadas, t. y., jog apeliantas sąmoningai veikė prieš bendrovės ir jos kreditorių interesus, tačiau tuo pačiu nustatė, kad ieškovė nepagrindė, kokiu būdu ginčijamas sandoris galimai pažeidė kreditorių teises. Be to, teismas nepagrįstai nustatė, jog apeliantas, įregistruodamas prekės ženklą savo vardu, dar labiau apsunkino bendrovės finansinę padėtį. Šie apeliacinio skundo argumentai taip pat atmestini.

24Teisėjų kolegija pažymi, kad juridinį asmenį ir jo valdymo organus sieja tarpusavio pasitikėjimu grindžiami, t. y. fiduciariniai santykiai, todėl visi juridinio asmens valdymo organai ir jų nariai privalo veikti tik to juridinio asmens interesais. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo vis dar turėjo fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, tačiau jų nevykdė. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas išvadą, jog ieškovė nepagrindė, kokiu būdu ginčijamas sandoris galimai pažeidė kreditorių teises, darė vertindamas išimtinai bendrovės balanso duomenis. Tačiau tokia teismo išvada nepaneigia tos faktinės aplinkybės, kad apeliantas sumažino bendrovės turtą tuo laikotarpiu, kai jam buvo žinoma apie bendrovės įsiskolinimus valstybinio socialinio draudimo fondui, darbuotojams, bei kitiems kreditoriams, kurie ir kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo. Kai juridinio asmens valdymo organo nariai taip pat yra ir to juridinio asmens dalyviai (kaip nagrinėjamoje byloje), jų, kaip juridinio asmens dalyvių, ir jų, kaip to juridinio asmens valdymo organų narių, interesai gali nesutapti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad vienokių ar kitokių asmeninių interesų turėjimas neatleidžia bendrovės valdymo organo nario nuo jo fiduciarinės pareigos veikti tik bendrovės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto valdyba v. UAB „Sangreta“, Nr. 3K-3-383/2000). Bylos aplinkybės leidžia daryti loginę išvadą, jog apeliantas, kreipdamasis į valstybinį patentų biurą dėl teisių į šį prekės ženklą perregistravimo būtent tuo metu, kai buvo priimta nutartis iškelti bendrovei bankrotą, suvokė, jog prekės ženklas rinkoje gali būti arba pelningai parduotas juridiniams asmenims, siekiantiems teikti tokio pat ar panašaus pobūdžio paslaugas kaip ir ieškovė, arba naudojantis šiuo ženklu iš naujo vykdyti veiklą kaip kitas juridinis asmuo, akivaizdu, jog apelianto veiksmai įrodo prekės ženklo vertę ir apelianto nesąžiningumą. Šiuo aspektu taip pat sutiktina su atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma kasacinio teismo praktika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl prekių ženklų santykio su juridinių asmenų pavadinimais išaiškinta, kad nors kiekvienas iš šių objektų turi atlikti jam priskirtą funkciją, vis dėlto jų atliekamos funkcijos turi harmoningai tarpusavyje derėti <...>. Jeigu šis harmoningas santykis bus iškreipiamas, atsiras visuomenės suklaidinimo galimybė: <...> (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2006; 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2014). Akivaizdu, jog kitam juridiniams asmeniui vykdant veiklą naudojantis prekės ženklu iš esmės būtų priskiriamas ieškovės vykdytos veiklos rezultatai. Aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina tą aplinkybę, jog tokie veiksmai iš esmės prieštarauja juridinio asmens veiklos tikslui netrukdomai vykdyti veiklą ir gauti iš jos pelną bei buvo nesąžiningi.

25Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad nėra pagrindo pagal apeliaciniame skunde pateiktus argumentus keisti ar naikinti apskųstą teismo sprendimą, kuriuo ieškinys buvo tenkintas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Šiuo atveju teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dalyje dėl CK 1.82 str. 1 d. taikymo, todėl apeliacinį skundą atmeta, o teismo sprendimą palieka nepakeistą.

26Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

27Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Andruva“ (buvęs... 5. Nurodė, kad 2014-01-13 Vilniaus apygardos teismo nutartimi uždarajai akcinei... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį tenkino... 8. Teismas konstatavo, kad ieškovė actio Pauliana taikymo sąlygų... 9. Teismas nustatė, kad nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės leidžia daryti... 10. Teismas nustatė, kad ginčo prekės ženklas BFA BALTIC FLIGHT ACADEMY (toliau... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015... 13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti ir... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Apeliacinis skundas atmestinas.... 16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)... 17. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju pagrindinis ieškinio... 18. Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme... 19. Sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant... 20. Byloje nustatyta, kad prekės ženklas BFA BALTIC FLIGHT ACADEMY ieškovės... 21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas bylos aplinkybes, daro... 22. Nors apeliantas teigia, kad po to, kai jis įgijo prekės ženklą, nei... 23. Apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas darė... 24. Teisėjų kolegija pažymi, kad juridinį asmenį ir jo valdymo organus sieja... 25. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad nėra pagrindo pagal... 26. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 27. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą....