Byla 3K-3-155/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dangutės Ambrasienės ir Algirdo Taminsko, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. K., D. K., Z. S., M. K., A. K. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. K., D. K., Z. S., M. K., A. K. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2A-50-524/2005 pagal ieškovių V. K., D. K., Z. S., M. K., A. K. ieškinį atsakovams Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Kretingos rajono savivaldybei, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, A. S., J. Š., E. G., P. N., O. V. G., A. J., I. Š., A. G., V. Š., S. Š., A. R. dėl įpareigojimo priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises, sprendimų panaikinimo, pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo iš dalies negaliojančiomis, žemės sklypų teisinės registracijos panaikinimo; tretieji asmenys: valstybės įmonė Registrų centras, Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, M. N., K. N., S. Š.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Pareiškėjos CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 34 straipsnio 2 dalies pagrindais prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovių V. K., D. K., Z. S., M. K., A. K. ieškinį atsakovams Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Kretingos rajono savivaldybei, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, A. S., J. Š., E. G., P. N., O. V. G., A. J., I. Š., A. G., V. Š., S. Š., A. R. dėl įpareigojimo priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises, sprendimų panaikinimo, pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo iš dalies negaliojančiomis, žemės sklypų teisinės registracijos panaikinimo; tretieji asmenys: valstybės įmonė Registrų centras, Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, M. N., K. N., S. Š. Pareiškėjos nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 3 d. sprendimu palikta nepakeista ta Kretingos rajono apylinkės teismo 2004 m. spalio 4 d. sprendimo dalis, kuria netenkintas ieškinio reikalavimas panaikinti Klaipėdos apskrities valdytojo 1996 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. 2912 dėl nuosavybės teisių į žemę A. S. atkūrimo ekvivalentine natūra; tuo tarpu ginčijamu sprendimu atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija atkūrė A. S. nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kuris yra Telšių apskrities teritorijoje, t. y. priėmė sprendimą, viršydamas jam Apskrities valdymo įstatymo nustatytą kompetenciją; Klaipėdos apskrities viršininko administracija negali įvykdyti teismo sprendimo ir grąžinti ieškovėms 1,45 ha įregistruotos A. S. vardu žemės, įsiterpiančios į ieškovėms grąžintiną žemę, nuosavybės teisių atkūrimo procese; pareiškėjos neturi galimybių apginti savo pažeistas teises kitais įstatymo nustatytais būdais; reikalavimas procesui civilinėje byloje atnaujinti grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu, nurodoma, kad civilinė byla Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos išnagrinėta ir 2005 m. vasario 3 d. priimtas sprendimas neteisėtos sudėties teismo; atsakovo A. S. brolis J. S. yra Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas; pareiškėjos M. K. žentas V. G. sužinojo apie šią aplinkybę 2007 m. kovo mėnesio pradžioje; pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 34 straipsnio 2 dalį byla turėjo būti perduota nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Pareiškėjos šios aplinkybės negalėtų nurodyti kasaciniame skunde, nes apie ją sužinojo, pasibaigus terminui kasaciniam skundui paduoti ir pareiškimo dėl praleisto termino kasaciniam skundui paduoti atnaujinimo padavimo terminui.

5II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

6Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartimi netenkino pareiškėjų prašymo atnaujinti procesą; civilinė byla dėl įpareigojimo atkurti nuosavybės teises, administracinių aktų, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kitų reikalavimų išsprendimo Kretingos rajono apylinkės teismo išnagrinėta ir 2004 m. spalio 4 d. priimtas sprendimas, kuriuo panaikinta Žemės ūkio ministerijos 1993 m. gruodžio 14 d. sprendimo dalis dėl A. R. atkurtų nuosavybės teisių į 0,50 ha žemės, esančios A. K. priklausiusiame žemės sklype, ir Klaipėdos apskrities viršininko administracija įpareigota atkurti nuosavybės teises V. K., Z. S., D. K., A. K., M. K. natūra į 0,5 ha žemės sklypą; bylos dalis dėl 1992-1999 metų Vidmantų agrarinės vietos žemės reformos žemėtvarkos projektų, kuriuose nurodyta, kad buvusio savininko A. K. žemės plotas priskiriamas prie asmeninio ūkio žemės, pripažinimo iš dalies negaliojančiais nutraukta, ieškovėms atsisakius šio reikalavimo; kita ieškinio dalis atmesta. Teismas nustatė, kad A. K. Kretingos rajone, Parąžės kaime, iki nacionalizacijos valdė 13,24 ha žemės. Dėl nuosavybės teisių atkūrimo pretendentai kreipėsi 1991 m. spalio 21 d. (A. K.), 1991 m. spalio 30 d. (V. K. ir V. K.), 1992 m. rugsėjo 24 d. (D. K. ir Z. S.), taip pat sudarė susitarimą dėl grąžintino sklypo pasidalijimo. Ginčijamais Kretingos rajono Kretingos apylinkės tarybos sprendimais žemės plotai skirti asmeniniam ūkiui atsakovams fiziniams asmenims, kuriems skirtų sklypų dalys įsiterpia į A. K. turėto sklypo teritoriją. Teismas konstatavo, kad žemės sklypai asmeniniam ūkiui atsakovams buvo suteikti nepažeidžiant teisės aktuose nustatytos tvarkos. Paskutinis dokumentas, reikalingas nuosavybės teisėms atkurti, ieškovių buvo pateiktas tik 1998 m. gruodžio 8 d. Be to, 1999 metais Klaipėdos apskrities viršininko administracija pranešė A. K. apie atliekamus darbus atkuriant nuosavybės teises. Taip pat šis klausimas buvo sprendžiamas 1995 metais susirinkime, kurio metu A. K. sužinojo, kad žemė, į kurią jis pretenduoja, yra išdalyta asmeniniams ūkiams, o dalis jos – privatizuota. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės, kreipdamosi į teismą 1999 m. lapkričio 16 d., praleido ieškinio senaties terminą (1964 m. CK 84, 86 straipsniai), todėl ieškinio reikalavimus panaikinti administracinius sprendimus dėl žemės suteikimo asmeniniams ūkiams atmetė, pripažino, kad atmestini ir su jais susiję išvestiniai reikalavimai. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovių apeliacinį skundą, 2005 m. vasario 3 d. sprendimu Kretingos rajono apylinkės teismo 2004 m. spalio 4 d. sprendimo dalį, kuria byla nutraukta, paliko nepakeistą, o kitą sprendimo dalį panaikino ir priėmė naują sprendimą: bylos dalį dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos įpareigojimo atkurti natūra ieškovėms nuosavybės teises į 12,3857 ha žemės sklypą Kretingos rajone, Parąžės kaime, ir Žemės ūkio ministerijos 1993 m. gruodžio 14 d. sprendimo „Dėl nuosavybės teisės į žemės sklypą atkūrimo A. R.“ dalies dėl 0,5 ha žemės sklypo, esančio buvusio savininko A. K. žemėje, panaikinimo nutraukė; kitą ieškinio dalį patenkino ir panaikino Kretingos rajono Kretingos apylinkės tarybos 1992 m. vasario 5 d. sprendimo „Dėl sodybinių sklypų tvirtinimo apylinkės gyventojams” ir 1993 m. kovo 25 d. sprendimo „Dėl žemės suteikimo gyventojų asmeniniam ūkiui 1993 metais patikslinimo” dalis dėl žemės sklypų skyrimo buvusio savininko A. K. sklype; panaikino Kretingos rajono Kretingos apylinkės tarybos 1994 m. kovo 9 d. sprendimo „Dėl žemės sklypų asmeniniam ūkiui 1994 metams patikslinimo” dalį dėl A. S., J. Ž., E. G., S. Š., P. N., A. G., O. V. G., A. J., I. Š., V. Š. žemės, esančios buvusio savininko A. K. žemės sklype; panaikino nuo jų sudarymo momento 1995 m. liepos 5 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos su A. J., dalį dėl 0,6 ha žemės sklypo dalies, esančios buvusio savininko A. K. žemėje, 1996 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos su I. Š., dėl 0,1 ha žemės sklypo dalies, esančios buvusio savininko A. K. žemėje, ir 1996 m. rugsėjo 2 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos su A. S., dalį dėl 0,21 ha sklypo, esančio buvusio savininko A. K. žemės sklype, ir šią žemę grąžino valstybės nuosavybėn.

7Pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje nagrinėjusi Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nurodė, kad prašymas procesui atnaujinti grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintu pagrindu, t. y. aplinkybe, kad byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Pagal CPK 367 straipsnio 2 dalį toks prašymas turi būti pateikiamas tam teismui, kuris neteisėtos sudėties išnagrinėjo bylą; šiuo atveju pareiškėjų Klaipėdos apygardos teismui pateiktas prašymas nagrinėjamas Šiaulių apygardos teismo, remiantis Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2007 m. balandžio 23 d. nutartimi, kuria pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-50-524/2005 CPK 35 straipsnio 2, 4 dalyse nustatyta tvarka perduotas nagrinėti Šiaulių apygardos teismui. Kolegija nurodė, kad pareiškėjos paduoda prašymą atnaujinti procesą, nepraleidusios CPK 368 straipsnyje nustatyto termino, nes bylos duomenimis patvirtinama, jog jos 2007 m. kovo mėnesį sužinojo apie galimybę atnaujinti procesą ir atnaujinimo pagrindą, į teismą kreipėsi 2007 m. balandžio 4 d. Kolegija pažymėjo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje teisė į nešališką teismą įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencijos) 6 straipsnio 1 dalyje nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju; Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra taip pat nurodęs, kad viešojo intereso gynimas suponuoja teismui pareigą vertinti pareiškėjų argumentų pagrįstumą Konvencijos reikalavimų aspektu, kai tiriama, ar nepažeistos teisės normos, užtikrinančios asmens teises į nešališką teismą. Subjektyvusis aspektas reiškia, kad nė vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas; objektyviąja prasme – teismas turi pateikti pakankamų garantijų, pašalinančių bet kokią su tuo susijusią abejonę. Kolegija vertino, kad pareiškėjų išreikšta abejonė dėl bylą nagrinėjusios Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nešališkumo nepagrindžiama nei objektyviuoju, nei subjektyviuoju teismo nešališkumo vertinimo kriterijais; byloje nėra duomenų, rodančių teisėjų asmeninį suintersuotumą bylos baigtimi, ar tendencingumą; byloje nenustatatyta realių faktų, keliančių abejonių dėl teisėjų nešališkumo (objektyvusis aspektas): pareiškėjai nurodo, kad atsakovo A. S. brolis J. S. dirba Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėju ir kad tokiu atveju pagal CPK 35 straipsnio 4 dalį ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 34 straipsnio 2 dalį civilinė byla turėjo būti perduota kitam tos pačios pakopos teismui; nurodytais įstatymo nustatytais atvejais teisėjas raštu privalo pranešti teismo pirmininkui apie tokį teismo procesą (Teismų įstatymo 43 straipsnio 3 dalis); nepaisant nurodytų normų reikalavimų, byla išnagrinėta ir sprendimas priimtas apygardos teismo, neturėjusio teisės nagrinėti bylą. Kolegija, vertindama šiuos argumentus, pažymėjo, kad civilinėje byloje priimto sprendimo ieškovės (pareiškėjos) neskundė kasacine tvarka; prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo, kad teismas priėmė iš esmės teisingą sprendimą, išskyrus reikalavimą dėl Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos 1996 m. balandžio 17 d. sprendimo Nr. 2912 dėl nuosavybės teisės į žemę (mišką) A. S. atkūrimo dalinio panaikinimo. Pareiškėjų atstovas nurodė, kad teismo sprendimas beveik įvykdytas, tačiau Klaipėdos apkrities viršininko administracija atsisako grąžinti ieškovėms 1,45 ha atsakovo A. S. vardu įregistruotos žemės, todėl ieškovės pateikė prašymą atnaujinti procesą byloje. Kolegija pažymėjo, kad bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema sudaro galimybių abejonėms dėl žemesnės instancijos teismo priimtų sprendimų pašalinti; šiuo atveju bylą pagal atsakovo Klaipėdos apskrities viršininko admninistracijos kasacinį skundą nagrinėjęs kasacinis teismas paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 3 d. sprendimą; vadinasi, CPK 35 straipsnio 4 dalies pažeidimas buvo ištaisytas, bylą išnagrinėjus kasacine tvarka.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu pareiškėjos V. K., D. K., Z. S., M. K., A. K. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartį, prašymą tenkinti, atnaujinti procesą Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-50-524/2005, kurioje sprendimas priimtas 2005 m. vasario 3 d., nurodytą sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą, kuriuo patenkinti ieškovių 2004 m. spalio 18 d. apeliacinaime skunde išdėstytus reikalavimus (išskyrus reikalavimą, nuo kurio ieškovės atsisakė (T. 7, b. l. 143-146). Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

101. Teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytą pagrindą procesui civilinėje byloje atnaujinti, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad dėl pareiškėjų nurodytų aplinkybių teismo priimtas sprendimas negali būti neteisėtas ar nepagrįstas. Kolegija nutartyje konstatavo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2005 m. vasario 3 d. išnagrinėjo bylą, kuri pagal CPK 35 straipsnio 4 dalį turėjo būti perduota nagrinėti kitam apygardos teismui, tačiau šis procesinis trūkumas buvo ištaisytas, bylą 2005 m. spalio 10 d. išnagrinėjus kasacine tvarka. Vadinasi, teismo konstatuota aplinkybė buvo pagrindas taikyti CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindą procesui civilinėje byloje atnaujinti, nes bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Kolegijos išvada neatitinka Konvencijos 6, 13 straipsnių reikalavimų, nustatančių asmens teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, taip pat teisę pasinaudoti veiksminga teisinės gynybos priemone; šiuo atveju nurodytos teisės paneigtos, bylą išnagrinėjus neteisėtos sudėties teismo (Klaipėdos apygardos teismo), o ieškovių teisinės gynybos priemonė neveiksminga, nes Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. vasario 3 d. sprendimas faktiškai neįvykdytas, jis nesukūrė teisinio rezultato ir neapgynė ieškovių teisių.

112. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad procesas turi būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl aplinkybių, kurias pareiškėjas nurodė kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Byloje kilęs ginčas dėl žemės yra sudėtingas ir užsitęsęs; nors Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. vasario 3 d. byloje priimtas sprendimas yra palankus ieškovėms, tačiau faktiškai jis neįvykdomas, todėl negali būti laikomas teisėtas ir pagrįstas; galiojant sprendimui, ieškovai faktiškai negali valdyti, naudotis ir disponuoti 1,45 ha žemės sklypu, kuris iki šiol įregistruotas atsakovo A. S. vardu; atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsisako šį sklypą grąžinti ieškovėms. Dėl to Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. vasario 3 d. sprendimas yra deklaratyvus, juo remiantis negalima įvykdyti teisingumo – pašalinti atsakovų neteisėtų veiksmų padarinius ir apginti ieškovių teises į joms priklausančią nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų koelgijos 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2006; 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2004 ir kt.).

12Atsiliepime į ieškovių kasacinį skundą atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija prašo kasacinį skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą ir nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismui, 2005 m. vasario 3 d. nagrinėjusiam bylą apeliacine tvarka, nebuvo pareikšta nušalinimo, taip pat nepateikta duomenų, rodančių Klaipėdos apygardos teismo teisėjų asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi ir tendencingumą. Byloje priimtas sprendimas negali būti laikomas neteisėtas ir nepagrįstas vien dėl tos aplinkybės, kad bylą, kuri pagal CPK 35 straipsnio 4 dalį turėjo būti perduota nagrinėti kitam apygardos teismui, išnagrinėjo Klaipėdos apygardos teismas; kolegija pagrįstai konstatavo, kad šis procesinis trūkumas buvo ištaisytas, bylą išnagrinėjus kasacine tvarka.

13Atsiliepime į ieškovių kasacinį skundą atsakovas A. S. prašo jį atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą ir nurodo, kad procesui civilinėje byloje atnaujinti ieškovės nurodo CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytą pagrindą; faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis teisinį pagrindą procesui atnujinti, ieškovės nurodo, kad Klaipėdos apygardos teisme Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėju dirba atsakovo A. S. brolis J. S., todėl šio teismo išnagrinėta civilinė byla pagal CPK 35 straipsnio 4 dalį turėjo būti perduota kitam apygardos teismui. Pareiškėjos netinkamai (plečiamai) aiškina CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintą sąvoką „neteisėtos sudėties teismas“; atsakovas laiko, kad bylos teismingumo taisyklių pažeidimas nėra pagrindas atnaujinti procesą pirmiau nurodytu pagrindu; bylos teismingumo taisyklių pažeidimas nereiškia, kad bylą nagrinėjusio Kaipėdos apygardos teismo sudėtis buvo neteisėta. Be to, pareiškėjos ir neginčija teismo sudėties neteisėtumo, klaidingai manydamos, kad pakanka įrodyti, jog byla išnagrinėta ne to teismo. Kasatorės neteisingai nurodo, kad Šiaulių apygardos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog bylą Klaipėdos apygardos teisme išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas; kolegija nepadarė tokios išvados. Kasacinio skundo argumentuose taip pat neatskleista, kad teismas nukrypo nuo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos proceso atnaujinimo bylose; pripažįstant pagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog procesas atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl aplinkybių, kurias pareiškėjas nurodė kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas, atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėjos kelia klausimą dėl sprendimo įvykdymo galimybių, tačiau neįrodinėja sprendimo nepagrįstumo dėl to, kad jis priimtas neteisėtos sudėties teismo.

14IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

15Viena iš aplinkybių procesui atnaujinti pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punktą yra tai, kad teismas buvo šališkas (CPK 65, 66 straipsniai).

16Prašymą atnaujinti procesą nagrinėjamoje byloje pareiškėjos grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte, taip pat Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais, t. y. kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, nes bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas buvo šališkas, pažeidė vieną iš civilinio proceso principų – teisę į nešališką teismą. Viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Abplanalp Engineering“ v. UAB „Transtira“ ir kt., byla Nr. 3K-3-389/2007). Ši esminė garantija įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje.

17Proceso atnaujinimo pagrindu pareiškėjai nurodė tai, kad civilinę bylą Nr. 2A-50-524/2005 Klaipėdos apygardos teisme išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas (CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Klaipėdos apygardos teisme teisėju dirba atsakovo A. S. brolis J. S. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teisėjas byloje yra proceso šalis, o ta byla teisminga teismui, kuriame jis arba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) dirba teisėju (išskyrus Aukščiausiąjį Teismą, Apeliacinį teismą ir Vyriausiąjį administracinį teismą), aukštesnės pakopos teismo pirmininkas perduoda šią bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Ši taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai byloje proceso šalis yra šioje dalyje nurodyti teisėjo giminaičiai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas pareiškėjų prašymą atnaujinti procesą nagrinėjamoje byloje pripažino, kad prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas nepraleistas, o nagrinėjamu atveju sprendimą priėmė apygardos teismas, kuris neturėjo teisės bylos nagrinėti, tačiau laikė, jog šis procesinis trūkumas, išnagrinėjus bylą kasacine tvarka, buvo ištaisytas. Su pastarąja apeliacinio teismo išvada teisėjų kolegija negali sutikti, nes aplinkybė apie šališką teismą ieškovams paaiškėjo tik 2007 m. kovo mėnesį, o prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teismo šališkumo, liko nepašalintos. Tokias abejones bylą nagrinėjantis teismas privalo pašalinti, garantuoti asmens teisę į nešališką teismą ir taikyti CPK 66 straipsnį.

18Dėl tokių priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje, nepritaikius teisėjų nusišalinimo instituto CPK 66 straipsnio pagrindu, buvo pažeista pareiškėjų teisė į nešališką teismą (CPK 21 straipsnis). Vadovaudamasi tuo, kad bylos išnagrinėjimas neteisėtos sudėties teismo yra absoliutus teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje yra pareiškėjų pareiškime nurodytas pagrindas procesui atnaujinti (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 366 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

19Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 356 straipsnio 1, 2 dalimis, 365 straipsnio 1 dalimi, 366 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 368 straipsnio 1 dalimi, 370 straipsniu,

Nutarė

20Panaikinti Šiauslių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartį. Atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2A-50-524/2005 pagal ieškovių V. K., D. K., Z. S., M. K., A. K. ieškinį atsakovams Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Kretingos rajono savivaldybei, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, A. S., J. Š., E. G., P. N., O. V. G., A. J., I. Š., A. G., V. Š., S. Š., A. R. dėl įpareigojimo priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises, sprendimų panaikinimo, pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo iš dalies negaliojančiomis, žemės sklypų teisinės registracijos panaikinimo; tretieji asmenys: valstybės įmonė Registrų centras, Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, M. N., K. N., S. Š.

21Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.