Byla II-572-402/2010

1Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė, sekretoriaujant Daivai Čižinauskienei, dalyvaujant asmeniui, dėl kurio surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas – M. D., institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusios nutarimą – Marijampolės regiono Aplinkos apsaugos departamento atstovui Irenijui Kaluškevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. D. skundą dėl administracinės nuobaudos panaikinimo, ir

Nustatė

3M. D. skundžia LR aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Kalvarijos agentūros 2010 m. balandžio 28 d. nutarimą, kuriuo jam skirta nuobauda– 150 Lt bauda už pažeidimo, numatyto ATPK 78 str. 1 d., padarymą bei konstatuota 5440 Lt žala gamtai.

4Nuobauda pareiškėjui skirta už tai, jog jis kartu su A. J. šalia namo, esančio Sodų g. Nr.6, Kalvarijoje, bendro naudojimo teritorijoje neturėdami leidimo nugenėjo saugotinus medžius, t.y. penkias liepas, kurių bendras kelmų skersmuo 154 cm., pažeisdami medžių gyvybines funkcijas. Savo veiksmais pažeidė LR Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr.206 patvirtintų Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo 3.7 punkto reikalavimus.

5Pareiškėjas prašo nutarimą panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Skunde bei posėdžio metu paaiškino, jog su kaimynu apgenėjo medžius, nes jų šakos siekė elektros laidus ir galėjo įvykti avarija. Medžių gyvybinių funkcijų nepažeidė, nes jų nenupjovė iki kelmų, o tik nugenėjo medžių viršūnes. Valstybinės institucijos, atliekančios medžių priežiūrą, medžius genėdavo kas trys metai. Kadangi medžiai nebuvo genėti jau ketvirtus metus, buvo realus pavojus, kad medžių šakos, liesdamos elektros laidus, sukels gaisrą ar kitaip pakenks elektros energijos tiekimui, sugadins elektros tiekimo įrenginius. Todėl mano, jog nugenėdamas medžius veikė esant būtinajam reikalingumui. Teisme pareiškėjas sutiko, jog medžių genėjimui reikalingas leidimas, kurio jis neturėjo.

6Institucijos, priėmusios ginčijamą nutarimą, atstovas prašė skundo netenkinti. Nurodė, kad nupjauti medžių kamienai, šakų neliko, todėl genėjimu tai nepavadinsi. Tam reikalingas specialus leidimas, kurio pareiškėjas neturėjo. Žala apskaičiuota vadovaujantis Aplinkos ministro patvirtinta nuostolių gamtai, padarytų sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodika bei želdinių atkuriamosios vertės įkainiais.

7Skundas netenkintinas.

8Pagal ATPK 78 str. 1 d. administracinė atsakomybė atsiranda už savavališką žaliųjų vejų, gėlynų, medžių, krūmų, augančių ne miško žemėje, žalojimą arba naikinimą (kirtimą, šakų laužymą ar kitokį pašalinimą, žievės lupimą nuo kamieno, kamieno tašymą ar kapojimą, medžių ir krūmų genėjimą pažeidžiant nustatytą tvarką) miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių bendrojo naudojimo vietose, ruožuose išilgai automobilių kelių ir geležinkelių, vandens telkinių, pakrančių apsauginėse juostose ar zonose bei vietose, saugomose pagal specialius sprendimus.

9Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr.206 patvirtintų kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems sąrašo 3.7 punkte numatyta, kad tokiems priskiriami medžiai, augantys miestų, miestelių bendro naudojimo teritorijose ir miestų kitose valstybinės žemės teritorijose. LR Aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr.Dl-87 Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo patvirtinto tvarkos aprašo 9 punkte nurodyta, kad saugomų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui ir atlyginus, išskyrus 12 punkte nurodytus atvejus, medžių ir krūmų vertę, nurodytą leidime.

10Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas tokio leidimo neturėjo. Institucija, priimdama ginčijamą nutarimą, pagrįstai traktavo, kad nugenėtos liepos yra saugotini medžiai, kadangi augo miesto bendro naudojimo teritorijoje. Posėdžio metu pareiškėjas pripažino neturėjęs specialaus leidimo, tačiau tvirtino nežinojęs, kad jis reikalingas. Pareiškėjo veiksmai pagal ATPK 78 str. 1 d. kvalifikuoti teisingai. Aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr.DI-45„ Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklės" uždraudė tokius medžių genėjimus, kai yra nupjaunamos lajos, bet kokiame aukštyje paliekant besakius kamienus, ar taikomas nupjaustymo būdas, kuomet nupjaunamos storosios (skeletinės) šakos, paliekant nuo stiebo išsišovusius kelmelius-stagarus. Iš byloje esančių fotonuotraukų ir medžių apmatavimo duomenų (b.1.15) matyti, kad būtent tokį neleistiną genėjimo būdą pareiškėjas ir pritaikė. Tai leidžia teigti, kad medžiai buvo sužaloti ir tai yra administracinę veiką kvalifikuojantis požymis.

11Pareiškėjo tvirtinimas, kad administracinė veika buvo padaryta esant būtinojo reikalingumo sąlygomis ir tai pašalina pareiškėjo administracinę atsakomybę, nėra pagrįstas. ATPK 17 straipsnyje būtinojo reikalingumo būklė apibūdinama kaip siekimas pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitoms priemonėmis ir jeigu padaryta žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad buvo reali grėsmė nurodytoms įstatymo saugomos vertybėms. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog galėjo kilti gaisras ar būti pakenkta elektros tiekimui yra tik hipotetinės, todėl jos nelaikytinos šalinančiomis administracinę atsakomybę.

12Administracinio teisės pažeidimo nutarimas priimtas tam įgalioto pareigūno, nuobauda paskirta nepažeidžiant jos skyrimo pagrindų, norminio akto, numatančio atsakomybę už tokio administracinio teisės pažeidimo padarymą nustatytose ribose, teisingai įvertinus padaryto pažeidimo aplinkybes ir pažeidėjo asmenybę.

13Priskaičiuotos žalos gamtai dydžio nepagrįstumo klausimas šioje byloje nenagrinėtinas. Ginčijamu nutarimu Institucija tik nurodė žalos gamtai dydį ir laikytina pasiūlymu gera valia sumokėti nurodytą žalą. Šioje situacijoje taikytinos ATPK 37 str. 2d. nuostatos ir administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo klausimas spręstinas civilinio proceso tvarka.

14Aptartų aplinkybių pagrindu panaikinti ginčijamą 2010 m. balandžio 28 d. nutarimą nėra pagrindo.

15Vadovaujantis Administracinio bylų teisenos įstatymo 124 str. ld.,1 p., teismas

Nutarė

16

17Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti.

18Nutartis per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai