Byla 2A-878-260/2010

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimondo Buzelio, kolegijos teisėjų: Izoldos Nėnienės ir Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Editai Vazgienei, dalyvaujant ieškovių J. Ž. ir R. R. atstovei advokatei Dianai Višinskienei, atsakovui R. Ž. ir jo atstovei advokatei Kristinai Česnauskienei, Kauno rajono savivaldybės atstovei Virginijai Guogienei, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Ramūnui Šeškui, tretiesiems asmenims A. Ž. ir G. Ž.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo R. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-41-58/2010 pagal ieškovių J. Ž., R. R. ieškinį atsakovams R. Ž., J. Ž., Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno rajono savivaldybei, tretiesiems asmenims R. M., J. G., A. Ž., R. Ž., E. Ž., G. M., Z. A., B. G., V. Ž., V. Ž., A. J. S., O. T. Ž., J. Ž., A. Ž., G. Ž., A. Ž., G. Ž. dėl pažeistų teisių gynimo, susitarimo pripažinimo negaliojančiu, įsakymo ir sprendimo panaikinimo, termino atnaujinimo, neturtinės žalos atlyginimo ir,

Nustatė

3Ieškovė J. Ž. prašė pripažinti negaliojančiu 1992 m. rugpjūčio 22 d. R. Ž. ir B. Ž. sudarytą susitarimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. Ž. ir S. Ž. iki 1940 metų valdytą 9,21 ha žemę ( - ), Kauno rajone; panaikinti Kauno apskrities viršininko 2008 m. balandžio 2 d. įsakymą Nr.02-05-3903 dėl Kauno apskrities viršininko 2002 09 25 įsakymo Nr. 02-05-5215 ir 2003 04 15 įsakymo Nr.02-05-2410 pakeitimų bei dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo iš dalies, kuria nuosavybės teisės atkurtos R. Ž. vardu į 4,61 ha žemės ( - ), Kauno rajone; panaikinti 2008 m. balandžio 2 d. Kauno apskrities sprendimą Nr. 52/23265 ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui R. Ž.“; atnaujinti J. Ž. įstatymų nustatytą terminą nuosavybės teises bei giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti; priteisti J. Ž. neturtinės žalos atlyginimui 5.000 Lt, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l.27-34, t.1; b.l. 55-64, t.2).

4Ieškovė R. R. prašė J. A. Ž., mirusio ( - ), pateiktą prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. Ž. iki 1940 m. valdytą žemės sklypą ( - ) laikyti paduotu laiku ir tinkamai; pripažinti negaliojančiu 1992 m. rugpjūčio 22 d. R. Ž. ir B. Ž. sudarytą susitarimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. Ž. ir S. Ž. iki 1940 metų valdytą 9,21 ha žemę ( - ), Kauno rajone; panaikinti Kauno apskrities viršininko 2008 m. balandžio 2 d. įsakymą Nr. 02-05-3903 dėl Kauno apskrities viršininko 2002 09 25 įsakymo Nr. 02-05-5215 ir 2003 04 15 įsakymo Nr.02-05-2410 pakeitimų bei dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo iš dalies, kuria nuosavybės teisės atkurtos R. Ž. vardu į 4,61 ha žemės ( - ), Kauno rajone; panaikinti 2008 m. balandžio 2 d. Kauno apskrities sprendimą Nr. 52/23265 ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje R. Ž.”; atnaujinti R. R. įstatymų nustatytą terminą nuosavybės teises bei giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti; priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 1-8, t. prijungta civilinė byla Nr.2-2978-214/2009).

5Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinius tenkino iš dalies (b.l. 79-88, t.3). Teismas, J. A. Ž., mirusio ( - ), pateiktą prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. Ž. iki 1940 metų valdytą 4,61 ha žemės sklypą, esantį ( - ), laikė paduotu laiku ir tinkamai; pripažino negaliojančiu 1992 m. rugpjūčio 22 d. R. Ž. ir B. Ž. sudarytą susitarimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. Ž. ir S. Ž. iki 1940 metų valdytą 9,21 ha žemės sklypą, esantį ( - ); panaikino Kauno apskrities viršininko 2008 m. balandžio 2 d. įsakymą Nr.02-05-3903 dėl Kauno apskrities viršininko 2002 09 25 įsakymo Nr.02-05-5215 ir 2003 04 15 įsakymo Nr.02-05-2410 pakeitimų bei dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo dalyje, kuria nuosavybės teisės atkurtos R. Ž. vardu į 4,61 ha žemės ( - ) panaikino 2008 m. balandžio 2 d. Kauno apskrities sprendimą Nr.52/23265 dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui R. Ž.; atnaujino R. R. ir J. Ž. terminą nuosavybės teises bei giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti; likusioje dalyje ieškinius atmetė; priteisė iš atsakovų R. Ž., J. Ž., Kauno apskrities viršininko administracijos, Kauno rajono savivaldybės po 97,80 Lt žyminio mokesčio ieškovės J. Ž. naudai ir po 33 Lt ieškovės R. R. naudai; priteisė iš atsakovų R. Ž., J. Ž., Kauno apskrities viršininko administracijos, Kauno rajono savivaldybės po 126,36 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

6Teismas nustatė, kad ( - ) mirė ieškovės J. Ž., sutuoktinis, o ieškovės R. R. tėvas J. A. Ž.. Po J. A. Ž. mirties palikimą priėmė jo įstatyminės įpėdinės – ieškovės J. Ž. ir R. R.. Prašymą atkurti nuosavybės teises į J. Ž., M., iki 1940 metų valdytą 4,61 ha žemės dalį ( - ), Kauno rajono savivaldybėje yra pateikęs atsakovas R. Ž., kuriame J. A. Ž. yra nurodytas kaip įpėdinis. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus – S.M. Ž. nuosavybės teisių atkūrimo bylą, ieškovės R. R. paaiškinimus, liudytojo A. Ž. parodymus, padarė išvadą, kad J. A. Ž., miręs ( - ), buvo pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises į savo tėvo J. Ž., M., valdytą žemę, esančią ( - ) Kauno rajone, kuris šiuo metu yra dingęs. Teismas rėmėsi ieškovės R. R. paaiškinimais, jog jai buvo žinoma, kad jos tėvas J. A. Ž. 1991 m. lapkričio mėnesį pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į savo tėvo J. Ž., M. iki 1940 metų valdytą 4,61 ha žemės dalį, esančią ( - ), Kauno rajono savivaldybėje. Aplinkybę, kad šiuo metu jau miręs ieškovės tėvas buvo pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises, teismo posėdžio metu patvirtino ir tretysis asmuo A. Ž., kuris nurodė, jog iš pusseserių žinojo, jog jų tėvas buvo pateikęs prašymą. Teismas nustatė, kad S.M. Ž. nuosavybės teisių byla buvo tvarkoma neatsakingai, byla nebuvo susiūta ir sunumeruota, tai buvo padaryta tik pateikiant bylą į teismą. Bylos, pateiktos teismui, ir bylos, pateiktos ieškovių atstovei, numeracija skiriasi, bylos apyrašas buvo sudarytas M., kuri tuo metu, kai jis turėjo būti daromas, nedirbo. Byloje nebuvo tinkamai registruojami visi dokumentai, tarp jų ir tie, kurių pateikimo terminai ir jų praleidimo pasekmės yra reglamentuoti teisės aktų, t.y. gimimo liudijimai, kiti giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai, jų pateikimo datos.

7Tenkindamas ieškovių prašymą atnaujinti terminą nuosavybės teises bei giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti, teismas padarė išvadą, kad ieškovės terminą pateikti giminystės ryšį ir nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus praleido dėl svarbių priežasčių. Teismas nurodė, kad J. A. Ž., kuris 1991 m. lapkričio mėnesį pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, mirė ( - ). Aplinkybes ar buvo pateikti kiti nuosavybės teisių atkūrimo procesui reikalingi dokumentai teismui negalėjo patvirtinti nei paneigti nė viena iš šalių. Po prašymo pateikimo J. A. Ž. sunkiai susirgo, tapo I grupės invalidu, todėl negalėjo tinkamai domėtis nuosavybės teisių atkūrimo procesu. Tiek ieškovė J. Ž., tiek jos dukra B. paaiškino, kad buvo nuvykusios į tuometinę Agrarinę tarnybą domėtis dėl nuosavybės teisių atkūrimo, bet joms buvo paaiškinta, kad nuosavybės teisių klausimas bus išspręstas teigiamai. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad institucija visą nuosavybės teisių atkūrimo procesą nebendravo su ieškovėmis.

81992 08 22 susitarimą, sudarytą tarp B. Ž. ir R. Ž., kurio pagrindu buvo atkurtos pretendentams nuosavybės teisės, teismas panaikino, pripažinęs, jog susitarimas buvo patvirtintas ne notaro, o ( - ) apylinkės konsultantės Z. R., todėl laikė, kad 1992 08 22 susitarimas buvo sudarytas nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos.

9Teismas, atsižvelgęs į aukščiau padarytas išvadas sprendė, kad Kauno apskrities viršininko įsakymas 2008 04 02 Nr.02-053903 dėl Kauno apskrities viršininko 2002 09 25 įsakymo Nr.02-05-5215 ir 2003 04 15 įsakymo Nr.02-05-2410 pakeitimų bei dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno r.) dalyje dėl nuosavybės teisės atkūrimo R. Ž. į 4,61 ha žemės ( - ) bei 2008 04 02 Kauno apskrities sprendimas Nr.52/23265 Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui R. Ž. yra priimti nepakankamai ištyrus visas aplinkybes, pažeidžiant imperatyvias Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo normas, reglamentuojančias nuosavybės teisių atkūrimo procesą ir tvarką, todėl šiuos administracinius aktus, kaip pažeidžiančius imperatyvias įstatymo normas ir ieškovių teises bei pareigas, panaikino.

10Teismas netenkino ieškovių R. R. ir J. Ž. reikalavimo priteisti iš atsakovų 5.000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kadangi ieškovės neįrodė, jog dėl atsakovų veiksmų patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus ir pan.

11Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovės, besikreipdamos į teismą, įstatymo nustatyto ieškinio senaties termino nepraleido. Teismo nuomone, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog apie pažeistas savo teises ieškovės R. R. ir J. Ž. sužinojo gavę iš Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 03 31 raštą Nr. S6-912. Kauno apskrities viršininko įsakymas Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo ir Kauno apskrities sprendimas Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje priimti 2008 04 02. Apie sudarytą 1992 08 22 susitarimą ieškovės sužinojo, jų atstovei advokatei išreikalavus iš kompetentingos institucijos nuosavybės teisių atkūrimo bylą. Ieškovė J. Ž. į teismą kreipėsi 2008 04 22, o ieškovė R. R., paaiškėjus naujoms aplinkybėms, su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynybos kreipėsi 2009 03 02.

12Apeliaciniu skundu (b.l. 91-98, t.3) atsakovas R. Ž. prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. sprendimo dalį, kuria patenkinti ieškovių reikalavimai ir priimti naują sprendimą - ieškinį šioje dalyje atmesti; priteisti iš ieškovių atsakovo naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nesutinka su sprendimo dalimi, kadangi teismas netinkamai išaiškino įstatymo normas, reglamentuojančias nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį nekilnojamąjį turtą, terminų atnaujinimą, neobjektyviai, nevisapusiškai ir netinkamai nustatė bylos aplinkybes, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, padarė išvadas, priešingas esantiems byloje duomenims bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

13Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad J. A. Ž. buvo pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą tinkamai ir laiku. Teismas visiškai neįvertino, kad aplinkybę dėl tariamo prašymo pateikimo ieškovė J. Ž. įrodinėjo R. Ž. 1991 10 23 pateiktu prašymu atkurti nuosavybės teises, o R. R. dėl prašymo nurodė visai kitas aplinkybes: kad prašymas buvo pateiktas atskirai tėvo, kad buvo pateiktas 1991 m. lapkričio mėnesį. Ieškovių atstovė 2009 02 06 teismo posėdyje nurodė (b.l. 108, t.2), kad visi pretendentai pateikė kartu prašymą, t.y. tą, kurį pateikė R. Ž. 1991 10 23. Minėto posėdžio metu taip pat nurodė, kad ieškinio pagrindo nekeičia ir neįrodinėja aplinkybių, kad J. A. Ž. buvo pateikęs atskirą prašymą. Skirtingų asmenų (ieškovo pusės) priešingų aplinkybių nurodymas apie tą patį faktą akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovės nežino nei velionio J. A. Ž. valios dėl žemės grąžinimo, nei dokumentų tvarkymo aplinkybių 1991 metais, nei prašymo pateikimo ar nepateikimo aplinkybių, nei susitarimų su R. bei B. Ž.. Dėl šių prieštaringų ieškinio pagrindo aplinkybių ir ieškovių tikrovės faktų neatitinkančių paaiškinimų, ieškiniai buvo nepagrįsti ir atmestini. Nors R. Ž. savo 1991 10 23 prašyme buvo nurodęs tuo metu jam žinomus gyvus pretendentus, tačiau šis prašymas negali būti laikomas J. A. Ž. pateiktu prašymu, kuriame būtų išreikšta ieškovių sutuoktinio ir tėvo valia. Prašymams grąžinti žemę yra nustatyta forma, kuri patvirtinta Žemės nuosavybės teisę įrodančių dokumentų gavimo tvarkos 1 priedu. Prašymas privalo būti pateiktas piliečio vardu, kuriame turi būti išreikšta valia į kokį išlikusį nekilnojamąjį turtą pageidauja atkurti nuosavybės teises, kokiu būdu, ir privalo būti pasirašytas pateikiančio prašymą asmens. R. Ž. nebuvo ieškovės tėvo įgaliotas asmuo, jis veikė tik savo vardu. Šioje byloje teismas turėjo vadovautis ir 1997 09 29 Vyriausybės nutarimo Nr.1057, 7 punktu, reglamentavusiu nuosavybės teisių atkūrimo įgyvendinimo tvarką, kuris konkretizavo, kad prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pasirašo jį pateikęs pilietis, o tais atvejais, kai prašymą pateikia kartu keli piliečiai, visi bendrą prašymą pateikę piliečiai.

14Apeliantas nesutinka su teismo nuomone, kad įrodinėjimo našta dėl prašymo nepateikimo tenka viešajam administravimo subjektui. Jokios išimties dėl įrodinėjimo naštos, kaip darbo bylose, nenustato nei civilinis procesas, nei specialus įstatymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Ieškovėms privalėjo būti taikomas CPK 178 straipsnis, įpareigojantis šalį įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus. Ieškovės nepateikė jokių įrodymų, kad iki 2001 12 31 buvo pateiktas prašymas J. A. Ž. vardu atkurti nuosavybės teises ir, kad iki 2003 12 31 buvo pateikti visi reikiami nuosavybės teisių atkūrimui dokumentai, o taip pat nepateiktas teismo sprendimas, kuriuo būtų atnaujintas terminas prašymui ir dokumentams pateikti.

15Apeliantas taip pat nurodė, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes visiškai nevertino J. Ž. ieškinyje, patikslintame ieškinyje nurodyto pagrindo bei ieškovės paaiškinimų, kad sutuoktinis buvo pateikęs prašymą su R. Ž., neaptarė rašytinio įrodymo 1991 10 23 R. Ž. prašymo, nepasisakė ar prašymą galima vertinti kaip paduotą dviejų asmenų. Teismas neįvertino kitos ieškovės ieškinio, patikslinto ieškinio, paaiškinimų, radikaliai priešingų ieškovės J. Ž. paaiškinimams ir padarė išvadą apie tariamai tinkamai laiku pateiktą J. A. Ž. prašymą be jokių įrodymų - rašytinių, liudytojų ar kt. , o tik remdamasis prielaidomis, viešojo administravimo subjekto darbo tvarkos kritikavimu. Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad dėl žemės reformos tarnybos, žemėtvarkos skyriaus darbuotojų darbo būtų teikti skundai, atlikti patikrinimai, nustatyti kokie tai pažeidimai tvarkant nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į Ž. iki nacionalizacijos turėtą žemę. Tai patvirtino ne tik Kauno apskrities viršininko administracijos atstovas, bet pripažino teisme ir ieškovė J. Ž. (b.l. 108, t.2). Oficialus rašytinis įrodymas - prašymų registracijos žurnalas patvirtino, kad yra registruoti tik Romualdo bei B. Ž. prašymai. Pagal Vyriausybės nutarimą Nr.470 (1991 m) su prašymu turėjo būti pateikti pilietybę patvirtinantys dokumentai, tačiau jų nuosavybės atkūrimo byloje nėra. Ieškovės teisme nurodė, kad buvo pateikti ir giminystę ir nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, tačiau negalėjo detalizuoti kada ir kokie dokumentai, o taip pat nepateikė jokių įrodymų dėl jų pateikimo ir dingimo aplinkybių. Patikslintu ieškiniu ieškovės prašė atnaujinti terminą šiems dokumentams pateikti, nes tariamai jie yra dingę dėl darbuotojų kaltės. Pažymėtina ir tai, kad 2009 02 06 teismo posėdžio metu ieškovė J. Ž. nurodė, kad „ maždaug po 3-4 metų sužinojo, kad pareiškimo nėra,... dėl šito nieko nesiaiškinom, niekur nesikreipėm“ (b.l. 108, t.2). Šie ieškovės paaiškinimai akivaizdžiai patvirtina ieškinių nepagrįstumą. Visiškai neįtikėtina, kad siekiant atgauti J. A. Ž. priklausančią žemės dalį, dvi ieškovės, žinodamos, kad nėra pateikto prašymo dar 1994 – 1995 metais, nieko nedarė, nieko neieškojo, nesiskundė. Juolab, tuo metu dar buvo gyvas pats J. A. Ž., tačiau nei jis, nei po jo mirties sutuoktinė, nei dukra nerašė prašymo atkurti nuosavybės teises, neteikė jokių kitų dokumentų. Dukra R. R. visiškai buvo pasyvi, nes net dėl palikimo priėmimo nebuvo kreipusis į notarų biurą, o į teismą kreipėsi tik kai jos motina buvo pradėjusi bylinėjimosi procesą šioje byloje, t.y. 2009 m. Ieškovė R. R. veiksmai įrodo, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas nebuvo vykdomas dėl J. A. Ž. žemės dalies, nes po tėvo mirties 1997 m., ji būtų negalėjusi be teisių perėmimo domėtis nuosavybės teisių atkūrimo byla, kadangi yra išsilavinusi, orientuota, bendravo su seserim B., kuri dirbo apylinkėje, išmanė žemės grąžinimo dokumentų tvarkymo procedūrą.

16Kad J. A. Ž. nepageidavo atkurti nuosavybės teises patvirtina aplinkybės, jog jis dirbo fabrike, o nuosavybės teisės į žemę buvo atkuriamos natūra, nes įstatymas numatė reikalavimą gyventi, dirbti žemę arba būti pasirengusiam ūkininkauti. Ši aplinkybė privalėjo būti patvirtinta dokumentais.

17Kadangi buvo sujungtos dvi bylos ir ieškinio reikalavimai neadekvatūs, todėl sprendimo rezoliucinėje dalyje privalu buvo nurodyti kokia, kurios ieškovės ieškinio dalis tenkinama. J. Ž. nebuvo pateikusi reikalavimo pripažinti J. A. Ž. prašymą paduotą tinkamai ir laiku, tokį prašymą buvo pateikusi tik ieškovė R. R. 2009 09 08 ieškinyje.

18Kadangi 1992 m. nuosavybės teisių atkūrimo byloje buvo tik du pretendentai, kurie ir pasirašė susitarimą, dėl šios priežasties šį susitarimą vertinti kaip pažeidžiantį kitų pretendentų interesus ar jų teisių perėmėjų interesus, nėra jokio pagrindo. Nėra pagrindo pripažinti jį niekiniu ar negaliojančiu dėl to, kad nebuvo patvirtintas notaro. Tuo metu ši kompetencija buvo perduota apylinkėms. Susitarimą tarp dviejų pretendentų, tarp kurių ginčai iki šiol nekilo, patvirtino apylinkės darbuotoja. Teismas visai netyrė aplinkybių dėl tuo metu tvirtinusio asmens turėtų įgalinimų. Šis reikalavimas turėjo būti atmestas dėl vieno pagrindinio motyvo, kad ieškovės neturi reikalavimo teisės.

19Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio senaties institutą. Prašant taikyti ieškinio senatį, pirmiausia teismas turi nustatyti, ar ieškovai turi reikalavimo teisę. Šioje byloje abi ieškovės neturi reikalavimo teisės ginčyti nuosavybės teisių atkūrimo sandorių, nes nei pats J. A. Ž. iki 1997 m. spalio mėnesio, nei teisių perėmėja J. Ž., nei po 2009 m. teismo sprendimo ieškovė R. R. nėra pateikę prašymų atkurti nuosavybės teises į žemę. Nors ieškovė R. R. ieškinyje nurodo, kad apie 1992 08 22 susitarimą sužinojo 2009 m. vasario mėnesį, tačiau apie tokį susitarimą ši ieškovė žinojo ar turėjo ir galėjo sužinoti daug anksčiau. Ieškovė J. Ž. 2009 02 06 teismo posėdžio metu pripažino, kad žinojo apie Kauno apygardos administraciniame ir Kauno rajono apylinkės teisme vykstančius teisminius procesus (b.l. 109, t.2). J. Ž. negalėjo teismui paaiškinti, kodėl, žinodama apie teisminius ilgamečius procesus dėl ginčo žemės, neįstojo į bylas. Kadangi ieškovės gyveno kartu, todėl nelogiška, kad R. R. nebuvo žinomi minėti faktai. J. Ž. pripažino, kad bendravo su giminėmis, o pateiktas teismo sprendimo iš kitos civilinės bylos ( su A. V., A., S.) patvirtina, kad daugelis trečiųjų asmenų buvo įstoję ir aktyviai dalyvavo abiejuose bylose. Nuosavybės teisių atkūrimo procedūra buvo labai ilga ir sudėtinga, ji tęsėsi nuo 1991 m. iki 2008 m. Ieškovė ir jos motina J. Ž. labai gerai žinojo apie nuosavybės teisių atkūrimo procesą, kilusius sunkumus, konfliktus ir ilgą bylinėjimosi procedūrą. Tretieji asmenys V. Ž., V. Ž., B. G. dalyvavo civilinėse bylose, kurios buvo nagrinėjamos Kauno apygardos administraciniame teisme, Kauno rajono apylinkės teisme. Kiti šeši pretendentai 1995 05 26 buvo pasirašę susitarimą dėl žemės dalies nuosavybės teisių atkūrimo. Teismas visiškai nevertino J. Ž. paaiškinimų 2009 02 06 teismo posėdyje, jog apie J.A. Ž. pareiškimo dingimo faktą ieškovės žinojo 1994-1995 metais. Tuo metu dar nebuvo pasibaigęs terminas prašymų pateikimui, todėl jį (prašymą) galėjo netrukdomai pateikti. Kadangi ieškovė nurodo faktą, kad žinojo apie pareiškimo J. A. Ž. vardu nebuvimą, akivaizdu, kad 1994 – 1995 metais J. Ž. turėjo domėtis nuosavybės teisių atkūrimo byla ir turėjo matyti ir 1992 08 22 susitarimą. Todėl, įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad terminas praleistas dėl pačių ieškovių nerūpestingumo, savo rizikos, pasitikėjimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 10 10 nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2005, pažymėjo, kad ypač svarbu užtikrinti ieškinio senaties termino instituto taikymą žemės santykiuose, nes žemės reforma negali vykti neribotą laiką. Atmetant ieškinį dėl ieškinio senaties termino praleidimo, argumentai dėl ieškiniu pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo, nenagrinėtini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 11 24 nutartis civilinėje byloje 3K-3-761/2003).

20Ieškovių prašymas atnaujinti terminą dokumentams pateikti negali sukelti teisinių pasekmių, nes nei J. A. Ž., nei ieškovės nebuvo išreiškę valios dalyvauti nuosavybės teisių atkūrimo procese. Be to ieškovės nenurodė nei vienos svarbios termino praleidimo priežasties.

21Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą.

22Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 105-109, t.3) tretieji asmenys J. Ž., A. Ž., G. Ž., A. Ž. ir G. Ž. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovių ieškinys dėl pažeistų teisių yra pagrįstas ir tenkintinas, nes Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas ieškovės J. Ž. sutuoktiniui, J. A. Ž. suteikė teisę susigrąžinti nuosavybės teises į tėvo, J. Ž., iki 1940 metų nuosavybės teisėmis valdytą žemę ( - ). Šioje byloje būtina atsižvelgti į protingumo, sąžiningumo kriterijus, taip pat, būtina įvertinti, ( - ) kad atskirų prašymų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į S. ir J. Ž. žemę nerašė ir kiti pretendentai, o būtent, prašymus užpildė tik R. Ž. ir B. Ž., o šių prašymų pagrindu nuosavybės teisės buvo atkurtos prašymuose nurodytų pretendentų vardu. R. Ž., žinodamas, kad į tą patį žemės sklypą pretenduoja ir J. A. Ž., kiti J. A. Ž. įpėdiniai, neturėjo teisės vienašališkai sudaryti 1992 m. rugpjūčio 22 d. susitarimo, kuriuo pasidalijo žemės sklypą R. ir B. Ž.. Teismas visiškai pagrįstai nustatė, jog J. A. Ž. buvo pateikęs prašymą laiku ir tinkamai, remdamasis ne tik ieškovės R. R. paaiškinimais, bet ir trečiojo asmens A. Ž. parodymais, surinktais byloje įrodymais, pagrindžiančiais aplinkybes, jog nuosavybės atkūrimo byla dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. Ž. iki 1940 metų valdytą 4,61 ha žemės sklypą, esantį ( - ) buvo tvarkoma aplaidžiai, dėl ko teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovės R. R. tėvas buvo pateikęs prašymą laiku ir tinkamai. Teismas taip pat pagrįstai atnaujino terminą pateikti giminystės ryšį ir nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog apie pažeistas savo teises ieškovės R. R. ir J. Ž. sužinojo gavę iš Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 03 31 raštą Nr. S6-912, kuriame nurodyta, jog prašymą į J. Ž. žemės dalį pateikė R. Ž.. Kauno apskrities viršininko įsakymas dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo ir Kauno apskrities 2008 04 02 sprendimas Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje priimti 2008 04 02. Apie sudarytą 1992 08 22 susitarimą ieškovės sužinojo, jų atstovei advokatei išreikalavus iš kompetentingos institucijos nuosavybės teisių atkūrimo bylą. Ieškovė J. Ž. į teismą kreipėsi 2008 04 22, o ieškovė R. R., paaiškėjus naujoms aplinkybėms, su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynybos kreipėsi 2009 03 02. Atsakovas nepagrįstai nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūra buvo vykdoma gana ilgai, ieškovės apie savo teisių pažeidimus žinojo. Nors J. Ž. ir bendravo su giminėmis, tačiau nei vienas tretysis asmuo teismo posėdžio metu nepatvirtino atsakovo teiginių, jog apie nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, sudarytus susitarimus, padarytus pažeidimus bei priimtus sprendimus žinojo ir J. Ž. bei R. R..

23Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 114-116, t.3) atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kauno apskrities viršininko administracija nurodė, kad ji sutinka su apelianto argumentais ir mano, jog teismo sprendimas dalyje, kuria patenkintas ieškinys, nepagrįstas ir neteisėtas, teismas nepilnai ir nevisapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, visus byloje pateiktus įrodymus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo tokios kategorijos bylose formuojamos teismų praktikos. Teismo sprendimo išvados apie faktines bylos aplinkybes, jų buvimą ar nebuvimą gali būti motyvuojamos tik CPK numatytais įrodymais, gautais CPK nustatyta tvarka, sprendimas negali būti pagrįstas prielaidomis apie bylos aplinkybes, tačiau teismas padarė išvadą apie tariamai laiku J. A. Ž. pateiktą prašymą be jokių įrodymų: rašytinių, liudytojų ar kt., o tik remiantis prielaidomis. Teismų praktikos analizė rodo, kad nors pilietis turėjo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, tačiau pats prašymo atitinkamoms institucijoms nebuvo pateikęs ir kitokiu būdu savo valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo nebuvo išreiškęs, nelaikytinas pretendentu į nuosavybės teisių atkūrimą. Nagrinėjant bylą, ieškovai nepateikė ne tik įrodymų apie tariamai paduotą prašymą, bet ir kitų dokumentų, kuriais būtų išreikšta J. A. Ž. valia atkurti nuosavybės teises. J. A. Ž. tinkamai nepareiškė savo valios. Dėl šios priežasties ieškovės prašė atnaujinti terminą pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinančius dokumentus.

24Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 118-123, t.3) ieškovės R. R. ir J. Ž. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Jos nurodė, kad 1998 m. ieškovė J. Ž. lankėsi Agrarinėje tarnyboje ir paklausus, kaip vyksta žemės atkūrimo procesas, jai buvo paaiškinta, jog nuosavybės teisės bus atkurtos. Dėl nuosavybės teisių atkūrimo bylos domėjosi ir sesuo B., tačiau jai taip pat buvo paaiškinta, jog reikalui esant bus informuota. Jokių raštų iš kompetentingos institucijos apie nuosavybės teisių atkūrimo procesą pagal pateiktą tėvo prašymą negavo iki 2008 m., kuomet užklausimą pateikė ieškovių advokatė. Pradėjus domėtis nuosavybės teisių atkūrimo procesu, paaiškėjo, jog nėra išlikęs J. A. Ž. prašymas. Siekiant apginti savo pažeistas teises į teismą pirmiausia kreipėsi J. Ž., tačiau vėliau paaiškėjus, jog J. A. Ž. buvo pateikęs prašymą, tačiau prašymas dingo, į teismą su ieškiniu kreipėsi ieškovė R. Ž.. Teismas visiškai pagrįstai nustatė, jog J. A. Ž. buvo pateikęs prašymą laiku ir tinkamai, remdamasis ne tik ieškovės R. R. paaiškinimais, bet ir trečiojo asmens A. Ž. parodymais, surinktais byloje įrodymais, dėl ko teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovės R. R. tėvas buvo pateikęs prašymą laiku ir tinkamai. Ieškovių nuomone, civilinėje byloje surinkta pakankamai įrodymų, kad nuosavybės teisių atkūrimo byla buvo tvarkoma neatsakingai. Atsakovas, teigdamas, jog tvirtinti susitarimus buvo perduota apylinkėms, nenurodė jokio teisės akto, kuris reglamentuotų tokio susitarimo patvirtinimo funkcijos perdavimą apylinkės konsultantei. Pirmosios instancijos teismas nurodė 1991 09 05 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr.376, kuriame nurodyta, jog raštiškas susitarimas dėl nuosavybės teisės atstatymo į žemę ir kitą nekilnojamąjį turtą tvirtinamas notariškai. Kadangi 1992 08 22 susitarimas yra sudarytas nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, jį teismas pagrįstai panaikino. Atsakovas nepagrįstai nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūra buvo vykdoma gana ilgai, ieškovės apie savo teisių pažeidimus žinojo. Nors ir Ž. bendravo su giminėmis, tačiau nei vienas tretysis asmuo teismo posėdžio metu nepatvirtino atsakovo teiginių, jog apie nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, sudarytus susitarimus, padarytus pažeidimus bei priimtus sprendimus žinojo ir J. Ž. bei R. R..

25Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsakovas R. Ž. prašė apeliacinį skundą patenkinti, priteisti jam turėtas bylinėjimosi išlaidas, ieškovių atstovė ir tretieji asmenys A. Ž. ir G. Ž. prašė apeliacinį skundą atmesti, trečiųjų asmenų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos bei Kauno rajono savivaldybės atstovai prašė apeliacinį skundą patenkinti.

26Apeliacinis skundas tenkintinas.

27Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

28Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino byloje pateiktus įrodymus, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad J. A. Ž. buvo pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą tinkamai ir laiku, dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

29Iš byloje pateikto Piliečių prašymų grąžinti žemę (išmokėti kompensaciją) registravimo žurnalo kopijos (b.l. 135-146, t.2) matyti, jog J. A. Ž. vardu registruoto prašymo nebuvo. Į registracijos žurnalą įrašyti tik R. Ž. ir B. Ž. pavardės, nurodant prašymo pateikimo datą (b.l. 140-141, t.2). Taip pat nėra jokių taisymų, jog į žurnalą J. A. Ž. būtų buvęs įrašytas, o po to išbrauktas. Dėl šio rašytinio įrodymo pirmosios instancijos teismas iš viso nepasisakė. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir dėl liudytojos Z. T. Š. parodymų, kurie yra svarbūs. Ši liudytoja nurodė, kad 1998 m. priklausė Žemės savininkų sąjungai, buvo Tarybos narė ir Tarybos pavedimu 1998 metais buvo atliktas patikrinimas visoje Lietuvoje bylų tų pretendentų, kurie turėjo ir asmeninio ūkio žemės. Liudytoja atkreipė dėmesį, jog 1998 m. pavasarį byloje buvo tik R. Ž. pareiškimas (b.l. 73, t.3). Atkreiptinas dėmesys, jog aplinkybei įrodyti, kad J. A. Ž. 1991 m. buvo pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises, ieškovės nepateikė nei vieno rašytinio įrodymo. Ieškovei J. Ž. žinant, jog byloje nėra prašymo (b.l. 108, t.2), ką ieškovė nurodė teismo posėdžio metu, ieškovė turėjo teisę skųsti valdininkų veiksmus, ar imtis kitų priemonių, juo labiau, jog pasak ieškovės, Agrarinėje tarnyboje dirbo jos dukra B. Tačiau iš nuosavybės teisių atkūrimo bylos matyti, jog nuosavybės teisių atstatymu domėjosi tik atsakovas R. Ž.. Atkreiptinas dėmesys ir į ieškovių paaiškinimus, kurie yra nenuoseklūs, prieštaringi, kas akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovės nežinojo nei prašymo pateikimo ar nepateikimo 1991 m. aplinkybių, nei dokumentų tvarkymo aplinkybių. Ieškovė J. Ž. ieškinyje (b.l. 28,30, t.1) nurodė, kad jos sutuoktinis J. A. Ž., 1991 10 23 ( - ) apylinkės agrarinės reformos tarnybai buvo pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises į J. Ž., M., iki 1940 metų valdytą 4,61 ha žemės dalį ( - ), Kauno rajono savivaldybėje. Šią aplinkybę patvirtina 1991 m. spalio 23 d. Kauno rajono ( - ) apylinkės agrarinės reformos tarnybai R. Ž. vardu pateiktas prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. A. Ž. tėvo J. Ž. (mirusio) nuosavybės teise valdytą žemės dalį, kuriame J. A. Ž. nurodytas kaip įpėdinis. 2009 02 06 parengiamajame teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo kreiptasi R. vardu ir nurodyti kiti pretendentai, kad J. A. Ž. išreiškė savo valią tuo pačiu prašymu, kurį pateikė R. Ž. ir, kad ieškinio pagrindas nebus keičiamas ir neįrodinės aplinkybių, jog J. A. Ž. buvo pateikęs atskirą prašymą (b.l. 108, t.2). Tos pačios dienos teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad pareiškimas buvo parašytas apylinkėje, kartu su vyru buvo dukra, kuri dirbo toje apylinkėje. Kad pareiškimo nebėra, sužinojusi po 3-4 metų, tačiau niekur nesikreipė ir nesiaiškino (b.l. 108, t.2). 2009 12 15 teismo posėdyje ieškovių atstovė paaiškino, kad prašymas ir visi turimi dokumentai buvo pateikti įstatymų nustatyta tvarka, tačiau susipažinus su nuosavybės teisių atkūrimo byla, paaiškėjo, kad prašymo, giminystės ryšį ir nuosavybės teisių patvirtinančių dokumentų bei duomenų apie jų pateikimą byloje nėra. Nuosavybės teisių atkūrimo byloje rado tik 2 prašymus: B. Ž. ir R. Ž., todėl ieškovės ir kreipėsi į teismą apginti pažeistas teises (b.l. 4-5, t.3). Ieškovė R. R. ieškinyje (prijungta civilinė byla Nr.2-2978-214/2009, b.l. 1-8) nurodė, kad jos tėvas buvo pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises 1991 10 23 R. Ž. vardu, kuriame J. A. Ž. nurodytas kaip įpėdinis. Tačiau 2009 12 15 teismo posėdyje ieškovė R. R. paaiškino, kad tėtis buvo nuvykęs į Agrarinę tarnybą ir parašė prašymą (b.l. 55, t.3). Akivaizdu, kad ieškovės pradiniuose ieškiniuose nurodžiusios, jog J. A. Ž. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikė tuo pačiu prašymu, kurį pateikė R. Ž., bylos nagrinėjimo eigoje jau teigė, kad J. A. Ž. savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo išreiškė atskiru prašymu. Šie prieštaringi paaiškinimai leidžia daryti išvadą, jog prašymas J. A. Ž. vardu dėl nuosavybės teisių atkūrimo nebuvo pateiktas. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, jog J. A. Ž. buvo pateikęs prašymą, rėmėsi tik ieškovių paaiškinimais, bei aplinkybe, kad nuosavybės teisių atkūrimo byla nebuvo susiūta ir sunumeruota, o tai buvo padaryta tik pateikiant bylą į teismą.

30Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą dėl prašymo nepateikimo perkėlė viešajam administravimo subjektui. Pateikti įrodymus, kad tam tikras prašymas buvo pateiktas ar nepateiktas, turi šias aplinkybes teigiantis pareiškėjas. Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad dėl reformos tarnybos, žemėtvarkos skyriaus darbuotojų darbo būtų teikti skundai, atlikti patikrinimai, nustatyti kokie tai pažeidimai tvarkant nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į Ž. iki nacionalizacijos turėtą žemę. Tai patvirtino ne tik Kauno apskrities viršininko administracijos atstovas, bet pripažino teisme ir ieškovė J. Ž. (b.l. 108, t.2). Byloje buvo pateikta Piliečių prašymų grąžinti žemę (išmokėti kompensaciją) registravimo žurnalo kopija apie registruotus pretendentų prašymus (b.l. 135-146, t.2). Žurnale nebuvo numatyta grafa – registracijos numeris, tik prašymo padavimo data bei prašytojo bylos kodas, todėl registracijos numeriai, nurodyti R. Ž. ir B. Ž. prašymuose, nei paneigia, nei patvirtina aplinkybę, jog buvo padaryta pažeidimų registruojant pretendentų prašymus.

31Nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį nekilnojamąjį turtą reglamentuojantys norminiai teisės aktai nustato prašymo atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą turinį ir formą. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 11 straipsniu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. rugpjūčio 15 d. nutarimu Nr. 331 patvirtinta prašymo dėl išlikusio nekilnojamojo turto sugrąžinimo forma numatė, kad prašyme dėl išlikusio nekilnojamojo turto sugrąžinimo ar kompensacijos už jį išmokėjimo turėjo būti nurodyta prašymą padavusio piliečio vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, išlikusio nekilnojamojo turto rūšis, dydis, buvimo vieta, nuosavybės teisės į šį turtą pagrindas, dabartinis turto valdytojas, nuosavybės teisės netekimo laikas ir būdas, kiti prašymą padavusiam asmeniui žinomi piliečiai, turintys teisę į šio turto sugrąžinimą pagal šį įstatymą, pageidavimas atgauti turtą natūra arba gauti už jį kompensaciją (nurodant pageidaujamą kompensacijos būdą), pareiškėjo pilietybę patvirtinantis dokumentas. Prašymas, nurodžius nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus bei prašymo padavimo datą, turėjo būti pasirašytas prašymą padavusio asmens. Pagal Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 11 straipsnį bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 7 ir 9 punktus prašyme atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nurodoma piliečio, turinčio teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, išlikusio nekilnojamojo turto savininko vardas, pavardė ir to turto rūšis, dydis, buvimo vieta, nuosavybės teisių į šį turtą pagrindas, dabartinis turto valdytojas, nuosavybės teisių netekimo laikas, būdas, pageidaujamas nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdas (tais atvejais, kai piliečiai nepageidauja turto susigrąžinti natūra), vietovė, kurioje pageidaujama gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypus ar vandens telkinį, o tais atvejais, kai neatkuriamos nuosavybės teisės į visą anksčiau turėtą žemę, mišką ar vandens telkinį (jei šis plotas yra laisvas ir grąžintinas natūra), - žemės, miško ar vandens telkinių plotai, į kuriuos pageidaujama atkurti nuosavybės teises. Prašymą pasirašo jį pateikęs pilietis, o tais atvejais, kai prašymą pateikia kartu keli piliečiai, - visi bendrą prašymą pateikę piliečiai.

32Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2005 11 24 aprobuotose Teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijose pritarta praktikai, pagal kurią asmenys, kurie pretendento prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo nurodyti kaip pareiškėjui žinomi piliečiai, turėję teisę į turto sugrąžinimą, tačiau patys nepareiškę valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo jiems, nepripažįstami pretendentais į nuosavybės teisių atkūrimą. Tačiau asmenys, kurie pretendento prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo nurodyti kaip pretendentui žinomi piliečiai, turėję teisę į turto sugrąžinimą, ir kurie savo valią dėl nuosavybės teisių jiems atkūrimo nuosavybės teisių atkūrimą vykdančioms institucijoms išreiškė kitais būdais (pvz., tarpusavio ir su pretendentu pasirašytu susitarimu, nurodančiu, į kurias to paties turto dalis jie pageidauja atkurti nuosavybės teises, susitarimu dėl sugrąžintos žemės valdymo bendrosios nuosavybės teise ir pan.), pripažįstami pretendentais į nuosavybės teisių atkūrimą (Administracinių teismų praktika Nr.18, 2005 m. liepa-gruodis).

33Atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką, nagrinėjamuoju atveju, ieškovės turėjo įrodyti, kad J. Ž. sutuoktinis J. A. Ž. išreiškė savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikdamas prašymą savo vardu įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, arba savo valią išreiškė kitais būdais. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog neįrodytas faktas, kad J. A. Ž. išreiškė savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pateikdamas prašymą savo vardu įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, arba savo valią išreiškė kitais būdais, todėl J. A. Ž. nelaikytinas pretendentu į nuosavybės teisių atkūrimą, o ieškovės nelaikytinos pretendento į nuosavybės teisių atkūrimą teisių perėmėjomis. Iš to seka, kad ieškovės neturi reikalavimo teisės ginčyti 1992 m. rugpjūčio 22 d. susitarimo, sudaryto R. Ž. ir B. Ž. dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. Ž. ir S. Ž. iki 1940 metų valdytą 9,21 ha žemę ( - ), Kauno rajone, taip pat reikšti reikalavimą panaikinti Kauno apskrities viršininko 2008 m. balandžio 2 d. įsakymą Nr. 02-05-3903 dėl Kauno apskrities viršininko 2002 09 25 įsakymo Nr. 02-05-5215 ir 2003 04 15 įsakymo Nr.02-05-2410 pakeitimų bei dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo iš dalies, kuria nuosavybės teisės atkurtos R. Ž. vardu į 4,61 ha žemės ( - ) Kauno rajone; taip pat reikšti reikalavimą panaikinti 2008 m. balandžio 2 d. Kauno apskrities sprendimą Nr. 52/23265 ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje R. Ž.”. Todėl naikintina Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. sprendimo dalis, kuria J. A. Ž., mirusio ( - ), pateiktas prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. Ž. iki 1940 metų valdytą 4,61 ha žemės sklypą, esantį ( - ) laikytas paduotu laiku ir tinkamai; pripažintas negaliojančiu 1992 m. rugpjūčio 22 d. R. Ž. ir B. Ž. sudarytas susitarimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. Ž. ir S. Ž. iki 1940 metų valdytą 9,21 ha žemės sklypą, esantį ( - ); panaikintas Kauno apskrities viršininko 2008 m. balandžio 2 d. įsakymą Nr.02-05-3903 dėl Kauno apskrities viršininko 2002 09 25 įsakymo Nr.02-05-5215 ir 2003 04 15 įsakymo Nr.02-05-2410 pakeitimų bei dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo dalyje, kuria nuosavybės teisės atkurtos R. Ž. vardu į 4,61 ha žemės ( - ) panaikintas 2008 m. balandžio 2 d. Kauno apskrities sprendimas Nr.52/23265 dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui R. Ž., šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti.

34Nuosavybės teisės atkūrimas yra subjektinės teisės įgyvendinimas. Asmuo, siekdamas ją įgyvendinti, visų pirma turi būti pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises. Teisėjų kolegijai pripažinus, jog J. A. Ž. neįgyvendino subjektinės teisės į nuosavybės teisės atkūrimą (nepateikė prašymo), J. A. Ž. teisių perėmėjų J. Ž. ir R. R. prašymas atnaujinti joms įstatymų nustatytą terminą nuosavybės teises bei giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti negali būti tenkinamas, todėl naikintina ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovėms terminas nuosavybės teises bei giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujintas.

35Pripažinus, kad ieškovės neturi teisės reikšti reikalavimų dėl pripažinimo negaliojančiais valstybės institucijų sprendimų, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės atsakovui R. Ž., teisėjų kolegijos vertinimu, nereikšmingi yra apeliacinio skundo argumentai dėl ieškinio senaties taikymo.

36Ieškinius atmetus, iš ieškovių atsakovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 131 Lt žyminis mokestis, sumokėtas paduodant apeliacinį skundą (b.l. 99, t.3), 1500 Lt už advokato teisinę pagalbą (b.l. 105, t.2; b.l. 50, t.3; b.l. 70, t.3; b.l. 100, t.3) (CPK 93 str., 98 str.), taip pat iš ieškovių priteistinos, 565,29 Lt išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai (CPK 96 str.).

37Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies antru punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

38apeliacinį skundą tenkinti.

39Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. sprendimo dalį, kuria patenkinti ieškiniai panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinius atmesti. Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. sprendimo dalies, kuria ieškovių ieškininiai reikalavimai atmesti, nekeisti.

40Priteisti atsakovui R. Ž. (a.k. ( - ) gyv. ( - )) iš ieškovių J. Ž. (a.k. ( - ) gyv. ( - )) ir R. R. (a.k. ( - ) gyv. ( - )) iš kiekvienos po 750 Lt (septynis šimtus penkiasdešimt litų) atstovavimo išlaidų, po 65,50 Lt (šešiasdešimt penkis litus 50 centų) žyminio mokesčio.

41Priteisti iš ieškovių J. Ž. (a.k. ( - ) gyv. ( - )) ir R. R. (a.k. ( - ) gyv. ( - )) iš kiekvienos po 282,65 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt du litus ir 65 centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų į valstybės biudžetą. (Mokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (į.k. 188659752) į biudžeto surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbankas“ (banko kodas 7300), įmokos kodas 5660).

42Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo... 3. Ieškovė J. Ž. prašė pripažinti negaliojančiu 1992 m. rugpjūčio 22 d.... 4. Ieškovė R. R. prašė J. A. Ž., mirusio ( - ), pateiktą prašymą dėl... 5. Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinius... 6. Teismas nustatė, kad ( - ) mirė ieškovės J. Ž., sutuoktinis, o ieškovės... 7. Tenkindamas ieškovių prašymą atnaujinti terminą nuosavybės teises bei... 8. 1992 08 22 susitarimą, sudarytą tarp B. Ž. ir R. Ž., kurio pagrindu buvo... 9. Teismas, atsižvelgęs į aukščiau padarytas išvadas sprendė, kad Kauno... 10. Teismas netenkino ieškovių R. R. ir J. Ž. reikalavimo priteisti iš... 11. Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovės, besikreipdamos į teismą,... 12. Apeliaciniu skundu (b.l. 91-98, t.3) atsakovas R. Ž. prašo panaikinti Kauno... 13. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad J. A. Ž. buvo pateikęs prašymą... 14. Apeliantas nesutinka su teismo nuomone, kad įrodinėjimo našta dėl prašymo... 15. Apeliantas taip pat nurodė, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo... 16. Kad J. A. Ž. nepageidavo atkurti nuosavybės teises patvirtina aplinkybės,... 17. Kadangi buvo sujungtos dvi bylos ir ieškinio reikalavimai neadekvatūs, todėl... 18. Kadangi 1992 m. nuosavybės teisių atkūrimo byloje buvo tik du pretendentai,... 19. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio senaties institutą.... 20. Ieškovių prašymas atnaujinti terminą dokumentams pateikti negali sukelti... 21. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė ir... 22. Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 105-109, t.3) tretieji asmenys J. Ž.,... 23. Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 114-116, t.3) atsakovas Kauno... 24. Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 118-123, t.3) ieškovės R. R. ir J.... 25. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsakovas R. Ž. prašė... 26. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 27. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau – CPK) 320 straipsnio... 28. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas... 29. Iš byloje pateikto Piliečių prašymų grąžinti žemę (išmokėti... 30. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios... 31. Nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį nekilnojamąjį turtą... 32. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2005 11 24 aprobuotose... 33. Atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką, nagrinėjamuoju atveju,... 34. Nuosavybės teisės atkūrimas yra subjektinės teisės įgyvendinimas. Asmuo,... 35. Pripažinus, kad ieškovės neturi teisės reikšti reikalavimų dėl... 36. Ieškinius atmetus, iš ieškovių atsakovui priteistinos bylinėjimosi... 37. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio... 38. apeliacinį skundą tenkinti.... 39. Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. sprendimo dalį, kuria... 40. Priteisti atsakovui R. Ž. (a.k. ( - ) gyv. ( - )) iš ieškovių J. Ž. (a.k.... 41. Priteisti iš ieškovių J. Ž. (a.k. ( - ) gyv. ( - )) ir R. R. (a.k. ( - )... 42. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....