Byla 2S-831-492/2010

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,

2teisėjų Tatjanos Žukauskienės, Petro Jaržemskio,

3apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. R. atskirąjį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-51-665/2010 pagal pareiškėjo S. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

5pareiškėjas S. R., patikslinęs savo pareiškimo reikalavimus, prašė: 1) palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas, būdamas 5-os eilės įstatyminis įpėdinis (LR CK 5.11 str. 5 d. įpėdinis - palikėjos brolio vaikas) priėmė E. K., mirusios ( - ), palikimą (gyvenamąjį namą, ūkio pastatus bei kitus kiemo statinius, esančius ( - )) tiesioginio valdymo būdu; 2) palikimo priėmimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas, būdamas 6-os eilės įstatyminis įpėdinis (LR CK 5.11 str. 6 d. - plikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai ( pusbroliai ir pusseserės) priėmė J. K., mirusio ( - ), palikimą - 4,24 ha žemės ūkio paskirties sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - )- tiesioginio valdymo būdu.

6Nurodė, kad pareiškėjas abu palikimus priėmė tiesioginio valdymo būdu, nes mokėjo mokesčius, prižiūrėjo sodyboje esančius statinius. Daugiau pretendentų, siekiančių paveldėti E. K. ir J. K. palikimą, nėra. Mirusiems E. K. ir J. K., kurie buvo ankstesnės eilės įstatyminiai įpėdiniai, paveldėjimo teisės liudijimai nebuvo išduoti, nes jie, nors ir pateikė paveldėjimo vietos notarei pareiškimus apie palikimų priėmimą, tačiau paveldėjimo procedūrų neužbaigė dėl savo mirties. Vadinasi, šių palikimų nepaveldėjo.

7Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad palikimas laikomas priimtu, kai palikimo priėmimo vietos notarui paduodamas pareiškimas apie palikimo priėmimą, kai kreipiamasi į palikimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, kai turtą įpėdinis faktiškai pradeda valdyti. (CK 5.50 str. 2 d.). Mirusiųjų E. K. ir J. K. palikimus priėmė pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai – jų vaikai, nes jie padavė pareiškimus notarui dėl palikimo priėmimo. Nors jiems nebuvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai, tačiau CK 5.66 str., 5.67 str. nėra nustatyta, jog nuosavybės teisė pasibaigia ar išnyksta dėl to, kad nuosavybės teisė per tam tikrą laiką neįforminta. Pažymėjo, kad pareiškėjas apskritai neturi teisės paveldėti ir būti įpėdiniu nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nes nepatenka į įstatyminių įpėdinių baigtinį sąrašą bei nėra sudarytas testamentas. Taigi juridinių faktų nustatymas pareiškėjui negali sukelti jokių pasekmių bei turtinių teisių atsiradimo.

8Švenčionių rajono apylinkės teismas 2010 m. sausio 14 d. nutartimi civilinę bylą Nr. 2-51-665/10 nutraukė. Nurodė, kad pareiškėjo prašomų nustatyti juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas negali sukelti jam jokių pasekmių bei turtinių teisių atsiradimo. Pareiškėjas siekia savo tetos E. K. ir pusbrolio J. K. palikimo paveldėjimo, nors teisės paveldėti nėra įgijęs dėl tos priežasties, kad teise paveldėti jau pasinaudojo palikėjų pirmos eilės įpėdiniai – E. K. sūnus J. K. į E. K. turtą ( LR CK 5.11 str. 1 ir 2 dalys ) ir J. K. sūnus E. K. į J. K. turtą ( LR CK 5.11 str. 1 ir 2 dalys). Pareiškėjo siekiamas paveldėti turtas į bešeimininkio turto apskaitą neįtrauktas, tačiau tai nesukuria pareiškėjui teisinių paveldėjimo galimybių, kadangi jis pretenduoja paveldėti pagal įstatymą, o buvusių, bet jau mirusių, savininkų nuosavybės teisės transformavosi, įvykęs universalus nuosavybės teisių perėmimas dėl palikimo priėmimo paduodant palikimo atsiradimo vietos notarei pareiškimus ir šiuo metu gali būti paveldimas tik paskutinio turto savininko – E. K. palikimas, kuris aktyviai įstojo į paveldėjimo santykius ir mirė. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo nagrinėti pareiškėjo pareiškimą dėl juridinių faktų nustatymo, nes šie faktai nenustatytini teisme ( LR CPK 444 str. 1 d. ).

9Atskiruoju skundu pareiškėjas S. R. prašė Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodė, kad turėtų būti daroma išvada, kad J. K. po savo motinos E. K. mirties ir E. K. po J. K. mirties palikimo nepriėmė, nes nesutvarkė paveldėjimo teisės dokumentų. Todėl jų pareiškimai notarui neteko galios. Savo argumentams pagrįsti apeliantas nurodė teisinius komentarus bei civilinę bylą Nr. 3K-3-656/2002, kurioje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad neatlikus veiksmų per įstatymu nustatytą terminą, laikoma, kad įpėdinis palikimo nepriėmė, taip pat civilinę bylą Nr. 3K-3-162/2008, kurioje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad palikimo priėmimas padavus notarui pareiškimą – nėra nuosavybės turėjimas. Tai reiškia, kad būtina atlikti visą eilę veiksmų, numatytų LR CK 4.27 str. 2 d. ir Nekilnojamojo turto registro įstatyme. Apeliantas taip pat nurodė civilinę bylą Nr. 3K-3-523/2007, kurioje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad paveldėjimo santykiai nutrūksta, jeigu įpėdinis neatlieka jokių veiksmų, taip pat laikytina, kad įpėdinis į paveldėjimo santykius neįstojo, jeigu paveldėjimo teisės neįformintos. Nagrinėjamu atveju J. K. jokių aktyvių veiksmų E. K. palikimui priimti nesiėmė, paveldėjimo byla nebaigta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas Paveldėjimo byla po J. K. mirties taip pat nebaigta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Taigi minėti įstatyminiais įpėdiniai palikimo nepriėmė, aukštesnės eilės įpėdinių nėra, vadinasi yra galimybė į paveldėjimo teisinius santykius įstoti S. R.

10Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašė Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad apeliantas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis iškreipdamas teismo poziciją atitinkamose bylose. Teismas šiose bylose pasisakė, jog tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t.y., kad nuosavybės teisę įgytų įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Tam turi būti atliktas vienas iš įstatyme numatytų aktyvių veiksmų (CK 5.50 str. 2,3 d.) Nuosavybės teisės neįforminimas per tam tikrą laiką gaunant paveldėjimo teisės liudijimą nereiškia nuosavybės teisės pasibaigimo ar išnykimo. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-656/2002 pasisakė dėl 1964 m. CK 587 str. 1 ir 2 d. atitinkančių 2002 m. CK 5.50 str., kuriame nurodyti plikimo priėmimo būdai, o ne 5.67 str., kaip teigė apeliantas. Civilinėse bylose Nr. 3K-3-523/2007 ir Nr. 3K-3-162/2008 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nedviprasmiškai konstatavo, kad pareiškėjai parašė pareiškimus priimti paveldėtą turtą po palikėjų mirties, todėl šie asmenys atsiradusią paveldėjimo teisę įgyvendino, liko neišspręsti tik paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo klausimai. Švenčionių rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notarės I. N. 2009-11-20 rašte Nr. 616 neabejotinai patvirtinama, kad J. K. priėmė palikimą po savo motinos E. K. mirties, o E. K. priėmė palikimą po savo tėvo J. K. mirties. Taigi apeliantas neturi teisės paveldėti ir būti įpėdiniu nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą.

11Pareiškėjo S. R. atskirasis skundas netenkintinas.

12LR CPK 444 str. 1 d. nurodo, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Tai reiškia, kad juridinių faktų nustatymas asmeniui turi sukelti tam tikras teisines pasekmes, - suteikti tam tikras teises, jas pakeisti ar panaikinti. Tais atvejais, kad teismas nustato, jog juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas asmeniui nesukels teisinių pasekmių, civilinę bylą nutraukia (CPK 293 str. 1 p.)

13Pareiškėjas S. R. prašė nustatyti du juridinę reikšmę turinčius faktus, t.y. kad jis, būdamas 5-os eilės įstatyminis įpėdinis (palikėjos brolio vaikas), tiesioginio valdymo būdu priėmė E. K., mirusios ( - ), palikimą (gyvenamąjį namą, ūkio pastatus bei kitus kiemo statinius, esančius ( - )) ir, būdamas 6-os eilės įstatyminis įpėdinis (palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai), tiesioginio valdymo būdu priėmė J. K., mirusio ( - ), palikimą - 4,24 ha žemės ūkio paskirties sklypą, esantį ( - )- tiesioginio valdymo būdu. LR CK 5.11 str. 1 d. nustato įpėdinių pagal įstatymą eilę, o šio straipsnio 2 d. nurodo, kad trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas S. R. yra 5-os eilės įpėdinis paveldint E. K. turtą ir 6-os eilės įpėdinis paveldint J. K. turtą, taigi gali paveldėti šių mirusių asmenų turtą tik jei nėra pirmesnės eilės įpėdinių. Švenčionių rajono 3-ojo notaro biuro 2009-11-20 raštas Nr. 616 patvirtina, kad paveldėjimo byla Nr. 16/2002 po palikėjos E. K. mirties pradėta 2002-01-28 pagal palikėjos sūnaus (pirmos eilės įpėdinio) J. K. pareiškimą palikimui priimti, o paveldėjimo byla Nr. 153/2008 po palikėjo J. K. mirties pradėta 2008-12-16 pagal palikėjo sūnaus (E. K.) pareiškimą palikimui priimti (b.l. 90). Šiame rašte nurodyta, kad abudu minėti asmenys – J. K. ir E. K. – kreipėsi dėl palikimo priėmimo, tačiau abudu mirė neišdavus paveldėjimo teisės liudijimų.

14LR CK 5.50 straipsnis reglamentuoja palikimo priėmimą. Šio straipsnio 2 d. nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taigi ši teisės norma aiškiai nustato, kad asmuo laikomas priėmusiu palikimą nuo vieno iš nurodytų veiksmų atlikimo, taigi ir nuo pareiškimo notarui padavimo. Remiantis minėta teisės norma, darytina išvada, kad J. K. priėmė E. K. palikimą, o E. K. priėmė J. K. palikimą.

15Apelianto nurodytoje civilinėje byloje Nr.3K-3-656/2002 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti, t.y. atlikti tam tikrus valingus veiksmus. Teismas rėmėsi 1964 m. CK 587 str., kuri iš esmės atitinka šiuo metu galiojančio 2002 m. CK 5.50 str. dėl valingų veiksmų atlikimo priimant palikimą. Valingi veiksmai pagal 1964 m. CK 587 str. buvo faktinis turto valdymas arba pareiškimo padavimas notarui dėl palikimo priėmimo. Taigi palikimo priėmimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas siejo su šių veiksmų atlikimu, o ne su paveldėjimo teisės liudijimo išdavimu.

16Apelianto nurodomoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai asmuo priėmė palikimą CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, bet neišsiėmė paveldėjimo teisės liudijimo, nėra kliūtis, jam mirus, palikimui jo įpėdiniams priimti, nes šie tik sutvarko privalomus formalumus, reikalingus paveldėtam turtui įforminti. Tai įrodo, kad atlikimas vieno iš CK 5.50 str. 2 d. numatytų veiksmų reiškia palikimo priėmimą.

17Tiek nurodytose, tiek kitose apelianto atskirajame skunde minimose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylose palikimo priėmimas siejamas taip pat su minėtų įstatyme nustatytų aktyvių veiksmų atlikimu (CK 5.50 str. 2 d.), vienas iš kurių yra pareiškimo padavimas notarui. Padavus pareiškimą notarui yra įgyvendinama paveldėjimo teisė. Taigi darytina išvada, kad apeliantas S. R. netinkamai aiškino teismų praktiką ir teisės normas, reglamentuojančias palikimo priėmimą. Pirmesnės eilės įpėdiniams priėmus E. K. ir J. K. palikimą, pareiškėjas nebeteko teisės paveldėti ginčo turtą, vadinasi, juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas dėl pareiškėjo S. R. faktinio turto valdymo po E. K. ir J. K. mirties neteko prasmės. Taigi pirmos instancijos teismas tinkamai aiškino materialines bei proceso teisės normas, bei, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, pagrįstai nutraukė bylą.

18Remiantis Vilniaus apygardos teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 7,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b.l. 132). Netenkinus atskirojo skundo, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš pareiškėjo (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.)

19Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., 338 str., 339 str., teisėjų kolegija

Nutarė

21Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

22Priteisti iš pareiškėjo S. R. 7,05 Lt teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų į valstybės biudžetą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teisėjų Tatjanos Žukauskienės, Petro Jaržemskio,... 3. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo 4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 5. pareiškėjas S. R., patikslinęs savo pareiškimo... 6. Nurodė, kad pareiškėjas abu palikimus priėmė tiesioginio valdymo būdu,... 7. Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija su... 8. Švenčionių rajono apylinkės teismas 2010 m. sausio 14 d. nutartimi... 9. Atskiruoju skundu pareiškėjas S. R. prašė... 10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities... 11. Pareiškėjo S. R. atskirasis skundas 12. LR CPK 444 str. 1 d. nurodo, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso... 13. Pareiškėjas S. R. prašė nustatyti du juridinę... 14. LR CK 5.50 straipsnis reglamentuoja palikimo priėmimą. Šio straipsnio 2 d.... 15. Apelianto nurodytoje civilinėje byloje Nr.3K-3-656/2002 Lietuvos... 16. Apelianto nurodomoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008 Lietuvos... 17. Tiek nurodytose, tiek kitose apelianto atskirajame skunde minimose Lietuvos... 18. Remiantis Vilniaus apygardos teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su... 19. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str.... 21. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartį palikti... 22. Priteisti iš pareiškėjo S. R. 7,05 Lt teismo...