Byla 2A-108-516/2010

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Gudžiūnienės, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės, Petro Jaržemskio, sekretoriaujant

2G.Bitvinskienei dalyvaujant ieškovo atstovui A. G. atsakovo T. B. atstovui advokatui J.Butkui trečiajam asmeniui D. N.

3viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų M. S. , Vilniaus miesto 519-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ir atsakovės L. R. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. S. , Vilniaus miesto 519-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos, L. B. , G. M. ieškinį atsakovams L. R. , L. K. , T. B. dėl žalos atlyginimo. Tretieji asmenys – D. N. , Drąsutis jaura, Š. J. , A. S. , A. P. , A. D. , L. K. ir kt.

4Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

5Ieškovė M. S. 2008-10-24 d. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės L. R. 4370,21 Lt. Ieškovė nurodė, kad ji ilgą laiką mokėjo L. R. grynais, o L. R. perduodama bendrijos dokumentus 2001-07-01 d. įsiskolinimų jos butui neparodė. Ieškovė nurodo, kad šios sumos mokėjimą patvirtina Revizijos akto duomenys.

6Ieškovė L. B. 2008-10-24 kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės L. R. 242,47 Lt, kuriuos ji sumokėjo grynais buvusiai buhalterei, ką patvirtina įrašas atsiskaitymo knygelėje.

7Ieškovė G. M. 2008-10-24 d. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės L. R. 600 Lt, kuriuos ieškovė mokėjo du kartus po 300 Lt, tačiau L. R. tai patvirtinančio dokumento neišdavė. Ieškovė nurodė, kad šių sumų mokėjimo faktą patvirtina Revizijos akte išdėstyti motyvai.

8Ieškovas 519-oji daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – 519-oji DNSB) 2008-10-24 kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti bendrijai padarytos žalos atlyginimui iš atsakovės L. R. 7379,50 Lt, solidariai iš atsakovų L. R. ir L. K. 35093,26 Lt, solidariai iš atsakovų L. R. ir T. B. 4797,20 Lt, iš viso prašė priteisti bendrijai 47269,96 Lt.

9Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškovų M. S. , L. B. , G. M. ieškininius reikalavimus atmetė.

10Ieškovo 519-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškininius reikalavimus atsakovams L. K. ir T. B. atmetė.

11Ieškovo 519-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškininius reikalavimus atsakovei L. R. iš dalies patenkino. Teismas priteisė iš atsakovės L. R. ieškovui 519-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai 15171,97 Lt žalai atlyginti, 1003,28 Lt už skelbimus laikraščiuose, 260,80 Lt už gautas pažymas, iš viso 16436,05 Lt.

12Likusioje dalyje reikalavimus, pareikštus atsakovei L. R. atmetė.

13Teismas konstatavo, kad ieškovų reikalavimai, grindžiami jų pateiktais įrodymais, revizijos departamento išvadomis ir baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais pilnai negali būti tenkinami, nes faktai, nustatyti institucijų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimtais sprendimais, nutarimais ir kitais teisiniais aktais, prejudicinės galios neturi ir vertinami tik kaip rašytiniai įrodymai. Teismas pažymėjo, kad specialias žinias turinčio asmens ar institucijos tyrimas, atliktas ne pagal teismo nutartį civilinėje byloje, nepaisant tiriamojo pobūdžio, negali būti laikomas eksperto išvada CPK 212 str. prasme. Tokia išvada vertintina kaip vienas iš rašytinių įrodymų, turinčių reikšmės bylai.

14Teismas pažymėjo, kad ieškovių M. S. , L. B. ir G. M. ieškininiai reikalavimai priteisti iš L. R. 5212,48 Lt žalai atlyginti atmestini kaip neįrodyti, nes ieškovių M. S. ir G. M. nurodyti revizijos akto 4 lentelės duomenys negali būti pagrindu priteisti reikalaujamas sumas. L. B. atsiskaitymo knygelėje padarytas įrašas be datos ir parašą patvirtinančio asmens pavardės, taip pat negali būti laikomas įrodymu, patvirtinančiu reikalaujamos sumos mokėjimą ir neduoda pagrindo pripažinti, kad ieškovių nurodyta žala joms padaryta bei kad ji padaryta dėl L. R. kaltės.

15Teismas nustatė, kad bendrijos buhalterinė apskaita buvo vedama netvarkingai ir nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir L. R. darbas, baudžiamojoje byloje esančių įrodymų pagrindu, įvertintas kaip aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas. Šalys nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad bendrijos veiklos patikrinimas būtų buvęs vykdomas, kas būtų leidę išvengti aplaidaus buhalterinių dokumentų tvarkymo. Be to, teismo teigimu, byloje nėra įrodymų, kad su buvusia buhaltere L. R. buvo sudaryta materialinės atsakomybės sutartis.

16Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nors su L. R. ir buvo sudaryta darbo sutartis, tačiau jos, bendrijos pirmininkų (valdytojų) ir bendrijos santykiai iš esmės atitiko ne darbo teisinius santykius, o specifinius civilinius teisinius, nes bendrijos pirmininkai L. K. , A.S. B. , A. N. jiems pavestas pareigas vykdė juos išrinkus susirinkime ir pavedus atlikti tam tikrą veiklą, turinčią pavedimo santykių požymių, todėl jų veiklą teismas vertino atsižvelgdamas į civilinės teisės normas, numatančias deliktinę atsakomybę.

17Teismo nuomone, nors buhalterės neteisėti veiksmai ir nesukėlė jai baudžiamosios atsakomybės, tačiau aiškiai matyti, kad padėjo nurodytai žalai atsirasti ir eilę metų didėti, todėl jos veiksmai ir įvertinti kaip tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, akcentuojant, kad kitų atsakovų veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos nurodytos žalos atsiradimui, todėl teismas konstatavo nesant pagrindo solidariai atsakomybei kilti.

18L. R. atžvilgiu taikant deliktinę atsakomybę buvo nustatytos visos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti: neteisėta veika, kaltė, priežastinis ryšys ir žala. L. R. veiksmuose nustatytas ne tik klaidingas, aplaidus buhalterinių dokumentų tvarkymas, bet ir buhalterinės apskaitos tvarkymui charakteringas neveikimas.

19Teismas konstatavo, kad ieškovo prašymas priteisti iš atsakovų solidariai bendrijai 29083,34 Lt, kuriuos, ieškovo nuomone, pasisavino atsakovai savininkams parduodant butus ir 3014,65 Lt, kuriuos atsakovai pasisavino gyventojams neparduodant butų tais motyvais, kad parduoti butus su skolomis bendrijos buhalterė ir buvę valdytojai negalėjo leisti, todėl sumokėtas skolų sumas jie ir pasisavindavo, yra nepagrįstas įrodymais ir yra tik bendro pobūdžio teiginiai. Nei revizijos išvadose, nei baudžiamojoje byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurie leistų teismui padaryti išvadą, kad būtent 29083,34 Lt sumą ir 3014,65 Lt sumą pasisavino atsakovai, paimdami šiuos pinigus iš butus parduodančių ir neparduodančių asmenų.

20Esant tokioms aplinkybėms teismas konstatavo, kad nenustačius šioje ieškininių reikalavimų dalyje atsakovų L. K. ir L. R. neteisėtų veiksmų, vykdant savo tiesiogines pareigas, bei kaltės dėl ieškovui atsiradusių nuostolių, nėra visų įstatyme nustatytų sąlygų atsakovų civilinei atsakomybei dėl tokių nuostolių atsirasti, todėl nėra pagrindo tokią atsakomybę taikyti, o taip pat nėra pagrindo taikyti atsakovų atžvilgiu ir solidarią atsakomybę nenustačius, kokius neteisėtus veiksmus atliko kiekvienas iš atsakovų bendrai ir kokius veiksmus atliko kiekvienas atskirai ieškovo reikalaujamos atlyginti žalos dydžio atžvilgiu. Teismo teigimu, ieškovas neįrodė, kad ši žalos dalis atsirado būtent dėl atsakovų kaltės, nes bylos nagrinėjimo metu nenustatytas priežastinis ryšys tarp jų veiksmų ir žalos.

21Teismo nuomone, tikslų bendrijai padarytos žalos dydį teismas galėjo įvardinti tik tada, jeigu būtų buvusi atlikta ne dokumentinė revizija, o finansinė-buhalterinė ekspertizė, tačiau šalys nepasinaudojo įstatymo numatyta galimybe prašyti teismą skirti tokią ekspertizę, nors šis klausimas ir buvo svarstytas bylos nagrinėjimo metu, todėl teismas bylą išnagrinėjo atsižvelgdamas į bylose surinktus įrodymus, liudytojų parodymus ir į tą aplinkybę, kad Dokumentinė revizija atlikta bendrijai nepateikus visų būtinų dokumentų.

22Apeliaciniu skundu ieškovai 519-oji daugiabučio namo savininkų bendrija ir M. S. prašo:

  1. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimą panaikinti toje dalyje, kurioje yra atmesti Bendrijos ieškinio reikalavimai ir toje dalyje priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį ir priteisti iš atsakovės L. R. 2390,66 Lt, solidariai iš atsakovų L. R. ir L. K. – 11036,49 Lt.;
  2. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimą panaikinti toje dalyje, kurioje yra atmesti ieškovės M. S. ieškinio reikalavimai ir toje dalyje priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinio reikalavimą ir priteisti ieškovei M. S. iš atsakovės L. R. 4370,21 Lt.

23Apeliantai nesutinka su teismo sprendimu toje dalyje, kurioje buvo atmesti Bendrijos reikalavimai dėl atlyginimo žalos, padarytos Bendrijai, pasisavinant butų savininkų grąžinamus įsiskolinimus jiems parduodant ar neparduodant jų butus.

24Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad po baudžiamosios bylos nutraukimo, šioje civilinėje byloje ieškovų ir trečiųjų asmenų pastangomis buvo surinkti papildomi įrodymai, kurie patvirtina faktines aplinkybes, kad bent dalį lėšų atsakovai tikrai pasisavino. Teigia, kad teismas neteisingai vertino Revizijos akto reikšmę šioje byloje. Teismas neatsižvelgė į tai, kad šis Revizijos aktas yra laikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią. Pirmosios instancijos teismas taip pat neteisingai įvertino Revizijos akto reikšmę tomis sąlygomis, kai Bendrija negalėjo pateikti visų būtinų dokumentų. Nurodo, kad visi dokumentai nepateikti būtent dėl to, kad atsakovai jų neišsaugojo ir naujai Bendrijos valdybai nepardavė. Tokiu atveju aplaidaus ir apgaulingo buhalterijos tvarkymo bei apskaitos dokumentų neišsaugojimo pasekmės ir turi būti nustatomos kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos arba audito aktais. Apeliantų nuomone, tai, kad revizija atlikta nesant visų būtinų dokumentų, jokiu būdu jos reikšmės nesumažina.
  2. Dėl padarytos žalos Bendrijai, pasisavinant grąžinamas skolas, savininkams parduodant butus, apeliantai pažymi, kad jie pakartotinai pateikia įrodymus ir paskaičiuoja ginčijamą sumą žalos, padarytos Bendrijai. Teigia, kad žalos sumą sudaro 11609,08 Lt. Be to, padarant nurodytą žalą dalyvavo ir už padarytą žalą yra atsakingi buvusi buhalterė L. R. ir buvę Bendrijos valdytojai A. N. ir L. K. . Tačiau, kadangi A. N. yra miręs ir ieškinio jam Bendrija nepalaiko, apeliantai reiškia pretenzijas L. R. dėl visų žalos padarymo atvejų (dėl 11609,08 Lt) ir L. K. dėl 10 418,42 Lt.;
  3. Dėl padarytos žalos Bendrijai, pasisavinant grąžinamas skolas, savininkams neparduodant butų, apeliantai pažymi, kad padarant šią žalą dalyvavo ir už padarytą žalą yra atsakingi buvusi buhalterė L. R. ir buvę Bendrijos valdytojai A. N. ir A.S. B. . Tačiau, kadangi A.S. B. yra miręs ir ieškinio jam Bendrija nepalaiko, apeliantai reiškia pretenzijas L. R. dėl visų žalos padarymo atvejų (dėl 1818,07 Lt) ir L. K. dėl 618,07 Lt.;
  4. Teigia, kad atsakovės L. R. Bendrijai padaryta žala yra 13427,15 Lt, o atsakovo L. K. – 11036,49 Lt. Apeliantų nuomone, abiejų atsakovų atsakomybė dėl 11036,49 Lt žalos padarymo yra solidarioji. Teigia, kad šiais atvejais viena L. R. negalėjo pasisavinti šių lėšų. Visose skolos išieškojimo procedūrose dalyvaudavo Bendrijos valdytojas L. K. ;
  5. Dėl padarytos žalos ieškovei M. S. , pasisavinant jos mokėtas Bendrijai sumas apeliantai teigia, kad kai ji buvo įdarbinta Bendrijoje valytoja, visas jos gaunamas atlyginimas buvo skiriamas jos buto įsiskolinimui Bendrijai padengti, tačiau remiantis Revizijos aktu, iš tikrųjų L. R. šių pinigų Bendrijoje neužpajamuodavo, o juos pasisavindavo. Apeliantų nuomone, šių įrodymų visetas patvirtina, kad buvusi buhalterė L. R. pasisavino M. S. sumokėtus mokesčius už komunalines ir kitas paslaugas ir tuo ieškovei padarė 4370,21 Lt žalą;
  6. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įrodymų reikšmę civiliniame procese. Apeliantų nuomone, šiuo atveju ne apeliantai turėjo įrodinėti L. R. kaltę, o ji pati turėjo įrodinėti, kad tuos pinigus, kuriuos gaudavo iš gyventojų, nepasisavino – t.y. turėjo įrodinėti savo nekaltumą. Teigia, kad jeigu gautus iš gyventojų pinigus buhalterė įsidėjo į savo kišenę ir neužpajamavo Bendrijos kasoje ar sąskaitoje, tai akivaizdu, kad tarp neteisėto veiksmo ir žalos yra tiesioginis betarpiškas ryšys. Kad gautus pinigus panaudojo tinkamai, atsakovai turėtų įrodinėti patys.

25Apeliaciniu skundu atsakovė L. R. prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti.

26Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. teismas nepagrįstai konstatavo, kad dėl atsakovės kaltės Bendrijai yra padaryta žala, kuri sudaro 15 171,97 Lt.. Apeliantės nuomone, jos veiksmai nėra tiesiogiai susiję priežastiniu ryšiu su atsiradusia žala. Teigia, kad telefoninių pokalbių apmokėjimai telefono abonentu yra pateisinami ir pagrįsti pateiktais kasos išlaidų orderiais. Apeliantė nurodo, kad telefoninis ryšys Bendrijoje yra būtinas, todėl turėjo būti Bendrijos lėšomis apmokamas. Teismo priteistas 3096,81 Lt žalos atlyginimas iš atsakovės yra nepagrįstas ir naikintinas;
  2. pažymi, kad teismo sprendime nurodyta, kad iš atsakovės yra priteisiama 1433,80 Lt suma, kurią sudaro mokėjimai, nepatvirtinti dokumentais. Tačiau revizijos akte yra numatyta, kad visiems mokėjimams buvo išrašyti kasos išlaidų orderiai ir nurodyti paslaugų pavadinimai;
  3. teismas už pakartotinai 600 Lt išmokėjimą A.S. B. , nepagrįstai priteisė iš atsakovės. Revizijos akte yra paminėta, kad konkretus asmuo, t.y. vadovas A.S. B. pasirašė išlaidų orderius, tai neabejotinai patvirtino, kad pinigai buvo jam išmokėti;
  4. teismas, nepagrįstai priteisė iš atsakovės 1243,53 Lt už statybinių medžiagų pirkimą. Teigia,. kad su apeliante nebuvo pasirašyta materialinės atsakomybės sutartis, todėl ji nepriėmė jokių įsipareigojimų Bendrijai išsaugoti Bendrijos materialines vertybes. Apeliantės nuomone, jos kaltės dėl padarytų 1243,53 Lt nuostolių nėra.

27Atsiliepimu į ieškovų 519-oji daugiabučio namo savininkų bendrijos ir M. S. apeliacinį skundą atsakovė L. R. prašo apeliantų 519-oji daugiabučio namo savininkų bendrijos ir M. S. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

28Teigia, kad Bendrijos pateiktas išvadų modelis dėl pinigų pasisavinimo yra išgalvotas, klaidingai interpretuojamas ir nėra įrodytas 2002-03-14 dokumentinės revizijos aktu, nei asmenų paaiškinimais, nei kitais papildomais Bendrijos pateiktais įrodymais. Nurodo, kad Bendrijos įstatų 5.2 p išvardinti atvejai dėl 1818,07 Lt žalos atlyginimo, „pasisavinant grąžinamas skolas, savininkams neparduodant butų“, neįrodo „pinigų pasisavinimo“ fakto, nes prieštarauja Revizijos aktui, todėl priskaičiuotas žalos atlyginimas Bendrijai yra nepagrįstas. Nurodo, kad teismas objektyviais pagrindais atmetė Bendrijos reikalavimus šioje ieškinio dalyje.

29Atsakovė taip pat pažymi, kad ieškovė M. S. teismui nepateikė jokių įrodymų, kad ji nuolat mokėjo už butą. Jos įsiskolinimas už butą buvo realus. Atsakovės nuomone, jos veiksmuose nėra kaltės buhalterinės apskaitos tvarkyme sąmoningai pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Ieškovai savo reikalavimus iš esmės grindė tuo, kad patyrė žalą dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, kurių neteisėtumą patvirtina dokumentinės revizijos aktas. Tačiau atsakovės nuomone, revizijos aktas ir jame padarytos išvados neparemtos reikiamais buhalteriniais dokumentais, nes nebuvo pateikti apskaitos registrai, todėl toks aktas negali turėti įrodomosios galios.

30Atsiliepimu į ieškovų 519-oji daugiabučio namo savininkų bendrijos ir M. S. apeliacinį skundą atsakovas T. B. (A.S. B. įstatyminis įpėdinis) prašo apeliantų 519-oji daugiabučio namo savininkų bendrijos ir M. S. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

31Dėl žalos padarymo pasisavinant grąžinamas skolas, savininkams parduodant butus teigia, kad sprendžiant dėl apeliantų reikalavimo yra svarbu apibrėžti, kokių dokumentų pagrindu turi būti nustatyta, ar pinigai į bendrijos kasą nepateko dėl kaltų atsakovų veiksmų ar dėl trečiųjų asmenų veiksmų. Atsakovo nuomone, tokie dokumentai yra du: bendrijos išduotos pažymos apie pilną atsiskaitymą su bendrija ir kasos pajamų orderiai. Notarai, įformindami pirkimo – pardavimo sandorius galėjo tikrinti asmenų pareiškimus dėl atsiskaitymo su bendrija. Atsakovas pažymi, kad apeliantai nenurodė, jog notarui buvo pateikta bendrijos pažyma apie pilną Š. J. atsiskaitymą su bendrija. Taip pat nėra kasos pajamų orderio kvito, kurį Š. J. turėtų turėti pilno atsiskaitymo su bendrija atveju. Taigi apeliantai neįrodė, kad kuris nors iš atsakovų gavo ir pasisavino pinigus. Dėl žalos padarymo, pasisavinant grąžinamas skolas nurodo, kad apeliantai remdamiesi įsiteisėjusiu teismo sprendimu, reikalauja 1200 Lt, kuriuos L. R. galiami gavo iš J. S. . tačiau atsakovo nuomone, išnagrinėtoje byloje buvo kitos ginčo šalys, sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės turėjo būti patikrintos ir šioje byloje Teigia, kad pinigų priėmimo faktas nebūtinai reiškia pinigų pasisavinimo faktą.

32Atsiliepimu į atsakovės L. R. apeliacinį skundą ieškovai 519-oji daugiabučio namo savininkų bendrija ir M. S. prašo L. R. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, skundžiamą Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-05-20 sprendimą pakeisti tose dalyse, kur yra akivaizdžios teisės taikymo klaidos, pripažinti atsakovės L. R. ir atsakovo L. K. atsakomybę kaip solidariąją.

33Dėl neteisėto pinginių lėšų išmokėjimo V. K. , N. Ž. , L. P. teigia, kad teismas teisingai įvertino atsakovės L. R. atsakomybę už Bendrijai padarytą žalą, tačiau atsakomybė už šiais veiksmais padarytą žalą turėtų būti solidarioji, t.y. buhalterės ir valdytojo L. K. . Dėl atsakovės telefoninių pokalbių apmokėjimo Bendrijos lėšomis nurodo, kad ši žala iš L. R. yra priteista iš atsakovės pagrįstai, nes be kita ko teismo sprendimu kitoje Bendrijos byloje prieš tą pačią atsakovę buvo nustatytas prejudicinis faktas, kad Bendrijos valdybos protokolas, kuriuo nutarta bendrijai apmokėti buto, ( - ), telefoninius pokalbius ir kitas paslaugas, prieštarauja Bendrijos įstatų 20.5 punktui ir tuo metu galiojusiam Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 11 str. 6 p. ir yra neteisėtas. Bendrijos valdyba neturėjo teisės priimti tokį sprendimą. Ieškovų nuomone, ir šiuo atveju buhalterės atsakovės L. R. ir valdytojo L. K. atsakomybė dėl dalies 983,66 Lt sumos turėjo būti solidarioji;

34Dėl Bendrijos patirtos žalos (1799,73 Lt) išmokant valdytojui L. K. didesnį atlyginimą, negu buvo nustatyta Bendrijos narių susirinkime, pažymi, kad visiškai nepagrįstai atsakovė savo apeliaciniame skunde teigė, kad nėra rašytinių įrodymų apie šio susirikinimo protokolo suklastojimą. Ieškovai nurodo, kad byloje yra įrodymai apie protokolo suklastojimą ir atsakovės suinteresuotumą protokolo suklastojimu. Teigia, kad protokolo suklastojimo veiksmus atliko atsakovė. Neteisėtus veiksmus, išmokant padidintą atlyginimą, atliko abu atsakovai (L. R. ir L. K. ). O neteisėtai padidintą atlyginimą ėmė L. K. . tad jų atsakomybė dėl šio žalos Bendrijai padarymo atvejo turėjo būti pripažinta solidariąja.

35Dėl statybinių medžiagų prikimo, jų nepanaudojimo ir neišsaugojimo Bendrijai padarytos žalos 1243,53 Lt priteisimas iš vienos atsakovės L. R. , ieškovų nuomone, yra akivaizdi teismo klaida. Teigia, kad būtent valdytojui L. K. tenka pagrindinė atsakomybė už šios žalos padarymą. Atsakovės kartu su valdytoju atsakomybė atsiranda tik už paprasto turto praradimo fakto neįforminimą.

36Atsiliepimu į atsakovės L. R. apeliacinį skundą atsakovas T. B. L. R. apeliacinį skundą toje dalyje, kuri liečia A.S. B. , palaiko. Teigia, kad nėra įrodyta ar A.S. B. išmokėti pinigai sumoje 600 Lt nebuvo panaudoti Bendrijos reikmėms.

37Ieškovų apeliacinis skundas netenkintinas, atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.

38Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

39Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas nėra saistomas apeliacinių skundų ribų dviem atvejais: tikrindamas, ar nėra absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir tokiu atveju, kai teismo sprendimas pažeidžia viešąjį interesą.

40Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys). Taip pat, nors bendrija, kaip juridinis asmuo, atstovauja jos narių interesus, šioje byloje nėra pagrindo pripažinti viešojo intereso, sudarančio pagrindą peržengti pateiktų apeliacinių skundų ribas, egzistavimą. Bendrijos atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą nurodomi savarankiški apeliacijos pagrindai, kuriuos esą teismas turėtų taikyti ex officio (ištaisyti teisės taikymo klaidą). Pažymėtina, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą draudžiama (Civilinio proceso kodekso 323 str.), o galimybės reikšti reikalavimus, sudarančius savarankiškus apeliacijos pagrindus, atsiliepime į kitos šalies apeliacinį skundą, įstatymas apskritai nenumato, todėl ieškovų 519-sios DNSB ir M. S. atsiliepime į L. R. apeliacinį skundą keliami reikalavimai, kurie nebuvo išdėstyti ieškovų apeliaciniame skunde nėra nagrinėjami, o bylą kolegija nagrinėja pateiktų apeliacinių skundų ribose.

41Dėl revizijos akto įrodomosios reikšmės bei jo vertinimo.

42Ieškovų apeliaciniame skunde nurodoma, kad revizijos aktas pirmosios instancijos teismo buvo įvertintas neteisingai- remiantis 1964 m. redakcijos Civilinio proceso kodekso 73 str. 2 d. (2001-06-21 įstatymo Nr. IX-390 redakcija), šis aktas turėjo būti vertinamas kaip oficialus, o ne paprastas rašytinis įrodymas. Tokia apeliantų pozicija negali būti vertinama kaip pagrįsta: bendrijos dokumentinė revizija buvo atlikta tiriant baudžiamąją bylą, taigi, pagal reviziją atliekantiems specialistams pateiktus dokumentus, jie atliko tiriamąjį darbą, kuris paprastai daromas, atliekant ekspertizę. Tačiau, kadangi šiuo atveju dokumentų buhalterinis tyrimas bei vertinimas buvo atliktas ne teismo nutarties pagrindu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, jog jis negali būti laikomas eksperto išvada 1964 m. redakcijos Civilinio proceso kodekso 91 str. prasme, taigi, jo, kaip įrodymo, statusas nurodytas teisingai- tai yra rašytinis įrodymas, kuriame yra duomenų, reikšmingų nagrinėjant civilinę bylą. Vertinant, ar tai paprastas, ar oficialus rašytinis įrodymas, teisėjų kolegija pažymi, jog remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tokio pobūdžio įrodymas (Revizijų departamento prie Finansų ministerijos Akto išvados) neturi didesnės įrodomosios galios CPK 197 straipsnio 2 dalies prasme, nes juose ne konstatuoti atitinkami faktai, bet padarytos išvados tyrimo pagrindu. Šie dokumentai yra ne pirminiai, bet išvestiniai rašytiniai įrodymai ir jie negali nulemti teismų sprendimų išvadų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K–3–398/2007). Atsižvelgiant į tai, kad tiek šiuo metu galiojančio Civilinio proceso kodekso 197 str. 2 d., tiek 1964 m. redakcijos Civilinio proceso kodekso 73 str. 2 d. analogiškai reglamentavo oficialių rašytinių įrodymų statusą, Revizijų departamento prie finansų ministerijos akto išvados, kuriomis buvo grindžiamas ieškinio reikalavimas nagrinėjamoje byloje, nelaikytinos oficialiu rašytiniu įrodymu, o vertintinos kaip paprastas rašytinis įrodymas.

43Dėl atsakovams taikytinos atsakomybės rūšies.

44Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šį klausimą, netinkamai taikė materialinės teisės normas- sprendime nurodoma, kad atsakovų veiksmai vertintini civilinės deliktinės atsakomybės požiūriu, kadangi atsakovus- bendrijos pirmininkus (valdytojus) su bendrija siejo specifiniai civiliniai teisiniai santykiai, turintys pavedimo santykių požymių, pagrįsti jų išrinkimu į šias pareigas. Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis Lietuvos Respublikos Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 13 str., (2005-12-29 įstatymo redakcija, galiojusi didžiąją dalį laikotarpio, kurį ieškovai nurodo kaip žalos padarymo bendrijai laiką) bendrijos valdyba arba valdytojas yra bendrijos valdymo organas, vadovaujantis bendrijos veiklai tarp bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimų. Iki 2000-07-12 DNSB įstatymo pakeitimo šis įstatymas nereglamentavo bendrijos valdymo organų atsakomybės bendrijai pagrindų. Bendrijos valdybos (bendrijos pirmininko) atsakomybės pagrindus numatė šio įstatymo 2000-07-12 redakcijos 23 str. 5 d., kuri nustatė, kad bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas), privalo solidariai atlyginti bendrijai nuostolius, padarytus dėl valdybos (bendrijos pirmininko) nutarimų, priimtų pažeidžiant bendrijos įstatus, šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus. Ginčus dėl nuostolių atlyginimo sprendžia teismas.

45Bendrovės direktoriaus, kaip juridinio asmens valdymo organo, atsakomybės apimtys bei rūšys detaliai išplėtotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-11-20 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 3K-7-444/2009. Nors nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl DNSB pirmininkų (valdytojų) civilinės atsakomybės už bendrijai padarytą žalą, minėtoje nutartyje išdėstyti išaiškinimai aktualūs tuo aspektu, kad joje pasisakoma būtent dėl juridinio asmens, kokiu yra ir GNSB, valdymo organo atsakomybės rūšių tam tikrais atvejais.

46Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija, pasisakydama dėl juridinio asmens vadovo teisinio statuso, akcentavo tam tikrą vadovo ir bendrovės santykių dualizmą: „vidiniuose“ santykiuose, t. y. organizuodamas kasdienę bendrovės veiklą, priimdamas, atleisdamas, skatindamas, bausdamas darbuotojus, vadovas vertintinas kaip darbo teisinių santykių subjektas, o „išoriniuose“, t. y. veikdamas bendrovės vardu santykiuose su kitais asmenimis, – kaip bendrovės, t. y. juridinio asmens, valdymo organas (ir atstovas). Išplėstinė teisėjų kolegija, įgyvendindama kasacinio teismo kompetenciją – formuoti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką ir siekdama suvienodinti teisės aiškinimo ir taikymo praktiką bendrovės vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, atsakomybės aspektu, išaiškino, kad kai bendrovės vadovas padaro bendrovei žalos veikdamas kaip jos valdymo organas „išoriniuose“ santykiuose, tai jam taikytina civilinė atsakomybė pagal civilinius įstatymus, o ne materialinė atsakomybė pagal Darbo kodeksą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009). Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovas padaro bendrovei žalos netinkamai organizuodamas kasdienę bendrovės veiklą, t. y. netinkamai atlikdamas savo kaip vadovo pareigas „vidiniuose“ santykiuose, tai dėl jo atsakomybės spręstina pagal darbo teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009). Ta aplinkybė, kad su bendrijos pirmininkais (valdytojais) A.S. B. bei L. K. nebuvo sudarytos darbo sutartys, esminės reikšmės nagrinėjamoje situacijoje neturi, nes nagrinėjamu atveju atsakovams – buvusiems bendrijos vadovams pareikšti reikalavimai dėl žalos netinkamai atliekant vadovų pareigas „vidiniuose“ santykiuose atlyginimo. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismas neturėjo teisinio pagrindo spręsti dėl jų civilinės atsakomybės. Su atsakove L. R. buvo sudaryta darbo sutartis, ji bendrovėje vykdė buhalterės pareigas, todėl, nepriklausomai nuo to, kad ji buvo renkama visuotiame bendrijos narių susirinkime, jos atsakomybė gali būti vertinama tik kaip kylanti iš darbo teisnių santykių. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovų veiksmus vertina civilinės atsakomybės aspektu, tačiau iš esmės nustatinėjo, tyrė ir vertino bylos aplinkybes dėl atsakovų veiksmų, reikšmingas jų materialinei atsakomybei pagal DĮK 145 straipsnio 3 punktą taikyti. Dėl to vien tai, kad teismas neteisingai nurodė atsakovams taikytinos atsakomybės už netinkamą pareigų vykdymą „vidiniuose“ santykiuose rūšį, savaime nėra pagrindas daryti išvadą, jog teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

47Remiantis faktinėmis bylos aplinkybėmis (faktiniu ieškinio pagrindu), teisinį veiksmų kvalifikavimą atlieka bylą nagrinėjantis teismas, todėl neteisingas atsakomybės rūšies nustatymas galėtų būti pagrindu panaikinti skundžiamą teismo sprendimą tik tuomet, jeigu tai lemtų neteisingas, nepagrįstas teismo išvadas.

48Dėl materialinės atsakomybės taikymo sąlygų

49Teisėjų kolegija pažymi, kad materialinė atsakomybė pagal darbo teisę yra savarankiška atsakomybės rūšis. Darbuotojo materialinė atsakomybė suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas darbo pareigas. Nurodytos atsakomybės tikslas – kad darbuotojas atlygintų darbdaviui padarytus nuostolius darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka. Nagrinėjamu atveju sprendžiant bendrijai padarytos žalos laikotarpiu nuo 1998 m. iki 2001-04-05 atlyginimo klausimą, turi būti vadovaujamasi 1972 m. DĮK normomis, reglamentavusiomis darbuotojų materialinę atsakomybę (Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnis).

50Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo materialinę atsakomybę, aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindinis šios atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą. Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos tokios sąlygos: 1) reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1444/2002; 2003 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2003; 2004 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2004; kt.). Nustačius nurodytas materialinės atsakomybės sąlygas, ši atsakomybė darbuotojui taikoma nepriklausomai nuo to, ar už veiksmus (neveikimą), dėl kurių padaryta žala, darbuotojas traukiamas drausminėn, administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn, nes materialinė atsakomybė pagal darbo teisę yra savarankiška atsakomybės rūšis.

51Materialinės atsakomybės sąlyga – neteisėta veika – suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – lokalinių, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerūpestingumo) yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti.

52Teisėjų kolegija konstatuoja, kad remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, patenkintų ieškinio reikalavimų dalyje egzistuoja visos įstatymo nustatytos sąlygos taikyti atsakovei L. R. materialinę atsakomybę: ieškovui padaryta reali žala – nuostoliai dėl neteisėtai ir nepagrįstai panaudotų lėšų, neteisėti atsakovės veiksmai – aplaidžiai ir nerūpestingai vykdytos darbo pareigos; neteisėtų atsakovės L. R. veiksmų ir ieškovo patirtos žalos priežastinis ryšys; atsakovės kaltė dėl neteisėto lėšų panaudojimo ieškovui padarytos žalos; žalos padarymo metu ieškovą ir atsakovę L. R. siejo darbo santykiai; žalos atsiradimas susijęs su atsakovės darbo veikla.

53Teisėjų kolegija pažymi, kad visiška materialinė atsakomybė darbuotojams taikoma tik įstatyme nurodytais atvejais (DĮK 143 straipsnio 2 dalis, 145 straipsnis). Nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti egzistuojant yra DĮK 145 straipsnio 3 punkte nurodytą pagrindą atsakovės L. R. atžvilgiu taikyti visišką materialinę atsakomybę.

54DĮK 145 straipsnio 3 punkte buvo nustatyta, kad darbuotojai materialiai atsako už visą dėl jų kaltės įmonei, įstaigai, organizacijai padarytą žalą, kai žala padaryta darbuotojo veiksmais, kuriuose yra baudžiamaisiais įstatymais baudžiamų veikų požymių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad lingvistinė nurodytos normos analizė leidžia daryti išvadą, jog darbuotojo visiškai materialinei atsakomybei DĮK 145 straipsnio 3 punkte nurodytu pagrindu atsirasti nebūtina konstatuoti, kad yra nusikaltimo sudėtis, o pakanka konstatuoti tik tam tikrus nusikaltimo sudėties elementus; be to, nereikalaujama, kad darbuotojas už savo veiksmus, turinčius nusikaltimo požymių, būtų nuteistas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad teisės doktrinoje pripažįstama, jog visiška darbuotojo materialinė atsakomybė atsiranda ir tais atvejais, kai baudžiamoji byla nekeliama ar nutraukiama dėl senaties termino pasibaigimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2005, 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009)

55Remiantis baudžiamosios bylos Nr. 10-1-0917-02 medžiaga, įtarimai dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo pagal Baudžiamojo kodekso 322 str. (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 1996-06-11 d. įstatymo Nr. I-1375 redakcija) buvo pareikšti S.A. B. . L. R. buvo pareikšti įtarimai dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo pagal Baudžiamojo kodekso 323 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 1996-06-11 d. įstatymo Nr. I-1375 redakcija). Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje S.A. B. atžvilgiu pagal Baudžiamojo kodekso 322 str. nutrauktas, kadangi suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai, L. R. atžvilgiu- pagal Baudžiamojo kodekso 323 str. 1 d. nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamosios kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, bei pagal Baudžiamojo kodekso 322 str.- kadangi suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai. Vilniaus m. apylinkės prokuratūros 2005-09-16 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta pakankamai duomenų, įrodančių L. R. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 323 str. 1 d., t.y. apgaulingai tvarkius buhalterinę apskaitą, tačiau jos veiksmai galėtų būti kvalifikuojami kaip aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas, t.y. baudžiamojo proceso tvarka yra konstatuoti atsakovės L. R. nusikalstami veiksmai, objektyviai atitinkantys aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo požymius, t.y. ta žala, kuri padaryta dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo, vertintina kaip žala, padaryta darbuotojo veiksmais, kuriuose yra baudžiamaisiais įstatymais baudžiamų veikų požymių (DĮK 145 str. 3 p.), todėl šią žalą L. R. turi atlyginti pilnai.

56Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad remiantis ginčo laikotarpiu galiojusios Bendrijos įstatų redakcijos (įregistruoti 1996-08-22) (1 t., b.l. 9-13) 25-uoju punktu, bendrijos valdybos pirmininko funkcijos buvo apibrėžiamos tik kaip valdybos darbo organizavimas, atstovavimas valdybai ir bendrijai, tuo tarpu atsakomybė už bendrijos ūkinę ir finansinę veiklą buvo numatyta bendrijos valdybai (Įstatų 26.7 punktas), šios nuostatos dėl bendrijos pirmininko atsakomybės už bendrijos ūkinę finansinę veiklą buvo pakeistos tik 2001-03-28 Bendrijos narių susirinkimo nutarimu ir šie įstatų pakeitimai įregistruoti tik 2001-04-05 (1 t., b.l. 8), todėl apeliantų (ieškovų) argumentai, dėstomi atsiliepime į apeliantės (atsakovės) apeliacinį skundą dėl aiškios teisės taikymo klaidos, netaikant solidariosios atsakomybės buvusių bendrijos pirmininkų atžvilgiu, pripažįstami nepagrįstais ir, be to, kaip minėta, peržengiančiais pateiktų apeliacinių skundų ribas.

57Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dėl buhalterės kaltės bendrijai padaryta žala sudaro 15171,97 Lt. teismo sprendime įvardijami konkretūs atsakovės L. R. veiksmai, kuriais, teismo vertinimu, buvo padaryta žala bendrijai. Atsakovė L. R. nesutinka su šiomis teismo išvadomis, tačiau pažymėtina, kad tie faktai, kai buvo atliekami neteisėti pinigų išmokėjimai, apmokami buhalterės telefoniniai pokalbiai, buhalterės pirkiniai, nenusiję su bendrijos veikla, pagrįstai buvo vertinami kaip nuostolių bendrijai padarymas. Aplinkybę, kad mokėjimai L. P. , V. K. , N. Ž. buvo atlikti nesant tam teisėto pagrindo patvirtina rašytinis įrodymas- revizijų departamento prie Finansų ministerijos aktas (baudžiamosios bylos 2 t., b.l. 31-32), kuriame nurodoma, jog mokėjimai šiems asmenims, taip pat mokėjimai už juos SODRAI atlikti be jų darbo santykių įforminimo, todėl aplinkybė, kad pinigai faktiškai buvo išmokami, nepaneigia tokio išmokėjimo neteisėtumo. Tas pats pažymėtina ir dėl pinigų pakartotinio išmokėjimo L. K. , A.S. B. . Tinkamas finansinių operacijų vykdymas, jų pagrįstumas ne tik finansiniais dokumentais, bet ir faktinio pagrindo tokioms finansinės operacijoms atlikti egzistavimo patikrinimas yra būtent buhalterio funkcijos, todėl argumentai, kad pinigai buvo sumokėti ir juos minėti asmenys gavo, niekaip nepaneigia aplinkybės, kad nesant teisėto pagrindo atlikti mokėjimai yra vertintini būtent kaip buhalterės padaryta žala (nuostoliai) bendrijai. Nors apeliantė L. R. teigia, kad 3096,81 Lt už telefoninius pokalbius ir 1979,91 Lt už pirkinius jai buvo išmokėti pagrįstai, nes jos butas buvo naudojamas ir kaip bendrijos biuro patalpos, su šiais argumentais taip pat nėra pagrindo sutikti- aplinkybė, kad nebuvo teisinio pagrindo apmokėti už L. R. komunalines paslaugas bei telefono pokalbius yra konstatuota įsiteisėjusiais teismų sprendimais kitoje byloje (4 t., b.l. 63-75), kurioje dalyvaujančiais asmenimis buvo tiek ieškovas 519-oji DNSB, tiek atsakovė L. R. , todėl teismo sprendimu nustatyta faktinė aplinkybė, kad valdybos nutarimas apmokėti L. R. buto komunalines paslaugas bei telefoninius pokalbius, buvo neteisėtas, turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje, nepriklausomai nuo to, kad šioje byloje yra ir daugiau dalyvaujančių asmenų. Juo labiau, byloje nėra jokių įrodymų, kad buvo koks nors teisėtas, teisės aktų nustatyta tvarka priimtas kompetentingų bendrijos valdymo organų sprendimas apmokėti už L. R. pirkinius.

58Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstai teismas pripažino atsakovę L. R. atsakinga už 1243,53 Lt vertės statybinių medžiagų pirkimą ir neišsaugojimą. Revizijos akte (b.b. 2 t., b.l. 38) nurodoma, kad 2000-06-26 vykusiame DNSB Nr. 519 narių visuotiniame susirinkime buvo kalbama apie vamzdžių, kitų statybinių medžiagų pirkimą, kas patvirtina faktą, jog tokios medžiagos buvo pirktos, susirinkime taip pat kalbėta apie 2000-05-01 įvykusią avariją, kurios metu trūkus vamzdžiui dėl netinkamai saugomų pavojingų medžiagų įvyko sprogimas. Visuotiniame susirinkime dėl padaryto nuostolio nepriimtas joks nutarimas, kaltininkai neįvardyti. Byloje nėra duomenų, kad su atsakove L. R. būtų buvusi sudaryta minėtų statybinių medžiagų saugojimo sutartis, šios medžiagos būtų buvę jai kokiu nors būdu perduotos saugojimui ar pan. Nagrinėjamu atveju taip pat negalima pripažinti, kad materialinių vertybių saugojimas įeitų į L. R. , kaip bendrijos buhalterės, darbo funkcijas. Todėl atitinkamų statybinių medžiagų neišsaugojimas negali būti siejamas su L. R. veiksmais, vykdant jos darbo funkcijas, o tai reiškia, kad šioje dalyje žala iš jos priteista nepagrįstai. Atitinkamai patenkintų ieškinio reikalavimų dalyje teismo sprendimas keistinas ir priteista žalos suma mažintina nurodytąja 1243,53 Lt suma, kitoje dalyje atsakovės L. R. apeliacinis skundas netenkinamas, kaip nepagrįstas.

59Dėl ieškovės M. S. reikalavimo.

60Ieškiniu buvo prašoma priteisti žalą iš L. R. tuo pagrindu, kad ji esą pasisavino M. S. , kaip bendrijoje dirbančiai valytojai, mokėtiną darbo užmokestį, jo realiai neišmokėdama, sakydama, kad juo esą dengiamas įsiskolinimas už komunalines paslaugas, nors lėšos bendrijos buhalterinėje apskaitoje nebuvo užpajamuojamos. Kaip įrodymai, pagrindžiantys šio reikalavimo pagrįstumą buvo nurodomi Revizijos akto 4-osios lentelės duomenys (1 t., b.l. 240), kuriuose užfiksuotas 4370,21 Lt dydžio įsiskolinimas bendrijai už komunalines paslaugas (47-oji lentelės pozicija) bei L. R. naujai Bendrijos valdybai perduotas skolininkų sąrašas (2 t., b.l. 171-178), kuriame 47-ojo buto (M. S. ) grafoje skola nenurodyta. Žalos, kaip pagrindo deliktinei atsakomybei kilti, padarymo faktą turi įrodinėti ieškovas (Civilinio proceso kodekso 178 str.), nes jis grindžia reikalavimą dėl žalos atlyginimo žalos padarymo faktu. Revizijos akto 4-sios lentelės duomenys patvirtina aplinkybę, kad atitinkamo dydžio R. S. skola bendrijai egzistavo, tačiau šiuo atveju ieškovė, reikšdama reikalavimą atlyginti žalą, privalėjo pateikti įrodymus, kad atitinkamą pinigų sumą ji yra sumokėjusi. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ši aplinkybė bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodyta: jokių mokėjimą patvirtinančių dokumentų M. S. nepateikė, nors, įvykdydama prievolę mokėti mokesčius, turėjo pareikalauti prievolės įvykdymą patvirtinančių įrodymų (1964 m. redakcijos Civilinio kodekso 244 str.). Kita vertus, procesiniuose dokumentuose nurodoma, kad M. S. pasirašydavo žiniaraštyje, o darbo užmokestis jai nebuvo mokamas. Parašas žiniaraštyje apie pinigų gavimą yra patvirtinimas, kad pinigai gauti, todėl nei M.S. paaiškinimais, nei liudytojos parodymais pinigų už darbą išmokėjimo faktas negali būti paneigtas. Dėl šios priežasties nepripažįstamas pagrįstu ieškovų apeliacinio skundo argumentas, jog įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovė L. R. pasisavino pinigus, kurie, kaip darbo užmokestis, turėjo būti išmokami M. S. , bet nebūdavo išmokami, motyvuojant tuo, kad tokiu būdu dengiamas įsiskolinimas bendrijai.

61Dėl žalos, kurią ieškovas 519-oji DNSB nurodo kaip padarytą pasisavinant gražintas skolas, savininkams parduodant butus.

62Kaip minėta, žalos padarymo faktą turi įrodyti ieškovas. Reikalavimas priteisti 11609,08 Lt žalą Bendrijai, grindžiamas tuo, kad remiantis Revizijos akto duomenimis (1 t., b.l. 186), dvidešimt butų (kai kurie- netgi du kartus) buvo parduoti su egzistuojančiais įsiskolinimais bendrijai. Teisėjų kolegijos vertinimu, įrodymais, kurie galėtų pagrįsti aplinkybę, kad įsiskolinimus buvę butų savininkai buvo sumokėję, galėtų būti dokumentai, patvirtinantys pinigų sumokėjimo faktą. Nei argumentai, kad pirkėjai, pirkdami butus bei notarai, tvirtindami sandorius, turėjo būti pakankamai atidūs ir rūpestingi, nei atitinkamos DNSB įstatymo nuostatos neįrodo, kad skolos, parduodant ieškovo apeliaciniame skunde vardijamus butus, buvo sumokėtos. Tik vienu iš apeliaciniame skunde vardijamų atveju yra pateiktos bendrijos pažymos (3 t., b.l. 13 ir 14), kurios išduotos A. T. . 1998-01-22 išduotoje pažymoje Nr. 254 nurodyta, kad A. T. bendrijai yra skolingas 1056,13 Lt. Ši pažyma pasirašyta valdytojo A. N. ir buhalterės L. R. . 1998-02-05 išduotoje pažymoje Nr. 260 nurodyta, kad A. T. pilnai atsiskaitė už komunalines paslaugas iki 1998 m. kovo 1 d.. Ši pažyma pasirašyta valdytojo A. N. . Vertinant šių įrodymų reikšmę atsakovės L. R. atsakomybės požiūriu (A. N. reikalavimai byloje nebuvo pareikšti), pažymėtina, kad jie nepatvirtina pinigų perdavimo L. R. fakto ir atitinkamai- kad juos pasisavino L. R. , taigi, neįrodo, kad atsakovė, kuriai reiškiamas reikalavimas dėl šios žalos, būtų gavusi atitinkamą pinigų sumą, jų nepaskaičiuosi bendrijos buhalterinėje apskaitoje ir taip juos pasisavinusi.

63Dėl žalos pasisavinant grąžinamas skolas (ieškovų apeliacinio skundo 5.2 punktas).

64Apeliaciniame skunde įvardijami du atvejai, kai, apelianto nuomone, buvo pasisavintos butų savininkų sumokėtos skolos- 1200 Lt skola, sumokėta J. S. ir 618,07 Lt sumokėti H. J. . Pirmuoju atveju remiamasi įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo iš J. S. priteistas 1057,046 Lt įsiskolinimas, o reikalavimas dėl likusios dalies, kurio, kaip matyti iš teismo sprendimo, ieškovas nepalaikė), buvo atmestas (2t., b.l. 165). Bylą pirmosios instancijos teismas nagrinėjo vadovaudamasis 1964 m. redakcijos Civilinio proceso kodekso normomis (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 str. 1 d.). Šio kodekso 61 str. nustatė, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami, nagrinėjant kitas civilines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Taigi, prejudiciniais faktais pripažįstami ne bet kokie teismo sprendimu nustatyti faktai, o tik tokie kurie konstatuoti byloje, kurioje dalyvaujančiais asmenimis yra tie patys asmenys. Minėtoje byloje iš šioje byloje dalyvaujančių asmenų dalyvavo tik ieškovas- 519-ioji DNSB, atsakovė L. R. toje byloje nedalyvavo, taigi, ji neturėjo procesinės galimybės ginčyti teismo sprendimu nustatytų faktų instancine tvarka, o tai reiškia, jog šiuo teismo sprendimu nustatyti faktai jos atžvilgiu prejudicinės galios neturi. Tokią galią jis turi tik bendrijai ir byloje dalyvavusiai atsakovei J. S. . Teisėjų kolegija pažymi, kad aptariamame teismo sprendime nėra įvardijamas nei dokumentas, kurio pagrindu daroma išvada dėl 1200 Lt sumos sumokėjimo, nei apelianto nurodoma aplinkybė, esą šie pinigai buvo sumokėti L. R. ; pinigų perdavimo L. R. fakto neįrodo ir kiti apelianto skunde minimi įrodymai (skolininkės pareiškimas bendrijos aktyvui, skolininkų sąrašas, perduotas naujai bendrijos valdybai). Reikalavimas dėl H. J. skolų, sumokėtų bendrijai, pasisavinimo grindžiamas dviem pažymomis (2 t., b.l. 167-168), kurių vienoje įvardijama skola bendrijai 618,07 Lt, kitoje nurodoma, kad H. J. pilnai atsikaitė už paslaugas iki 1999-11-01. Taip pat- jau minėtu skolininkų sąrašu, perduotu naujai Bendrijos valdybai ir Revizijos akto 4 lentelės duomenimis, kuriuose H. J. skola bendrijai fiksuota 680,72 Lt. Vertinant šiuos įrodymus, pažymėtina, kad Revizijos akto 4-oje lentelėje fiksuoti skolų duomenys per laikotarpį nuo 1996-09-01 iki 2001-06-30. Joje neatspindėta, kokiu laikotarpiu susiformavusi aptariamo gyventojo H. J. skola- iki 1999-11-01 ar po šios datos. Apelianto nurodomame skolininkų sąraše (L. R. pažymėta, kad tai- jos juodraštis) duomenys fiksuoti 2001-08-26 datai, taigi, jie yra dar vėlesni, negu buvo vertinti revizijos akte, todėl traktuoti pažymą, apie komunalinių mokesčių sumokėjimą iki tam tikro laikotarpio kaip patvirtinimą, kad gauti pinigai buvo pasiavinti, nėra pagrindo. Apelianto nurodomų įrodymų visuma patvirtina faktus apie skolos egzistavimą (jos dydžio pasikeitimus) skirtingais laikotarpiais, dėl šių aplinkybių nei kiekvienas iš jų atskirai, nei jie visumoje neįrodo, kad L. R. ar L. K. šiuos pinigus (618,07 Lt) būtų pasisavinę, t.y. kad jų veiksmais buvusi padaryta žala bendrijai.

65Pirmosios instancijos tesimas taip pat pagrįstai nepriteisė bendrijai bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas, kurias bendrija sumokėjo jos pirmininko A. G. įmonei ,,Tiesos vartai“. 1964 m. redakcijos Civilinio proceso kodekso 101 str. nustatė, kad teismo išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sąrašas buvo numatytas Civilinio proceso kodekso 108 str., kuris nenumatė tokios išlaidų kategorijos kaip procesinių dokumentų paruošimo išlaidos. 1964 m. redakcijos Civilinio proceso kodekso 113 str. numatė išlaidų dalyvavusio byloje advokato, advokato padėjėjo ar kito atstovo pagalbai apmokėti, atlyginimo galimybę, tačiau nagrinėjamu atveju bendriją atstovavo teisinį išsilavinimą turintis jos pirmininkas A. G. , todėl jo atstovavimo išlaidos pagrįstai nebuvo atlygintos, o, kaip minėta, procesinių dokumentų rengimo išlaidų atlyginimo galimybės senojo Civilinio proceso kodekso redakcijos normos nenumatė.

66Remiantis išdėstytais faktinių aplinkybių bei įrodymų vertinimais, teisniu ginčo santykių kvalifikavimu, konstatuojama, kad iš esmės pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė reikšmingas aplinkybes, iš esmės tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, apeliacinių skundų argumentai (išskyrus dalyje dėl žalos, kuria mažinama priteisiama suma), nesudaro pagrindų pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (Civilinio proceso kodekso 329, 330 str.), todėl mažindama žalos, priteistos teismo sprendimu, dydį 1243,53 Lt suma, kitas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis teisėjų kolegija palieka nepakeistas.

67Dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

68Tiek ieškovų, tiek ir atsakovės apeliaciniai skundai dėl ginčo esmės atmetami, todėl ginčo šalių turėtos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos joms neatlyginamos.

69Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą dėl ieškovų ir atsakovės inicijuoto apeliacinio proceso patirta 90,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai). Išnagrinėjus bylą ir iš esmės atmetus tiek ieškovų, tiek atsakovo apeliacinius skundus, nurodytos išlaidos priteistinos iš jų lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno iš jų po 45,05 Lt, į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnis).

70Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas

Nutarė

71Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 20 d. sprendimą patenkintų ieškinio reikalavimų dalyje pakeisti. Priteistą ieškovui 519-ajai DNSB iš atsakovės L. R. žalos atlyginimo sumą sumažinti iki 13928,44 Lt (trylikos tūkstančių devynių šimtų dvidešimt aštuonių litų ir 44 centų), priteistą iš L. R. žyminio mokesčio valstybei sumą sumažinti iki 696,40 Lt (šešių šimtų devyniasdešimt šešių litų ir 40 centų).

72Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.

73Priteisti iš apeliantų 519-osios DNSB ir L. R. valstybei po 45,05 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų, mokamų į surenkamąją sąskaitą 5660.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos... 2. G.Bitvinskienei dalyvaujant ieškovo atstovui A. G. atsakovo T. B. atstovui... 3. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 4. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 5. Ieškovė M. S. 2008-10-24 d. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu,... 6. Ieškovė L. B. 2008-10-24 kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu,... 7. Ieškovė G. M. 2008-10-24 d. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu,... 8. Ieškovas 519-oji daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – 519-oji... 9. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. gegužės 20 d. sprendimu... 10. Ieškovo 519-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškininius... 11. Ieškovo 519-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškininius... 12. Likusioje dalyje reikalavimus, pareikštus atsakovei L. R. atmetė.... 13. Teismas konstatavo, kad ieškovų reikalavimai, grindžiami jų pateiktais... 14. Teismas pažymėjo, kad ieškovių M. S. , L. B. ir G. M. ieškininiai... 15. Teismas nustatė, kad bendrijos buhalterinė apskaita buvo vedama netvarkingai... 16. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nors su L. R. ir buvo sudaryta... 17. Teismo nuomone, nors buhalterės neteisėti veiksmai ir nesukėlė jai... 18. L. R. atžvilgiu taikant deliktinę atsakomybę buvo nustatytos visos sąlygos... 19. Teismas konstatavo, kad ieškovo prašymas priteisti iš atsakovų solidariai... 20. Esant tokioms aplinkybėms teismas konstatavo, kad nenustačius šioje... 21. Teismo nuomone, tikslų bendrijai padarytos žalos dydį teismas galėjo... 22. Apeliaciniu skundu ieškovai 519-oji daugiabučio namo savininkų bendrija ir... 23. Apeliantai nesutinka su teismo sprendimu toje dalyje, kurioje buvo atmesti... 24. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    25. Apeliaciniu skundu atsakovė L. R. prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo... 26. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. teismas... 27. Atsiliepimu į ieškovų 519-oji daugiabučio namo savininkų bendrijos ir M.... 28. Teigia, kad Bendrijos pateiktas išvadų modelis dėl pinigų pasisavinimo yra... 29. Atsakovė taip pat pažymi, kad ieškovė M. S. teismui nepateikė jokių... 30. Atsiliepimu į ieškovų 519-oji daugiabučio namo savininkų bendrijos ir M.... 31. Dėl žalos padarymo pasisavinant grąžinamas skolas, savininkams parduodant... 32. Atsiliepimu į atsakovės L. R. apeliacinį skundą ieškovai 519-oji... 33. Dėl neteisėto pinginių lėšų išmokėjimo V. K. , N. Ž. , L. P. teigia,... 34. Dėl Bendrijos patirtos žalos (1799,73 Lt) išmokant valdytojui L. K. didesnį... 35. Dėl statybinių medžiagų prikimo, jų nepanaudojimo ir neišsaugojimo... 36. Atsiliepimu į atsakovės L. R. apeliacinį skundą atsakovas T. B. L. R.... 37. Ieškovų apeliacinis skundas netenkintinas, atsakovės apeliacinis skundas... 38. Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.... 39. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 40. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė... 41. Dėl revizijos akto įrodomosios reikšmės bei jo vertinimo.... 42. Ieškovų apeliaciniame skunde nurodoma, kad revizijos aktas pirmosios... 43. Dėl atsakovams taikytinos atsakomybės rūšies.... 44. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šį klausimą, netinkamai taikė... 45. Bendrovės direktoriaus, kaip juridinio asmens valdymo organo, atsakomybės... 46. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija, pasisakydama... 47. Remiantis faktinėmis bylos aplinkybėmis (faktiniu ieškinio pagrindu),... 48. Dėl materialinės atsakomybės taikymo sąlygų ... 49. Teisėjų kolegija pažymi, kad materialinė atsakomybė pagal darbo teisę yra... 50. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės normų,... 51. Materialinės atsakomybės sąlyga – neteisėta veika – suprantama kaip... 52. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad remiantis byloje nustatytomis... 53. Teisėjų kolegija pažymi, kad visiška materialinė atsakomybė darbuotojams... 54. DĮK 145 straipsnio 3 punkte buvo nustatyta, kad darbuotojai materialiai atsako... 55. Remiantis baudžiamosios bylos Nr. 10-1-0917-02 medžiaga, įtarimai dėl... 56. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad remiantis ginčo laikotarpiu... 57. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dėl buhalterės kaltės bendrijai... 58. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstai teismas pripažino atsakovę L. R.... 59. Dėl ieškovės M. S. reikalavimo.... 60. Ieškiniu buvo prašoma priteisti žalą iš L. R. tuo pagrindu, kad ji esą... 61. Dėl žalos, kurią ieškovas 519-oji DNSB nurodo kaip padarytą pasisavinant... 62. Kaip minėta, žalos padarymo faktą turi įrodyti ieškovas. Reikalavimas... 63. Dėl žalos pasisavinant grąžinamas skolas (ieškovų apeliacinio skundo 5.2... 64. Apeliaciniame skunde įvardijami du atvejai, kai, apelianto nuomone, buvo... 65. Pirmosios instancijos tesimas taip pat pagrįstai nepriteisė bendrijai... 66. Remiantis išdėstytais faktinių aplinkybių bei įrodymų vertinimais,... 67. Dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.... 68. Tiek ieškovų, tiek ir atsakovės apeliaciniai skundai dėl ginčo esmės... 69. Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą dėl ieškovų ir atsakovės... 70. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str.,... 71. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 20 d. sprendimą... 72. Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.... 73. Priteisti iš apeliantų 519-osios DNSB ir L. R. valstybei po 45,05 Lt...