Byla 2S-601-253/2018

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. N., trečiųjų asmenų A. N. ir V. V. N. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018-01-10 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovei D. N., tretieji asmenys G. A. K., mažoji bendrija „Vilsuna“ dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovės D. N. priešieškinį dėl ieškovo nesutikimo su rekonstrukcija pripažinimo nepagrįstu ir gyvenamojo namo dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys A. N., V. V. N., Pajūrio regioninio parko direkcija.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė atidalyti jam priklausančią 624/2964 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) pagal namų valdos žemės sklypo ribų planą ir UAB „Geosmart“ atliktus matavimus. Ieškovas taip pat prašė atidalyti jam priklausančią gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), esančio tuo pačiu adresu, 46/100 dalį, kurią sudaro kambarys, plane pažymėtas indeksu 1-1 (30,70 kv.m), dušas, plane pažymėtas indeksu 1-2 (3,07 kv.m), tualetas, plane pažymėtas indeksu 1-3 (3,37 kv.m), koridorius, plane pažymėtas indeksu 1-4 (4,19 kv.m), mansardoje esantis kambarys, plane pažymėtas indeksu 1-9 (13,55 kv.m), ir įėjimas į gyvenamąjį namą per indeksu 1-4 pažymėtą koridorių.
  2. Atsakovė D. N. atsiliepime į ieškinį suformuluotu reikalavimu prašė atidalyti jai priklausančią žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, nustatant, kad atsakovė D. N. yra 1 200 kv.m ploto pagal matininkės R. V. parengtą planą naujai suformuoto žemės sklypo savininkė. Be to, atsakovė priešieškiniu prašė pripažinti ieškovo nesutikimą su atsakovės atlikta pagal projektą jai priklausančios namo dalies rekonstrukcija nepagrįstu ir leisti atsakovei gauti statybą leidžiantį dokumentą be šio sutikimo, o taip pat – atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal parengtą projektą atsakovei priklausančią gyvenamojo namo dalį – tambūrą ( indeksas 2-1), virtuvę (indeksas 2‑2), kambarius (indeksai 2-3 ir 2-4) ir mansardoje esantį kambarį ( indeksas 2-5), šią namo dalį priskiriant asmeninei atsakovės nuosavybei.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018-01-10 nutartimi nutarta nustatyti ieškovui ir atsakovei 30 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos nurodytiems ieškinio ir priešieškinio (atsiliepime į ieškinį suformuluoto reikalavimo dėl sklypo atidalijimo ribų) trūkumams pašalinti; taip pat pakeistas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos statusas šioje byloje iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, į išvadą teikiančią instituciją.
  2. Teismas, įvertinęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateiktuose atsiliepimuose išdėstytą poziciją ir nurodytų teisės aktų keliamus reikalavimus, pripažino, kad tiek ieškovo, tiek atsakovės reikalavimai dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pateikti su esminiais trūkumais, trukdančiais teismui nagrinėti šią bylą, todėl nustatė terminą šiems trūkumams pašalinti ir įpareigojo abi ginčo šalis pateikti ginčo sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, suderintą su atitinkamomis institucijomis, su Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinio padalinio išvada, kad projektas atitinka teisės aktų reikalavimus.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Atskiruoju skundu atsakovė D. N., taip pat tretieji asmenys A. N. ir V. V. N. prašo panaikinti 2018-01-10 pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsakovė įpareigota pašalinti atsiliepime į ieškinį suformuluoto reikalavimo dėl savo sklypo dalies atidalijimo iš bendrąja daline nuosavybe su kitais asmenimis valdomo viso sklypo trūkumus.
  2. Apeliantų nuomone, skundžiama teismo nutartis priimta skubotai, neišklausius atsakovės ir vadovaujantis išskirtinai vien tik Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus atsiliepimu į atsakovės reikalavimą. Atsakovės įsitikinimu, Nacionalinės žemės tarnybos nurodoma tvarka taikoma tik tuo atveju, kai tarp sklypo bendraturčių nėra ginčo ir atsidalijimas vyksta ne teisminiu būdu, o bendru sutarimu. Atsakovės nuomone, jos teismui pateiktas pagal tikslią valstybinę koordinačių sistemą atnaujintas sklypo atsidalijimo projektas (planas) parengtas inžinierės – matininkės, visiškai atitinka įstatymų keliamus reikalavimus, todėl teismas pagal jį turėjo galimybę nagrinėti bylą. Nacionalinė žemės tarnyba nenurodė, kad atsakovės pateiktas planas netinkamas.
  3. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

10Teismas

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė procesinio dokumento trūkumus ir nustatė terminą šiems trūkumams pašalinti.
  2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
  3. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsakovė įpareigota pašalinti atsiliepime į ieškinį suformuluoto reikalavimo dėl savo sklypo dalies atidalijimo iš bendrąja daline nuosavybe su kitais asmenimis valdomo viso sklypo trūkumus. Apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl atskirojo skundo argumentų.
  4. CPK 115 straipsnio 2 dalyje numatytas procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę dalyvaujančiam byloje asmeniui ištaisyti trūkumus, t. y. pašalinti kliūtis, trukdančias teismui nagrinėti pateiktą procesinį dokumentą. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nustatė byloje reiškiamų reikalavimų, susijusių su žemės sklypo atidalijimu iš bendrosios dalinės nuosavybės, esminius trūkumus ir nutarė įpareigoti ginčo šalis pateikti ginčo sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, suderintą su atitinkamomis institucijomis, su Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinio padalinio išvada, kad projektas atitinka teisės aktų reikalavimus. Apeliantai teigia, kad tokio projekto rengimas nereikalingas atidalijimui vykstant teisminiu būdu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.
  5. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kiekvienam bendraturčiui reikalauti jo dalį atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa tik jam priklausančios turto dalies (daikto) savininku bei turi teisę valdyti, naudotis ir disponuoti turtu savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Taigi atidalijus pasikeičia bendro daikto teisinis režimas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai.
  6. Nustatyta, kad byloje tiek ieškovas D. B., tiek atsakovė D. N. byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose pareiškė materialinius reikalavimus dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, nustatant ieškovui ir atsakovei nuosavybės teisę į konkretaus ploto žemės sklypo dalis. Šalys prašo juos iš bendrosios dalinės nuosavybės (žemės sklypo) atidalyti natūra. Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje apibrėžiama, kad žemės sklypo atidalijimas yra žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai. Šalių pareikštų materialinių reikalavimų tenkinimo atveju būtų būtinybė formuoti atskirus žemės sklypus. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jam priklausančią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės realizuojama laikantis galiojančių teisės normų reikalavimų.
  7. Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir šio straipsnio 9 dalyje nustatytą atvejį. Žemės įstatymo 40 straipsnio 10 dalis numato, kad pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą suformuoti žemės sklypai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai ir įstatymų nustatyti juridiniai faktai Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka registruojami Nekilnojamojo turto registre; suformuotų žemės sklypų kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą. Iš šių nuostatų matyti, kad Nekilnojamojo turto registre kaip atskiri objektai gali būti įregistruoti teisės aktų reikalavimus atitinkantys suformuoti žemės sklypai.
  8. Taigi net ginčą sprendžiant teisme, atidalijant žemės sklypo dalis turi būti laikomasi teisės aktų reikalavimų. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus tai, kad šalių byloje pareikšti materialiniai reikalavimai yra susiję su konkrečių žemės sklypo dalių atidalijimu, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto nuostatas ir nustatė, kad šalys turi pateikti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, parengtus ir suderintus su įgaliotomis institucijomis Žemės įstatyme ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nustatyta tvarka.
  9. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad atsakovės byloje pateiktas pagal valstybinę koordinačių sistemą atnaujintas sklypo atsidalijimo projektas (planas), parengtas inžinierės – matininkės, atitinka įstatymų reikalavimus. Iš atskirajame skunde nurodomo žemės sklypo plano matyti, kad jis nederintas su teisės aktuose numatytomis institucijomis dėl atitikties naujai formuojamiems nekilnojamiesiems daiktams keliamiems teisės aktų reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, nenustatyta pagrindo konstatuoti, kad atsakovei nepagrįstai nustatyta pašalinti procesinio dokumento trūkumus ir pateikti pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytą projektą.
  10. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė proceso teisės normas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, dėl to atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

14Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018-01-10 nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai