Byla I-5535-561/2015
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos)

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Margaritos Stambrauskaitės ir Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant atsakovės Užsienio reikalų ministerijos atstovui advokatui Virgilijui Kaupui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovei Užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos),

Nustatė

2Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Turkijos Respublikoje (toliau – ir Ambasada) 2014-11-05 sprendimą Nr. 64.5.1.9.-216 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą Pakistano Islamo Respublikos piliečiui A. B.“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Užsienio reikalų ministeriją (toliau – Ministerija) išduoti pareiškėjui vizą pagal jo 2014-10-26 prašymą; 3) priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

3Skunde nurodė, kad Lietuvoje lankosi jau nuo 2012 metų ir yra įsigijęs tris butus. Pažymėjo, kad pareiškėjas yra direktorius ir vienintelis įmonės UA „Singular Trading T.C.L.“ (toliau – ir Bendrovė) akcininkas. Rėmėsi 2012-11-14 antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuris patvirtina, jog pareiškėjui priklausantis butas, esantis ( - ), N. Akmenėje, yra tinkamas gyventi. Nurodė, kad nuo 2014-04-08 šiame bute deklaravo ir savo gyvenamąją vietą.

4Pažymėjo, kad butus N. Akmenėje įsigijo, siekdamas plėtoti verslą – užsiimti butų nuoma bei prekiauti gintaru. Nuo 2012-12-06 pareiškėjui yra išduotas SODROS pažymėjimas, tačiau atsitikus nelaimingam atsitikimui (pareiškėjas maudydamasis parkrito vonios kambaryje ir stipriai susižalojo ir net 6 mėn. negalėjo judėti) negalėjo atnaujinti savo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, todėl pateikė naują prašymą išduoti naują leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Taip pat pareiškėjas pateikė ir prašymą nacionalinei vizai gauti ir jam buvo paskirtas susitikimas. Pažymėjo, kad pokalbio metu buvo užduoti keli klausimai apie Lietuvos istoriją, miestus bei jo veiklos planus. Pareiškėjo vertinimu, jis į užduotus klausimus atsakė (nors pripažįsta, kad ne į visus), paaiškino savo veiklos planus bei pateikė visus prašomus dokumentus.

5Nurodė, kad jam yra visiškai neaiškūs ir nesuprantami atsisakymo išduoti vizą pagrindai, nes neturi informacijos, kokios aplinkybės lėmė tokį sprendimo priėmimą. Pareiškėjo teigimu, priimtas sprendimas yra paremtas prielaidomis.

6Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas nedalyvavo.

7Atsakovė Ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8Atsiliepime pažymėjo, kad 2014-10-27 pareiškėjas Ambasadai pateikė prašymą vizai gauti, galiojantį kelionės dokumentą, pranešimą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, kelionės sveikatos draudimo dokumentą, bilietų rezervaciją, Juridinių asmenų registro išrašą, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, banko dokumentą apie turimas lėšas, pirkimo-pardavimo sutarties kopiją. Tą pačią dieną Ambasadoje su pareiškėju konsulinis pareigūnas atliko pokalbį – interviu. Interviu metu pareiškėjas paaiškino, kad Lietuvoje gyvenančio draugo pagalba yra įsteigęs įmonę, nuvykęs į Lietuvą pateikė dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo. Taip pat nurodė, kad Lietuvoje kurs verslą – perpardavinės arba nuomos butus, kurių, pareiškėjo teigimu, turi tris, nors pateikė Ambasadai tik vieno buto įsigijimą patvirtinančius dokumentus, bei plėtos prekybos gintaru veiklą. Paaiškinti, kodėl nebuvo išduotos vizos Prancūzijos ir Vengrijos ambasadų, negalėjo.

9Atsakovė darė išvadą, kad konsulinis pareigūnas, įvertinęs aplinkybių visumą, priėmė pagrįstą sprendimą – atsisakyti išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą.

10Pabrėžė, kad vizų išdavimą reglamentuojantys tarptautiniai ir nacionaliniai teisės aktai Ministerijos konsuliniam pareigūnui nustato plačią diskrecijos teisę įvertinti gautą medžiagą ir surinktą informaciją, bei jos pagrindu priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktai įpareigoja diplomatines atstovybes bei konsulines įstaigas prisiimti asmeninę atsakomybę vertinant nelegalios migracijos pavojų ir nagrinėjant asmenų prašymus dėl vizų išdavimo.

11Pagal Europos Sąjungos 2010-03-19 sprendimą „Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir vizų išdavimo tvarka“ (toliau – ir Tvarka) konsuliniams pareigūnams išaiškinta dėl pateikiamų dokumentų Šengeno vizoms gauti formos, turinio ir pan. Tvarkoje nustatyta, kad patvirtinamaisiais dokumentais dėl kelionės tikslo verslo reikalais turėtų būti įrodyta: a) numatomos kelionės tikslas; b) apgyvendinimo įrodymas arba įrodymas, kad turima pakankamai lėšų asmens apgyvendinimo išlaidoms padengti; c) kad asmuo turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; d) informaciją, pagal kurią galima įvertinti, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina išvykti iš valstybių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Tvarkoje kelionės tikslą verslo klausimais pagrindžiančiais dokumentais nurodomi verslo ryšius (pvz., sutartys, apmokėtos sąskaitos, užsakymų sąrašas ir pan.) patvirtinantys dokumentai, o taip pat įrodantys bendrovės verslo veiklą (pvz., metinės veiklos žurnalas, išrašas iš prekybos registro, metinė ataskaita ir pan.). Tvarkoje pažymima, kad vertinimas, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina iš valstybės narių teritorijos išvykti iš valstybės narės teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos iš esmės priklauso nuo to asmens socialinės ir ekonominės padėties jo gyvenamosios vietos šalyje, t. y. su darbu, finansine padėtimi, šeimos ryšiais susijusio stabilumo. Pagal šį vertinimą nustatomas migracijos pavojus. Tokiais dokumentais laikoma: atgalinis bilietas arba užsakymo patvirtinimas, finansines lėšas gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas (pateikiant nesenas banko pažymas, kuriose parodytas lėšų judėjimas mažiausiai tris paskutinius mėnesius), įdarbinimą patvirtinantis dokumentas (darbo sutartis, darbo pažymėjimas, banko pažymos, socialinio draudimo įmokų mokėjimo įrodymas), nekilnojamojo turto nuosavybę patvirtinantis dokumentas, integravimąsi gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas (giminystės ryšiai, profesinė padėtis). Pagal Tvarkos 6.2.2 punktą, pragyvenimo lėšų įrodymu gali būti nesenos banko pažymos, kuriose parodytas lėšų judėjimas per tam tikrą laiką (mažiausiai per tris paskutinius mėnesius), kreditinė kortelė ir kreditinės kortelės sąskaitos išrašas, grynieji pinigai konvertuojama valiuta, kelionės čekiai, algalapiai, darbo pažymėjimas.

12Pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 12 straipsnis nustato dviejų rūšių vizas: 1) Šengeno vizą; 2) nacionalinę vizą. Dokumentų vizai gauti pateikimą, nagrinėjimą ir sprendimo dėl atsisakymo išduoti vizą priėmimą reglamentuoja Vidaus reikalų ministro ir Užsienio reikalų ministro 2011-03-24 įsakymu Nr.1V-233/V-66 patvirtintas Dokumentų vizai gauti pateikimo, vizos išdavimo bei panaikinimo, konsultavimosi, bendradarbiavimo su išorės paslaugų teikėjais, komercinio tarpininko akreditavimo ir kvietimo patvirtinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), kurio 4 punkte nustatyta, kad dokumentus vizai gauti priima ir nagrinėja įgalioti vizų tarnybų valstybės tarnautojai, jie sprendžia ir klausimus, susijusius su vizos išdavimu, atsisakymu išduoti vizą.

13Nagrinėjant prašymus išduoti Šengeno vizas taikomas Europos Parlamento ir Tarybos 2009-07-13 Reglamentu (EB) Nr.810/2009 patvirtintas Vizų kodeksas. Čia tarp prašymų nagrinėjimo pagrindinių kriterijų nurodyta ir tai, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę, vertindamos imigracijos pavojų. Prašymų nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į Šengeno valstybes nares ir jose įsikurti. Todėl reikia ypatingo budrumo bendraujant su „rizikos grupėms“ priklausančiais asmenimis, bedarbiais, neturinčiais nuolatinių pajamų ir t. t. Siekiant nustatyti pareiškėjo kelionės paskirtį, jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda.

14Atsakovės Ministerijos atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

15Trečiasis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

16Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo.

17Byloje keliamas ginčas dėl Lietuvos Respublikos ambasados Turkijos Respublikoje 2014-11-05 sprendimo Nr. 64.5.1.9.-216, kuriuo pareiškėjui A. B. atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, teisėtumo ir pagrįstumo.

18Rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad Departamentas 2014-08-25 pranešimu Nr. (15/4-6)10K-37472 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo“ informavo pareiškėją, kad Departamentas 2014-08-25 priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl pareiškėjas privalo atlikti veiksmus dėl leidimo įforminimo (b. l. 11).

19Pareiškėjas 2014-10-26 Ambasadai pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą, kuriame nurodė, kad kelionės į Lietuvą tikslas – turizmas ir verslas (b. l. 8–10).

20Ambasada 2014-11-05 sprendimu Nr. 64.5.1.9.-216 pareiškėjui atsisakė išduoti nacionalinę vizą, nurodydama, kad norėdamas gauti vizą, užsienietis atsisakė pateikti būtiną informaciją apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis (b. l. 6–7).

21Ginčo teisiniams santykiams taikytinos Europos parlamento ir tarybos 2009-07-13 reglamentu (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – Vizų kodeksas), Įstatymo, Tvarkos ir Aprašo nuostatos.

22Įstatymo 11 str. 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui joje taikomos 2001-03-15 Tarybos reglamento (EB) Nr. 539/2001, su visais vėlesniais jo pakeitimais ir papildymais, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus nuostatos. Tarybos reglamento (EB) Nr. 539/2001 1 str. 1 dalyje nustatyta, kad I priede išvardytų trečiųjų šalių piliečiai, kirsdami valstybių narių išorines sienas, privalo turėti vizą.

23Įstatymo 12 straipsnyje nustatytos išduodamų vizų rūšys, t. y. Šengeno viza ir nacionalinė viza. Užsieniečiui, kuriam leista laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, išduodama vienkartinė nacionalinė viza (D) (Įstatymo 17 str. 3 dalis). Užsieniečiui, kurio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – ilgalaikis buvimas Lietuvos Respublikoje, išduodama daugkartinė nacionalinė viza (D) (Įstatymo 17 str. 4 dalis).

24Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai nustatyti Įstatymo 19 straipsnyje, pagal kurį nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, jeigu: 1) jis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų; 2) norėdamas gauti vizą, jis atsisakė pateikti būtiną informaciją apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis; 3) norėdamas gauti vizą, jis pateikė dokumentus, kuriuose yra klastojimo požymių; 4) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis Lietuvos Respublikoje gali užsiimti neteisėta veika, už kurią yra nustatyta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos įstatymus; 5) jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą; 6) priimtas sprendimas jį įpareigoti išvykti, grąžinti arba išsiųsti iš Šengeno valstybės; 7) jis veiksmu, žodžiu ar raštu pažemino vizas išduodančius pareigūnus, tarnautojus dėl jų veiklos arba Lietuvos Respublikos valstybę; 8) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis yra padaręs nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą arba vykdė genocidą, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose; 9) jis nepateikia sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento, kai būtina jį turėti kelionės metu; 10) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis gali kelti nelegalios migracijos grėsmę.

25Pagal Aprašo 3 punktą, viza išduodama vadovaujantis tarptautinių sutarčių, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika, Vizų kodekso, kitų Europos Sąjungos teisės aktų, Lietuvos Respublikos įstatymų, aprašo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Dokumentus vizai gauti priima ir nagrinėja įgaliotų valstybės institucijų ir įstaigų, kuriose užsieniečiui išduodama viza (toliau – ir vizų tarnybos), valstybės tarnautojai, jie sprendžia ir klausimus, susijusius su konsultacijų vykdymu, vizos išdavimu ar atsisakymu ją išduoti, jos pratęsimu ar atsisakymu ją pratęsti, jos panaikinimu ir Šengeno vizos atšaukimu (Aprašo 4 punktas). Jeigu užsienietis atitinka nacionalinės vizos išdavimo sąlygas ir įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas nenustato nė vieno iš atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų, nurodytų Įstatymo 19 straipsnyje, priimamas sprendimas išduoti nacionalinę vizą (Aprašo 78 punktas). Nustatęs kurį nors iš atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų, įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas priima sprendimą dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą (Aprašo 80 punktas).

26Europos Parlamento ir Tarybos 2009-07-13 Reglamentu (EB) Nr. 810/2009 patvirtintame Vizų kodekse nustatyta, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę, vertindamos imigracijos pavojų. Prašymų dėl vizos išdavimo nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į Šengeno valstybes nares ir jose įsikurti. Pagal Vizų kodeksą, siekiant nustatyti pareiškėjo kelionės tikslą, jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda.

27Europos Komisijos 2010-03-19 sprendime „Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir vizų išdavimo tvarka“ konsuliniams pareigūnams išdėstyta nuosekli tvarka dėl pateikiamų dokumentų vizoms į Šengeno zonos valstybes gauti forma, turinys ir pan. Tvarkoje pažymima, kad vertinimas, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina iš valstybės narių teritorijos išvykti iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, iš esmės priklauso nuo to asmens socialinės ir ekonominės padėties jo gyvenamosios vietos šalyje, t. y. su darbu, finansine padėtimi, šeimos ryšiais susijusio stabilumo. Pagal šį vertinimą nustatomas migracijos pavojus. Tokiais dokumentais, be kitų, laikoma ir nekilnojamojo turto nuosavybę patvirtinantis dokumentas, integravimąsi gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas: giminystės ryšiai, profesinė padėtis.

28Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareigūnai, įgalioti išduoti vizas, nagrinėdami pateiktus prašymus dėl vizos išdavimo, įvertinę visas vizai išduoti reikšmingas aplinkybes, turi diskrecijos teisę spręsti dėl vizos išdavimo/neišdavimo.

29Iš ginčijamo sprendimo matyti, kad Ambasados sprendimas atsisakyti pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą priimtas vienu pagrindu, t. y. pareiškėjas atsisakė pateikti būtiną informaciją apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

30Teismas daro išvadą, kad Ambasados pareigūnas, 2014-11-05 nusprendęs atsisakyti pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą tuo pagrindu, kad pareiškėjas atsisakė pateikti būtiną informaciją apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, padarė klaidą, remdamasis Įstatymo 19 straipsnio nuostata, kuri nuo 2014-11-01 buvo pakeista. Nuo 2014-11-01 galiojančioje Įstatymo 19 straipsnio redakcijoje įvardinta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, jeigu jis nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

31Įvertinęs tiek iki 2014-11-01 galiojusią Įstatymo nuostatą (užsienietis atsisakė pateikti būtiną informaciją apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis), tiek Sprendimo priėmimo metu galiojusią Įstatymo nuostatą (užsienietis nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis), teismas daro išvadą, kad tiek galiojusi, tiek dabar galiojanti Įstatymo 19 straipsnio minėtos nuostatos yra sietinos su ta pačia pareiga užsieniečiui, prašančiam vizos, pateikti visą reikiamą informaciją, susijusią su vizos gavimu, todėl ginčijamame Sprendime nurodytas pagrindas (užsienietis atsisakė pateikti būtiną informaciją apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis) nėra pagrindas naikinti ginčijamą Sprendimą, nesant pagrindų, numatytų ABTĮ 89 straipsnyje.

32Ambasadai pateiktame prašyme išduoti nacionalinę vizą, pareiškėjas nurodė, kad pagrindinis jo kelionės tikslas yra turizmas ir verslas.

33Pažymėtina, kad interviu metu su konsuliniu pareigūnu, pareiškėjas paaiškino, kad ketina verstis pigių butų prekyba arba nuoma, taip pat teigė, jog ketina pirkti Palangoje gintarą ir gabenti jį į Kiniją. Pareiškėjas negalėjo paaiškinti, ką reiškia raidžių kombinacija „UAB“, parašyta prieš įmonės pavadinimą, nenurodė konkretaus verslo plano, paaiškino, kad nėra susipažinęs su Lietuvos mokestine sistema, istorija, socialiniu bei kultūriniu gyvenimu. Kodėl negavo vizų iš Prancūzijos ir Vengrijos ambasadų, paaiškinti negalėjo. Taip pat paaiškinti negalėjo, kodėl savo verslui pasirinko būtent N. Akmenę.

34Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2013-12-19 sprendime byloje Nr. C-84/12 konstatavo, jog kompetentingos institucijos turi didelę diskreciją, susijusią su Vizų kodekso 32 str. 1 dalies ir 35 str. 6 dalies taikymu ir su svarbių faktinių aplinkybių vertinimu siekiant nustatyti, ar galima neišduoti prašomos vizos remiantis šiose nuostatose išvardintais pagrindais. Kompetentingos institucijos, be kita ko, turi diskreciją vertinti, ar kyla abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikusio asmens ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, kad galėtų nustatyti, ar yra Vizų kodekso 32 str. 1 d. b punkte numatytas pagrindas atsisakyti išduoti vizą. Tačiau nustatytas teisinis reguliavimas nereikalauja, kad kompetentingos institucijos, siekdamos nustatyti, ar privalo išduoti vizą, įsitikintų, jog prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Jos turi nustatyti, tik ar kyla pagrįstų abejonių dėl tokio ketinimo. Prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo turi pateikti informaciją, kurios patikimumas patvirtinamas patikimais įrodymais, galinčiais išsklaidyti abejones dėl jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, kurių gali kilti visų pirma atsižvelgiant į bendrą situaciją jo gyvenamosios vietos šalyje arba migracijos srautą iš tos šalies į valstybes nares.

35Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas konsuliniam pareigūnui pateikė galiojantį kelionės dokumentą, pranešimą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, kelionės sveikatos draudimo dokumentą, bilietų rezervaciją, Juridinių asmenų registro išrašą, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, banko dokumentą apie turimas lėšas, pirkimo-pardavimo sutarties kopiją. Tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad yra užmezgęs komercinius-ūkinius santykius su kitais ūkio subjektais, duomenis apie patalpas, kuriose vykdo ar ketina vykdyti Bendrovės veiklą. Pažymėtina ir tai, kad rašytiniai duomenys patvirtina, jog Bendrovė jokios veiklos nevykdo, kapitalo neturi, įdarbintų asmenų taip pat nėra (išskyrus pareiškėją). Pareiškėjo paaiškinimai, kad jis ketina verstis butų perpardavimu ar nuoma taip pat nėra pagrįsti jokiais įrodymais ar paaiškinimais. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas interviu metu negalėjo paaiškinti, kodėl verslo plėtrai pasirinko būtent šį Lietuvos miestą, kiek jame gyvena žmonių, taip pat negalėjo įvardinti net gatvės pavadinimo, kurioje yra įsigijęs ir deklaravęs gyvenamąją vietą. Teismas taip pat pažymi, kad nagrinėdama pareiškėjo prašymą ir nustačiusi jo pateiktos informacijos nepatikimumą, Lietuvos Respublikos ambasada Turkijos Respublikoje konsultacijos kreipėsi į Departamentą ir į Valstybės saugumo departamentą. Valstybės saugumo departamentas dėl vizos pareiškėjui išdavimo pateikė rekomendacinio pobūdžio konsultaciją – neišduoti pareiškėjui nacionalinės vizos (b. l. 57).

36Pareiškėjas, nesutikdamas su ginčijamu sprendimu, skunde nurodė, kad sprendimas pagrįstas tik prielaidomis, o atsisakymo išduoti motyvai yra nesuprantami ir neaiškūs. Pareiškėjo teigimu, jis pateikė visus prašomus pateikti dokumentus.

37Atsakovė neginčija, kad ambasadai kartu su prašymu buvo pateikti dokumentai, kuriais pareiškėjas grindė savo vykimo ir buvimo Lietuvoje tikslą ir sąlygas. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo prašymas netenkintas ne dėl to, kad jis nepateikė būtinų dokumentų, o dėl to, kad jo pateikti dokumentai bei paaiškinimai, sukėlė pagrindą manyti, jog buvo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija. Pareiškėjas apie priimtą sprendimą buvo informuotas, naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą, kurioje pažymimi atsisakymo pagrindai, atitinkantys išvardytus Vizų kodekso 32 str. 1 dalyje. Kompetentingos institucijos sprendimo dėl nacionalinės vizos neišdavimo tipinę formą nustato Tvarkos aprašo 9 priedas. Skundžiamame sprendime bendriausia prasme yra nurodytas aiškus atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindas, t. y. iš priimto sprendimo matyti jo teisinis pagrindas, o atsakovas pateikė jį pagrindžiančius motyvus. Pažymėtina, kad Įstatyme ir Apraše nėra nustatyta imperatyvi Ambasados pareiga išsamiai informuoti suinteresuotą asmenį apie priimto sprendimo pagrindus. Tai, kad tipinėje formoje įtvirtintas kompetentingos institucijos sprendimas atsisakyti išduoti vizą suinteresuotam asmeniui yra tinkamos formos, yra konstatuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-619-14). Remiantis pareiškėjo skundo argumentais, darytina išvada, kad atsisakymo išduoti vizą argumentai jam buvo žinomi. Nagrinėjant bylą teisme, pareiškėjui buvo suteikta teisė šiuos argumentus paneigti. Įrodymai, kuriais remiantis buvo priimtas sprendimas, yra pateikti byloje. Tai, kad Valstybės saugumo departamento rekomendacijos turinys yra neatskleistas dar nereiškia, kad priimtas sprendimas neišduoti vizos yra nemotyvuotas, nes bylos medžiaga patvirtina, kad konsulinis pareigūnas šiuo atveju vertino ne tik VSD rekomendaciją, bet ir paties pareiškėjo pateiktą informaciją, kurios visuma leido jam priimti sprendimą neišduoti nacionalinės vizos. Atsižvelgiant į tai, pagrindo teigti, kad ginčijamas sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas įrodymais, nėra.

38Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą nėra, todėl Ambasados 2014-11-05 sprendimas Nr. 64.5.1.9.-216 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą Pakistano Islamo Respublikos piliečiui A. B.“ paliktinas nepakeistu, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

39Skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovę išduoti pareiškėjui vizą pagal jo 2014-10-26 prašymą yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Sprendimą. Teismui konstatavus, kad skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas. Atmetus pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 44 str. 1 dalis).

40Vadovaudamasis ABTĮ 85–87 straipsniais, 88 str. 1 punktu, 127, 129 straipsniais, teismas

Nutarė

41Pareiškėjo A. B. skundą atmesti.

42Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi... 3. Skunde nurodė, kad Lietuvoje lankosi jau nuo 2012 metų ir yra įsigijęs tris... 4. Pažymėjo, kad butus N. Akmenėje įsigijo, siekdamas plėtoti verslą –... 5. Nurodė, kad jam yra visiškai neaiškūs ir nesuprantami atsisakymo išduoti... 6. Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas nedalyvavo.... 7. Atsakovė Ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir... 8. Atsiliepime pažymėjo, kad 2014-10-27 pareiškėjas Ambasadai pateikė... 9. Atsakovė darė išvadą, kad konsulinis pareigūnas, įvertinęs aplinkybių... 10. Pabrėžė, kad vizų išdavimą reglamentuojantys tarptautiniai ir... 11. Pagal Europos Sąjungos 2010-03-19 sprendimą „Prašymų išduoti vizą... 12. Pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės... 13. Nagrinėjant prašymus išduoti Šengeno vizas taikomas Europos Parlamento ir... 14. Atsakovės Ministerijos atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į... 15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų... 16. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo.... 17. Byloje keliamas ginčas dėl Lietuvos Respublikos ambasados Turkijos... 18. Rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad Departamentas 2014-08-25 pranešimu... 19. Pareiškėjas 2014-10-26 Ambasadai pateikė prašymą išduoti nacionalinę... 20. Ambasada 2014-11-05 sprendimu Nr. 64.5.1.9.-216 pareiškėjui atsisakė... 21. Ginčo teisiniams santykiams taikytinos Europos parlamento ir tarybos... 22. Įstatymo 11 str. 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečio, kuris nėra Europos... 23. Įstatymo 12 straipsnyje nustatytos išduodamų vizų rūšys, t. y. Šengeno... 24. Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai nustatyti Įstatymo 19... 25. Pagal Aprašo 3 punktą, viza išduodama vadovaujantis tarptautinių... 26. Europos Parlamento ir Tarybos 2009-07-13 Reglamentu (EB) Nr. 810/2009... 27. Europos Komisijos 2010-03-19 sprendime „Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir... 28. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareigūnai,... 29. Iš ginčijamo sprendimo matyti, kad Ambasados sprendimas atsisakyti... 30. Teismas daro išvadą, kad Ambasados pareigūnas, 2014-11-05 nusprendęs... 31. Įvertinęs tiek iki 2014-11-01 galiojusią Įstatymo nuostatą (užsienietis... 32. Ambasadai pateiktame prašyme išduoti nacionalinę vizą, pareiškėjas... 33. Pažymėtina, kad interviu metu su konsuliniu pareigūnu, pareiškėjas... 34. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2013-12-19 sprendime byloje Nr. C-84/12... 35. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas konsuliniam pareigūnui pateikė... 36. Pareiškėjas, nesutikdamas su ginčijamu sprendimu, skunde nurodė, kad... 37. Atsakovė neginčija, kad ambasadai kartu su prašymu buvo pateikti dokumentai,... 38. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pagrindo... 39. Skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovę išduoti... 40. Vadovaudamasis ABTĮ 85–87 straipsniais, 88 str. 1 punktu, 127, 129... 41. Pareiškėjo A. B. skundą atmesti.... 42. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...