Byla 2A-806-653/2014
Dėl sprendimo panaikinimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tatjanos Žukauskienės, Rūtos Petkuvienės, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės B. D. apeliacinį skundą dėl 2013-06-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo VšĮ Utenos ligoninės ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijai ir B. D. dėl sprendimo panaikinimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti LR Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2011 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. 56-65, atleidžiant ieškovą nuo pareigos atlyginti 50 000 Lt neturinę žalą.

4Atsakovas LR Sveikatos apsaugos ministerija nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas, nes komisijos sprendimas yra paremtas gydytojų specialistų pateiktomis objektyviomis išvadomis, kitais surinktais dokumentais.

5Atsakovė B. D. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad teikiant sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ Utenos ligoninėje jos sutuoktiniui P. D. buvo padaryta žala sveikatai, jam nesuteikus reikiamos pagalbos, dėl ko po keleto dienų, iškentėjęs tris operacijas, mirė.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

72013-06-28 Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies: pakeisti Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. 56-65 „Dėl B. D. pareiškimo“ ir priteisti iš VšĮ Utenos ligoninės B. D. 5000,00 Lt neturtinės žalos.

8Teismas nustatė, kad į Utenos ligoninės priėmimo skyrių greitosios pagalbos tarnyba P. D., 1938 m. g., atvežė dėl stipraus pilvo skausmo 2010-07-04 (sekmadienį) ryte. Priėmimo skyriuje ligonį P. D. priėmė budinti gydytoja rezidentė A. B.. Priėmusi gydytoja rezidentė nustatė diagnozę – lėtinio gastrito paūmėjimas, lėtinės abstrukcinės plaučių ligos paūmėjimas, pirminė arterinė hipertenzija II laipsnio. Pagal būtinos pagalbos indikacijas pacientas hospitalizuotas į Terapijos kliniką ištyrimui ir gydymui. Tyrimo planas – bendras kraujas, šlapimo tyrimas, EKG, alfa-amalazės, šarmų-rugščių pusiausvyros tyrimas, elektrolitai, troponino testas. Paskirtas gydymas: Quoamateliu, Metoklopramidu, Nospa, Eufilinu, Analginu. Po pietų vėl pradėjo skaudėti skrandį. Apžiūrėjo budinti gydytoja ir paskyrė sol Tramadol. Po vaistų skausmai aprimo, atsirado mieguistumas, truputį papykino. P. D. intensyvus gydymas prasidėjo tik 2010-07-05 (pirmadienį) ryte, kai į darbą atėjo gydytoja Z. B.. 2010-07-05 13.30 P. D. operuotas. Indikacijos operacijai – žarnų nepraeinamumo objektyvūs simptomai. 2010-07-018 11.15 val. P. D. operuotas antrą kartą. 2010-07-13 11.55 P. D. operuotas trečią kartą. Indikacijos operacijai – eventeracija. 2010-07-16 14.15 val. P. D. atlikta ketvirta operacija. Indikacijos operacijai – kvėpavimo nepakankamumas. Operacijos pavadinimas - tracheostomiją. 2010-07-19 12.05 val. konstatuota P. D. biologinė mirtis. 2010-07-19 P. D. sutuoktinė B. D. pasirašytinai pažymėjo, jog nesutinka, kad velioniui (P. D.) būtų atlikta pataloginės anatomijos autopsija. Atsakovė B. D. su pareiškimu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją dėl P. D. netinkamai suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos. 2011-08-18 Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija priėmė sprendimą Nr. 56-62, kuriuo nusprendė, kad P. D. Utenos ligoninėje teikiant sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeista paciento teisė į kokybišką sveikatos priežiūrą bei tenkintas B. D. prašymas dėl žalos atlyginimo ir nustatyta 50000,00 Lt neturtinė žala. Sprendime nurodyta, kad komisijos nuomone, nagrinėjamu atveju P. D. teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos nebuvo kokybiškos, teiktos pažeidžiant teisės aktų bei įstaigos vidaus dokumentų nustatytus reikalavimus, nesilaikant maksimalaus rūpestingumo, atidumo, atsargumo ir kvalifikuotumo principų, kas pasireiškė tuo, kad gydytoja rezidentė A. B. neužtikrino gydytojo chirurgo konsultacijos organizavimo.

9Teismas nustatė, kad Utenos ligoninėje tuo metu, kai buvo atvežtas ligonis P. D. nebuvo tinkamai organizuotas gydytojų darbas, todėl galima teigti, jog nuo 2010-07-04 ryto iki 2010-07-05 ryto P. D. suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos buvo nekokybiškos, nes jį priėmė, apžiūrėjo bei nustatė gydymą tik gydytoja rezidentė. Pagal Gydytojo rezidento pavyzdinius pareiginius nuostatus patvirtinus LR Sveikatos apsaugos ministro 2008-09-24 įsakymu Nr. V-902, gydytojas rezidentas gali verstis medicinos praktika pagal rezidentūros studijų programą tik prižiūrimas gydytojo rezidento vadovo. Tačiau byloje nustatyta, kad 2010-07-04 gydytoja rezidentė A. B. priėmimo skyriuje budėjo viena. Ji savarankiškai nustatė ligos diagnozė bei paskyrė gydymą, tačiau tokie jos veiksmai nėra vertinami kaip kokybiška paslauga suteikta sveikatos įstaigoje. Už tokius ligoninėje atliktus neteisėtus veiksmus, teikiant nekokybiška paslauga yra atsakinga ligoninės vadovybė. Gydytoja rezidentė skubos tvarka stacionarizavus P. D. Terapijos klinikoje nesekė ir nekontroliavo pacientui paskirtų tyrimų atlikimo, nevertino paciento būklės ir tyrimų rezultatų, nors pacientas turėjo stiprius skausmus bei buvo atvežtas į ligoninę greitosios pagalbos tarnybos darbuotojų.

10Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus Ekspertizės aktas Nr. EDM 17 (100)/13 (01) patvirtina, kad Chirurginė ir intensyvi reanimacinė pagalbos suteiktos laiku ir tinkamai. Tačiau sveikatos gydymo paslaugos nuo 2010-07-04 ryto iki 2010-07-05 ryto P. D. buvo teikiamos nepakankamai kvalifikuoto bei neturinčio teisės šių paslaugų savarankiškai teigti ligoninės darbuotojo – gydytojo rezidento.

11Dėl gydytojo rezidento paskirto gydymo P. D. sveikata ne pagerėjo, o pablogėjo, nes reikėjo jį operuoti. Teismas pažymėjo, kad kiekvienu atveju P. D. reikėtų operuoti, tačiau dėl nepakankamai kvalifikuoto darbuotojo jam iki 2010-07-05 ryto nebuvo suteikta tinkama, pastovi priežiūra ir gydymas, nebuvo atsižvelgta į jo sunki sveikatos būklę. Teismas darė išvadą, kad Utenos ligoninės neteisėti veiksmai laikotarpiu nuo 2010-07-04 ryto iki 2010-07-05 ryto P. D. atžvilgiu yra akivaizdūs, todėl yra pagrindas B. D. priteisti neturtinė žala. Sveikatos priežiūros paslaugas P. D. minėtu laikotarpiu teiktos nepakankamai kvalifikuotai, atidžiai ir rūpestingai. Nors šis neveikimas ir tiesiogiai nelėmė P. D. mirties, tačiau akivaizdžiai sukėlė dvasinius išgyvenimus B. D.. Dėl to teismas darė išvadą, kad tarp Utenos ligoninės neteisėto veikimo ir žalos atsiradimo yra tiesioginis priežastinis ryšys, o žalos dydį įvertino 5000,00 Lt.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13Apeliantė apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad į komisijos pareigas įeina nustatyti neturinės žalos dydį, todėl teismas iš naujo nebeturėjo nustatinėti žalos dydžio. Teismas galėjo pakeisti žalos dydį tik tuo atveju, jeigu nustatytų, kad komisija jį nustatė netinkamai, tačiau teismas dėl to nepasisakė.

14Teismas abstrakčiai nustatė žalos dydį ir nėra jokio pagrindo pripažinti, kad 50 000 Lt žala yra per didelė. Teismas neatsižvelgė į kaltų veiksmų pasekmes, t.y. netinkamai ir pavėluotai pradėjus teikti kvalifikuotą medicininę pagalbą, dėl ko nebepavyko išgelbėti žmogaus gyvybės.

15Ginčas išspręstas pažeidus rūšinio teismingumo taisykles, t.y. ginčas nagrinėtinas Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

16Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliacinį skundą atmesti,

17o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

18Nurodė, kad nepateikti įrodymai, paneigiantys ekspertizės išvadą, jog ne gydytojos rezidentės veiksmai lėmė paciento mirtį. Pažymėjo, kad iš teismo motyvų neaišku kaip nustatyti ligoninės kalti veiksmai lėmė neturtinės žalos padarymo faktą būtent apeliantei.

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Apeliacinis skundas atmestinas.

21Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.

22Byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimo už pacientui padarytą žalą, pasireiškusią netinkamu sveikatos priežiūros paslaugų suteikimu.

23Kaip teisingai nurodė ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą, teismų praktikoje yra išspręstas klausimas dėl ginčų, susijusių su pacientų žalos sveikatai atlyginimo, teismingumo, pripažįstant, kad šios bylos teismingos bendrosios kompetencijos teismams.

24LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. numatyta privaloma ikiteisminė skundų nagrinėjimo tvarka bei asmenų, nesutinkančių su Komisijos sprendimu teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės. Taigi, nagrinėjamu atveju ginčas dėl žalos atlyginimo nagrinėjamas iš esmės teismine tvarka, prieš tai ieškovui pasinaudojus privaloma ikiteismine tvarka, todėl Komisijos sprendimu nustatytas neturtinės žalos dydis teismo nesaistė. Tokiu atveju apeliantės argumentas, jog teismas nebeturėjo teisės iš naujo nustatinėti žalos dydžio atmestinas kaip nepagrįstas.

25Kita vertus, iš teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas kitaip, nei Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, vertino VšĮ Utenos ligoninės civilinės atsakomybės sąlygas, nes nenustatė, jog byloje nustatyti neteisėti ieškovo VšĮ Utenos ligoninės veiksmai nulėmė P. D. mirtį. Tokiu būdu teismas, išnagrinėjęs ginčą, nustatė, jog Komisija netinkamai nustatė žalos dydį, todėl turėjo pagrindą jį pakeisti.

26Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad byloje nustatyti neteisėti atsakovo VšĮ Utenos ligoninės veiksmai (netinkamas medicininių paslaugų suteikimas) nelėmė P. D. mirties.

27Tarp šalių nėra ginčo dėl teismo nustatytų aplinkybių, jog laikotarpiu nuo 2010-07-04 ryto iki 2010-07-05 ryto P. D. medicininės paslaugos buvo teikiamos netinkamai: ligoninėje nebuvo tinkamai organizuotas gydytojų darbas, dėl ko pacientą minėtu laikotarpiu gydė gydytojo rezidentė A. B., neturinti teisės šių paslaugų savarankiškai teikti, kuri taip pat nustatė neteisingą diagnozę, nenukreipė paciento gydytojo chirurgo konsultacijai, nesekė paciento būklės (1 t. b.l. 190). Tarp šalių kilo ginčas ar šie neteisėti veiksmai sąlygojo paciento mirtį.

28Pažymėtina, kad ginčijamame 2011-08-18 Komisijos sprendime konstatuoti organizaciniai pažeidimai, taip pat aplinkybė, jog gydytoja rezidentė neužtikrino gydytojo chirurgo konsultacijos organizavimo, tačiau komisija netyrė aplinkybių kaip šie pažeidimai įtakojo neigiamus padarinius (paciento mirtį), taip pat nemotyvavo nustatyto neturinės žalos dydžio. 2011-02-07 Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitoje taip pat nebuvo konstatuota, jog nustatyti pažeidimai nulėmė paciento mirtį (1 t. b.l. 100-111). 2011-05-30 VšĮ Vilniaus miesto universitetinė ligoninė įvertino pacientui P. D. VšĮ Utenos ligoninėje teiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir konstatavo, jog tai, kad į ligoninės Priėmimo skyrių nebuvo iškviestas chirurgas įtakos ligos eigai ir baigčiai neturėjo, operacija buvo atlikta laiku, operacijos metu nerasta nekrozinių žarnų pakitimų, peritonitui būdingų požymių. Pooperacinę eigą komplikavo žarnų išemija bei dėl jo išsivysčiusi žarnų nekrozė. Numatyti tokias komplikacijas galima, tačiau apsaugoti pacientą nuo jų išsivystymo neįmanoma. 2010-07-08 atlikta pakartotinė operacija tai pat buvo atlikta laiku, operacijos apimties ir taktikos pažeidimų nekonstatuota. VšĮ Vilniaus miesto universitetinė ligoninė darė išvadą, kad ligoninėje teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas P. D. nustatyti darbo organizavimo ir medicininės dokumentacijos pildymo trūkumai, tačiau jie įtakos paciento sveiktai neturėjo – žala paciento sveikatai nebuvo padaryta (1 t. b.l. 123-124). 2013-01-16 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos ekspertizės akte konstatuota, jog chirurginė ir intensyvi reanimacinė pagalbos suteiktos laiku ir tinkamai. Pirmos operacijos radiniai nerodė užleisto ir laiku nediagnozuoto žarnų nepraeinamumo požymių, todėl P. D. chirurginė pagalba buvo suteikta laiku, nežiūrint į tai, kad teisinga diagnozė buvo nustatyta apie para laiko po paguldymo. P. D. mirtį lėmė žarnyno kraujotakos sutrikimas, išsivystęs dėl žarnyno pasaito kraujagyslių trombozės, kas sąlygojo žarnyno nekrozę bei anastomozės siūlių nelaikymą, peritonitą, o taip pat sepsio sąlygotą dauginį organų disfunkcijos sindromą. P. D. būklę sunkimo lėtinės ligos. Tiesioginės įtakos mirties priežasčiai galėjo turėti aterisklerotiniai kraujagyslių pakitimai, sąlygoję išeminius pokyčius (1 t. b.l. 174-191).

29Minėti rašytiniai įrodymai nėra prieštaraujantys tarpusavyje, o tik papildantys vienas kitą. Įrodymų paneigiančių minėtas išvadas byloje nėra, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šiais įrodymais, kurie suponuoja išvadą, jog ieškovo neteisėti veiksmai negalėjo tiesiogiai ar netiesiogiai nulemti paciento mirties.

30Kita vertus, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į faktą, kad, pacientui būnant sunkioje būklėje, jam iš tikrųjų buvo netinkamai teiktos sveikatos priežiūros paslaugos, dėl ko buvo padaryta neturtinė žala. Nustatant neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti į tai, kad šiuo atveju neturtinės žalos reikalauja su pacientu artimai susijęs asmuo - nukentėjusiojo žmona, į netinkamai suteiktų paslaugų ir su tuo susijusių neigiamų pasekmių trukmę (nuo 2010-07-04 ryto iki 2010-07-05 ryto, iš B. D. paaiškinimų matyti, kad ji asmeniškai atvažiavo į ligoninę 2010-07-05 ryte, sužinojusi apie pablogėjusią vyro būklę – 2 t. b.l. 29), į aukščiu konstatuotas aplinkybes, jog netinkamai suteiktos paslaugos nebuvo paciento mirties priežastimi. Apeliantė ginčija priteistą žalos dydį, tačiau nenurodė pagrįstų argumentų, patvirtinančių faktinį ar teisinį pagrindą jį padidinti. Vien gydytojo rezidento atlyginimo dydis, jį vertinant atsietai nuo kitų byloje nustatytų faktinių aplinkybių, negali būti laikomas neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijumi. Dėl minėtų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinę žalą, laikėsi įstatyme nurodytų kriterijų, priteista 5000 Lt kompensacija paciento žmonai neturtinei žalai atlyginti nustatyta pagrįstai ir tinkamai.

31Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

32Atsižvelgus į ginčo pobūdį, į bylos faktines aplinkybes, susijusias su netinkamu sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo faktu, ieškovo patirtos apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos iš apeliantės nepriteisiamos.

33Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

Nutarė

342013-06-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti LR... 4. Atsakovas LR Sveikatos apsaugos ministerija nurodė, kad ieškinys yra... 5. Atsakovė B. D. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad teikiant sveikatos... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. 2013-06-28 Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė ieškinį tenkinti iš... 8. Teismas nustatė, kad į Utenos ligoninės priėmimo skyrių greitosios... 9. Teismas nustatė, kad Utenos ligoninėje tuo metu, kai buvo atvežtas ligonis... 10. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo... 11. Dėl gydytojo rezidento paskirto gydymo P. D. sveikata ne pagerėjo, o... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 13. Apeliantė apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą... 14. Teismas abstrakčiai nustatė žalos dydį ir nėra jokio pagrindo pripažinti,... 15. Ginčas išspręstas pažeidus rūšinio teismingumo taisykles, t.y. ginčas... 16. Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė... 17. o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.... 18. Nurodė, kad nepateikti įrodymai, paneigiantys ekspertizės išvadą, jog ne... 19. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 20. Apeliacinis skundas atmestinas.... 21. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos... 22. Byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimo už pacientui padarytą žalą,... 23. Kaip teisingai nurodė ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą, teismų... 24. LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. numatyta... 25. Kita vertus, iš teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas kitaip, nei... 26. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad byloje nustatyti neteisėti... 27. Tarp šalių nėra ginčo dėl teismo nustatytų aplinkybių, jog laikotarpiu... 28. Pažymėtina, kad ginčijamame 2011-08-18 Komisijos sprendime konstatuoti... 29. Minėti rašytiniai įrodymai nėra prieštaraujantys tarpusavyje, o tik... 30. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į faktą, kad,... 31. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei... 32. Atsižvelgus į ginčo pobūdį, į bylos faktines aplinkybes, susijusias su... 33. Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija... 34. 2013-06-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą....